Civiline byla Nr. 2-647-569/2016m.

               Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00109-2016-7

            Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.4 

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D. U., 

atsakovės atstovams V. K., advokatui P. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bilderis‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Senasis žemaitis‘‘ dėl atleidimo nuo prievolių vykdymo, juridinių faktų panaikinimo registre, baudos, palūkanų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, sutarties nutraukimo, baudos, palūkanų priteisimo, restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Bilderis‘‘ ieškiniu prašo: 1) besąlygiškai ir visiškai atleisti ieškovę UAB „Bilderis" nuo prievolių pagal 2015 m. sausio 7 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo: 1.1. UAB „Bilderis" prievolės atlikti pastato (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pakeitimus pagal 2012-07-11 Raseinių rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr.(duomenys neskelbtini)ir pagal S. Z. projektavimo paslaugų įmonės parengtą projektą - komercinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), darbo projektą, darbų vykdymo grafiką, lokalines ir objektines sąmatas, nustatytos sutarties 11-13 punktuose; 1.2. UAB „Bilderis" prievolės perleisti pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Senasis žemaitis" ar jo nurodytam asmeniui išperkamosios nuomos sąlygomis, nustatytos Sutarties 14-23 punktuose; 1.3. UAB „Bilderis" prievolės duoti UAB „Senasis žemaitis" ar jo nurodytam asmeniui išpirkti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nustatytos Sutarties 33 punkte; 2) panaikinti Nekilnojamojo turto registre 2015 m. sausio 7 d. Sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos priedų Nr. 7 ir Nr. 8 pagrindu įregistruotus juridinius faktus - žymas: pastatui (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) - kitos prievolės, įsiskolinimas už įsigytą turtą ir pasinaudojimas atpirkimo teise; žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) -pasinaudojimas atpirkimo teise; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Senasis žemaitis" 119 784,04 Eur baudos ieškovo UAB „Bilderis" naudai; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Senasis žemaitis" 8 % metinių palūkanų nuo priteistos 119.784,04 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teisme dienos iki Šiaulių apygardos teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos UAB „Bilderis" naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas paaiškino, kad 2015 m. sausio 7 d. ieškovė UAB „Bilderis" ir atsakovė UAB „Senasis žemaitis" sudarė sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Senasis žemaitis" perleido UAB „Bilderis" nuosavybėn statinį ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o UAB „Senasis žemaitis" įsipareigojo šį turtą iš UAB „Bilderis" atpirkti, jo išpirkimo kainą sumokėdamas sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais (Sutarties 14 punktas).  UAB „Bilderis" įsipareigojo pertvarkyti sutartimi perleistą statinį.

Nekilnojamojo turto registre sutarties pagrindu ieškovės įgytam statiniui yra registruota žyma -įsiskolinimas už įsigytą turtą. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad atsakovė parduoda ieškovei pastatą ir žemės sklypą už 313 699,19 Eur, ieškovė atsakovei sumoka turto kainą, šalims įskaitant 261 126,08 Eur dydžio ieškovės turimą reikalavimą atsakovės atžvilgiu. Vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymo aktą šalys pasirašė sutarties pasirašymo dieną ir jis yra neatskiriama sutarties dalis, kitą kainos dalį - 52 73,11 Eur, vadovaudamasis sutarties nuostatomis ir CK 6.130 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.131 straipsnio 1 dalimi, ieškovė įskaitė, pasirašydama 2015 m. lapkričio 24 d. Piniginių prievolių įskaitymo aktą. Iš šių aplinkybių ir pridedamų jas patvirtinančių dokumentų matyti, kad ieškovė savo prievolę sumokėti atsakovei 313 699,19 Eur už sutartimi įsigytą turtą yra visiškai įvykdžiusi, t.y. UAB „Bilderis" nėra skolinga atsakovei UAB „Senasis žemaitis" už įsigytą turtą. Kadangi ieškovė nėra skolinga atsakovei už įsigytą turtą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas - įsiskolinimas už įsigytą turtą - yra pasibaigęs ir įrašas Nekilnojamojo turto registre neatitinka tikrovės, t.y. jis yra neteisingas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Tokiu dokumentu yra ir teismo sprendimas, todėl ieškovė prašo teismo panaikinti žymą apie įsiskolinimą.

Dėl UAB „Bilderis" atleidimo nuo prievolių vykdymo ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2015 m. sausio 7 d. sutartį nevykdė. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei visą 1 243 835,71 Eur turto atpirkimo kainą (Sutarties 14 punktas). Atpirkimo kaina buvo išdėstyta mokėti dalimis per 3 metus. Tam, kad reguliuoti iš sutarties kylančią riziką, šalys susitarė, kad atsakovė sutartyje nustatytais terminais teiks ieškovei savo finansinę būklę ir veiklą patvirtinančius dokumentus, informuos apie savo finansinę padėtį ir kitus įvykius, turinčius įtakos šalių prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui (sutarties 24, 25 ir 26 punktai). Per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo atsakovė turėjo pateikti ieškovei savo finansinės atskaitomybės dokumentus. Tačiau iki atsakovės prievolės mokėti turto išpirkimo kainą vykdymo pradžios ir ieškovės įsipareigojimų pertvarkyti statinį vykdymo pradžios atsakovė duomenų apie savo finansinę būklę ieškovei neteikė. Tada ieškovei paaiškėjo, kad atsakovė ne tik nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, neteikdama duomenų apie savo finansinę padėtį, bet ir yra prasiskolinusi: 2015 m. kovo 28 d. jis turėjo 6740,60 Eur skolą VSDF, kuri nesumažėjo nuo 2015 m. sausio mėnesio, tuo tarpu nuo tada, kai 2015 m. sausio 7 d. buvo pasirašyta sutartis, jos darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 3 kartus - nuo 35 iki 12; ji buvo viena didžiausių valstybės biudžeto skolininkių ir skola buvo 32.000 Eur; ji nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams. Pagal sutarties nuostatas, ieškovė net neturėjo prašyti atsakovės pateikti duomenis apie jos finansinę būklę, atsakovė privalėjo tuos duomenis teikti ieškovei savo iniciatyva. Tačiau nesulaukusi šių duomenų ir jau žinodama apie atsakovės įsiskolinimus, ieškovė, bendradarbiaudama ir siekdama, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai, 2015 m. balandžio 7 d. raštu ir 2015 m. birželio 5 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti paaiškinimus apie jos finansinę padėtį ir juos pagrindžiančius dokumentus, arba pateikti atsakovės prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimą ir pranešė, kad sustabdo prievolių vykdymą iki kol atsakovė pašalins pažeidimus.

Pagal Sutarties 14 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei turto atpirkimo kainą sutartyje ir 2015 m. sausio 7 d. mokėjimų grafike nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal mokėjimų grafiką atsakovė kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. kovo mėn. turėjo mokėti mokėjimų grafike nurodytas įmokas ieškovei, tačiau nei vienos įmokos nesumokėjo. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu pareikalavo atsakovės vykdyti savo prievoles, tačiau atsakovė įsipareigojimų nevykdė. Ieškovė 2015 m. liepos 7 d. ir 2015 m. liepos 30 d. raštais siūlė atsakovei atpirkti pastatą, tačiau atsakymų negavo.

