Civilinės bylos numeris 2A-478-560/2018

Teisminio proceso numeris 2-68-3-25415-2013-2

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.18.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M. ir S. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos UAB „Statybų sfera“ ieškinį atsakovams A. M., S. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „JT Company“, I. K. ir UAB „Your Cares“, bei atsakovo A. M. priešieškinį dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė LUAB „Statybų sfera“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“, pateikė ieškinį, kurį patikslino bei kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų – buvusio šios bendrovės vadovo A. M. ir S. N., kuris buvo UAB „Statybų sfera“ įgaliotas asmuo ir priėmė sprendimus dėl nuostolingų sandorių sudarymo, 36 706,44 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas.
2. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovas ieškovui žalos nepadarė, ieškovas netinkamai skaičiuoja žalos dydį. Visą laiką laikėsi pozicijos, kad jis tiek de facto, tiek de jure buvo įmonės vadovu, neperdavė faktinio vadovavimo S. N..
3. Atsakovas S. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, kad jis yra atsakingas už neva ieškovui padarytą žalą jo nurodomojo apimtyje. Ieškovas neįrodė jo tariamai patirtos žalos.
4. Atsakovas A. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti apsimestinais sandoriais transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis dėl 17-os automobilių pirkimo – pardavimo ir taikyti nurodytiems sandoriams taisykles, kurios taikytinos tiems sandoriams, kuriuos šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, t. y. pasaugos sutarties ir pirkimo – pardavimo sutarties su teise atpirkti požymių turinčius sandorius. Priešieškinio reikalavimai grindžiami CK 1.87 straipsniu.
5. Tretieji asmenys UAB „JT Company“, I. K. ir UAB „Your Cares“ atsiliepimų į patikslintą ieškinį bei priešieškinį nepateikė.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė solidariai iš atsakovų A. M. ir S. N. ieškovo LUAB „Statybų sfera“ naudai 36 706,44 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 36 706,44 Eur sumą nuo 2016-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį atmetė; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 2 000,00 bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 000,00 Eur iš kiekvieno; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 1 118,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 559,00 Eur iš kiekvieno.
7. Teismas nustatė, jog UAB „Statybų sfera“ neturi lėšų ir turto, dėl ko negali vykdyti įsipareigojimų ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Sudariusi 2012 m. rugsėjį – spalį automobilių perleidimo sutartis, bendrovė tapo nemoki. Nustatyta nuostolių suma – 36 706,44 Eur susidariusių dėl to, jog transporto priemonės parduotos tretiesiems asmenims už mažesnę nei rinkos kaina. UAB „Statybų sfera“ perleido dalį savo pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, atsakovui S. N.. Jo iniciatyva ir pastangomis buvo surandami automobiliai ir sudaromos sutartys dėl automobilių įsigijimo, o vėliau automobiliai būdavo perleidžiami kitiems asmenims už nedidelę, lyginant su rinkos kaina, sumą. Tokiu būdu atsakovas A. M. perleido UAB „Statybų sfera“ faktinį valdymą, kiek pažįstamam atsakovui S. N., o bendrovės vadovas tik pasirašydavo sutartis bei kitus dokumentus, įskaitant buhalterinius, kiek tai susiję su automobilių įsigijimu ir perleidimu. Nurodytus veiksmus teismas vertino kaip vadovo pareigų veikti išimtinai įmonės interesais nevykdymą. Bendrovės vadovas organizavo ir leido įmonės vardu vystyti veiklą, kuri nesusijusi su jos įstatuose nurodyta veikla, ir tokiu būdu buvo tenkinami tik atsakovo S. N. interesai, susiję su šio asmens verslu. 
8. Byloje nepateikta jokių dokumentų ir įrodymų patvirtinančių, jog automobiliai buvo įsigyjami ne už UAB „Statybų sfera“, bet už kitų asmenų lėšas, ir dokumentai, jog pagal pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose pardavėjas nurodyta UAB „Statybų sfera“, buvo sumokėtos sutartyse nurodytos ar kitos sumos. Atsakovas A. M., pasirašydamas nenaudingus bendrovei sandorius, tenkinančius vien S. N. interesus, pažeidė įmonės vadovo pareigą veikti sąžiningai, protingai ir būti lojaliam juridiniam asmeniui. Teismas A. M. veiksmus, be pagrindo perleidžiant UAB „Statybų sfera“ valdymą S. N. bei pasirašant automobilių pirkimo – pardavimo sandorius, vertino kaip neteisėtus. todėl sprendė, kad A. M. tenka pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą.
9. Teismas konstatavo, jog teismui neatskleidžiamos visos aplinkybės, susijusios su automobilių pirkimo – pardavimo sandorių pasirašymu, automobilių įsigijimo UAB „Statybų sfera“ vardu, jų įregistravimu ir vėlesnio pardavimu. Ieškovei sandoriai buvo nuostolingi, jų pardavimas už kelis kartus mažesnę nei rinkos kaina turėjo neigiamų pasekmių bendrovės turtinei padėčiai, sąlygojo įmonės bankrotą ir bankroto bylos iškėlimą.
10. Nėra ginčo ir nesutarimų dėl to, jog automobilių kaina, nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyse, yra mažesnė nei rinkos kaina, atsakovai to neginčija. Dėl nenaudingų sandorių pasirašymo ieškovė patyrė nuostolius, kurių dydis pagrįstai skaičiuojamas atsižvelgiant į pardavimo metu buvusias automobilių kainas – automobiliai privalėjo būti parduoti ne mažesne nei rinkos kaina. Pateikti Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos ir techninės apžiūros duomenys patvirtina, jog automobilių būklė buvo pakankamai gera ir dėl to nebuvo pagrindo mažinti jų kainą. Remiantis viešai teikiama informacija apie automobilių vidutines rinkos kainas nustatytas skirtumas tarp pardavimo kainos ir automobilių realios vertės – 36 706,44 Eur – yra ieškovės nuostoliai. Jei nebūtų pasirašyti neteisėti sandoriai, ieškovė nebūtų patyrusi tokių didelių nuostolių, kas turėjo esminės įtakos šios bendrovės mokumui ir bankrotui. Atsakovai nepaneigė kaltės prezumcijos, todėl yra pagrindai taikyti civilinę atsakomybę atsakovams.
11. Deliktinė atsakomybė taikoma abiem atsakovams: A. M., pažeidus pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ir S. N., atlikus neteisėtus veiksmus, sprendžiant ir organizuojant klausimus, susijusius su transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymu, automobilių kainos nustatymu, t. y. taip pat atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovei padaryta turtinė žala. Dėl to abiem atsakovams kyla solidari pareiga atlyginti ieškovei padarytą 36 706,44 Eur žalą.
12. Atsakovo A. M. teigimu, ginčo sandoriai yra pasaugos ir pirkimo – pardavimo su teise išpirkti sandoriai. Įvertinęs šalių pasirašytas transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodytas sandorių sudarymo aplinkybes teismas darė išvadą, jog ieškovė siekė parduoti automobilius. Priešieškinio reikalavimai pareikšti dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, tačiau išskyrus atsakovų paaiškinimus, nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo susitarimai dėl transporto priemonių pasaugos ar pirkimo – pardavimo su teise išpirkti. Sutartyse nurodyta ne pasaugos kaina, o automobilių pardavimo kaina ir tai, jog automobiliai nupirkti, o ne perduoti saugoti ar ketinama juos išpirkti ateityje. Todėl nesant įstatymo nustatytų pagrindų sandorių pripažinimui apsimestiniais, teismas priešieškinį atmetė.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-16 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad jos atlygintinos iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo sąlygas, nei viena iš jų nebuvo įrodyta.
14. A. M., ieškovo vardu sudarydamas automobilių įsigijimo ir jų perleidimo sandorius, nepažeidė nei ieškovo veiklos tikslų, nei savo fiduciarinių pareigų. Be to, nustatyta, kad automobiliai nebuvo įsigyti tikslu juos perparduodant gauti dideles pajamas, o pardavus automobilius įmonė nepatyrė nuostolių.
15. Neįrodyta žala. Ši byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta antrą kartą. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-198-58/2016, nurodė, jog pradiniuose ieškiniuose nurodomos aplinkybės, kad žala kilo dėl neva neteisėto automobilių pardavimo už jų rinkos vertės neatitinkančią kainą, nesudaro pagrindo kilti atsakovo civilinei atsakomybei. Vilniaus apygardos teismas aiškiai nurodė, kad turėtų būti tiriama, ar automobilių įsigijimo ir pardavimo sandoriai nepadarė ieškovui kitokios žalos.
16. Esant nepagrįstoms teismo išvadoms apie neva neteisėtus veiksmus ir žalą, negali būti laikomos pagrįstomis ir teismo išvados apie priežastinį ryšį. Neįrodyta, jog A. M. veikė nerūpestingai ar siekė sukelti žalą.
17. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad automobilių perleidimo sandoriai sukėlė ieškovo nemokumą. Tai patvirtina: (i) nustatyta, kad ieškovas vykdė statybų ir nekilnojamojo turto plėtros veiklą, bet ne prekybos transporto priemonėmis veiklą, (ii) pateikti įrodymai, kad automobiliai perleisti už 246,18 Eur didesnę kainą nei buvo įsigyti, nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų patyręs automobilių įregistravimo, draudimo ar išlaikymo išlaidų, kurių nebūtų kompensavęs iš automobilių pardavimo gautas pelnas, (iii) ieškovo bankroto bylos iškėlimo priežastimi buvo jo darbuotojo naudai iš ieškovo priteista 9 960,80 Eur.
18. Teismas nepagrįstai konstatavo civilinės atsakomybės sąlygas ir S. N. atžvilgiu. Įrodymai nepagrindžia teismo išvadų, kad A. M. perleido S. N. savo, kaip vadovo, pareigas. Visus sandorius ieškovo vardu pasirašė A. M..
19. Atsakovas S. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2016-03-01 nutartimi ir joje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad automobilių perleidimo sandoriai sukėlė ieškovo nemokumą. Atsakovas apeliaciniu skundu motyvuotai atskleidė, kad teismas nepagrįstai konstatavo civilinės atsakomybės sąlygas atsakovų atžvilgiu.
20. Atsakovas S. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimus. Nurodė, kad teismo byla buvo antrą kartą išnagrinėta remiantis išimtinai tomis aplinkybėmis, kurios aukštesnės instancijos teismo pripažintos neegzistuojančiomis.
21. Sprendimu nustatyta žala neegzistuoja. Apeliantas savo asmeninėmis lėšomis padengė visas išlaidas, kurias formaliai patyrė ieškovas, įnešdamas juos į ieškovo kasą arba tiesiog apmokėdamas susijusias išlaidas iš savo lėšų. Ieškovas jokių nuostolius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovas už kiekvieną automobilį ieškovas gavo po 50,00 Lt.
22. Netirtas priežastinis ryšys tarp ieškovo nemokumo ir sutarčių. Jo nėra.
23. Apeliantas nebuvo de facto ieškovo vadovu, jokių veiksmų ieškovo įmonėje neatliko.
24. Būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad turėjo kapitalo automobiliams įsigyti ir kad A. M. padarė tariamos žalos ieškovui, apmokėdamas automobilių registracijos ir draudimo išlaidas iš ieškovo lėšų, neįnešdamas jam apelianto perduotų grynųjų pinigų.
25. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Nurodo, jog sutinka su atsakovo S. N. apeliacinio skundo reikalavimais.
26. Ieškovas LUAB „Statybų sfera“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Nurodo, jog atsakovai solidariai atliko neteisėtus veiksmus, sudarydami įmonei nenaudingas sutartis, todėl privalo atlyginti žalą. S. N. patvirtino, jog A. M. buvo perdavęs jam ieškovo valdymą de facto, kas reiškia, kad jis buvo faktinis įmonės vadovas, būtent jis faktiškai sudarė sutartis, o A. M. minimas sutartis pasirašė. Tai patvirtino ir A. M., kas įrodo, jog jis grubiai pažeidė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas.
28. Sutartys buvo sudarytos ieškovui jau turint finansinių sunkumų bei pažeidžiant įmonės kreditorių interesus, kadangi vos 3 mėnesių laikotarpyje nuo jų sudarymo bendrovei iškelta bankroto byla.
29. Transporto priemonių pardavimas 50,00 Lt brangiau nei jos buvo įsigytos negali būti vertinamas kaip įmonės pelnas, kadangi vien automobilių pardavimo sąnaudos, saugojimas, registracijos išlaidos, sudaro daugiau nei po 50,00 Lt. Automobiliai turėjo būti parduodami už kaip įmanoma didesnę kainą, siekiant maksimalaus pelno, tačiau bet kokiu atveju ne mažesne nei rinkos kaina. Ieškovas negavo pajamų, kurias realiai galėjo gauti, todėl ieškovas savo nuostoliais laikė skirtumą tarp sutarčių sudarymo metu buvusių automobiliams analogiškų automobilių vidutinių kainų bei sutartyse nurodytų kainų.
30. Atsakovas  pripažino, jog jis yra padaręs įmonei nuostolių už apie 5 000,00 Lt dėl to, kad automobilių draudimo kaina apie 20,00 Lt viršijo įmonės gautą 50,00 Lt pelną. Tai reiškia, jog A. M. pripažįsta savo neteisėtų veiksmų, taip pat žalos įmonei padarymo faktą. Teismui liko nustatyti priteistinos žalos dydį, kurį pagrįstai nustatė esant 36 706,44 Eur. Buvo įrodyta, kad egzistavo tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir 36 706,44 Eur žalos, kadangi tuo atveju, jei nebūtų buvę sudarytų ginčo sutarčių, įmonė nebūtų patyrusi žalos, taip pat nebūtų tapusi nemoki ir bankrutavusi. Atsakovams tenka pareiga įrodyti, jog jie nėra kalti dėl LUAB „Statybų sferai“ patirtos žalos, ko jie nepadarė. Ieškovas papildomai įrodė šių asmenų kaltę.
31. Tretieji asmenys UAB „JT Company“, I. K. ir UAB „Your Cares“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo A. M. draugas atsakovas S. N. paprašė jo paslaugos, susijusios su ginčo automobilių pirkimo-pardavimo paslaugomis. Kadangi tuo metu S. N. neturėjo juridinio asmens, kuriame galėtų vykdyti ekonominę veiklą, tai jis, remdamasis su A. M. turėtais draugiškais santykiais, A. M., kuris buvo UAB „Statybų sfera“ direktorius, duodavo pinigų įnešti į įmonės kasą, o vėliau šie pinigai buvo sumokami už tariamai įmonės perkamus automobilius. Tokiu būdu UAB „Statybų sfera“ įgijo 17 transporto priemonių bei laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-10-01 su UAB „JT Company“, UAB „Your Cares“ ir I. K. pasirašė 17 automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių. Pagal šias sutartis pardavėjas UAB „Statybų sfera“ pardavė, o pirkėjai UAB „JT Company“, UAB „Your Cares“ ir I. K. nupirko automobilius už mažesnę nei rinkos kainą. UAB „Statybų sfera“ iš kiekvieno sandorio, atėmus automobilių įsigijimo kaštus, gavo po 50,00 Lt. Automobilių prekyba nebuvo susijusi su UAB „Statybų sfera“ veikla.
34. Vilniaus apygardos teismo 2013-02-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-655-619/2013, išnagrinėjus ieškovo UAB „Statybų sfera“ darbuotojo V. Z. ieškinį atsakovui UAB „Statybų sfera“ dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Statybų sfera“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Skolvalda“. Nutartyje nustatyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio 10 657,06 Lt, 23 735,60 Lt delspinigių. Iš UAB „Statybų sfera“ balanso už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-11-30 matyti, jog atsakovo turtas ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 19 267,00 Lt, tame tarpe įmonė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 19 267,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 83 280,00 Lt. Pateiktas kreditorių sąrašas sudarytas 2013-02-14 nurodo, kad pradelstos skolos sudaro 42 678,89 Lt. Iš pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad atsakovo nuostolį sudarė 80 214,00Lt. Tad, teismas konstatavo, kad įmonės pradelstos skolos viršija pusę įmonės turimo turto vertę, 2012 m. pabaigoje įmonė  buvo nemoki ir veikė nuostolingai.
35. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-03 sprendimu nagrinėjamoje byloje ieškovo BUAB „Statybų sfera“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo atmetė ir priteisė iš ieškovo trečiojo asmens I. K. naudai 101,37 Eur bylinėjimosi išlaidas (bylos Nr. 2-1100-808/2015). Teismas sprendė, kad kad ieškovo teiginys, jog įmonė bankrutavo dėl atsakovo sudarytų nuostolingų sandorių, nepatvirtintas leistinais įrodymais, o byloje esantys dokumentai patvirtina, kad sandoriai buvo sudaryti nuo 2012-07-03 iki 2012-10-01, t. y. tuo metu kai įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovas negalėjo suteikti prioriteto atskiriems kreditoriams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, neįrodžius nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, o argumentą, kad atsakovas pažeidė vadovo pareigas ir taip padarė žalos bendrovei ir jos kreditoriams vertino kaip nepagrįstą.
36. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-198-58/2016, minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškinyje pateiktu teisinių santykių aiškinimu, kad BUAB „Statybų sfera“, veikdama kaip juridinis asmuo ir vykdydama ūkinę veiklą, realiai pirko ir pardavė automobilius. Tokia teismo pozicija nėra tinkama. Turi būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Realios faktinės aplinkybės buvo tokios, kokias patvirtino A. M. ir S. N.. Teismas sprendė, kad bylos duomenys rodo, jog A. M., veikdamas įmonės vardu, tačiau organizuodamas veiklą, nesusijusią su įmonės veikla, o tenkinančią tik jo pažįstamo S. N. interesus, neabejotinai pažeidė CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse nustatytas pareigas veikti sąžiningai, protingai ir lojaliai juridiniam asmeniui. Vadinasi, jo atžvilgiu turėjo būti sprendžiamas šiais neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos klausimas, o ieškinys negalėjo būti atmetamas kaip neįrodytas. Žalos padarymas ieškinyje buvo siejamas su automobilių pirkimo – pardavimo operacijų vykdymu, atsakovas sutiko, kad šioje veikloje jis galėjo padaryti žalos, todėl teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti įrodymus dėl šių aplinkybių ir nurodyti šalims, kad šios aplinkybės laikytinos įrodinėtinomis byloje. Nustačius juridinio asmens vadovo pareigų pažeidimą, ieškovas įgyja teisę į nuostolių atlyginimą. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai nurodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovui. Pagal byloje ištirtas faktines aplinkybes matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl aplinkybių, su kuriomis siejamas galimas žalos paskaičiavimas. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog jis yra padaręs įmonei nuostolių už apie 5 000,00 Lt dėl to, kad automobilių draudimo kaina apie 20,00 Lt viršijo įmonės gautą 50,00 Lt pelną. Pripažinto ieškinio dydis nebuvo išsiaiškintas ir užfiksuotas bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovui nebuvo siūloma pasirašyti dėl ieškinio pripažinimo. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo pasisakymo matyti, jog jis pats negali nurodyti tikslaus nuostolių dydžio. Atsakovas šiuo metu nėra įmonės vadovas ir neturi dokumentų, pagal kuriuos būtų galima paskaičiuoti išlaidas draudimui bei automobilių registracijai, kad būtų galima palyginti santykį su 50,00 Lt pelnu. Teismas konstatavo, jog tai, kas išdėstyta, rodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo remdamasis aplinkybėmis, kurios neįvyko, ir nevertindamas realių aplinkybių, kuriomis atsakovas, veikdamas kaip įmonės vadovas, galėjo padaryti įmonei žalą.

Dėl atsakovų apeliacinių skundo argumentų

37. Atsakovas A. M. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo civilinės atsakomybės jo atžvilgiu taikymo sąlygas, nes nei viena iš jų nebuvo įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais sutinka iš dalies. Kaip teisingai nurodo atsakovas A. M., ši civilinė bylą pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta du kartus. Pirmą kartą išnagrinėjus šią bylą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-03 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo atmetė. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2016-03-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-198-58/2016, minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad bylos duomenys rodo, jog A. M., veikdamas įmonės vardu, tačiau organizuodamas veiklą, nesusijusią su įmonės veikla, o tenkinančią tik jo pažįstamo S. N. interesus, neabejotinai pažeidė CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse nustatytas pareigas veikti sąžiningai, protingai ir lojaliai juridiniam asmeniui. Tai reiškia, jog apygardos teismas nustatė atsakovą A. M. atlikus neteisėtus veiksmus, kas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-198-58/2016, yra įsiteisėjusi, todėl minėtas faktas laikomas prejudiciniu šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
38. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo A. M. argumentais dėl to, jog nagrinėjamoje byloje neįrodytas žalos atsiradimo faktas. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Statybų sfera“ iš kiekvieno ginčo automobilių pirkimo – pardavimo sandorio, atėmus automobilių įsigijimo kaštus, gavo po 50,00 Lt, t. y. ginčo sandoriai nebuvo nuostolingi – ieškovas gavo 850,00 Lt pelno. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtoje Vilniaus apygardos teismas 2016-03-01 nutartyje aiškiai nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovui, tačiau pagal byloje ištirtas faktines aplinkybes matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl aplinkybių, su kuriomis siejamas galimas žalos paskaičiavimas. Nors teismo posėdžio metu atsakovas A. M. pripažino, jog jis yra padaręs įmonei nuostolių už apie 5 000,00 Lt dėl to, kad automobilių draudimo kaina apie 20,00 Lt viršijo įmonės gautą 50,00 Lt pelną, pripažinto ieškinio dydis nebuvo išsiaiškintas ir užfiksuotas bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovui nebuvo siūloma pasirašyti dėl ieškinio pripažinimo. Atsakovas pats negali nurodyti tikslaus nuostolių dydžio, jis nebėra įmonės vadovu ir neturi dokumentų, pagal kuriuos būtų galima paskaičiuoti išlaidas draudimui bei automobilių registracijai, kad būtų galima palyginti santykį su 50,00 Lt pelnu, todėl turi būti surinkti ir ištirti papildomi įrodymai. Aukščiau pateikti Vilniaus apygardos teismo išaiškinimai lemia keletą reikšmingų aspektų. Visų pirma, Vilniaus apygardos teismas vienareikšmiškai nurodė, kad žala šioje byloje negali būti suprantama kaip ginčo automobilių rinkos kainos jų pardavimo metu ir jų pardavimo kainos skirtumas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis šiuo Vilniaus apygardos teismo išaiškinimu, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovui padaryta žala yra būtent šis skirtumas, kuris sudaro reikalaujamą priteisti 36 706,44 Eur sumą. Antra, Vilniaus apygardos teismas 2016-03-01 nutartyje ne tik išaiškino, kas nagrinėjamu atveju negali būti traktuojama ieškovo patirta žala, bet ir tai, kas galėtų šią žalą sudaryti. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, ieškovas dėl atsakovo A. M. neteisėtų veiksmų galėjo patirti žalą, kurią sudarytų išlaidos ginčo automobilių registracijai, draudimui ir pan.
39. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. M. buvo pripažinęs, jog jis yra padaręs įmonei nuostolių už apie 5 000,00 Lt dėl to, kad automobilių draudimo kaina apie 20,00 Lt viršijo įmonės gautą 50,00 Lt pelną, kaip yra konstatavęs 2016-03-01 Vilniaus apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas pripažinto ieškinio dydžio neišsiaiškino ir neužfiksavo bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovui nebuvo siūloma pasirašyti dėl ieškinio pripažinimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme antrąjį kartą metu bei šiuo momentu atsakovas A. M. aukščiau nurodytos pozicijos nebepalaikė ir nebepalaiko. Tuo tarpu į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad žala, kilusi iš išlaidų ginčo automobilių registracijai, draudimui ar pan., atsirado, t. y. tokios išlaidos buvo apmokėtos iš ieškovo lėšų ir jos viršijo už ginčo automobilius gautą 850,00 Lt pelną. Ieškovas turėjo įrodyti tiek žalos atsiradimo faktą, tiek dydį (CPK 178 straipsnis), ypatingai atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog buvęs bendrovės vadovas atsakovas A. M. perdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žalos atsiradimo faktas byloje neįrodytas.
40. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konstatavus, kad viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žala – neįrodyta, atsakovo A. M. civilinė atsakomybė yra negalima. Atitinkamai, todėl nėra prasmingas ir priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės klausimų nagrinėjimas, kas lemia, jog teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog nesant nustatyto žalos fakto, negali būti sprendžiama ir apie neva atsiradusios žalos bei ieškovo nemokumo sąsajumą – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovų neteisėti veiksmai nulėmė ieškovo nemokumą.
41. Tiek atsakovo A. M., tiek atsakovo S. N. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo civilinės atsakomybės sąlygas ir atsakovo S. N. atžvilgiu. Teisėjų kolegija su šiuo ir susijusiais atsakovų argumentais sutinka bei pažymi, jog, jos vertinimu, bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas A. M. perleido S. N. savo, kaip vadovo, pareigas ir jis tapo faktiniu bendrovės vadovu. Jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta, tuo tarpu abu atsakovai tai neigia, o atsakovas A. M. tvirtina, jog jis ginčo laikotarpiu pats vadovavo bendrovei, pasirašė visus ginčo sandorius ieškovo vardu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas S. N. yra atlikęs neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Nesant nustatytų atsakovo S. N. neteisėtų veiksmų, atsakovo civilinė atsakomybė nėra galima.
42. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog atsakovų apeliaciniai skundai yra tenkintini, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 sprendimas dalyje dėl ieškinio reikalavimų yra naikinamas ir šioje dalyje yra priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
44. Atmetus ieškinį, yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2014-07-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2649-808/2014, bei patikslintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-14037-141/2016.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Apeliacinės instancijos teismui bylos dalyje priėmus naują sprendimą ir ieškinį atmetus, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir iš ieškovo atsakovo A. M. naudai priteisti 403,00 Eur, atsakovo S. N. naudai – 605,00 Eur, o trečiojo asmens I. K. naudai – 101,37 Eur.
46. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti, ieškovo A. M. – tenkinti ir iš ieškovo atsakovo A. M. naudai priteisti 600,00 Eur, atsakovo S. N. – atmesti, nepateikus bylinėjimosi išlaidų dydį ir apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų A. M. ir S. N. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą  dalyje dėl ieškinio reikalavimų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo LUAB „Statybų sfera“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo LUAB „Statybų sfera“ atsakovo A. M. naudai 403,00 Eur, atsakovo S. N. naudai – 605,00 Eur, trečiojo asmens I. K. naudai – 101,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2014-07-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2649-808/2014, bei patikslintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-14037-141/2016

Priteisti iš ieškovo LUAB „Statybų sfera“ atsakovo A. M. naudai 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                          Dainius Rinkevičius

                    Eglė Surgailienė

                    Jelena Šiškina