Civilinė byla Nr. e2-1094-1097/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01216-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.26; 2.6.27; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei,
dalyvaujant ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, atstovui Modestui Kuodžiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bretalita“ ir trečiojo asmens ,,Helvetia Assurances“ SA atstovui advokatui Nerijui Jurkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bretalita“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – bendrovė ,,Helvetia Assurances“ SA, uždaroji akcinė bendrovė „Integre Trans“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas „Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje veikiantis per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bretalita“ (toliau – atsakovė) dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės 44 500 Eur nuotolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su draudėja UAB ,,Integre Trans“ sudarė Ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-934-1036, kuria pagal Ekspedijavimo draudimo taisykles Nr. 038 apdraudė draudėjos atsakomybę krovinių ekspedijavimo metu, kylančią iš ekspedijavimo sutarčių, apimančių logistikos procesą. 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymu Nr. 92019120027 draudėja UAB ,,Integre Trans“ susitarė su atsakove, kad pastaroji perveš krovinį (televizorius) iš Lenkijos į Prancūziją. Pagal sudarytą užsakymą pervežimui Nr. 92019120027, atsakovei buvo uždrausta perleisti krovinio pervežimą tretiesiems asmenims, tačiau atsakovė užsakė krovinio pervežimą Lenkijos įmonėje „K. K.“. Krovinys turėjo būti pristatytas į Prancūziją 2019 m. gruodžio 10 d., tačiau į paskirties vietą pristatytas nebuvo, t. y. pervežimo metu krovinys prarastas ir neatsirado iki šiol. Vadovaujantis Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo liudijimu (polisu) Nr. 710-934-1035 Ypatingųjų sąlygų 3.1.2 punktu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo draudėjai 44 500,66 Eur draudimo išmoką: 39 500,66 Eur dydžio draudimo išmoka išmokėta 2021 m. rugpjūčio 17 d., papildoma 5 000 Eur dydžio draudimo išmoka išmokėta pagal 2021 m. gruodžio 23 d. Ieškovas atlygino draudėjos patirtą žalą, todėl, įgyvendindamas savo subrogacijos teisę, reikalauja išmokėtos sumos iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis).
3. Ieškovo teigimu, pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR 17 straipsnio 2, 4 dalyse. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui. Pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktą, vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus gali būti prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Ieškovo teigimu, atsakovė, pažeisdama sudaryto Užsakymo sąlygas, perleido krovinio pervežimą tretiesiems asmenims, ko pasėkoje krovinys į iškrovimo vietą Prancūzijoje nebuvo pristatytas. Dėl to atsakovė turi atlyginti padarytus nuostolius.
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB ,,Bretalita“ prašė atmesti ieškinį, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą ir neįrodytą. Atsakovės teigimu, ieškovas praleido CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kai ieškinį vežėjui reiškia žalą atlyginęs draudikas, jam senaties termino pradžia nustatoma ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo, bet pagal CMR konvencijos 32 straipsnio taisykles. Krovinio praradimo atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui. Ginčo atveju vienerių metų senaties terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo 2020 m. sausio 9 d. ir pasibaigė 2021 m. sausio 9 d. Pretenzija atsakovei pateikta 2021 m. birželio 2 d., t. y. jau suėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti ir atsakovė prašė jį taikyti.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės. Ieškovas klaidingai ieškinyje nurodo, kad atsakovė Užsakymą sudarė su UAB „Integre Trans“. Vežimo užsakymą atsakovė sudarė su Prancūzijos įmone ,,Integre Trans France“ SARL, todėl reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo gali reikšti tik ši įmonė ar jos reikalavimą perėmęs asmuo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų perėmęs reikalavimo teisę iš šios Prancūzijos įmonės, t. y. neįrodė savo reikalavimo teisės į atsakovę. Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmokas Nyderlandų įmonei DP SURVEY GROUP N. V. ir UAB „Integre Trans“, subrogacijos pagrindu perėmė šių asmenų reikalavimo teises, tačiau nei DP SURVEY GROUP N. V., nei UAB „Integre Trans“ niekada neturėjo jokių reikalavimo teisių į atsakovę, nes jų niekada nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Užsakymui, kurį atsakovė sudarė su Prancūzijos įmone ,,Integre Trans Frans“ SARL, ieškovo nurodytas draudimas negaliojo, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas sumokėjo draudimo išmokas. Ieškovas nesiėmė veiksmų ištirti įvykį ir nustatyti visas reikšmingas aplinkybes dėl atsakovės atsakomybės ir pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovei.
6. Atsakovės teigimu, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas deliktinės atsakomybės teisinis reguliavimas, todėl ieškovas privalo įrodyti visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas dėl krovinio siuntėjui padarytos turtinės žalos (ne draudimo išmokos), tačiau ieškinyje nė vienos iš jų neįrodė. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pagal Užsakymo sąlygas atsakovė negalėjo perduoti krovinio vežti kitiems vežėjams, nes Užsakyme nebuvo nurodytos jokios specialiosios vežimo sąlygos, kurios ribotų atsakovės teisę persamdyti kitą vežėją, o ieškovo nurodytos Užsakyme esančioje nuorodoje pateiktos Krovinio ekspedijavimo taisyklės Užsakymo sudarymo metu neegzistavo. Ieškovas neįrodė, kad atsakovei buvo nustatytas draudimas samdyti subrangovus krovinio pervežimui ir kad atsakovė su tokia vežimo sąlyga buvo tinkamai supažindinta bei su ja sutiko. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė pasamdė bendrovę „K. K.“, kuri, tikėtina, pasisavino krovinį, nes atsakovė šios bendrovės nesamdė ir tai nurodyta 2020 m. kovo 10 d. survejerio ataskaitoje. Ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai prieštarauja vienas kitam. Ieškovas nepaaiškina, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti žala; draudimo išmokų suma nesutampa su ieškinio suma. Nagrinėjamu atveju krovinio siuntėjui turtinė žala padaryta dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos – dalies krovinio vagystės, atitinkamai gali būti taikomos CMR 17 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios vežėjo atleidimą nuo atsakomybės už krovinio praradimą.
