ATP byla Nr. II-824-121/2010
Bylos proceso Nr. 4-61-3-00503-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7, 52.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
Vilnius 2010 m. gegužės 14 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) M. B. (M. B.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos valdybos (KPV) (toliau-institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija-Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariatas (RPK)), ir
n u s t a t ė :
Vilniaus AVPK Vilniaus RPK Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Parulių būrio (PB) vyriausiasis patrulis P. B. (P. B.) M. B. 2010-03-08 surašė ATP protokolą Nr. F 234320 už tai, kad šis 2010-03-08, 1420 val., Vilniaus rajone, kelyje Vilnius-Polockas, 14 kilometre, vairuodamas automobilį VW Passat, v.n. SKE 346, sukėlė avarinę situaciją, t.y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, ir tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9 punkto reikalavimus (b.l.9-10).
Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus (AVS) 2010-03-22 nutarimu Nr. F 234320 už pažeidimo, numatyto ATPK 1242 str. 1 dalyje, padarymą M. B. skirta 600 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams. Nutarimu nustatytos (konstatuotos) tokios aplinkybės: M. B., 2010-03-08, apie 14.00 val., vairuodamas automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius-Polockas 14 kilometre, Vilniaus rajone, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, nebus kliudoma lenkiamosios ir priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonių vairuotojams. Savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui bei sukėlė pavojingą situaciją, priversdamas kitus eismo dalyvius keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti. Bylos nagrinėjimo metu M. B. teigė, kad su pareikštais kaltinimais nesutinka (b.l. 11).
M. B. prašo panaikinti Vilniaus AVPK KPV 2010-03-22 nutarimą Nr. F 234320 ir bylą nutraukti (b.l.1-4). Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:
1. ATP protokolas surašytas neįgalioto pareigūno (ATPK 259 str. 1 d., 259(1) str. 1 p.). Nagrinėjamu atveju ATP protokolą surašė vyriausiasis patrulis P. B. ATPK 225 str. 2 d. 2 punktas numato, kad policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas (tarp jų bylas dėl ATPK 1242 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų) ir skirti administracines nuobaudas turi teisę įgalioti aukštesniosios ir vidurinės grandžių pareigūnų policijos laipsnius turintys pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių laikymosi priežiūra; kiti tam įgalioti policijos pareigūnai- baudą iki dviejų šimtų. Vidaus reikalų ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1V-433 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. lv-52 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių priklausomybės nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" 2 punktas numato vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių policijos laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų- vyriausiojo patrulio pareigos yra priskirtos prie viršilos laipsnio. Pagal Vidaus tarnybos statuto 13 str. 12 dalį viršila yra pirminės grandies pareigūnų policijos laipsnis. ATPK 260 str. 1 dalyje yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai, t.y. protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, ATP protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis byloje Nr. N3-l135/2005). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje, įgyvendinimas (LVAT nutartis byloje Nr. N6-1673/2007). Todėl šiuo atveju padarytas esminis procesinis pažeidimas ir bylą nutrauktina.
Skundžiamame nutarime nurodytos faktinės administracinės bylos aplinkybės yra neteisingos. Pareiškėjui 2010-03-08 važiuojant keliu Vilnius-Polockas, jis pastebėjo ta pačia kryptimi, kaip ir jis, važiuojantį policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, kuris važiavo gerokai mažesniu, negu leidžiama greičiu, taip trikdydamas natūralų eismo judėjimą. Kurį laiką palaukęs, kol policijos skiriamaisias ženklais pažymėtas automobilis padidins greitį, tačiau to nesulaukęs ir nesant jokių objektyvių trikdžių (blogo matomumo, kelio ženklų ar žymėjimų draudžiančių lenkti, priešpriešais atvažiuojančių automobilių), pareiškėjas lenkė šį automobilį. Užbaigus manevrą, policijos skiriamaisias ženklais pažymėtas automobilis įsijungė švyturėlius ir pareiškėjas sustabdė savo automobilį. Priėjusio policijos pareigūno pareiškėjas paklausus, kokį pažeidimą jis padarė, šis pasakė, kad ras, kokį straipsnį pritaikyti. Jokių kitų eismo dalyvių nebuvo, jis nesukėlė jokios avarinės situacijos, administracinės bylos nagrinėjimo metu jokių duomenų, patvirtinančių jo kaltę nebuvo pateikta (tarnybinių policijos pareigūnų pareiškimų, duomenų apie liudytojus, eismo įvykio schemų), todėl pareiškėjo manymu, administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir pažeidžiant ATPK 7 str. 2-3 dalies, 257 straipsnio, 250 str. 1 punkto nuostatas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, asmuo negali būti nubaustas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (LVAT bylos Nr. N15-156/2007, N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti - aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT byla Nr. N3-955/2007). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjui nepadarius jokio administracinio teisės pažeidimo, buvo surašytas protokolas, neatitinkantis procesinių ATPK reikalavimų, skundžiamame nutarime nebuvo nurodyta, kokius konkrečius KET punktus pareiškėjas pažeidė, bei kaip konkrečiai pasireiškė jo neva padarytas administracinis teisės pažeidimas (nebuvo nurodyta, koks konkretus KET pažeidimas neva buvo padarytas, kokia ir kaip buvo sukelta neva pavojinga situacija, kokie eismo dalyviai buvo priversti keisti vairavimo kryptį). Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ir materialinės teisės normos (ATPK 1242 str. l d.), kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l. 1-4).