Atsakovė savo sutartinių pareigų nevykdė - neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų bei kitos informacijos apie finansinę padėtį bei aplinkybes, reikšmingas sutarties vykdymui, ir sutartinių prievolių įvykdymo neužtikrino, dėl ko ieškovė buvo priversta stabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą. Atsakovė taip pat nereagavo į ieškovės raginimus vykdyti įsipareigojimus, t.y. su ieškove nebendradarbiavo, nemokėjo turto atpirkimo įmokų, kas laikytina esmine sutarties sąlyga (sutarties 14 punktas), o savo teise atpirkti turtą taip pat nepasinaudojo. Todėl ieškovė, negalėdama vykdyti savo prievolių, turi būti atleista nuo prievolių vykdymo CK 6.64 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Šiuo metu šalys viena kitai yra pranešusios apie sutarties nutraukimą, t.y. yra išreiškusios viena kitai savo valią nebevykdyti iš sutarties kylančių įsipareigojimų, todėl ieškovė turi būti besąlygiškai atleista nuo visiško savo prievolių, kylančių iš sutarties vykdymo.

Dėl baudos priteisimo ieškovės atstovas nurodė, kad sutarties 37 punkte nustatyta, jog kai atsakovė nesumokėjo dviejų ar daugiau 2015 m. sausio 7 d. Mokėjimo grafike nurodytų įmokų, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti jam 15 (penkiolika) procentų neapmokėtos turto atpirkimo kainos dydžio baudą. Kadangi atsakovė įmokų nemokėjo, turėjo sumokėti ieškovei 172 357,15 Eur baudą. 2015 m. lapkričio 24 d. piniginių prievolių įskaitymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) dalis atsakovės prievolės yra įvykdyta įskaitymo būdu. Po įskaitymo atsakovė liko skolingas ieškovei 119 784,04 Eur, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo palūkanas - 8 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 119 784,04 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu.

Ieškovės vertinimu, tarp šalių pasirašant 2015-01-07 sutartį buvo sudarytos dvi sutartys. Visų pirma - nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, kuri yra pilnai įvykdyta ir pasibaigusi, nes atsakovė yra perdavusi turtą ieškovei nuosavybėn, o ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi įskaitymu – įskaitant 261126,08 Eur dydžio reikalavimą, kylantį iš 2012-07-20 statybos darbų sutarties, bei 52573,11 Eur reikalavimą, atsiradusį nevykdant šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ieškovei pareikalavus sumokėti sutarties 37 p. numatytą baudą. Kadangi nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis yra įvykdyta ir pasibaigusi, jos nutraukti nėra pagrindo, taip pat ir taikyti restituciją. Kita šalių sudaryta sutartis – nuomos su atpirkimo teise sutartis - atsakovės buvo iš esmės pažeista, todėl ieškovė atsakovę 2015-07-30 raštu informavo apie ieškovės ketinimą dalinai nutraukti sutartį, o sutartis dalyje dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo lieka galioti.  

Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė priešieškiniu prašo  ieškovės 2015-11-24 Piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti  negaliojančiu todėl, kad įskaitymo metu ieškovė negalėjo turėti 172.327,15 Eur netesybų reikalavimo į atsakovę sutarties 37 p. pagrindu, nes sutartis nebuvo nutraukta. Be to, nebuvo teisėto pagrindo taikyti netesybas, todėl ieškovės atliktas įskaitymas yra niekinis ir naikintinas CK 1.78 str. pagrindu. Tačiau tokiu būdu atsakovė pripažįsta, kad ieškovė įskaitymą padarė sutarties 37 p. pagrindu. Sutarties 37 punkte yra nustatyta, kad kai sutartis nutraukta dėl to, kad atsakovė nesumokėjo dviejų ar daugiau 2015 m. sausio 7 d. Mokėjimo grafike nurodytų įmokų, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti 15 (penkiolika) procentų neapmokėtos turto atpirkimo kainos dydžio baudą. Atsakovė neneigia, kad ji nemokėjo įmokų, nustatytų 2015 m. sausio 7 d. Mokėjimo grafike, todėl ieškovė turėjo teisėtą pagrindą pareikalauti iš atsakovės baudos.

Atsakovė prašo priteisti netesybas, tačiau pagrindas taikyti netesybas yra prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, o ne pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, pvz. sutarties nutraukimas. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas yra sutarties pažeidimo pasekmė ir nukentėjusios šalies teisė, kuria ji gali pasinaudoti gindama savo interesus. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), nutraukdamos sutartį šalys atsisako nuo tolesnių savo įsipareigojimų vykdymo. Pagal įstatymą, gindama savo interesus, šalis gali naudotis ir kitais pažeistų teisių gynimo būdais: sustabdyti savo prievolių vykdymą (CK 6.46 straipsnio 2 dalis) arba prašyti teismo atleisti ją nuo prievolių vykdymo (CK 6.64 straipsnis).

Ieškovė pranešė atsakovei apie jos padarytus sutarties pažeidimus, atsakovė sutarties pažeidimų nepašalino ir pati pranešė ieškovei, kad atsisako sutarties vykdymo. Dėl sutarties dalies - dėl Pastato rekonstrukcijos, turto perleidimo išperkamosios nuomos sąlygomis, turto išpirkimo – sutartis yra nutraukta, šalys yra išreiškusios aiškią valią dėl atsisakymo nuo šių prievolių, t.y dėl sutarties nutraukimo. Kitoje dalyje sutartis negalėjo būti nutraukta, nes šalys ją įvykdė: ieškovė sumokėjo turto kainą - 313.699,19 Eur, o atsakovė perdavė turtą. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad nėra sutarties 37 punkte nustatytos sąlygos, kad sutartis yra nutraukta nesumokėjus dviejų ir daugiau įmokų.

Ieškovė turėjo teisę reikalauti baudos pagal Sutarties 37 punktą, o tai reiškia, kad ji turėjo galiojančią ir vykdytiną piniginę reikalavimo teisę į atsakovę, todėl teisėtai atliko įskaitymą.

Atsakovė prašo visą sutartį nutraukti, t.y. nutraukti įvykdytą ir neįvykdytą sutarties dalį, nors teisinio pagrindo nenurodo. Atsakovė neginčija, kad pirkimas-pardavimas pagal sutartį buvo įvykdytas: atsakovė perdavė ieškovei nuosavybėn pastatą ir žemės sklypą, o ji sumokėjo  nustatytą turto kainą – 313 699,19 Eur. Kadangi ginčo dėl atsisakymo nuo neįvykdytos sutarties dalies nėra, yra pagrindas teismui priimti sprendimą - besąlygiškai ir visiškai atleisti ieškovę nuo prievolių pagal sutartį vykdymo.

Atsakovė nurodo, kad turto pirkimas-pardavimas įvyko dėl jos sunkios finansinės padėties  ir dėl ieškovės apgaulės. Atsakovė nurodo, kad jis dėl ekonominių sunkumų nebuvo pajėgus finansuoti pastato rekonstrukcijos įprastiniu būdu ir ieškovei perdavė turtą už dvigubai mažesnę kainą. Tačiau neaišku, kodėl atsakovė prisiėmė įsipareigojimą finansuoti rekonstrukciją, kiekvieną mėnesį mokėdamas sutartyje nustatyto dydžio įmokas. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė norėjo parduoti turtą, tam, kad įtikintų ieškovę jį nupirkti, sugalvojo atpirkimo teisę. Atsakovė šiuo metu pageidauja ne tik atgauti pastatą, bet ir praturtėti ieškovės sąskaita. Priešingai, nei teigia atsakovė, turtas nebuvo perleistas už mažesnę nei rinkos kaina, kaina buvo nustatyta šalių susitarimu. Atsakovas šį teiginį grindžia Žemės sklypo su pastatu-prekybos paviljonu vertinimo ataskaita. Tačiau ši išvada dėl turto vertės yra sąlyginė - vertinimas atliktas apie būsimą pastatą, kai jis bus pilnai rekonstruotas ir jame bus vykdoma patalpų nuomos veikla. Pastato vertinimas atliktas pagal pajamų metodą, tuo tarpu pastatas nedavė ir neduoda pajamų. Taip pat jis atliktas 2013 m. liepos 19 d. turto rinkos vertės ir priverstinio pardavimo vertės nustatymas turto įkeitimui AB „Citadele" bankas. Tačiau iš šios vertinimo ataskaitos matyti, jog atsakovė žinojo sutarties sudarymo metu, kad pastato rekonstrukcijos kaina yra didesnė, nei jau rekonstruoto pastato vertė, iš rekonstruoto pastato tikėtina gauti nauda nepadengia investicijų į šią rekonstrukciją.