7. Dublike ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad vienerių metų senaties terminas nebuvo praleistas. Pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalį, CMR 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems, tačiau tokiu atveju senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma arba, jeigu tokio sprendimo nėra – nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Šiuo atveju žala krovinio savininkui buvo atlyginta 2021 m. rugpjūčio 17 d. išmokėjus 39 500,66 Eur sumą ir 2021 m. gruodžio 20 d. išmokėjus papildomą 5 000 Eur draudimo išmoką. Be to, dar teikta pretenzija, kuri sustabdo senaties terminą. Ieškovo teigimu, tais atvejais, kai nustatomas krovinio dingimas, taikomas trejų metų senaties terminas, nes toks vežėjo elgesys laikytinas dideliu neatsargumu. Vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis). UAB „Integre Trans“ pasitelkė kroviniui pervežti trečiuosius asmenius, tinkamai neįvertino savo rizikos, nors apie tai buvo informuota, kai akceptavo UAB „Integre Trans“ krovinio pervežimo užsakymą Nr. 92019120027. Be to, atsakovei buvo žinoma, kad šiam užsakymui yra taikomos UAB „Integre Trans“ Krovinių ekspedijavimo taisyklės, kurių 2.4.2 punkte įtvirtinta, jog vežėjas, tik turėdamas raštišką užsakovo (šiuo atveju UAB „Integre Trans“) sutikimą, sutarties vykdymui gali pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau net ir tuo atveju vežėjas lieka atsakingas už tinkamą ir visišką sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Šiuo atveju leidimo samdyti papildomą vežėją iš UAB „Integre Trans“ atsakovė negavo, todėl turėjo vežti krovinį savo transportu. Atsakovės argumentas, kad nebuvo supažindinta su minėtomis taikylėmis, yra nepagrįstas, nes jų turinys buvo žinomas sudarant pervežimo sutartį. Be to, susipažinti su šių taisyklių turiniu pakankamai paprasta – uždėjus kompiuterio žymeklį ant nuorodos. Atsakovė veikia savo rizika, todėl turi prisiimti atsakomybę tiek už savo, tiek už kitų logistikos grandinės dalyvių veiksmus. Vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Ieškovo reikalavimo teisę pagrindžia draudimo sutartis ir jos priedas Nr. 1, kuriuo patvirtinta, jog apdraustaisiais į vežėjų atsakomybės draudimo polisą Nr. 710-934-1036 įtraukti: UAB „Integre Trans“, Suomijoje registruota ,,Integre Trans“ GmbH ir Prancūzijoje registruota ,,Integre Trans France“.
8. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo faktinio kompensacijos išmokėjimo dienos, jog senaties terminą sustabdo pretenzijos pateikimas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, perima reikalavimo teisę į žalą padariusį vežėją ir šią reikalavimo teisę privalo įgyvendinti per terminus, skaičiuojamus vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, nepaisant to, per kiek laiko nuo draudžiamojo įvykio perima reikalavimo teisę. Kai ieškinį vežėjui reiškia žalą atlyginęs draudikas, jam senaties termino pradžia nustatoma ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo, bet pagal CMR konvencijos 32 straipsnio taisykles. CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis reglamentuoja ieškinio senaties termino pradžią vieno vežėjo kitam reiškiamiems regresiniams ieškiniams, tačiau ne draudiko reiškiamiems ieškiniams subrogacijos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad buvo susitarta dėl krovinio pristatymo datos (2019 m. gruodžio 10 d.), ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies (b) punktą ir vienerių metų ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį prasidėjo 2020 m. sausio 9 d. bei pasibaigė 2021 m. sausio 9 d. Per ieškinio senaties termino laikotarpį atsakovei jokia pretenzija dėl krovinio praradimo ir nuostolių atlyginimo nebuvo pateikta. Ieškovas nei ieškiniu, nei dubliku neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė svarbių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą ir tokio pradelsimo trukmę. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog turėtų būti taikomas trejų metų senaties terminas dėl neva tyčinių vežėjo veiksmų, nes ieškovas dublike nėra pateikęs nei teisinio, nei faktinio pagrindo, dėl ko atsakovės atsakomybė turėtų būti prilyginta tyčiai, kuriai esant būtų galima taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovės teigimu, ieškovas dublike neatsikirto į atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus dėl ieškovo reikalavimo teisės nebuvimo ir atsakovės atsakomybės: nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio, kad jis būtų perėmęs reikalavimo teisę iš Prancūzijos įmonės ,,Integre Trans France“ SARL, atitinkamai, neįrodė, kad turi ieškinyje nurodytą reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovas neįrodė atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų dėl krovinio siuntėjui padarytos turtinės žalos.
9. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo ,,Helvetia Assurances“ SA prašė ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą ir neįrodytą. Trečiasis asmuo atsiliepime palaikė atsakovės nurodytus argumentus.
10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad, dingus kroviniui, ieškovas išmokėjo dvi draudimo išmokas ir CK 6.1015 straipsnio pagrindu reiškia subrogacinį reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui, kuriuo yra atsakovė. Atsakovė netinkamai atliko savo, kaip vežėjos, pareigas. Pažeidė susitarimą, kad trečiuosius asmenis vežimui galima pasitelkti tik esant rašytiniam UAB ,,Integre Trans“ sutikimui. Toks elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, dėl kurio taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Senaties terminas skaičiuotinas nuo išmokos išmokėjimo. Jei teismas laikytų senaties terminą praleistu, ieškovo atstovas prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę už savo ir savo partnerių veiksmus, be to, ji nepaneigė, jog jai buvo žinomos Užsakymo sąlygos, draudusios perleisti krovinio vežimą. Tiek 2019 m., tiek 2020 m. buvusios taisyklės yra tapačios. Taip pat paaiškino, kad draudimo apsauga galiojo, nes užsakymą vykdė apdrausta įmonė.
11. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens ,,Helvetia Assurances“ SA atstovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Užsakyme nebuvo nurodytos jokios specialiosios vežimo sąlygos ar draudimas perleisti vežimą tretiesiems asmenims. Atsakovei ieškovo nurodomos taisyklės nebuvo žinomos ir Užsakymo sudarymo metu neegzistavo. Atsakovė veikė rūpestingai ir atidžiai – naudodamasi profesionalia vežėjų platforma vežimą perdavė ne bendrovei „K. K.“, o visus reikiamus dokumentus ir licencijas, draudimą pateikusiai bendrovei ,,Tadetrans“. Be to, atsakovė vykdė ne UAB ,,Integre Trans“, o Prancūzijos įmonės ,,Integre Trans France“ SARL užsakymą. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas, argumentuodamas dėl didelio atsakovės nerūpestingumo, teikia nepagrįstus reikalavimus, nes ieškinys gali būti reiškiamas tik tuo pačiu pagrindu, kaip išmokėta draudimo išmoka, o pastaroji mokėta nenustačius nerūpestingų (tyčinių) vežėjo veiksmų. Pažymėjo, kad atsakovė iki pat pretenzijos pateikimo nebuvo informuota apie vykdytą įvykio tyrimą, todėl negalėjo dalyvauti bei paaiškinti aplinkybių survejeriui atliekant tyrimą. Ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir savo reikalavimo teisės atsakovei. Ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašė taikyti.