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, jog jam iš priekio važiavo „fura“, bet ji buvo toli. Jo nuomone, policijos pareigūnaio jį sustabdė tik todėl, kad jis išdrįso aplenkti policijos automobilį, o gal ir dėl to, kad jo automobilis prastas. Nebuvo taip, kaip teisme pasakoja pareigūnai. Prieš policijos automobilį išties važiavo „Audi“, bet patys pareigūnai neleido jam įvažiuoti į tarpą tarp pareigūnų automobilio ir „Audi“.
Skundas netenkintinas.
Minėta, kad pagrindiniai skundo argumentai yra šie: 1) ATP protokolas surašytas neįgalioto pareigūno; 2) ATP protokole nenurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė; 3) nutarime nurodytos faktinės administracinės bylos aplinkybės yra neteisingos; 4) nutarimas nėra tinkamai motyvuotas, nepagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nutarime nenurodyta, kokius konkrečius KET punktus pareiškėjas pažeidė.
Dėl įgaliojimų surašyti ATP protokolą ir nagrinėti ATP bylą.
Anot skundo argumentų, „<...> ATP protokolą surašė neįgaliotas pareigūnas (ATPK 259 str. 1 d., 259(1) str. 1 p.)- vyriausiasis patrulis P. B. ATPK 225 str. 2 d. 2 punktas numato, kad policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas (tarp jų bylas dėl ATPK 1242 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų) ir skirti administracines nuobaudas turi teisę įgalioti aukštesniosios ir vidurinės grandžių pareigūnų policijos laipsnius turintys pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių laikymosi priežiūra; kiti tam įgalioti policijos pareigūnai- baudą iki dviejų šimtų“. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, kad neįgaliotas asmuo surašė ATP protokolą, cituoja teisinį pagrindą (ATPK 225 str. 2 d. 2 p.), kuris reglamentuoja ATP bylų nagrinėjimo klausimus, t.y. cituoja teisinį pagrindą, kas turi teisę priimti sprendimą (nutarimą) ATP byloje.
ATPK 1591 str. 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225–24711 straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai.
Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-327 patvirtinto Įgaliojimų policijos pareigūnams vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 3, 5, 9 punktų nuostatų darytina išvada, kad įgaliojimus vykdyti eismo priežiūros funkcijas apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų policijos pareigūnams suteikia aukštesnės pakopos policijos komisariatas, o specializuotų policijos įstaigų pareigūnams – Eismo priežiūros tarnyba.
Šiuo atveju įgaliojimai surašyti ATP protokolus dėl KET pažeidimų Vilniaus AVPK Vilniaus RPK Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Parulių būrio (PB) vyriausiesiems patruliams yra suteikti Vilniaus AVPK viršininko 2009-03-05 įsakymu Nr. 10-V-209 patvirtintu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulio būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymu, kurio 7.6 punkte numatyta, kad Vilniaus AVPK Vilniaus RPK VTS PB vyriausiojo patrulio pareigas einantis valstybės tarnautojas surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus už visus kelių eismo taisyklių pažeidimus arba skiria baudą pažeidimo padarymo vietoje, užpildant nutarimo blanką, nesurašant ATP protokolo, išskyrus atvejus, kai pažeidėjas yra užsienietis (b.l.24-25). Taigi, Vilniaus AVPK Vilniaus RPK VTS Patrulio būrio vyriausiasis patrulis P. Boreiša turėjo reikiamus įgaliojimus surašyti pareiškėjui ATP protokolą už ATPK 1242 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 225 str. 2 d. 2 punkte nustatyta, kad policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę už ATPK 1242 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus- įgalioti aukštesniosios ir vidurinės grandžių pareigūnų policijos laipsnius turintys pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių laikymosi priežiūra; kiti tam įgalioti policijos pareigūnai – baudą iki dviejų šimtų litų.
