Civilinė byla Nr. e2-763-464/2023

Teisminio proceso numeris 2-56-3-00403-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams J. V., S. B., J. M. B., G. S. ir E. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė Jolita Mažonavičienė ir D. V.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1.                      pripažinti neteisėta ir negaliojančia atsakovų J. V. ir S. B. 2021 m. sausio 15 d. sudarytą skolos padengimo sutartį;

1.2.                      pripažinti neteisėta ir negaliojančia atsakovų S. B. ir J. M. B. 2021 m. balandžio 28 d. sudarytą sutuoktinių turto padalijimo sutarties dalį dėl pasidalinamo ir dovanojamo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini);

1.3.                      pripažinti neteisėta atsakovų J. M. B. ir G. S. bei E. S. 2021 m. liepos 23 d. sudarytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį;

1.4.                      taikyti restituciją ir priteisti atsakovei J. V. iš atsakovų S. B. ir J. M. B. 165 719 Eur, į kuriuos būtų nukreiptas ieškovo išieškojimas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022,

1.5.                      arba, pripažinus ginčijamus sandorius neteisėtais, priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų S. B. ir J. M. B. 165 719 Eur žalos atlyginimą;

1.6.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.     

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas yra atsakovės J. V. kreditorius, kuriam ji solidariai su buvusiu sutuoktiniu D. V. yra skolinga 150 602,40 Eur. Atsakovė J. V., siekdama apsunkinti skolos iš jos išieškojimą, su savo motina, atsakove S. B., 2021 m. sausio 15 d. sudarė skolos padengimo sutartį, kuria visą savo turėtą apie 666 666 Eur vertės turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido S. B.. Atsakovų S. B. ir J. M. B. sudaryta 2021 m. balandžio 28 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi buvo nustatyta, kad jiems asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), o atsakovė S. B. jai priklausančią 1/2 dalį padovanojo atsakovui J. M. B.. Šį namą atsakovai S. B. ir J. M. B. 2021 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 450 000 Eur kainą pardavė atsakovams G. S. ir E. S..   

3.       Ieškovo teigimu, egzistuoja tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje, tiek ir CK 1.81 straipsnyje numatyti pagrindai 2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. sutartims pripažinti negaliojančiomis. Ieškovas neabejotinai turėjo galiojančią reikalavimo teisę, sutartys pažeidžia jo interesus, nes jomis buvo perleistas vienintelis skolininkės J. V. turtas už mažesnę, nei jo tikroji vertė, kainą, sandorių šalys elgėsi nesąžiningai, sandorių sudaryti jos neprivalėjo. Be to, šie sandoriai prieštarauja ir viešai tvarkai bei gerai moralei, nes jais buvo siekiama apsunkinti prievolių ieškovui įvykdymą. Atsakovų 2021 m. liepos 23 d. sudarytas turto pirkimo–pardavimo sandoris yra išvestinis, todėl pagrindinius sandorius pripažinus negaliojančiais, negali likti galioti ir išvestinis sandoris. Sandorius pripažinus negaliojančiais taikytina restitucija, priteisiant iš atsakovų S. B. ir J. M. B. atsakovei J. V. 165 719 Eur arba šią sumą priteisiant ieškovui kaip jo patirtos žalos atlyginimą.

4.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas E. P. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų S. B. ir J. M. B. pinigines lėšas, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams, kurių vertė ar suma 165 719 Eur.

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.  

6.       Ieškovas E. P. 2023 m. birželio 9 d. pateikė naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų S. B. ir J. M. B. pinigines lėšas, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis.   

7.       Šiame prašyme nurodė, kad atsakovai S. B. ir J. M. B., siekdami paslėpti turimą turtą, iš kurio ieškinio patenkinimo atveju būtų galimas 165 719 Eur sumos išieškojimas, bylos nagrinėjimo metu ėmė dovanoti jiems priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Visas vertingiausias atsakovų nekilnojamas turtas yra perleistas giminaičiams dovanojimo sandoriais, o tai patvirtina jų nesąžiningumą. Šiuo metu atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklauso tik mažos vertės turtas, iš kurio priteistos sumos nebūtų įmanoma išieškoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovo E. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: areštavo atsakovams S. B. ir J. M. B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, kurių vertė 165 719 Eur, leisdamas atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždrausdamas visu areštuotu turtu disponuoti; nesant tokio turto ar jo esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu bei kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovų poreikiams tenkinti; turtą paliko saugoti atsakovams; pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovų turtą bei nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovų piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniausiems atsakovų poreikiams tenkinti.   

9.       Įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, ir su ieškiniu pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad nėra akivaizdžių faktų, kurie leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vienareikšmiškai spręsti, jog pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Taigi ieškinio preliminarus pagrįstumas, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, yra įrodytas.

10.       Teismo vertinimu, egzistuoja ir kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Iš ieškovės su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad iki ieškinio pateikimo ir bylos iškėlimo 2022 m. liepos 27 d. atsakovams asmeninės ir (ar) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 6 nekilnojamojo turto objektai. Atsakovui J. M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė 0,1500 ha ploto žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa, esanti (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei S. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė 457/3398 dalys 0,1699 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3/10 dalys statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Abiem atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė poilsio namelis ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini).    