Atsakovė priešieškinyje teigia, kad rekonstravus pastatą, ji iš patalpų nuomos veiklos turėjo gauti nemažiau kaip 731 544 Lt (211.869 Eur) metinių pajamų. Teismui atsakovė pateikė patalpų nuomos ketinimų protokolus ir prognozuojamų pajamų iš nuomos suvestinė, kurie neturi jokios privalomos galios juos pasirašiusiems nuomininkams.

Atsakovė prašo nutraukus sutartį, taikyti vienašalę restituciją - atsakovo nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Tokio atsakovės reikalavimo tenkinimas, net ir teismui nutraukus sutartį, yra negalimas. CK 6.222 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Vienas šios sutarties etapas - turto pirkimas-pardavimas - yra pilnai įvykdytas. 2015 m. sausio 7 d. atsakovė perleido nuosavybės teisę į pastatą ir Žemės sklypą ieškovei, o ieškovė sumokėjo atsakovei turto kainą – 313 699,19 Eur, turto pirkimas-pardavimas yra pilnai abiejų šalių įvykdytas. Net jeigu teismas nuspręstų, kad sutartis yra nedali ir CK 6.222 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, tada turėtų būti taikoma CK 6.222 straipsnio 1 dalis: kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Atsakovė perdavė ieškovui turtą, o ieškovė atsakovui sumokėjo 313 699,19 Eur už jį. Tai reiškia, kad priešingai, nei prašo atsakovė, remiantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, nutraukus sutartį, galėtų būti taikoma tik dvišalė restitucija, pastatas ir žemės sklypas grąžinamas tik po to, kai atsakovas sumokės ieškovui 313.699,19 Eur. Be to, šiuo metu turto vertė yra padidėjusi, nes ieškovė tikslino turto rekonstrukcijos projektinius dokumentus, už ką sumokėjo 1518 Eur, ir kadastro duomenų bylą, už ką sumokėjo 76,07 Eur, taip pat atliko pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimą už 500 Eur ir inžinerinius-geologinius grunto tyrimus už 652,19 Eur, bei atliko statybos darbus už 48.490,47 Eur. Abejotina, ar atsakovė turėtų galimybę grąžinti ieškovei pinigus, nes jos finansinė padėtis sunki. 

Atsakovė prašo priteisti 70.377,66 Eur baudą, nes ieškovė praleido darbų atlikimo terminą 243 dienas. Sutarties 31 punkte yra nustatyta, kad jeigu ieškovė dėl jos kaltės vėluoja pabaigti statinio rekonstrukcijos darbus šios Sutarties 12 punkte nurodytu terminu, tai ji turi sumokėti atsakovui 1000 litų baudą už kiekvieną pavėluotą atlikti darbus dieną ir sumokėti su tokiu vėlavimu susijusią atsakovo patirtą žalą, jeigu jos nepadengia bauda. Ieškovė sustabdė savo prievolių vykdymą dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Net jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė pavėlavo atlikti statybos darbus, pagal sutarties 13 punktą ieškovė įsipareigojo pastato rekonstrukcijos darbus atlikti iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovė 2015 m. lapkričio 4 d. pranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti turtą - išreiškė savo valią, kad sutartį nutraukia ir atsisako nuo tolesnių šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tame tarpe ir  įsipareigojimo rekonstruoti pastatą. Todėl netesybos už vėlavimą atlikti statinio rekonstrukcijos darbus galėtų būti skaičiuojamas tik už terminą nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., t.y. už 69 dienas. Tokiu atveju netesybų dydis būtų 19.983,78 Eur, o ne 70.377,99 Eur, kaip priešieškinyje nurodo atsakovė. Be to, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovė reikalauja netesybų už 243 dienas, todėl ieškovė prašo teismo šiam atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

Atsakovė UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ priešieškiniu prašo : 1) pripažinti negaliojančiu 2015-11-24 Piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2)              nutraukti 2015-01-07 sutartį tarp UAB „Bilderis" ir UAB „Senasis žemaitis"; 3) nutraukus 2015-01-07 sutartį pritaikyti restituciją - UAB „Senasis žemaitis" nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą, 0,1866 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastatą - prekybos paviljoną, 974, 21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš UAB „Bilderis" 70 377, 66 Eur baudą UAB „Senasis žemaitis" naudai; 5) priteisti iš UAB „Bilderis" 6% procesines palūkanas nuo priteistos sumos UAB „Senasis žemaitis" naudai, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti  visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovai nurodė, kad ieškovės 2015-11-24 Piniginių prievolių įskaitymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)atliktas įskaitymas yra neteisėtas. Sutartimi ieškovės įgyjamo turto kaina buvo 313.699,19 Eur, kurios dalį – 261 126, 08 Eur - ieškovė sumokėjo įskaitydama savo tapataus dydžio reikalavimą pagal 2012-07-20 statybų darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėtas turto kainos likutis sudarė 52 573, 11 Eur. Šį likutį ieškovė tariamai sumokėjo pagal Sutarties 37 p. pareiškusi reikalavimą atsakovei sumokėti 172 327, 15 Eur baudą ir turto kainos likutį įskaičiusi į savo netesybų reikalavimą įskaitymo aktu. Tačiau sutarties 37 p. numato, jog kai sutartis nutraukta dėl to, kad atsakovė nesumokėjo dviejų ar daugiau 2015-01-07 Mokėjimo grafike nurodytu įmokų, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti 15 procentu neapmokėtos turto atpirkimo kainos dydžio baudą. Ieškovė pagal sutartį įgyja teisę reikalauti baudos sumokėjimo tik tuomet, kai sutartis yra nutraukta. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Įskaitymo metu ieškovė negalėjo turėti 172 327, 15 Eur netesybų reikalavimo i ieškovę sutarties 37 p. pagrindu, nes sutartis nebuvo nutraukta. Be to, nebuvo teisėto pagrindo taikyti netesybas.

Sutartis nutrauktina dėl esminio ieškovės sutarties pažeidimo, nes ieškovė nesukūrė esminių sąlygų rekonstrukcijos pradžiai, nesiėmė jokių veiksmų, kad darbai būtų pradėti nustatytu 2015-04-06 terminu. Priešingai, 2015-04-20 apkaltino subrangovą UAB „Brosta", kad pastaroji negavo banko garantijos, nesudarė specialistų sąrašo ir šiais pagrindais nedelsiant nutraukė sutartį. Vėliau, 2015-06-05 pradėjo kelti abejones, kad atsakovė nebus pajėgi įvykdyti sutartį, nes esą turi įsiskolinimų biudžetui, jos pajamos nepakankamos sutartinėms prievolėms įvykdyti, atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Todėl remdamasi šiomis aplinkybėmis sustabdė savo prievolių vykdymą, nes tariamai atsakovė nevykdo savųjų. Galiausiai, kaip jau buvo minėta, ieškovė visiškai nepagrįstai pradėjo reikalauti iš atsakovės baudos, kurią įskaitė į nesumokėtos pastato kainos likutį.