2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau-Statutas) 13 str. 11 dalyje nustatyta, kad policijos laipsniai yra: 1) pirminės grandies pareigūnų; 2) vidurinės grandies pareigūnų; 3) aukštesniosios grandies pareigūnų; 4) aukščiausiosios grandies pareigūnų. Statuto 13 str. 12 dalyje nustatyta, kad pirminės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra: 1) jaunesnysis policininkas; 2) policininkas; 3) vyresnysis policininkas; 4) viršila. Statuto 13 str. 13 dalyje nustatyta, kad vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra: 1) inspektorius; 2) vyresnysis inspektorius; 3) komisaras inspektorius. Statuto 13 str. 14 dalyje nustatyta, kad aukštesniosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra: 1) komisaras; 2) vyresnysis komisaras; 3) vyriausiasis komisaras.
Vidaus reikalų ministras 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 ,,Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių priklausomybės nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklių patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtino vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių policijos laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų. Skundžiamą nutarimą priėmė Vilniaus AVPK KPV AVS vyresnysis specialistas A. G. Pagal cituotą įsakymą vyresniojo specialisto pareigoms teritorinėse policijos įstaigose bei specializuotose policijos įstaigose, policijos profesinio ugdymo įstaigose priskiriamas komisaro inspektoriaus laipsnis, kuris pagal Statuto 13 str. 13 d. 3 punktą yra vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnis. Tad nutarimą šioje ATP byloje priėmė įgaliojimus turintis pareigūnas.
Dėl ATP protokole nenurodymo administracinio teisės pažeidimo esmės.
ATPK 260 str. 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. ATPK 260 str. 2 dalyje nustatyta, kad protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. ATP protokole Nr. F 234320 nurodyta, jog jis surašytas už tai, kad pareiškėjas, 2010-03-08, 1420 val., Vilniaus rajone, kelyje Vilnius-Polockas, 14 kilometre, vairuodamas automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), sukėlė avarinę situaciją, t.y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, ir tuo savo veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, o atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 1242 str. 1 dalyje, taigi, pažeidimo esmė atskleista pakankamai ir aiškiai, protokolas surašytas pagal reikalavimus.
Dėl nutarime nurodytų faktinių administracinės bylos aplinkybių neteisingumo, dėl nutarimo netinkamo motyvavimo, nepagrindimo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nenurodymo, kokius konkrečius KET punktus pareiškėjas pažeidė.
ATPK 286 str. 2 dalis nustato, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Taigi, nutarime reikalaujama nurodyti ATPK straipsnį, straipsnio dalį, numatantį atsakomybę už pažeidimą, tad skundžiamamae nutarime nuoroda į ATPK 1242 str. 1 dalį yra pakankama, be to, minėta, jog KET 9 punktas, kurio reikalavimus, anot institucijų, pažeidė pareiškėjas, buvo nurodytas ATP protokole. Skundžiamame nutarimu nustatytomis aplinkybėmis laikytinas išdėstymas, kad „M. B., 2010-03-08, apie 14.00 val., vairuodamas automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius-Polockas 14 kilometre, Vilniaus rajone, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, nebus kliudoma lenkiamosios ir priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonių vairuotojams. Savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui bei sukėlė pavojingą situaciją, priversdamas kitus eismo dalyvius keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti“. Tad pažeidimo aplinkybės išdėstytos pakankamai ir aiškiai.
Pareigūnas nutarimą ATP byloje priima, paprastai, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir remdamasis surinktais įrodymais. Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pagal ATPK 284 str. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Institucija skundžiamą nutarimą grindė tokiais įrodymais:
1) Vilniaus AVPK Vilniaus RPK VTS PB vyriausiojo patrulio P. B. bei patrulio G. D. (G. D.) 2010-03-08 tarnybiniais pranešimais, kad 2010-03-08, apie 14.20 val., Vilniaus rajone, kelio Vilnius-Polockas 14 kilometre, važiuojant tarnybiniu automobiliu, juos aplenkė VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini). Prieš juos, apie 15 metrų atstumu, ta pačia kryptimi važiavo automobilis Audi A3, pilkos spalvos. Automobilis Passat taip pat lenkė Audi automobilį. Priešpriešais važiavo vilkikas su puspriekabe. Šių automobilių vairuotojai, kad išvengtų susidūrimo su VW Passat, staigiai stabdė ir keitė važiavimo kryptį, t.y., automobilio Audi vairuotojas, matydamas, kad automobilis Passat nesuspės saugiai sugrįžti į savo važiavimo juostą, staigiai stabdė ir pasuko į kelkraščio pusę. Vilkiko vairuotojas, matydamas prieš save atvažiuojantį Passat automobilį, kad išvengtų susidūrimo, staigiai stabdė ir nukreipė vilkiką į kelkraščio pusę. Už avarinės situacijos sudarymą buvo sustabdytas automobilis VW Passat, kurį vairavo M. B., kuris su padarytu pažeidimu sutiko ir jo neginčijo bei gailėjosi. Jam buvo surašytas ATP protokolas Nr. F 234320 pagal ATPK 1242 str. 1 dalį (b.l.12,13);
2) ATP protokolu, kuriame 2010-03-08 įrašytas M. B. paaiškinimas, kad jis dėl padaryto pažeidimo gailisi, o tame pačiame ATP protokolo laukelyje, kita spalva, 2010-03-22 įrašyta, kad M. B. su jam pareikštais kaltinimais nesutinka (b.l.9-10).