11.       Tačiau 

12.       Teismas pripažino, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai, sudaryti po civilinės bylos, kurioje atsakovams S. B. ir J. M. B. pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, iškėlimo pagrindžia atsakovų S. B. ir J. M. B. galimai nesąžiningus veiksmus, kuriais šie atsakovai siekia išvengti išieškojimo pagal būsimą galbūt jiems nepalankų teismo sprendimą. Nepaisant to, kad atsakovai tebeturi nekilnojamojo turto, visgi turto masės reikšmingas sumažėjimas, ypač įvertinus aplinkybę, kad šis turtas buvo padovanotas, t. y. perleistas neatlygintinai, teismui sudarė pagrindą konstatuoti, jog nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudaryti turint nesąžiningų ketinimų suvaržyti ir (ar) apsunkinti galbūt būsimo kreditoriaus teises. 

13.       Kadangi atsakovų turto masės mažėjimui įtakos galėjo turėti galimai nesąžiningi šių asmenų veiksmai, egzistuoja reali grėsmė, kad, nepritaikius jokių suvaržymų atsakovams, šie gali imtis veiksmų turto masei dar labiau sumažinti, siekiant nuslėpti turtą nuo galbūt būsimo išieškojimo ir taip išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jo vykdymą apsunkinti. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai   

14.       Atsakovai J. V., S. B. ir J. M. B. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:        

14.1.                      Dovanojimo sandoriai buvo sudaryti ne siekiant išvengti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, o vykstant normaliam kasdieniam atsakovų gyvenimui ir atsiradus turto nuosavybės įforminimo poreikiui. Turtas, esantis (duomenys nesklebtini) (žemės sklypas ir namas), visada buvo A. B. ir N. B. nuosavybė. A. B. žemės sklype pasistatė sau gyvenamąjį namą ir nuo 2010 metų jame gyvena su šeima, moka mokesčius, atlieka remonto darbus. Todėl ir buvo sudaryta šio turto dovanojimo sutartis.

14.2.                      Poilsio namelis (duomenys neskelbtini), įgytas A. B. už jo asmenines lėšas. Pirkimo metu A. B. pats fiziškai negalėjo dalyvauti dėl ligos, todėl paprašė tėvų už jį pasirašyti dokumentus. Todėl siekiant turtą užregistruoti jo tikrojo savininko vardu ir buvo sudaryta dovanojimo sutartis.

14.3.                      Turtą, kuris padovanotas V. R., atsakovė S. B. paveldėjo kartu su keturiais broliais mirus jų tėvams. Vienas iš brolių – V. R. – 2023 m. susiformavo žemės sklypą namui statyti, todėl visi broliai ir sesuo S. B. jam padovanojo savo dalis žemės. Todėl teismo išvados, kad šiuo ir kitais sandoriais atsakovai siekė perleisti turtą ir elgėsi nesąžiningai, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos.

14.4.                      Likusio atsakovams priklausančio turto vertė siekia daugiau nei 200 000 Eur ir yra pakankama pareikštam reikalavimui įvykdyti. Atsakovai nesiėmė jokių veiksmų šiam turtui nulėpti ir (ar) jam perleisti.  

14.5.                      Atsakovai sąžiningai naudojosi proceso teisės normomis, nevilkino bylos proceso, todėl ir pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumo ar ketinimų išvengti teismo sprendimo įvykdymo nėra.

15.       Ieškovas E. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:    

15.1.                      Atskirojo skundo argumentai, kad neva tikrasis turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. B., yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti. Vien tai, kad A. B. šeima gyvena tame name, moka mokesčius ir pan., niekaip nepatvirtina A. B. nuosavybės į minėtą nekilnojamąjį turtą, nepatvirtina ir to, kad turtas buvo įsigytas ne už atsakovo J. M. B., o už kito asmens lėšas.

15.2.                      Aplinkybė, kad A. B. 2010 m. buvo sudaręs mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sutartį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodo nei A. B. nuosavybės teisės į minėtą turtą, nei kad šis turtas buvo įgytas už jo lėšas.    

15.3.                      Atsakovai nenurodė, kodėl poreikis turtą perleisti ir (ar) perrašyti neva jų tikriesiems savininkams atsirado tik po nagrinėjamos bylos iškėlimo.

15.4.                      Tai, kad ne tik atsakovė, bet ir jos broliai padovanojo jiems priklausiusias žemės sklypo dalis, niekaip nepaneigia vertinimo, jog ieškovė, suvokdama, kad į jos nekilnojamąjį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas, šį turtą perleidusi elgėsi nesąžiningai.     

15.5.                      Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad likusios turto dalies pakaktų jiems galimai nepalankiam teismo sprendimui įvykdyti.