Atsakovės atstovų nuomone, ieškovė pati nesiėmė būtinųjų priemonių sutarties vykdymo pradžiai; nustatytu terminu nepradėjo rekonstrukcijos darbų; pati nesudariusi galimybės pradėti vykdyti subrangos sutartį, ją nutraukė; sustabdė savo sutartinių prievolių vykdymą tariamai dėl atsakovės kaltės, nors pati pirmoji jų nepradėjo vykdyti; pradėjo reikšti abejones, kad atsakovė nebus pajėgi vykdyti sutarties, nors jai buvo žinoma atsakovės turtinė padėtis dar sutarties sudarymo metu bei kad atsakovė galės vykdyti sutartį, jei rekonstrukciją subrangos sutarties pagrindu atliks UAB „Brosta" ir atsakovė galės naudotis rekonstruotu pastatu. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė net neketino vykdyti sutarties, tik siekė užvaldyti pastatą. Sutartis dėl jos formos gali būti nutraukta tik notariškai (CK 6.183 str.), tačiau, kadangi tas nebuvo padaryta ir ginčas jau yra teisme, atsakovė prašo sutartį nutraukti dėl ieškovės esminio jos pažeidimo ir kaltės.

Nutraukus sutartį, taikytina pilna restitucija. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str.). Atitinkamai, atsakovė įsitikinusi, kad nutraukus sutartį, turi būti pritaikyti restitucija - atsakovės nuosavybėn grąžintas turtas. Ieškovei restitucijos pagrindu nėra ką grąžinti, nes turto kainos dalį ji sumokėjo įskaitydama reikalavimo teisę. Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo skaidyti sutartį į dvi tariamai savarankiškas dalis: turto perleidimą ir rekonstrukcijos atlikimą kartu su turto atpirkimu. Toks skaidymas būtų visiškai neteisingas ir neatitinkantis sutarties esmės. Kaip jau minėta atsiliepime, 2013-07-20 buvo atliktas turto įvertinimas, kuriame buvo nustatyta, jog turto rinkos kaina yra apie 2 mln. Lt. Įvertinus tai, kad ieškovė atliko darbų maždaug už 1 mln. Lt, darytina išvada, kad Sutarties pasirašymo metu turto vertė siekė apie 3 mln. Lt ar daugiau. Šios aplinkybės šalims buvo žinomos, kas lemia, jog turtas ieškovei pagal sutartį buvo perleistas ne siekiant jį parduoti.

Turto perleidimo paskirtis buvo sumažinti ieškovės riziką, nes sutartimi jai teko pareiga finansuoti pastato rekonstrukcijos darbus, kurį atsakovė įsipareigojo atpirkti. Dėl ieškovės kaltės ji buvo neįvykdyta - pastato rekonstrukcija neatlikta, atpirkimas nevykdomas – ta sutarties dalis, kurios užtikrinimui pastatas buvo perleistas, buvo nevykdoma. Be to, ieškovė netgi nėra sumokėjusi visos sutartinės turto kainos, nes įskaitymo aktas yra neteisėtas. Nutraukus sutartį ir negrąžinus turto atsakovei, būtų grubiai pažeistos jos teisės ir lemtų, kad ieškovė, faktiškai sumokėjusi tik 261 126, 08 Eur, įgijo turto už beveik 1 mln. Eur. Grąžinus turtą atsakovei, nesant kitos galimybės grąžinti įsiskolinimo, būtų realizuotas turtas realia rinkos verte ir už gautas lėšas atsiskaityta su ieškove.

Ieškovė privalo sumokėti netesybas. Sutarties 13p. numatyta, kad ieškovė įsipareigoja rekonstrukcijos darbus atlikti iki 2015-08-27. Tačiau, pagal Sutarties 31 p., jeigu ieškovė vėluoja atlikti rekonstrukcijos darbus 2015-08-27, turi sumokėti atsakovei už kiekvieną vėlavimo dieną 1000 Lt (289,62 Eur) baudą. Ieškovė praleido darbų atlikimo terminą 243 dienas, todėl turi sumokėti 70.377, 66 Eur (243.000 Lt) baudą. Nors netesybos yra šalių sutartiniai nuostoliai, kurių neprivaloma įrodinėti, tačiau atsakovė pažymi, kad šiuo atveju jos nuostoliai - negautos pajamos - yra realios, kadangi rekonstruotame pastate buvo ketinama vykdyti veiklą - nuomoti patalpas. Byloje pateikti ketinimų protokolai ir iš nuomos gautinų pajamų suvestinė patvirtina, kad atsakovė pagrįstai tikėjosi iš patalpų nuomos gauti ne mažiau kaip 731.544 Lt (211.869 Eur) metinių pajamų. Ieškovė siekia sukurti įspūdį, jog darbai buvo neatlikti dėl atsakovės kaltės - nepateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, neaiškių galimybių vykdyti sutartį - tačiau faktiškai pati ieškovė tiek savo veiksmais, tiek ir neveikimu sukūrė situacija, kad sutartis liko neįvykdyta.

CK 6.37 str. numato asmens pareigą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 str. nustato 6% įstatymines metines palūkanas už pradelstą piniginę prievolę, jei sandorio šalys privatūs juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kartu su nurodyta netesybų suma, atsakovė prašo jos naudai iš ieškovės priteisti 6% įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais, nes 1) ieškovė nėra išmokėjusi visos turto kainos ir turtas buvo perleistas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainą nei jo pardavimo tikslu, o išimtinai kaip sutarties vykdymo užtikrinimo priemonė; 2)              ieškovė pirmoji pažeidė sutartį, neatliko ir net neketino atlikti pastato rekonstrukcijos, atėmė galimybes atsakovei gauti pajamas sutarties vykdymui, todėl sutartis nėra vykdoma išimtinai dėl ieškovės kaltės; 3)              ieškovė pagrįstai reikalauja netesybų, nes sutarties 37 p. numato, kad tokia teisė ieškovei atsiranda tik nutraukus sutartį, o sutartis nėra nutraukta.

Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl atleidimo nuo prievolės pagal sutartį įvykdymo. Ieškovei jau sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie sunkią atsakovės turtinę padėtį. Šalims sudarius statybų darbų sutartį dėl pastato rekonstrukcijos, atsakovė nebuvo pajėgi sumokėti 261 126, 08 Eur už atliktus darbus. Būtent tuo tikslu buvo nuspręsta rekonstrukciją tęsti sutarties pagrindu, kurios specialios sąlygos, numatė atsakovės atsiskaitymą iš būsimų pajamų ir sumažino ieškovės riziką: 1) pastato rekonstrukciją subrangos pagrindu atlieka su atsakove susijusi įmonė UAB „Brosta"; 2) rekonstruoto pastato atpirkimas vykdomas UAB „Brosta" pagalba ir atsakovės pajamų, gautų naudojantis rekonstruotu pastatu; taip pat paliekama galimybė finansuotis iš kredito įstaigų, trečiųjų asmenų ar perduoti visą/dalį atpirkimo teisės tretiesiems asmenims; 3) pastatas perleistas ieškovei už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą išimtinai kaip atsakovės prievolių vykdymo užtikrinimo priemonė, t.y. jeigu atsakovė nebūtų pajėgi išpirkti rekonstruoto pastato; taip pat su intencija, kad ieškovė galėtų pastatą įkeisti ir gauti kreditą.

Ieškovė sąmoningai nevykdė sutarties: nesiėmė jokių veiksmų sutarties vykdymo finansavimui, nors buvo įsipareigojusi gauti kreditą iš AB „Swedbank", nepersirašė statybos leidimo savo vardu, kas buvo darbų pagal sutartį vykdymo teisinis pagrindas. Ieškovė taip pat savo neveikimu sistemingai siekė jos pabaigos - pati nesukūrusi būtinųjų sąlygų sutarties vykdymui, prisidengdama formalumais nutraukė subrangos sutartį su UAB „Brosta", savo įsipareigojimų dėl pastato rekonstrukcijos darbų nevykdė. Iš sutarties teksto matyti, kad prievolė pradėti darbus ieškovei atsirado 2015-04-06, o prievolė atsakovei pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus atsirado tik 2015-07-07 (Sutarties 25 p.).

Ieškovės akcentuojamos didelis ieškovės įsiskolinimas biudžetui yra sąlygotas išimtinai sutarties sudarymo, nes už perleistą turtą ieškovei atsirado prievolė sumokėti 54 443, 66 Eur PVM, taigi šios prievolės atsiradimas ieškovei buvo arba turėjo būti žinomas jau sutarties sudarymo metu. Be to, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, ieškovei buvo žinoma, kad esamoje situacijoje ji nebus pajėgi sumokėti šios PVM sumos. Skola VSDFV, kas ieškovei taip pat buvo žinoma, buvo atsiradusi dar iki sutarties sudarymo, ši informacija yra viešai prieinama.

Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti netesybas – 119 784, 04 baudą. Pirma, netesybų atsakovė turi teisę reikalauti nutraukus sutartį (sutarties 37p.). Šalių sudaryta sutartis buvo notarinės formos. CK 6.183 str. numato, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. Šalių pranešimai viena kitai apie sutarties nutraukimą yra niekiniai. Atsakovei norint nutraukti sutartį notarine tvarka, pati ieškovė 2015-11-25 raštu suklaidino notarę  nurodydama, kad ji atsakovės prašymu nenutrauktų sutarties, nes ieškovė tariamai sumokėjo visą turto kainą Įskaitymo aktu (į ieškovės mokėtiną 52 573, 11 Eur turto kainos likutį įskaitė baudą atsakovei, reikalautiną tik nutraukus sutartį). Taip pat ir ieškinyje prašo atleisti nuo prievolių vykdymo, kas byloja, kad sutartis nėra nutraukta, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti baudos sumokėjimo. Iš to seka, kad ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Jeigu ieškovė ir būtų galėjusi pareikšti baudos reikalavimą, ji nėra atlikusi pastato rekonstrukcijos, dėl to negalėtų reikalauti 15% baudos nuo visos rekonstruoto turto kainos, t. y. 1.243.835, 71 Eur. Antra, ieškovei neįvykdžius sutarties ir, formaliai vertinant, pirmai pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovei nebeliko pareigos mokėti turto atpirkimo imokų, nes jų mokėjimas buvo susietas ne su pirminės būklės, o su rekonstruoto turto atpirkimu. Atsakovė pagrįstai nemokėjo įmokų tiek pagal sutarties 11, 14 p., tiek CK 6.64 str. 2 d. pagrindu. Atitinkamai, ieškovė pati neįvykdžiusi sutarties ir užkirtusi galimybę ją vykdyti atsakovei, neturėjo teisės nei reikalauti atpirkimo įmokų, nei baudų už jų nemokėjimą.

Ieškovė nepagristai prašo panaikinti disponavimo turtu apribojimus. Sutartimi turtas perleistas atsakovei ne siekiant parduoti turtą, o siekiant eliminuoti ieškovės riziką, prisiimamą sutartimi. Tą pagrindžia faktas, kad turtas buvo perleistas už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą, sutartyje buvo numatyta, kad turto atpirkimo teisė yra atsakovės pareiga, o ne teisė. Sutartyje numatyta atsakovės pareiga mokėti turto išpirkimo įmokas yra susieta ne su pirminės būklės turto išpirkimu, o su rekonstruoto turto išpirkimu. Ieškovė, neįvykdžiusi savo pareigos atlikti pastato rekonstrukciją, neteko teisės reikalauti turto atpirkimo įmokų. Sutartimi įgyjamo turto kaina buvo 313 699,19 Eur, kurios dalį – 261 126, 08 Eur - ieškovė sumokėjo įskaitydama savo tapataus dydžio reikalavimą pagal Statybos darbų sutartį. Todėl nesumokėtas turto kainos likutis sudarė 52 573, 11 Eur. Ieškovė teigia, atlikusi įskaitymą, ji pilnai sumokėjo už turtą, tačiau, atsakovės nuomone, ieškovės atsiskaitymas už turtą kyla iš ieškovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė nėra išmokėjusi visos turto kainos, ko pasėkoje nėra jokio pagrindo naikinti Registrų centre nustatyto turto disponavimo apribojimo.

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl šalių 2015m. sausio 7d. sudarytos sutarties kvalifikavimo bei jos galiojimo

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. sausio 7 d. ieškovė UAB „Bilderis" ir atsakovė UAB „Senasis žemaitis" sudarė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria UAB „Senasis žemaitis" perleido UAB „Bilderis" nuosavybėn statinį ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), suteikiant atsakovei teisę atpirkti šį turtą. Ieškovė, įgijusi turtą, įsipareigojo atlikti įsigyto statinio rekonstrukciją iki 2015m. rugpjūčio 27d. pagal 2012-07-11 Raseinių rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal S. Z. projektavimo paslaugų įmonės parengtą projektą – komercinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), darbo projektą, darbų vykdymo grafiką, lokalines ir objektines sąmatas. Atsakovė ieškovei turtą pardavė už 313 699,19 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, kuris sudarė 54 443,66 Eur, ir 261 126,08 Eur dydžio ieškovės reikalavimą atsakovės atžvilgiu, kylantį iš šalių sudarytos 2012m. liepos 20d. statybos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovė suteikė teisę atsakovei nuo 2015m. rugsėjo 1d. iki 2018m. vasario 28d. valdyti ir naudotis turtu, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei turto atpirkimo kainą – 1 243 835, 71 Eur - mokėjimo grafike nurodytomis sąlygos ir tvarka. Ieškovė, įgijusi turtą iš atsakovės, pagal sutartį turėjo atsiskaityti su atsakove įskaitant 261 126, 08 Eur atsakovės įsiskolinimą ieškovei, o  likusią turto kainos dalį – 52 573,11 Eur – taip pat įskaitant atsakovės atliekamus mokėjimus vykdant prievolę mokėti turto atpirkimo kainą pagal mokėjimo grafiką.

Šalys skirtingai kvalifikuoja šalių sudarytą sutartį. Ieškovės nuomone, pasirašant 2015-01-07 sutartį buvo sudarytos dvi sutartys - nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, kuri yra pilnai įvykdyta ir pasibaigusi, jos nutraukti nėra pagrindo, ir nuomos su atpirkimo teise sutartis, dėl kurios nutraukimo ji 2015-07-30 raštu informavo atsakovę. Atsakovės teigimu, tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis su įkeitimo elementais.

Spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas vadovaujasi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu. Tikrąją šalių valią galima nustatyti vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis sudarant sutartį ir nustatant jos sąlygas.

Fiziniai ir juridiniai asmenys gali sudaryti įvairias sutartis, kurios nebūtinai turi atitikti vienos ar kitos, Civiliniame kodekse reglamentuotos, sutarties rūšį. Galimos sutarys, kurios turi kelių sutarčių rūšių požymių. Šiuo atveju vien iš sutarties teksto matyti, kad šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise bei to paties nekilnojamojo turto panaudos sutartį.  Pirkimas–pardavimas su atpirkimo teise yra savarankiška pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui, kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Atpirkimo teisę pardavėjas turi ne ilgiau kaip penkerius metus (CK 6.417 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė pardavė ieškovei nekilnojamąjį turtą, perduodama turtą jos nuosavybėn (sutarties1p.), ieškovė iš dalies atsiskaitė už parduodamą turtą, įskaitant atsakovės skolą pagal 2012m. liepos 20d. statybos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsipareigodama sumokėti likusią turto kainą, įskaitant atsakovo mokamą turto atpirkimo kainą (sutarties 6p.). Atsakovė įsipareigojo atpirkti parduotą turtą nustatytu terminu, atlikdama periodines įmokas ieškovei (sutarties 6,14p.). Kol atsakovė atpirks turtą, ieškovė suteikė atsakovei teisę naudotis nekilnojamuoju turtu (sutarties 14p.). CK 6.629 straipsnio 1 dalis numato, kad panaudos neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kadangi CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti daiktą, sudaryta sutartimi atsakovė prisiėmė šias pareigas – mokėti nekilnojamojo turto administravimo mokestį, atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą, mokėti visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius (sutarties 17,19,20 p.).