12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,Integre Trans“ atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad UAB ,,Integre Trans“ veikia atstovaudama ir įmonių grupei priklausančią Prancūzijos bendrovę ,,Integre Trans France“. Užsakymo nuorodoje esančios taisyklės yra tokios pačios, nebuvo keistos ir atsakovei buvo žinomos.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, ieškinį pareikšdamas atsakovei, kaip už padarytą žalą atsakingam asmeniui. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tokias aplinkybes:
13.1. 2019 m. rugsėjo 26 d. draudikas ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas ir draudėja UAB ,,Integre Trans“ sudarė Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-934-1036, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. buvo apdrausta ekspeditoriaus atsakomybė, kylanti iš ekspedijavimo sutarčių, apimančių logistikos procesą (e. t. 1, b. l. 8–9).
13.2. Priedu Nr. 1 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-934-1036 buvo susitarta, kad apdraustaisiais pagal nurodytą draudimo liudijimą įtraukiami: draudėja UAB ,,Integre Trans“ ir apdraustieji ,,Integre Trans“ GmbH, ,,Integre Trans France“. Priedo II punkte nustatyta, kad draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai yra vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai ir pervežimus vykdo draudėjo arba apdraustųjų įmonių darbuotojai (e. t. 1, b. l. 10).
13.3. 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymu Nr. 92019120027 (toliau – Užsakymas) ,,Integre Trans France“ SARL užsakė krovinio pervežimą vežėjai UAB ,,Bretalita“ (e. t. 1, b. l. 14–15). Užsakyme nurodyta krovinio paėmimo vieta 2019 m. gruodžio 7 d. adresu Lenkijoje iš TCL Operations Poland Sp.o.o; krovinio pristatymo vieta – 2019 m. gruodžio 10 d. adresu Prancūzijoje, ,,BUT International“. Užsakymo formoje nurodyta, kad ,,užsakymui taikomos Krovinių ekspedijavimo taisyklės, skelbiamos ,,ČIA“, ir pateikiama aktyvi nuoroda. Nurodomas pasikrovimo kodas FRDBUM9NO54/35297.
13.4. 2019 m. gruodžio 7 d. CMR krovinio važtaraštyje Nr. 35297/1 nurodoma: siuntėjas TCL Operations Polska Sp.z.o.o. adresu Lenkijoje, prekių pristatymo vieta ,,BUT International“ adresu Prancūzijoje; vežėjas ,,K. K.“; krovinio svoris 4592,16 kg, kiekis 396 vnt. (e. t. 1, b. l. 16, 17).
13.5. Nėra ginčo dėl to, kad prekės – televizoriai – buvo paimtos vežti iš Lenkijos, tačiau į paskirties vietą Prancūzijoje pristatytos nebuvo.
13.6. 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimu apie žalą pagal CMR draudimo polisą Nr. 710-932-645540 draudėja UAB ,,Integre Trans“ pranešė draudikui ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialui, kad 2019 m. gruodžio 10 d. įvyko įvykis – dingo krovinys. Aprašant įvykio aplinkybes nurodyta, kad ,,Integre Trans užsakė subkontraktorių UAB ,,Bretalita“ pervežti krovinį iš Lenkijos į Prancūziją, UAB ,,Bretalia“ užsakė subkontraktorių ,,K. K.“, kuris paėmęs krovinį dingo“. Nurodomas CMR važtaraščio Nr. 35262-1; krovinio svoris 4679,04 kg, kiekis 498 vnt. (e. t. 1, b. l. 13).
13.7. 2020 m. kovo 10 d. survejerio ataskaitoje (dokumentiniame tyrime dėl 2019 m. gruodžio 6 d. netikro vežėjo įvykdytos televizorių vagystės iš sunkvežimio su priekaba) nurodoma, kad krovinio siuntėjas ,,TCL Operations Polska“ Sp.o.o., pristatymo vieta – ,,BUT International“; vežėjas (ekspeditorius) – ,,Integre Trans France“, vežėjas – ,,Tadetrans“ s.r.o.; faktiškai (netikras vežėjas) – ,,K. K.“ (e. t. 1, b. l. 18–32).
13.8. 2021 m. birželio 2 d. ,,Integre Trans France“ SARL pateikė pretenziją UAB ,,Bretalita“ dėl 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymo Nr. 92019120027, reikalaudama kompensuoti prarasto krovinio vertę, t. y. 87 385,32 Eur. Pretenzijoje nurodoma, kad pagal sudarytą užsakymą pervežimui (Krovinių pervežimo taisyklių 2.4 punktas) UAB ,,Bretalita“ buvo uždrausta perleisti krovinio pervežimą tretiesiems asmenims, tačiau ji krovinio pervežimą perleido, krovinys į iškrovimo vietą Prancūzijoje nebuvo pristatytas, t. y. buvo prarastas ir neatsirado iki šiol; UAB ,,Bretalita“ laikoma atsakinga už krovinio praradimą (e. t. 1, b. l. 39).
13.9. 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu dėl įvykio Nr. 1035-0934_1-001 draudikas ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas pranešė draudėjai UAB ,,Integre Trans“, kad 2019 m. gruodžio 10 d. įvykis, kai visas krovinys (televizoriai) buvo pavogtas, vadovaujantis Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo liudijimu (polisu) Nr. 710-934-1035 Ypatingųjų sąlygų 3.1.2 punktu, yra pripažįstamas draudžiamuoju; apskaičiuota 39 500,66 Eur draudimo išmoka (pritaikius 5 000 Eur išskaitą) pervedama į ,,DP Survey Group N. V.“ banko sąskaitą (e. t. 1, b. l. 33). Mokėjimas atliktas 2021 m. rugpjūčio 18 d. (e. t. 1, b. l. 34). ,,TLC“, ,,Integre Trans“ įgaliojimo laišku suteikė įgaliojimą ,,DP Legal“, ,,DP Survey Group NV“ išieškoti pinigus / žalos atlyginimą dėl 2019 m. gruodžio 7 d. įvykio pagal CMR Nr. 35297/1, nepristačius 396 televizorių (e. t. 1, b. l. 167, 168).