Šie liudytojai teisme patvirtino savo tarnybinių pranešimų teisingumą, abu teigė, kad pareiškėjo iki pažeidimo užfiksavimo momento nei kaip pareigūnai, nei kaip privatūs asmenys nepažinojo ir jokių motyvų jį apkalbėti neturi. P. B. tvirtino, kad patruliuojant keliu Vilnius-Polockas, pamatė, kad nuo Naujosios Vilnios į Mickūnų pusę, t.y. jų judėjimo kryptimi atvažiuoja automobilis VW Passat. Prieš juos, nutolęs 100-150 metrų, važiavo automobilis Audi. Kadangi pareiškėjui reikėjo aplenkti ir jų tarnybinį automobilį ir tą Audi, jis ėmė didinti greitį ir lenkti, tačiau iš priekio važiavo vilkikas, todėl abu automobiliai- Audi ir vilkikas, norėdami išvengti eismo įvykio, buvo priversti staigiai stabdyti ir nuvažiuoti į kelkraštį. Tų dviejų automobilių valstybinių numerių užfiksuoti nespėjo, nes apie 200-300 metrų vijosi pareiškėją. Surašant ATP protokolą kaltės neneigė. G. D. teisme parodė, jog patruliuojant jis vairavo tarnybinį automobilį, važiuojant iš Naujosios Vilnios į Mickūnus, jų automobilio priekyje važiavo „Audi“; jis per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad iš paskos juos vejasi VW Passat, kuris staiga pradėjo lenkti jų automobilį ir Audi, bet priekyje pasirodė vilkikas, todėl VW Passat vairuotojas, turbūt supratęs, kad nespės aplenkti, metėsi į dešinę dėl ko Audi vairuotojas irgi buvo prievarta sukti dešinėn. To kelio plotis- tik apie 6 metrai, todėl vilkikas irgi staigiai stabdė ir suko į patį kelkraštį. Pareigūnas taip pat turėjo sukti į dešinę.
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 1242 str. 1 dalyje ir numatančios, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, –užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Šis pažeidimas Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su KET 9 punkto (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija), numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, reikalavimų pažeidimu.
Toks reglamentavimas reiškia, kad, norint vairuotojo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 1242 str. 1 dalį, būtina nustatyti aplinkybes (t.y. įrodyti), jog konkrečios KET nuostatos (nuostatų) nepaisymas, be to, dar sukėlė pavojingą situaciją- privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Iš ATP protokolo galima spręsti, jog Institucija pirmąją sąlygą įvykdė- pažeidimą priežastiniu ryšiu susiejo su Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktu. Taisyklėse normų, tiesiogiai draudžiančių pavojingą vairavimą, ar kitokių normų, kurias priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su ATPK 1242 str. 1 dalimi, nėra.
Pavojingos situacijos sukėlimas įrodytas pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų parodymais teisme ir anot šių įrodymų, pavojingas vairavimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas siaurame kelyje, neįsitikinęs manevro saugumu, lenkė iš karto dvi transporto priemones, kai iš priekio artėjo trečioji transporto priemonė, dėl ko, anot pareigūnų, šios transporto priemonės, įskaitant policijos tarnybinį automobilį, turėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį- sukti dešinėn į kelkraštį. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios verstų abejoti pareigūnų parodymais, tokių iš esmės nenurodė ir pats pareiškėjas, teisme neneigė, kad kelyje lenkiant, be policijos automobilio, buvo dvi transporto priemonės- Audi ir vilkikas, nors skunde teigė priešingai, tad pagrindo konstatuoti, kad nutarime nurodytos aplinkybės yra neteisingos, nėra.
Įvertinus surinktuosius įrodymus, darytina išvada, kad abi institucijos surinko pakankamus pareiškėjo kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn.
Iš skundžiamo akto matyti, jog Institucija, nenusačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, skyrė M. B.ATPK 1242 str. 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos (bauda nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių) vidurkį - 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 mėnesiams. Nuobauda atitinka reglamentavimą bei pažeidimo sunkumą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja
n u t a r ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-03-22 nutarimą Nr. F 234320, kuriuo M. B. skirta 600 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Nijolė Šidagienė