Ieškovė laiko, kad pasirašydamos sutartį šalys sudarė dvi atskiras sutartis, kurių viena – pirkimo-pardavimo – yra pasibaigusi, tačiau sutartyje yra aiškiai apibrėžta sutarties pabaiga. Šalys susitarė, kad sutartis pasibaigs, atsakovei sumokėjus visas įmokas, numatytas sutarties 14p., bei ieškovei perdavus atsakovei nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (sutarties 32p.). Nekilnojamojo turto panaudos laikotarpis taip pat yra susijęs su turto išpirkimo kainos sumokėjimu – 2018m. vasario 28d., kada ieškovė perduos turtą atsakovės nuosavybėn (sutarties 14p.). Todėl šalių sudaryta sutartis gali būti vertinama tik kaip viena sutartis, turinti kelių sutarčių rūšių požymių. Ieškovės teigimu, šalys šiuo atveju sudarė atskirą sutartį – nuomos sutartį su atpirkimo teise. Tačiau sutartimi šalys susitarė, kad atpirkimo teisę atsakovė įgyvendins išsimokėtinai. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai atveju, viena šalis siekia už atitinkamą mokestį perleisti nuosavybės teisę į daiktą, o kita šalis siekia įgyti minėtą teisę. Sudarant išperkamosios nuomos sutartį, ką įrodinėja ieškovė, pagrindinis tikslas yra išnuomoti/išsinuomoti daiktą, tuo tarpu nuosavybės teisės perėjimas nuomininkui yra tik papildomas požymis. Kadangi sutartis buvo sudaryta ir turėjo pasibaigti nekilnojamojo turto atpirkimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju šalių sudaryta sutartis turi išperkamosios nuomos požymių. Pažymėtina, kad sutartimi šalys apskritai susitarė ne dėl turto nuomos, o dėl panaudos.

Atsakovė įrodinėjo, jog šalys sudarė rangos sutartį su įkeitimo elementais. Tačiau tokie atsakovės argumentai taip pat nepagrįsti, nes nekilnojamajam turtui perėjus ieškovės nuosavybėn, atsakovė neturėjo galimybės tapti užsakove, o ieškovė – rangovu. Iš sutarties teksto matyti, kad ieškovės prievolės atlikti pastato remontą yra numatytos todėl, kad atsakovė yra įsipareigojusi ieškovei sumokėti didesnę turto atpirkimo kainą, nei ta, už kurią jis buvo parduotas. Todėl ieškovės įsipareigojimai yra susiję su jai priklausančio turto pagerinimu, už kurį atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovei sumokėti didesnę turto kainą.  

Kad šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise bei panaudos sutarties požymiais matyti ir iš bylos faktinių aplinkybių. Atsakovės atstovas nurodė, kad sutartis buvo sudaryta todėl, jog atsakovės turtinė padėtis pablogėjo ir jis nebegalėjo atsiskaityti su ieškove pagal 2012m. liepos 20d. statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė. Sutartyje yra nurodyta, kad atsiskaitant už nekilnojamąjį turtą yra įskaitoma atsakovės skola ieškovei pagal minėtą rangos sutartį. Ši aplinkybė rodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą lėmė tai, jog atsakovė nebegalėjo atsiskaityti su ieškove. Tačiau atsakovės atstovas teigia, kad atsakovė buvo suinteresuota ir toliau naudotis bei atpirkti šį nekilnojamąjį turtą, todėl šalys ir sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise. Jei, kaip teigia ieškovės atstovai, atsakovė būtų siekusi tik parduoti turtą, nebuvo tikslo numatyti teisės jį atpirkti. Aplinkybė, kad šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto remonto ir didesnės atpirkimo kainos taip pat rodo, kad atsakovė siekė ir toliau naudotis parduotu nekilnojamuoju turtu, o vėliau įgyti turtą savo nuosavybėn.

Skirtinga šalių pozicija ir dėl 2015m. sausio 7d. sudarytos sutarties galiojimo. Atsakovės teigimu, sutartis šiuo metu yra nenutraukta, galiojanti, todėl atsakovė pareiškė reikalavimą nutraukti sutartį. Ieškovės atstovas nurodė, kad tarp šalių sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis yra pasibaigusi, o dėl nuomos su atpirkimo teise sutarties savo aiškios pozicijos dėl sutarties galiojimo neišreiškė. Tačiau pažymėtina, jog šalims 2015m. sausio 7d. sudarius sutartį, ji turėjo pasibaigti atsakovei atpirkus nekilnojamąjį turtą. Šalių sutartis yra sudaryta notarine tvarka. CK 6.193 straipsnio 3 dalyje yra numatyta sutarties pakeitimo išlyga, jog notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl vienašališkas sutarties nutraukimas šiuo atveju nesukelia jokių teisinių padarinių. Todėl nors šalys ir siuntė pranešimus viena kitai dėl sutarties nutraukimo, sudaryta sutartis šiuo metu yra galiojanti. Pati atsakovė UAB ,,Senasis žemaitis‘‘, išsiuntusi per notarą 2015-11-08 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kvietė ieškovės atstovą atvykti pas notarą pasirašyti susitarimo dėl sutarties nutraukimo bei turto perdavimo aktų pasirašymo, nelaiko, kad sudaryta sutartis buvo nutraukta notarine tvarka.

Dėl sutartimi numatytų prievolių vykdymo ir sutarties nutraukimo       

              Ieškovė prašo atleisti ją nuo sutartyje numatytų prievolių vykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo sutartinių pareigų nevykdė - nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų bei kitos informacijos apie finansinę padėtį, nesumokėjo turto atpirkimo įmokų, kas yra esminis sutarties pažeidimas. Todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 37 punktu, atsakovei nesumokant dviejų ar daugiau 2015 m. sausio 7 d. mokėjimo grafike nurodytų įmokų, turi teisę reikalauti sumokėti jai 15 (penkiolika) procentų neapmokėtos turto atpirkimo kainos dydžio baudą. Kadangi atsakovė įmokų nemokėjo, turėjo sumokėti ieškovei 172 357,15 Eur baudą. 2015 m. lapkričio 24 d. piniginių prievolių įskaitymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) dalis atsakovės prievolės – dėl likusios įsigyto turto kainos sumokėjimo - yra įvykdyta ieškovei atliekant įskaitymą. Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl to, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutartį -  neįvykdė savo įsipareigojimo atlikti pastato rekonstrukciją ir neketino jo vykdyti.

              Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. spalio 1d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-401/2014). Kadangi tarp šalių sudaryta 2015m. sausio 7d. sutarties šiuo metu yra galiojanti, ji nebuvo nutraukta vienašališkai, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo sutartyje numatytais pagrindais.

              Šalys 2015m. sausio 7d. sutartyje numatė, kad esminiu sutarties pažeidimu laiko atvejus, kai UAB ,,Bilderis‘‘ nesumoka turto pirkimo kainos, UAB ,,Bilderis‘‘ dėl jo kaltės daugiau nei 30 dienų vėluoja ir nepabaigia statybos darbų, UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ tinkamai nemoka turto atpirkimo kainos ir kitais šioje sutartyje numatytais atvejais.

              Iš šalių sutartyje numatytų įsipareigojimų bei sutarties priedo – darbų atlikimo grafiko – matyti, kad ieškovė savo prievolę pradėti vykdyti rangos darbus turėjo pradėti vykdyti nuo 2015m. balandžio 4d. Tačiau pati ieškovė neneigia, kad darbų grafike nurodytu terminu nepradėjo. Ieškovė taip pat neneigia, kad ji, tapusi rekonstruojamo statinio savininke, nesikreipė dėl statybos leidimo išdavimo.

Ieškovė įrodinėja, jog sustabdė savo prievolių vykdymą todėl, kad prievolių nevykdė atsakovė. Ieškovė teigia, kad per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo atsakovė turėjo pateikti ieškovei savo finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau iki ieškovės įsipareigojimų pertvarkyti statinį vykdymo pradžios atsakovė duomenų apie savo finansinę būklę ieškovei neteikė, o tada ieškovei tapo žinoma apie sunkią įmonės finansinę padėtį. Ieškovė 2015 m. balandžio 7 d. raštu ir 2015 m. birželio 5 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti paaiškinimus apie jos finansinę padėtį, bet atsakymų negavo. Tačiau iš šalių sudarytos sutarties 24 punkto matyti, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei teikti visus finansinės atskaitomybės dokumentus kas pusmetį. Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2015m. sausio 7d., todėl įvykdyti sutartyje numatytą prievolę atsakovė turėjo 2015m. liepos 7d. Ieškovė 2015m. balandžio 7d. ir 2015m. birželio 5d. raštais, vadovaudamasi sutarties 26 punktu, prašė pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Nors byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pateikusi prašomus dokumentus apie įmonės finansinę padėtį, tačiau akivaizdu, jog aplinkybė, kad atsakovės įmonės prasta finansinė padėtis ieškovei jau buvo žinoma 2015m. sausio 7d. sutarties pasirašymo metu. Ieškovė, kuriai atsakovė sutarties pasirašymo metu buvo skolinga ženklią pinigų sumą už atliktus rangos darbus, turėjo žinoti ir įvertinti, kad įmonės finansinė padėtis yra prasta. Būtent dėl šios priežasties ir buvo sudaryta tarp šalių pastato pirkimo-pardavimo sutartis su atpirkimo teise, įskaitant atsakovės skolą ieškovui už atliktus statybos darbus į pastato kainą. Atsakovės pareigos pateikti duomenis apie finansinę įmonės būklę nevykdymas nėra šalių numatytas prie esminių sutarties pažeidimų, kuris sąlygotų sutarties nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios informacijos ieškovė pirmą kartą pareikalavo 2015m. balandžio 7d., kai jau privalėjo turėti statybos leidimą ir nuo 2015m. balandžio 1 dienos pradėti pastato rekonstrukcijos darbus. Be to, sutiktina su atsakove, kad ieškovei turėjo būti žinoma, jog skola VMI atsirado dėl PVM mokesčio, kurį atsakovė privalėjo sumokėti sudariusi su ieškove pastato pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovės 2015-04-07 rašte nurodyta atsakovės skola VSDFV neįrodo, kad įmonė tuo metu buvo nemoki ir atsakovei pagal sutarties 26 p. 2p.p. atsirado pareiga pranešti ieškovei apie įmonės nemokumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame rašte ieškovė teigia, jog atsakovės skola VSDFV nesumažėjo nuo 2015 m. sausio mėnesio. Vadinasi, jau sutarties sudarymo metu ieškovei atsakovės skolos dydis VSDFV buvo žinomas. Pažymėtina, kad finansinių atskaitomybės dokumentų nepateikimas ieškovei apskritai negalėjo sukelti jos atžvilgiu jokios žalos, nes ieškovė būtų atlikusi nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus, kuris priklausė jai pačiai.  

Ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė, kad savo prievolių vykdymą sustabdė ir dėl kitos priežasties – jog atsakovė nevykdė prievolės atlikti įmokas pagal 2015m. sausio 7d. mokėjimo grafiką. Iš mokėjimo grafiko matyti, kad nuo 2015m. kovo 31 dienos atsakovė privalėjo atlikti įmokas - pirmas 7 įmokas sudarė paskaičiuotos palūkanos, o nuo 2015m. rugsėjo 30d. – išperkamosios kainos įmokos ir palūkanos. Tačiau 2015m. sausio 7d. sutarties 6 punkte numatyta, kad parduodamo nekilnojamojo turto kainos dalį – 52 573,11 Eur – ieškovė sumokės įskaitymo būdu, įskaitydama atsakovės prievoles ieškovei pagal 2015m. sausio 7d. mokėjimo grafiką. Prievolė sumokėti likusią turto dalį bus laikoma įvykdyta, kai šalys pasirašys vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo aktą, kuriuo bus įskaityti atsakovės UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ mokėjimai ieškovei UAB ,,Bilderis‘‘. Pažymėtina, kad šalys susitarė prievolių įskaitymą įforminti vienu aktu, o ne kiekvieną mėnesį surašant atskirą aktą. Šalys nenumatė pareigos, kuri iš jų privalo inicijuoti tokio akto pasirašymą. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė nevykdė šios pareigos ir tokie jos veiksmai sudarė pagrindą ieškovei sustabdyti prievolių vykdymą. Įvertinant mokėjimo grafike išdėstytas sumas, pareigos atlikti mokėjimus pagal sutartį atsakovė neturėjo maždaug iki 2015m. rugsėjo mėnesio, o po to turėjo būti pasirašytas skolų įskaitymo aktas. Tuo metu ieškovė jau turėjo būti įvykdžiusi pastato rekonstrukciją, tuo tarpu rekonstrukcija net nebuvo pradėta.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

Ginčo atveju šalių prievolės buvo priešpriešinės, jos turėjo būti vykdomos viena po kitos. Šiuo atveju pirma prievolę įvykdyti turėjo ieškovė, pradėdama pastato rekonstrukcijos darbus, o tik po to, ieškovei juos užbaigus 2015m. rugpjūčio 27d., atsakovei atsirado pareiga atlikti mokėjimus pagal įmokų mokėjimo grafiką. Pareigą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovė turėjo taip pat tada, kai ieškovė turėjo pradėti pastato rekonstrukcijos darbus. Dėl to, jog ieškovė nepradėjo pastato rekonstrukcijos sutartyje nustatytu terminu, atsakovės kaltės nėra. Jei atsakovės įmonės finansinė padėtis ir buvo sunki, ši aplinkybė ieškovei jau buvo žinoma sutarties sudarymo metu, ieškovė, atlikdama rekonstrukcijos darbus, būtų pagerinusi jai priklausantį turtą, todėl ši aplinkybė negalėjo įtakoti ieškovės prievolės juos vykdyti. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai sustabdė savo prievolių vykdymą. Ieškovė, nepradėjusi pastato rekonstrukcijos darbų, būdama skolinga atsakovei už įgytą nekilnojamąjį turtą dalį kainos, nepagrįstai reikalavo, kad atsakovė mokėtų turto atpirkimo kainos įmokas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2015m. sausio 7d. sudarytą šalių sutartį pažeidė ieškovė. Todėl nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą atleisti ją nuo prievolės vykdymo. Kadangi atsakovė yra pareiškusi reikalavimą nutraukti sutartį ieškovei ją pažeidus, 2015m. sausio 7d. šalių sudaryta sutartis nutraukina vadovaujantis sutarties 35 punktu – kai dėl ieškovės kaltės daugiau nei 30 dienų ieškovė vėluoja ir nepabaigia statybos darbų (CK 6.217straipsnis).

Dėl šalių reikalavimų priteisti netesybas bei palūkanas          

              Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovės 119 784,04 Eur dydžio baudą. Ieškovė nurodė, kad sutarties 37 punkte nustatyta, jog kai atsakovė nesumokėjo dviejų ar daugiau 2015 m. sausio 7 d. Mokėjimo grafike nurodytų įmokų, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti jam 15 (penkiolika) procentų neapmokėtos turto atpirkimo kainos dydžio baudą. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nemokant įmokų, ji turėjo sumokėti ieškovei 172 357,15 Eur baudą. 2015 m. lapkričio 24 d. piniginių prievolių įskaitymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) dalis atsakovės prievolės yra įvykdyta įskaitymo būdu, po įskaitymo atsakovė liko skolinga ieškovei 119 784,04 Eur.

              CK 6.71str. numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta.  CK 6.258str. 1d. numato, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas. Visų pirma pažymėtina, kad sutarties 37 punkte šalys numatė pareigą atsakovei mokėti baudą, nutraukus sutartį. Šiuo atveju šalys sutarties nenutraukė, todėl atsakovei neatsirado pareiga mokėti baudą. Teismui nutraukus sutartį dėl to, jog sutarties reikalavimų nevykdė pati ieškovė, taip pat nėra pagrindo priteisti baudą iš atsakovės ieškovei. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo, netenkintinas ir jos reikalavimas priteisti palūkanas. 

              Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2015-11-24 piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nes baudą ieškovė paskaičiavo nepagrįstai. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas, kurios matosi iš CK 6.130 straipsnio nuostatų, t.y. prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų – skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Šiuo atveju ieškovė privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. Tačiau, kaip jau paminėta, ieškovė, nenutraukusi sutarties, neturėjo teisės skaičiuoti atsakovei baudą, nes tokia sąlyga buvo numatyta sutarties 37 punkte, ją paskaičiavo nepagrįstai. Todėl ieškovė, 2015-11-24 atlikdama įskaitymą atsakovės atžvilgiu, neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, ieškovės reikalavimas nebuvo vykdytinas.

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Iš šios normos matyti, kad būtina įskaitymo sąlyga yra priešpriešinių vienarūšių galiojančių reikalavimų egzistavimas. Nesant šios sąlygos, ieškovės 2015-11-24 atiliktas įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įskaitymo sampratos, todėl yra akivaizdžiai niekinis ir negalioja kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo priteisti netesybas iš ieškovės. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2015m. sausio 7d. sutarties 13 punktu buvo įsipareigojusi atlikti rekonstrukcijos darbus iki 2015m. rugpjūčio 27d. Pagal sutarties 31 punktą, jeigu ieškovė vėluoja atlikti rekonstrukcijos darbus 2015-08-27, ji turi sumokėti atsakovei už kiekvieną vėlavimo dieną 1000 Lt baudą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė praleido darbų atlikimo terminą 243 dienas, todėl turi sumokėti 70377,66 Eur baudą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, turėdama teisę naudotis parduotu nekilnojamuoju turtu, turėjo pareigą jį išlaikyti bei kitų išlaidų, susijusių su turto administravimu. Tačiau ieškovei neatlikus pastato rekonstrukcijos iki sutartyje nurodytos datos – 2015m. rugpjūčio 27d., negalėjo įgyvendinti savo, kaip panaudos gavėjo, teisių. Šalių sutartis rodo, kad atsakovė tikėjosi atpirkti iš ieškovės rekonstruotą statinį. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Todėl ieškovė privalo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti atsakovei netesybas. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė į teismą kreipėsi su reikalavimu priteisti netesybas 2016m. gegužės 3d., praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų. CK 1.127 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kadangi ieškovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą atsakovės reikalavimui dėl netesybų, netesybos iš ieškovės atsakovei priteistinos už šešis mėnesius (180 dienų) iki atsakovės kreipimosi su priešieškiniu į teismą dienos, kas sudaro 52 131, 60 Eur (1000 Lt x 180 : 3,4528).

Atsakovė yra pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. CK 6.210str. 1d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo dienos – 2016-05-05 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Dėl restitucijos taikymo

CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo.

Kadangi ieškovė sutarties neįvykdė, neatliko statinio rekonstrukcijos, taip pat nėra sumokėjusi visos nekilnojamojo turto kainos, pagrįstas atsakovės prašymas taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovei parduotą nekilnojamąjį turtą. Šalys, sudarydamos sutartį, turto kainos dalį 261 126,08 Eur sumokėjo įskaitant atsakovės skolą ieškovei pagal ankstesnę statybos rangos sutartį. Kadangi ieškovė už perkamą nekilnojamąjį turtą dalinai atsiskaitė įskaitymo būdu, taikytina dvišalė restitucija ir atsakovė įpareigotina ieškovei grąžinti 261 126,08 Eur sumokėtos turto kainos. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nekilnojamojo turto vertė yra padidėjusi, nes ji tikslino turto projektinius dokumentus, suformavo kadastro duomenų bylą, atliko pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimą, inžinerinius-geologinius grunto tyrimus, atliko statybos darbus. Tačiau ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kiek šie veiksmai įtakojo nekilnojamojo turto vertę. Jei ieškovė patyrė nuostolių dėl sutarties nutraukimo, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą ir įrodyti, kad dėl jos patirtų nuostolių yra atsakinga atsakovė. Ieškovė abejoja, ar atsakovė turėtų galimybę grąžinti ieškovei pinigus, nes jos finansinė padėtis sunki. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015m. gegužės 5d. teismo nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui atsakovės atžvilgiu tokia apimtimi, kokia prašė ieškovė – 119 784,04 Eur sumai. Be to, turtą grąžinus atsakovės nuosavybėn, yra galimybė nukreipti į jį išieškojimą tokiu atveju, jei atsakovė sumokėti priteistos pinigų sumos ieškovei neturės galimybių.  

Pažymėtina, kad prievolė perduoti turtą yra nedali, todėl restitucija šiuo atveju taikytina vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos. Patenkinus atsakovės priešieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė byloje patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis už priešieškinį. Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą, nepateikta. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi teismas nustatė, kad atsakovė už teikiamą priešieškinį turi sumokėti 3 749,00 Eur žyminio mokesčio ir atidėjo atsakovei (pagal priešieškinį ieškovei) UAB „Senasis žemaitis“ žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Senasis žemaitis“ už priešieškinį yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio – 200,00 Eur, todėl patenkinus priešieškinį iš ieškovės UAB „Bilderis“ priteistinas 3 549 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis) ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Senasis žemaitis“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259 str. – 260str., 269str. - 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB ,,Bilderis‘‘ ieškinį atsakovei UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ dėl atleidimo nuo prievolių vykdymo, juridinių faktų panaikinimo registre, baudos, palūkanų priteisimo atmesti.

Atsakovės UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ priešieškinį ieškovei UAB ,,Bilderis‘‘ tenkinti iš dalies:

            pripažinti negaliojančiu 2015-11-24 piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini);

nutraukti 2015-01-07 sutartį tarp UAB „Bilderis" ir UAB „Senasis žemaitis";

priteisti atsakovei UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ iš ieškovės UAB „Bilderis" 52 131,60 Eur (penkiasdešimt dviejų tūkstančių šimto trisdešimt vieno euro 60 ct ) baudą ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-05-05 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nutraukus 2015-01-07 sutartį, pritaikyti restituciją - UAB „Senasis žemaitis‘‘ iš UAB,,Bilderis‘‘ nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą, 0,1866 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą - prekybos paviljoną, 974, 21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); iš atsakovės UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ priteisti ieškovei UAB ,,Bilderis‘‘ 261126,08 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną tūkstantį šimtą dvidešimt šešis eurus 8 ct) sumokėtą turto kainą.

Kitoje dalyje atsakovės UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ priešieškinį ieškovei UAB ,,Bilderis‘‘ atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bilderis“, įmonės kodas 300092197, atsakovei UAB „Senasis žemaitis“, įmonės kodas 17231358, 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bilderis“, įmonės kodas 300092197, 3 549  Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660). 

Teisėja                                                                                                                               Lina Muchtarovienė