15.6.                      Dėl atsakovų kaltės, tariamos atsakovės J. V. ligos buvo atidėti teismo posėdžiai. Per atidėtą bylos nagrinėjimo laiką atsakovai ir sudarė jiems priklausiusio turto dovanojimo sandorius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų     

16.       Apeliantai J. V., S. B. ir J. M. B. su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2023 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartį, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2023 m. birželio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Inreal“ konsultaciją dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos, UAB ,,Ramiga“ 2023 m. birželio 20 d. patvirtinimą, mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartį, 2023 m. birželio 13 d. apeliantei J. V. atlikto kraujo tyrimo rezultatus.

17.       Ieškovas E. P. su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2023 m. birželio 15 d. bei 2023 m. birželio 16 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko ir Luminor Bank AS Lietuvos filialo informaciją apie apeliantų S. B. ir J. M. B. banko sąskaitų likučius, išrašus iš VĮ Registrų centro.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

19.       Nagrinėjamu atveju nei apeliantai, nei ieškovas neprašo priimti prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik teikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

20.       Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip matyti, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dvi būtinąsias sąlygas, kurių visuma ir sudaro prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

21.       Atskirasis skundas yra grindžiamas tik argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o klausimas dėl ieškinio reikalavimo prima facie (preliminaraus) (ne)pagrįstumo nekeliamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis), dėl pastarosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako. 

22.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, suklydo, nes jie neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kuriais būtų siekiama ateityje nevykdyti teismo sprendimo arba jo vykdymą apsunkinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka.

23.       CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo dėl nesąžiningų neįvykdymo rizika, sąrašo – šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kadangi būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turėtą turtą kitiems asmenims, pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023). 

24.       Įvertinant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nebūtina turėti neginčijamų įrodymų, kad atsakovas iš tiesų siekia ar sieks perleisti savo turtą ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pakanka, kad teismui yra pateikiami konkretūs duomenys, jog sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja arba ji gali kilti dėl nesąžiningo atsakovo elgesio. Neabejotina, kad nesąžiningus ketinimus paslėpti ar perleisti turimą turtą patvirtina, o tuo pačiu ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą įrodo atsakovo jam iškeltos bylos nagrinėjimo metu atlikti veiksmai, susiję su turto masės sumažinimu. Toks atsakovo elgesys gali būti priskiriamas prie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sukeliančių veiksnių, nes jis leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokių pačių veiksmų atsakovas gali imtis ir ateityje.

25.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jo nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones. Nagrinėjamu atveju savo pakartotinį prašymą dėl apeliantų turto arešto ieškovas grindė argumentais, kad prasidėjus šios bylos procesui apeliantai neatlygintiniais sandoriais artimiems giminaičiams perleido reikšmingą dalį jiems priklausiusio turto. Byloje esantys duomenys leidžia įsitikinti, kad situacija su apeliantų nuosavybės teise valdytu turtu, lyginant su buvusia išsprendžiant pirmąjį ieškovo prašymą, yra iš esmės pasikeitusi, tokio fakto, be kita ko, neginčija ir patys apeliantai.  

26.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, po bylos iškėlimo 2022 m. liepos 27 d. apeliantai 2023 m. sausio 25 d. ir 2023 m. kovo 8 d. sudarė tris dovanojimo sandorius, kuriais savo artimiems giminaičiams neatlygintinai perleido turėtą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), poilsio namelį ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors apeliantai atskirajame skunde tvirtina, kad šis turtas faktiškai buvo įgytas asmenų, kuriems jis minėtais sandoriais buvo perleistas, lėšomis arba buvo perleistas vienam iš bendraturčių, formuojančiam žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, jokių įtikinamų argumentų, kodėl turto perleidimo tretiesiems asmenims sandorių sudarymo poreikis atsirado tik po šios civilinės bylos iškėlimo, jie nenurodo, taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad tokius sandorius jie rengėsi sudaryti dar iki civilinės bylos iškėlimo. Todėl apeliantų veiksmai, po civilinės bylos jiems iškėlimo neatlygintinai perleidus dalį turėto nekilnojamojo turto giminyste susijusiems asmenims, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip nesąžiningi ir galintys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, jie patvirtinta, kad tokių pačių veiksmų apeliantai gali imtis ir ateityje.

27.       Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai ir nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba jo įvykdymo negalimumu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-516/2021).

28.       Atkreiptinas dėmesys dar ir į tokią aplinkybę, kad ankstesnis ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį jis pateikė ieškinyje, buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui nenustačius grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Akivaizdu, kad apeliantams turėjo ir galėjo būti suprantami tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, tiek ir atitinkamo jų elgesio galimi neigiami padariniai. Todėl faktas, kad apeliantai po jiems palankios pirmosios teismo nutarties visgi atliko turto masės mažinimo veiksmus, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog pirmiau aptartų sandorių sudarymą lėmė būtent bylos apeliantų atžvilgiu iškėlimas bei jų siekis išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą. Toks šalių elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste negali būti laikomas sąžiningu.

29.       Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra vertinamas apeliantų sąžiningumas, o ne jų turtinė padėtis. Todėl tokie apeliantų atskirojo skundo argumentai, kad jie turi ir kito nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškinio sumą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, t. y. kad apeliantai ir ateityje gali atlikti veiksmus, susijusius su turto masės mažinimu, siekdami išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė