Administracinė byla Nr. I3-1318-872/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03799-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12;
55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 23–25), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1SS-1920-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 13 d. skundą.
Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į NŽT su skundu, prašydama atkurti nuosavybės teises ir grąžinti jai kaip paveldėtojai mirusio senelio P. G. nacionalizuotą neužstatytą teritoriją, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), natūra (turėtoje vietoje) (toliau – ir Ginčo žemės plotas), taip pat nustatyti reikalingą servitutą įvažiuoti į elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei, ir, jeigu reikalinga, atitinkamai koreguoti Palangos miesto detalųjį planą. Pareiškėja taip pat prašė užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, atsižvelgiant į tai, jog Ginčo žemės sklypas šiuo metu yra aptvertas, valdomas ir naudojamas privataus asmens be jokio teisinio pagrindo. Tačiau NŽT skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nes Ginčo žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir todėl negali būti grąžinamas natūra.
Pareiškėja paaiškina, kad jos seneliui P. G. iki 1940 m. priklausė 0,6091 ha ploto žemės sklypas, kuris šiaurėje ribojosi su (duomenys neskelbtini), rytuose su (duomenys neskelbtini), pietuose su sklypais Nr. 194 ir Nr. 195, o vakaruose su gatve, kuri dabar (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas buvo vientisas ir priklausė vienam savininkui. Teisės į žemės sklypą prie namų buvo atkurtos pareiškėjos tėvui J. G. (šiuo metu miręs), remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimais Nr. 58 ir Nr. 59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G., P.“, tačiau tai buvo padaryta grąžinant natūra du sklypus: 0,0997 ha sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,0623 ha sklypą (duomenys neskelbtini), o ne vieną vientisą sklypą.
Pažymi, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo metu (1998 m.) Palangos miesto detalusis planas dar nebuvo patvirtintas ir tuo metu nebuvo priežasčių, kurios galėtų užkirsti kelią atkurti teises į vientisą sklypą. Minėtas planas patvirtintas 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Detalusis planas), ir tik šiuo sprendimu buvo suplanuotas pravažiavimo kelias, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, todėl skundžiamame NŽT Sprendime nurodyta priežastis, dėl kurios atsisakoma atkurti nuosavybės teisę į Ginčo žemės plotą, atsirado gerokai po to, kai buvo patvirtinta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą ir buvo priimamas sprendimas dėl teisių į žemę atkūrimo.
Pareiškėja nurodo, kad jos teisės į žemės sklypą prie namų yra pažeistos, kadangi šia žeme neteisėtai naudojasi kaimynas, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žemės sklypas ribojasi su kaimyno neteisėtai pastatyta tvora. Į tarp žemės sklypų esantį pravažiavimą įvažiuoti ar įeiti neįmanoma, nesuderinus su šią žemę užvaldžiusiu kaimynu. Pareiškėjos teigimu, NŽT Palangos skyrius iki šiol nekontroliavo ir nekontroliuoja valstybės išperkamos žemės tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu iš esmės pažeidžiamas teisingumo principas ir pareiškėjos teisėti lūkesčiai, nes atsakingos institucijos ne tik nesiima veiksmų, bet ir toleruoja susiklosčiusią situaciją, kai privatus asmuo naudoja Ginčo žemės plotą tik savo poreikiams ir yra perėmęs jos faktinį valdymą, o žemės atkūrimas buvusio savininko įpėdiniams į vientisą sklypą, nustatant servitutą aptarnaujančiai įmonei, nebuvo ir nėra inicijuojamas.
Pareiškėja mano, kad dėl visų skunde išdėstytų aplinkybių jis turėtų būti patenkintas, o skundžiamas Sprendimas panaikintas, nes tai nepažeistų viešojo intereso ar kitų asmenų teisių.
Atsakovė NŽT atsiliepime (b. l. 30–36) su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius yra parengęs 2011 m. kovo 30 d. pažymą Nr. 16PAŽ-20 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas) pilietis J. G. (miręs) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą 1,4836 ha žemę (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini). NŽT turimais duomenimis, pareiškėja yra viena iš mirusiojo pretendento J. G. turto paveldėtojų. Šiuo metu nuosavybės teisės į visą 1,4836 ha ploto žemę yra atkurtos. Pažymi, jog nesant galimybių į likusį 1,0104 ha žemės plotą J. G. atkurti nuosavybės teisių natūra, NŽT 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 16S-130-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui J. G.“ nuosavybės teisės atkurtos atlyginant pinigais. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas.
Taip pat paaiškina, kad NŽT Palangos skyriuje 2019 m. gegužės 16 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma grąžinti prie namų kiemo (duomenys neskelbtini), valstybei priklausantį įvažiavimą į elektros pastotę. Atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, minėtas skyrius 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 16SD-1071-(14.16.7.) ,,Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. G. turėtoje žemėje suteikimo“ (toliau – Raštas Nr. 1071) kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), prašydamas patikslinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko P. G. turėtos žemėvaldos ribose.
Administracija 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-2214 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas Nr. 2214) NŽT Palangos skyrių ir pareiškėją informavo, kad Ginčo žemės plotas Detaliuoju planu suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskiriamas valstybės išperkamai žemei.
NŽT Palangos skyriuje 2019 m. liepos 26 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas (skundas), kuriuo ji išreiškė nesutikimą su Administracijos Rašte Nr. 2214 pateiktu atsakymu, bei nurodė, jog Ginčo žemės plotu neteisėtai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šiuo prašymu pareiškėja prašė buvusio savininko P. G. nacionalizuotą neužstatytą teritoriją tarp žemės sklypų grąžinti turėtoje vietoje, koreguojant miesto detalųjį planą.
NŽT Palangos skyrius, atsakydamas į minėtą pareiškėjos prašymą, 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 16SD-1667-(14.16.104.) ,,Dėl prašymo atkurti nuosavybės teises“ (toliau – Raštas Nr. 1667) pakartotinai informavo pareiškėją, kad Ginčo žemės plotas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir, kad atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą informaciją apie užtvertą privažiavimą, artimiausiu metu bus atlikta žemės naudojimo valstybinė kontrolė.
Atsakovė nurodo, kad NŽT 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriame, be kita ko, ji nurodė nesutikimo motyvus dėl Rašto Nr. 1667 bei NŽT Palangos skyriaus veiksmų. Pareiškėja atsakovės prašė buvusio savininko P. G. nacionalizuotą, neužstatytą teritoriją tarp žemės sklypų grąžinti turėtoje vietoje, koreguojant miesto detalųjį planą arba įrašyti kaip servitutą pravažiuoti konkrečiai elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos skundą priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad Ginčo žemės plotas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl negali būti grąžinamas natūra. Atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai užtverto privažiavimo, Sprendimu NŽT Palangos skyriaus vedėjui pavedė atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę (žemės naudojimo patikrinimą) ir nustatyti, ar naudojamos šio žemės sklypo ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, įstatymų saugomų interesų. NŽT skundžiamame Sprendime pareiškėjai taip pat paaiškino, kad Detaliojo plano koregavimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms.
Pažymi, kad NŽT Palangos skyrius, 2019 m. lapkričio 4 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje (per kurią patenkama į elektros pastotę), esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatyta medinė tvora, įrengti automatiniai vartai, paklota betoninė trinkelių danga (užimtos valstybinės žemės plotas sudaro apie 83 kv. m). Minėtas skyrius 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 16SD-2297-(14.16.104.) ,,Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ (toliau – Raštas Nr. 2297) kreipėsi į žemės sklypo savininką, kuriame paaiškino atsakomybę už 2019 m. lapkričio 4 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą bei kvietė atvykti į NŽT Palangos skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. NŽT Palangos skyrius minėto sklypo savininko taip pat prašė gera valia iki 2019 m. gruodžio 30 d. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę bei pažymėjo, kad po administracinio nusižengimo protokolo surašymo toliau bus tikrinama, ar valstybinė žemė yra atlaisvinta.
Atsakovė mano, kad vadovaudamasi turima ir jai pateikta informacija, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilęs dėl NŽT 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1SS-1920-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 13 d. skundą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja su 2019 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydama grąžinti jos mirusiam seneliui P. G. prie namų kiemo (duomenys neskelbtini), valstybei priklausantį įvažiavimą į elektros pastotę, paliekant servitutą įvažiuoti nustatytai elektros įmonei (b. l. 5, 37, 42, 53,).
NŽT Palangos skyrius 2019 m. gegužės 21 d. Raštu Nr. 1071 kreipėsi į Administraciją, prašydamas patikslinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko P. G. turėtos žemės ribose (b. l. 6, 40, 122).
Administracija 2019 m. birželio 28 d. Raštu Nr. 2214 NŽT Palangos skyrių ir pareiškėją informavo, kad Ginčo žemės plotas Detaliuoju planu suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį (b. l. 7, 44, 52, 123).
Pareiškėja su 2019 m. liepos 26 d. prašymu vėl kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, nurodydama, jog nesutinka su Administracijos Rašte Nr. 2214 pateiktu atsakymu, bei tai, jog Ginčo žemės plotu neteisėtai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 8, 45, 51, 124). Šiuo prašymu pareiškėja pakartotinai NŽT Palangos skyriaus prašė buvusio savininko P. G. nacionalizuotą neužstatytą teritoriją tarp žemės sklypų grąžinti turėtoje vietoje, koreguojant miesto detalųjį planą.
NŽT Palangos skyrius, atsakydamas į minėtą pareiškėjos prašymą, 2019 m. rugpjūčio 26 d. Raštu Nr. 1667 pakartotinai informavo pareiškėją, kad Ginčo žemės plotas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir, kad atsižvelgdami į pareiškėjos pateiktą informaciją dėl užtverto pravažiavimo, artimiausiu metu atliks žemės naudojimo valstybinę kontrolę, surašys patikrinimo aktą bei esant pažeidimams imsis priemonių juos pašalinti (b. l. 9, 47, 50, 125).