13.10. 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu dėl įvykio Nr. 1035-0934_1-1001 draudikas ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas pranešė draudėjai UAB ,,Integre Trans“, kad atlikus tyrimą pagal 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą, kai buvo pavogtas krovinys (televizoriai), vadovaujantis Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo liudijimu (polisu) Nr. 710-934-1035, Ypatingųjų sąlygų 3.1.2 punktu, įvykis pripažintas draudžiamuoju ir pagal 2021 m. gruodžio 20 d. susitarimą (e. t. 1, b. l. 37–38) mokama 5 000 Eur išskaitos suma į UAB ,,Integre Trans“ banko sąskaitą (e. t. 1, b. l. 35). Mokėjimas atliktas 2021 m. gruodžio 23 d. (e. t. 1, b. l. 36).
14. Šiame kontekste ieškovas (draudikas), išmokėjęs draudimo išmokas nepristačius prekių nukentėjusiam asmeniui siuntėjui ,,TCL Operation Poland“ Sp.o.o. (jo įgaliotam atstovui ,,DP Survey Group N. V.“) ir UAB ,,Integre Trans“, 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, prašydamas priteisti išmokėtų draudimo išmokų dydžio nuostolių atlyginimą iš atsakovės ir nurodydamas, kad atsakovė, pažeidusi Užsakymo sąlygas ir buvusi itin neatidi, atsakydama už savo pasitelktus subvežėjus, yra atsakinga dėl krovinio dingimo. Atsakovė, prašydama atmesti ieškinio reikalavimus, argumentuoja, kad: ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, neįrodė savo reikalavimo teisės į atsakovę ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl susiklosčiusių teisinių santykių
15. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Taigi, žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).
17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad įvykis, iš kurio kildinamas ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, įvyko vykdant kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutartį, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas buvo skirtingų valstybių, esančių CMR konvencijos narėmis, teritorijose. Dėl to draudėjos (naudos gavėjos) ir už žalą atsakingo asmens santykius reglamentuojančiomis taisyklėmis pripažintina CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnis; CK 1.13 straipsnis). Taigi, ieškovui (draudikui) perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis CMR konvencijos nuostatų. Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
18. Ginčo įvykis – krovinio praradimas, o ieškovo, apdraudusio vežėjo (ekspeditoriaus) atsakomybę, reikalavimo teisė kildinama iš to, kad ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo krovinio siuntėjui draudimo išmoką.
19. CMR konvencijos 36 straipsnyje nustatyta, jog ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Taigi, ieškinys dėl krovinio praradimo / sugadinimo gali būti reiškiamas pasirinktinai keliems ar vienam iš vežėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). CMR konvencijos 36 straipsnis suteikia garantiją siuntėjui nukreipti reikalavimus į pasirinktą vežėją (-us), kuris (kurie) pagal konvenciją atsako visa apimtimi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į tarpinį vežėją, kuris faktiškai krovinio nevežė jo sugadinimo ar praradimo metu, negali būti nukreiptas išieškojimas CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017).
20. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017). Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas siekiant didesnės siuntėjo interesų apsaugos, todėl jeigu siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi yra dėl krovinio pervežimo, ekspeditorius įsipareigoja būti tiek tarpininkas, tiek vežėjas. Įsipareigojęs veikti tokiu būdu ekspeditorius prisiima atsakomybę užsakovui už vežimą nepriklausomai nuo to, ar jis tas prekes veš savo transporto priemonėmis ar pasitelks kitą asmenį faktiniam krovinio pervežimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, išaiškino, kad susitariančiųjų ir (ar) faktiškai vežimą vykdančių vežėjų grandinės atveju susiklosto dvi teisinių santykių grupės: pirma, teisiniai santykiai tarp pervežimo paslaugos užsakovo (kliento) ir vežėjų (išoriniai teisiniai santykiai); antra, vežėjų tarpusavio santykiai (vidiniai teisiniai santykiai). Tai, kaip klientui įvykdyti visą krovinio vežimą įsipareigoję asmenys organizuoja savo tarpusavio teisinius santykius tam, kad pasiektų vežimo sutartyje aptartą rezultatą, yra jų pačių sutartinių teisinių santykių, kurių dalyvis klientas nėra, klausimas.
21. Ši perskyra yra reikšminga nagrinėjamu atveju. Iš bylos medžiagos ir šalių procesinių dokumentų matyti, kad draudimo išmoka, dėl kurios atlyginimo reiškiamas ieškinys, draudiko išmokėta pagal Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo sutartį, kuria, kaip minėta, ieškovas buvo apdraudęs ekspeditoriaus atsakomybę, kylančią iš ekspedijavimo sutarčių, apimančių logistikos procesą. Taigi, draudimo išmoka buvo išmokėta krovinio siuntėjui, patyrusiam žalą dėl draudėjo (vežėjo) vykdyto vežimo metu prarasto krovinio. Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, kad draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, veikė pirmosios teisinių santykių grupės tarp pervežimo paslaugos užsakovo (kliento) ir vežėjų apimtyje ir atlygino siuntėjui žalą, kilusią draudėjai (kaip vežėjai) praradus krovinį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys priskirtinas vidiniams vežėjų tarpusavio teisiniams santykiams, nes yra vežėjų grandinėje dalyvavusių vežėjų tarpusavio reikalavimai, susiję su vežėjų turėta ir draudikui išmokėjus draudimo išmoką įvykdyta bendra prievole siuntėjui padengti krovinio praradimu padarytą žalą. Šią išvadą patvirtina ir byloje pateikta survejerio ataskaita, kurioje ,,Integre Trans France“ įvardinta vežėju (ekspeditoriumi).
22. Taigi, nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad dėl prarasto krovinio atsiradusius nuostolius siuntėjui ,,TCL“ (jo atstovui) atlygino ieškovas, veikdamas kaip UAB ,,Integre Trans“ draudikas. Tuo tarpu kiti vežėjai, taip pat ir atsakovė, vežimo teisiniame santykyje dalyvavo kaip kiti susitariantieji vežėjai. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką atlyginant praradus krovinį padarytą žalą ir įstojęs į teisinius santykius draudėjo UAB ,,Integre Trans“ vietoje, CMR konvencijos prasme veikia ne kaip užsakovas (siuntėjas), o kaip vienas iš susitariančiųjų vežėjų pirmiau aptartoje vežėjų vidinių tarpusavio teisinių santykių apimtyje. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę byloje, nes, atsižvelgiant į CMR konvencijos nuostatas, nuo to priklauso tiek atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo našta bei apimtis, tiek taikytino ieškinio senaties termino skaičiavimas.
Dėl ieškinio senaties termino
23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
24. Byloje kilus ginčui dėl ieškinio senaties termino taikymo, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017).
25. Taigi, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką krovinį apdraudusiam siuntėjui ar civilinę atsakomybę apdraudusiam vežėjui, perima šių reikalavimo teisę į žalą padariusį vežėją ir šią reikalavimo teisę įgyvendina per terminus, skaičiuojamus vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ekspeditoriaus (draudėjos) atsakomybės draudikas ieškovas, išmokėjęs naudos gavėjui (siuntėjui) draudimo išmoką už padarytą žalą praradus krovinį, nukreipė subrogacinį reikalavimą į susitariančiąją vežėją (atsakovę). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią susitariančiuosius vežėjus tarpusavio vidiniuose santykiuose dėl vežime padarytos žalos praradus krovinį atlyginimo regreso tvarka.
26. CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas visiškai praradus krovinį pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui (CMR 32 straipsnio 1 dalies (b) punktas). Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus (CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalis). CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinto senaties termino pradžios momentas yra taikomas krovinio disponavimo teisę turinčio asmens (siuntėjo, gavėjo) ieškiniams, pareikštiems vežėjui dėl žalos atlyginimo, o ne vežėjų tarpusavio regreso ieškiniams.
27. Pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalį CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems, tačiau tokiu atveju senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, – nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Taigi, CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis skirtingai reglamentuoja ieškinio senaties termino pradžią vieno vežėjo kitam reiškiamiems regresiniams ieškiniams, t. y. ginčams, kai vienas vežėjas atlygina žalą siuntėjui ir įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtos kompensacijos kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu. Nors CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatas, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nėra pagrindo teigti, jog tai reiškia, kad senaties termino eiga taikant CMR konvencijos 39 straipsnį turi būti skaičiuojama pagal 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtina specialioji taisyklė 32 straipsnio 1 dalies atžvilgiu – atgręžtinių reikalavimų atveju senaties termino pradžia yra susieta su galutinio teismo sprendimo paskelbimu arba (tokio sprendimo nesant) faktinio atlygio mokėjimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-248/2018). Nagrinėjamos bylos kontekste tokia faktinio atlygio diena – draudimo išmokos išmokėjimas.
28. CMR konvencijoje nenustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos, kai suma kompensuojama dalimis, todėl šiuo atveju taikytina nacionalinė teisė ir teismų praktika. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, sprendžiant klausimus dėl regresinių reikalavimų, konstatuota, kad reikalavimo perėjimą regreso tvarka pagal įstatymus reglamentuojančio CK 6.114 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas. Taigi, reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui siejamas su visos prievolės (kurią turėjo įvykdyti keli skolininkai) įvykdymu. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje ieškinio senaties termino pradžia taip pat siejama su pagrindinės prievolės, bet ne jos dalies, įvykdymo momentu. Nurodytas teisinis reglamentavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad asmuo, pagrindinę prievolę įvykdęs dalimis, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą kitam atsakingam asmeniui, tai turi padaryti per ieškinio senaties terminą nuo visos sumos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, nurodo, kad draudimo išmoką kompensuodamas siuntėjo dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius išmokėjo dalimis – 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 23 d. mokėjimais (e. t. 1, b. l. 34, 36). Taigi, nustatyta, kad paskutinis ieškovo mokėjimas, kuriuo grindžiamas ieškinio reikalavimas, buvo atliktas 2021 m. gruodžio 23 d.; pretenzija atsakovei pateikta 2021 m. birželio 2 d., ieškovo ieškinys teisme gautas 2022 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad ieškovas savo regresinį reikalavimą atsakovei pateikė nepraleidęs ieškinio senaties termino (CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis; CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Pripažintini pagrįstais ieškovo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju taikytinas vienerių metų senaties terminas, skaičiuotinas nuo draudimo išmokos sumokėjimo dienos, kuris nebuvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, argumentai, susiję su galimais tyčiniais vežėjo veiksmais ir dėl to taikytinu prailgintu trejų metų senaties terminu, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą.
30. Pripažinus, kad ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino, atmestinas atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.
Dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovei
31. Pagal CMR 37 straipsnio 1 dalį, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Vis dėlto, esminė prielaida tokiems reikalavimams reikšti, yra aplinkybė, kad tiek kompensaciją siuntėjui išmokėjęs vežėjas, tiek vežėjas, kuriam reiškiamas reikalavimas atlyginti šią kompensaciją, dalyvavo ginčo vežime. Nagrinėjamu atveju ieškovas to neįrodė, todėl pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu (CPK 178, 185 straipsniai).
32. Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymu Nr. 92019120027, iš kurio kildinamas reikalavimas, draudėja UAB ,,Integre Trans“ pavedė atsakovei pervežti ginčo krovinį. Tačiau iš šio dokumento matyti, kad 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr. 92019120027 sudarė kita bendrovė – ,,Integre Trans France“ SARL – ir UAB ,,Bretalita“ (e. t. 1, b. l. 14–15). 2021 m. birželio 2 d. pretenziją dėl 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymo Nr. 92019120027 atsakovei taip pat pasirašė ,,Integre Trans France“ SARL (e. t. 1, b. l. 39). Trečiasis asmuo UAB ,,Integre Trans“, teikdamas papildomą informaciją byloje, rašte paaiškino, kad pervežimo užsakymas Nr. 92019120027 su UAB ,,Bretalita“ buvo sudarytas 2019 m. gruodžio 5 d. ir užsakymą sudarė Prancūzijoje registruotos ,,Integre Trans“ darbuotojas M. L., sudarydamas sutartį su UAB ,,Bretalita“ darbuotoju (DOK-16729). Atsakovės į bylą pateiktas el. susirašinėjimas patvirtina, kad po įvykio dėl jo aplinkybių atsakovės atstovas susirašinėjo su įmonės ,,Integre Trans France“ SARL darbuotoju M. L. (DOK-17172). Ieškovo pateiktame survejerio dokumentiniame tyrime dėl 2019 m. gruodžio 6 d. netikro vežėjo įvykdytos televizorių vagystės iš sunkvežimio su priekaba nurodoma, kad krovinio siuntėjas buvo ,,TCL Operations Polska“ S.z.o.o, vežėjas (ekspeditorius) – ,,Integre Trans Fance“, vežėjas – ,,Tadetrans“ s.r.o, netikras vežėjas – ,,K. K.“ (e. t. 1, b. l. 18–32). Survejerio tyrime nei atsakovė UAB ,,Bretalita“, nei UAB ,,Integre Trans“ nėra minimos ir jų veiksmai ar dalyvavimas ginčo vežime nenustatyti. Atsakovei tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose nuosekliai keliant ir detaliai argumentuojant klausimą dėl ieškovo, veikiančio subrogacijos būdu perėmus reikalavimą iš UAB ,,Integre Trans“, reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, paaiškinimų ar atsikirtimų, kurie galėtų susieti vykdytą ginčo vežimą su UAB ,,Integre Trans“ (CPK 178 straipsnis). Byloje proceso metu pateikti du atskiri įgaliojimai Sergej Blinov atstovauti UAB ,,Integre Tans“ ir ,,Integre Trans France“ SARL taip pat patvirtina, kad tai yra du atskiri bei savarankiški juridiniai asmenys. Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų buvusius sutartinius vežimo santykius tarp UAB ,,Integre Trans“ ir UAB ,,Bretalita“. Ieškinyje bei ieškovo atstovo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad vežimas atliktas pagal draudėjos UAB ,,Integre Trans“ Užsakymą neatitinka realybės, nes užsakymą pateikė ir ginčo vežime dalyvavo ,,Integre Trans France“ SARL. Pateiktų įrodymų kontekste aplinkybė, kad galimai UAB ,,Integre Tans“ ir ,,Integre Trans France“ SARL yra susijusios, vienai grupei priklausančios įmonės, nepaneigia to, jog sutartiniai santykiai siejo atsakovę su ,,Integre Trans France“ SARL, bet ne su UAB ,,Integre Trans“.
33. Ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovei grindė priedu Nr. 1 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-934-1036, kuriuo buvo susitarta, kad apdraustaisiais pagal nurodytą draudimo liudijimą, pasirašytą ieškovo ir draudėjos UAB ,,Integre Trans“, įtraukiami: draudėja UAB ,,Integre Trans“ ir apdraustieji ,,Integre Trans“ GmbH, ,,Integre Trans France“ (e. t. 1, b. l. 10). Tačiau, teismo vertinimu, šis dokumentas nepagrindžia ieškovo reikalavimo teisės pagal ginčo vežimą, nes iš priedo Nr. 1 II punkto matyti, kad buvo susitarta, jog draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai yra vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai ir pervežimus vykdo draudėjo arba apdraustųjų įmonių darbuotojai. Taigi, draudimo apsaugai galioti priede Nr. 1 buvo nustatytos dvi sąlygos: 1) vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai; 2) pervežimus vykdo draudėjos UAB ,,Integre Trans“ arba apdraustųjų įmonių ,,Integre Trans“ GmbH, ,,Integre Trans France“ darbuotojai. Įtvirtinant šias sąlygas, tekste jos siejamos jungtuku ,,ir“, kas, lingvistiškai aiškinant, leidžia suprasti, kad draudimo apsaugai galioti reikalingos abi šios sąlygos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas plačiau šių priedo Nr. 1 nuostatų aiškinimo pakomentuoti negalėjo, dėl jų turinio procesiniuose dokumentuose nepasisakė, nors atsakovė šiuo argumentu rėmėsi. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo pervežimo Užsakymas buvo UAB ,,Integre Trans“. Priešingai, prieš tai aptarti dokumentai leidžia nustatyti, kad šis Užsakymas buvo kitos įmonės – ,,Integre Trans France“ SARL.
34. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-384/2013, pasisakė, jog ekspeditorius, sudaręs sutartį su vežėju ir faktiškai atlyginęs nuostolius krovinio siuntėjui ar gavėjui, turi teisę reikalauti, kad jo patirtus nuostolius atlygintų vežėjas. Šiuo atveju turi būti įrodinėjamos tokios aplinkybės: 1) kad asmuo, reiškiantis reikalavimą, yra atlyginęs nuostolius; 2) kad jis buvo sudaręs sutartį su vežėju; 3) kad nuostoliai yra atlyginti krovinio siuntėjui ar gavėjui. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta būtina sąlyga, jog draudėja buvo sudariusi sutartį dėl ginčo vežimo su atsakove ar kad draudėja būtų apdraudusi ,,Integre Trans France“ SARL užsakymą.
35. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės, nes pagal bylos duomenis ginčo vežimo Užsakymą atsakovė sudarė su Prancūzijos įmone ,,Integre Trans France“ SARL, todėl reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo galėtų reikšti ši įmonė ar jos reikalavimą perėmęs asmuo. Ieškovas nepateikė duomenų, jog būtų perėmęs reikalavimus iš šios Prancūzijos įmonės ar apdraudęs jos atsakomybę.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia (nesant pareigos) išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką, įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018).
37. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatas, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad ieškovo teiktuose procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose įrodymuose nemažai nenuoseklumo, klaidų, prieštaravimų. Dėl to tenka pripažinti pagrįstomis atsakovės nurodytas pastabas, kad į bylą ieškovo pateiktas pranešimas apie žalą yra pagal kitą draudimo sutartį ir kitą CMR važtaraštį, skirtinguose dokumentuose nesutampa nurodomi duomenys apie krovinį, sprendimuose dėl draudimo išmokos mokėjimo nurodomas kitas draudimo poliso numeris. Atsakovės procesiniuose dokumentuose buvo keliami klausimai, kad pateiktoje survejerio ataskaitoje atsakovė nėra minima, kad skiriasi joje ir CMR važtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinį, tačiau ieškovo atstovas platesnių paaiškinimų šiais klausimais nepateikė. Iš bylos medžiagos galima pastebėti, jog yra minimi du skirtingi atvejai, kai dingo krovinys. Galimai dėl to pateikti nenuoseklūs dokumentai, ką pripažino ir ieškovas, rašytiniuose paaiškinimuose prašydamas nesiremti ieškinio priedais Nr. 15, 16, 18, kaip pateiktais per klaidą iš kitos žalos (DOK-4233). Tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos nuosekliai pagrįsti ir įrodyti reiškiamus reikalavimus (CPK 178 straipsnis), o, nepasinaudojus teismo ne kartą priminta teise teikti išsamesnius papildomus duomenis bei paaiškinimus, nepašalinus prieštaravimų, rizika tenka savo teise bei pareiga įrodinėti tinkamai nepasinaudojusiai proceso šaliai.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
38. Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos 17–18 straipsnius yra preziumuojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis CMR konvencijoje įtvirtinta prezumpcija, atsakovai (vežėjai), gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo, turi teisę įrodinėti, kad egzistuoja atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 4, 5 dalys, 18 straipsnis) arba atsakomybės dydis yra ribotas (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 28 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Šios nuostatos iš esmės pirmiausia reglamentuoja vežėjo atsakomybės klientui (siuntėjui, gavėjui) apimtį bei sąlygas.
39. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnio 1 dalį, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų: (a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas; (b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą; (c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą, nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, taip kaip nurodyta (b) papunktyje.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012, pažymėjo, kad susitariantysis vežėjas, atlyginęs nuostolius, įgyja regreso teisę į faktinį vežėją pagal CMR konvencijos 37 straipsnį (t. y. pagal taisykles, taikytinas atvejams, kai krovinį paeiliui vykdo keli vežėjai). Taigi, šalims pripažinus regresinių santykių atsiradimą, tokiu aiškinimu sukuriamos prielaidos ir susitariančiajam vežėjui vadovautis nuostatomis, kurios apibrėžtos CMR 37–39 straipsniuose, lyg šis susitariantysis vežėjas būtų veikęs kaip faktinis paeiliui vežimą vykdęs vežėjas.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovas, draudęs vienos iš vežėjų atsakomybę ir, anot jo, atlyginęs siuntėjo patirtus nuostolius dėl prarasto krovinio, reiškia regresinį reikalavimą kitai vežėjai – atsakovei, dėl minėtų nuostolių atlyginimo. Iš ieškovo procesinių dokumentų turinio ir paaiškinimų matyti, kad ieškovas savo reikalavimus atsakovei iš esmės grindžia tuo, kad: 1) atsakovė, perleisdama vežimą tretiesiems asmenims, pažeidė Užsakyme įtvirtintą draudimą tai daryti; 2) atsakovė, perleisdama vežimą, elgėsi itin neatsargiai ir tai gali būti prilyginta tyčiniams veiksmas CMR konvencijos prasme, lemiančiais jos atsakomybę dėl nuostolių.
42. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo ir rungimosi principams, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
43. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių bei trečiojo asmens UAB ,,Integre Trans“ paaiškinimus, pripažįsta nesant pakankamo pagrindo nustatyti, kokio turinio įsipareigojimus prisiėmė atsakovė Užsakymo pagrindu, todėl negalima pripažinti įrodytu buvus sutartinį draudimą perduoti vežimą tretiesiems asmenims (CPK 185 straipsnis). Iš 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymo Nr. 92019120027 turinio matyti, kad jame nėra nurodoma jokių specialiųjų sąlygų ar apribojimų vežėjai UAB ,,Bretalita“ vykdant vežimą. Ieškovas sutartiniu pagrindu atsiradusį draudimą atsakovei perduoti vežimą tretiesiems asmenims kildina iš Užsakyme esančios aktyvios nuorodos į Užsakymui taikomas ,,Krovinių ekspedijavimo taisykles“. Ieškovo teigimu, paspaudus šią nuorodą, yra patenkama į užsakymo metu aktualias vežimui taikytinas taisykles. Kilus ginčui dėl šių taisyklių turinio, atsižvelgiant į elektroniniu būdu draudėjos sistemoje generuojamą užsakymo formą, ieškovui teko pareiga įrodyti konkretaus ginčo Užsakymo metu buvusias aktualias taisykles ir aplinkybę, jog atsakovė susipažino bei sutiko būtent su tokiomis taisyklėmis. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė ,,Krovinių vežimo (ekspedijavimo) paslaugų taisykles“ (e. t. 1, b. l. 86–96). Tačiau, kaip matyti iš šių taisyklių, jose nėra nurodyta galiojimo data, sąsaja su konkrečia vežimo sutartimi, taip pat žyma ar kitoks patvirtinimas, jog atsakovė būtų su jomis susipažinusi. Ieškovas argumentavo, kad taisyklės lengvai pasiekiamos Užsakymo formoje paspaudus aktyvią nuorodą, tačiau iš ieškovės į bylą pateiktų tai iliustruojančių įrodymų (Užsakymo formos su aktyvinta nuoroda) matyti, kad nuoroda nukreipia į dokumentą, sudarytą 2020 metais (tai matyti tiek dokumento pavadinime, tiek metaduomenyse). Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, nurodyti duomenys nepatvirtina aktualių taisyklių Užsakymo sudarymo metu 2019 metais turinio. Sprendžiant šį klausimą, trečiasis asmuo UAB ,,Integre Trans“ pateikė ,,Krovinių veržimo (ekspedijavimo) paslaugų taisykles“ (e. t. 2, b. l. 39–49), nurodydamas, kad tai yra 2019 metais galiojusios taisyklės, kurios nesikeitė ir 2020 metais. Trečiasis asmuo paaiškino, kad negali pateikti 2019 m. užsakymo originalo, nes nuoroda atsiranda į einamųjų metų taisykles; Užsakymas ieškovui buvo pateiktas 2020 metais, todėl uždėjus kompiuterio pelės žymeklį ant aktyvios nuorodos, atsiranda nuoroda į 2020 m. taisykles (DOK-16729). Nors, turint galvoje elektronines sistemas ir dokumentų tvarkymą jose, tokie paaiškinimai suprantami, tačiau, kilus ginčui, tokio pobūdžio neidentifikuoti ir niekaip su šalių sudarytu Užsakymu nesusieti dokumentai negali būti pripažinti pakankamais įrodyti šalių sudarytos sutarties turinį. Taip pat kritiškai vertintini teiginiai, kad techniškai nėra galimybių pateikti duomenų apie tam tikru momentu buvusį nuorodos turinį, pateikiant elektroninės sistemos istoriją bei keitimus atspindinčius įrodymus, duomenis apie prieigas ar prisijungimus tam tikru metu ir pan. Abejones pateikiamų taisyklių tikruoju turiniu sustiprina tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens pateiktos taisyklių versijos vizualiai skiriasi, o trečiojo asmens paaiškinimai tiesiogiai patvirtina, jog užsakyme esančios aktyviosios nuorodos turinys gali būti lengvai keičiamas draudėjos nuožiūra. Užsakymo formoje pateikiant nuorodą į taisykles, yra nurodytas kitoks jų pavadinimas, nei į bylą teikiamų taisyklių antraštės. Be to, 2021 m. birželio 2 d. pretenzijoje atsakovei minimos kitokio pavadinimo – ,,Krovinių pervežimo taisyklės“. Pažymėtina ir tai, kad Užsakymą, kaip minėta, su atsakove sudarė ne UAB ,,Integre Trans“, o ,,Integre Trans France“ SARL, o ieškovo pateiktos taisyklės akivaizdžiai skirtos UAB ,,Integre Trans“ naudojimui. Trečiojo asmens pateiktose taisyklėse įmonės rekvizitų nėra. Dėl to nėra pagrindo pripažinti įrodytu, kad sudarant Užsakymą jo sudedamąja dalimi buvo ieškovo ir / ar trečiojo asmens teikiamos ,,Krovinių veržimo (ekspedijavimo) paslaugų taisyklės“ (CPK 185 straipsnis). Neįrodžius aktyviosios nuorodos Užsakyme turinio jo sudarymo metu, atsakovei neigiant buvus draudimą perleisti vežimą tretiesiems asmenims, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė būtų pažeidusi savo sutartines prievoles (CPK 178, 185 straipsniai).
44. Abejones dėl šalių susitarimo turinio nagrinėjamu aspektu, t. y. dėl susitarto draudimo perleisti vežimą tretiesiems asmenims, sustiprina šalių elgesys. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, į bylą yra pateiktas šalių susirašinėjimas po ginčo įvykio, iš kurio matyti, kad atsakovė informavo ,,Integre Trans France“ SARL atstovą apie tai, jog buvo pasitelktas kitas vežėjas, tačiau jokių prieštaravimų ar priekaištų dėl to nebuvo pareikšta.
45. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus įrodymų visumą, pripažintina nesant pakankamo pagrindo nustatyti, kad atsakovė būtų įsipareigojusi neperleisti vežimo tretiesiems asmenims pagal Užsakymo sąlygas. Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų – Užsakymu nustatytos sutarties pažeidimo, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių taisyklių turinį užsakymo suformavimo metu (CPK 178 straipsnis). Nenustačius tokios pareigos, nėra pagrindo pripažinti ir jos pažeidimo.
46. Įvertinus bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, teismas nenustatė pagrindo pripažinti įrodytu, kad atsakovės veiksmai pasitelkiant vežimui trečiąjį asmenį turėtų būti laikomi itin neatsargiais ar prilyginti tyčiniams veiksmams CMR konvencijos prasme (CPK 185 straipsnis). Didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
47. Nagrinėjamu atveju, nenustačius pagrindo pripažinti įrodytu sutartinių įsipareigojimų neperleisti vežimo tretiesiems asmenims pažeidimo, matyti, kad atsakovė iš esmės atliko tuos pačius veiksmus vežime, kaip ir ,,Integre Trans France“ SARL – pasitelkė kitą vežėją ir perleido vežimą jam. Vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti didelį nerūpestingumą ar tyčinius veiksmus žalos atsiradimo atžvilgiu. Atsakovė paaiškino, kad, naudodamasi profesionalia krovinių vežimo platforma „trans.eu“, užsakė Slovakijos transporto bendrovę ,,Tadetrans“ s.r.o. pervežti krovinį; pastaroji pateikė atsakovei transporto įmonės licenciją ir draudimo poliso kopiją; bendravimas vyko įprastai. Ieškovas nepagrindė, kokiu pagrindu tokio pobūdžio atsakovės veiksmai turėtų būti vertinami kaip itin neatsargūs ar lemiantys asmeninę atsakovės atsakomybę CMR konvencijos 37 straipsnio 1 dalies prasme. Pastebėtina, kad survejerio ataskaitoje yra nurodyta, jog ,,ekspeditorius, kuris paskyrė įmonę ,,Tadetrans“ ir netiesiogiai ,,K. K.“, rinkdamasis vežėją per skaitmeninę platformą ,,trans.eu“ ir skirdamas faktinį vežėją prekių transportavimui, nepademonstravo deramo apdairumo“. Vis dėlto, iš išdėstytų survejerio nustatytų žalos priežasčių matyti, jog buvo nustatyta, kad krovinio vagystė įvykdyta neleistinai perėmus įmonės ,,Tradetrans“ duomenis, gerai organizuotų asmenų. Dėl to nepripažintina, kad atsakovės veiksmai buvo itin neatsargūs, prilygintini tyčiniams. Kartu pastebėtina, kad survejerio ataskaita šioje dalyje nagrinėjamo klausimo aspektu vertintina kritiškai, nes atsakovė iš viso neidentifikuota kaip dalyvavusi vežime, o vežėju, kuris perdavė krovinį ,,Tadetans“ s.r.o., įvardijama ,,Integre Trans France“.
48. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei ir trečiajam asmeniui atsakovės pusėje ,,Helvetia Assurances“ SA iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą byloje atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
50. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 5 725,42 Eur išlaidų teisinei pagalbai, pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą (DOK-845; DOK-18077). Trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti 2 100 Eur teisinei pagalbai, taip pat pateikė tokias išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (DOK-7564). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovės ir trečiojo asmens atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, aplinkybę, jog buvo rengiamasi parengiamųjų dokumentų būdu, dalyvavimą teismo posėdžiuose, teiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovo.
51. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,14 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovo valstybei priteistina 10,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
atmesti ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bretalita“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bretalita“ (j. a. k. 110725724) iš ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), 5 725,42 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus, 42 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti trečiajam asmeniui ,,Helvetia Assurances“ SA (j. a. k. 339489379) iš ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), 10,14 Eur (dešimt eurų 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus apygardos teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Latvelė