Pareiškėja su 2019 m. rugsėjo 11 d. skundu kreipėsi į NŽT (NŽT gautas 2019 m. rugsėjo 13 d.), prašydama jos senelio P. G. nacionalizuotą, neužstatytą teritoriją tarp žemės sklypų grąžinti turėtoje vietoje, koreguojant miesto detalųjį planą arba įrašyti kaip servitutą pravažiuoti konkrečiai elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei (b. l. 10, 48). Šiame skunde pareiškėja taip pat nurodė, jog NŽT Palangos skyrius neatlieka veiksmų pareiškėjos teisėms apginti.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2019 m. spalio 9 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos skundo, kadangi Ginčo žemės plotas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, ir todėl negali būti grąžinamas natūra (b. l. 12, 58–59). Atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai užtverto privažiavimo, Sprendimu NŽT Palangos skyriaus vedėjui pavedė atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę ir nustatyti, ar naudojamos šio žemės sklypo ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, įstatymų saugomų interesų.
Taigi visų pirma spręstinas skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka) bei kitais teisės aktais.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Atkūrimo tvarkos 1061 punktas reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą žemę), šioje medžiagoje turi pažymėti savininko turėtos iki nacionalizacijos žemėvaldos ribas ir pateikti medžiagą savivaldybės administracijai atlikti žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo plano parengimo ir patvirtinimo veiksmus. NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos patvirtintą žemės sklypo planą (kartu su žemės sklypo kadastro duomenų byla), turi priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui (pretendentams) turėtoje vietoje.
Taigi, NŽT žemėtvarkos skyrius gali priimti sprendimą atkurti natūra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik tuo atveju, kai savivaldybės administracija pagal minėtą procedūrą nustačiusi, kad buvusio savininko žemė (atitinkama jos dalis) yra laisva (neužstatyta) ir pateikia patvirtintą šio sklypo planą (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1975-492/2015). Atitinkamai, NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (pvz., LVAT 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-387-552/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-34-492/2019).
Nagrinėjamu atveju visų pirma akcentuotina, jog iš byloje esančios NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 30 d. pažymos Nr. 16PAŽ-20 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ matyti, kad pilietis J. G. (miręs) (pareiškėjos tėvas) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą 1,4836 ha žemę (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 84).
Iš byloje esančių Klaipėdos apskrities viršininko ir NŽT sprendimų matyti, jog šiuo metu nuosavybės teisės į visą 1,4836 ha ploto žemę yra atkurtos: Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 58 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui (-tei) J. G., P.“– į 0,0997 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą žemės sklypą (b. l. 77–78); Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui(-tei) J. G., P.“ – į 0,1119 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą žemės sklypą (b. l. 79–80); Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 2307 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui (-tei) J. G.“ – į 0,0466 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn bendrosios nuosavybės teise naujų žemės sklypų dalis individualiai statybai (b. l. 81–82); NŽT 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 16S-37 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui J. G.“ – į 0,1898 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai (b. l. 85–86); NŽT 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 16S-177 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui J. G.“ – į 0,0146 ha žemės, grąžinant natūra žemės sklypų dalis bendrosios nuosavybės teise (b. l. 109–115); NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 16S-140-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui J. G.“ – į 0,0106 ha žemės, grąžinant natūra žemės sklypų dalis bendrosios nuosavybės teise (b. l. 119–120); NŽT 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 16S-130-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui J. G.“ – į 1,0104 ha žemės, atlyginant pinigais (b. l. 128–129).
Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas. Nepaisant to, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog ji nesutinka su minėtais Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimais Nr. 58 ir 59, kuriais J. G., P. atkurtos nuosavybės teisės į žemę: 0,0997 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir į 0,1119 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes minėtais sprendimais grąžinti du žemės sklypai, o ne vienas vientisas. Pareiškėjos teigimu, tuo metu galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į vientisą žemės sklypą, nes Detalusis planas, kuriuo Ginčo žemės plotas suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, buvo patvirtintas tik 2000 m. gegužės 25 d., t. y. po minėtų sprendimų priėmimo.
Dėl šių pareiškėjos skundo argumentų pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimai Nr. 58 ir 59 nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. jų teisėtumo ir pagrįstumo teismas nevertins, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šie sprendimai būtų buvę panaikinti. Manytina, jog žemės sklypų paveldėtojas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad šis patikrintų minėtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau iš byloje esančio skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjos tėvas J. G. neapskundė minėtų sprendimų, o 1998 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 0,0997 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė.
Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ Ginčo žemės plotas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias. Be to, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad minėtas Detalusis planas yra negaliojantis ar panaikintas.
Kaip minėta, pareiškėja 2019 m. rugsėjo 11 d. skundu NŽT (NŽT gautas 2019 m. rugsėjo 13 d.) visų pirma prašė grąžinti jos senelio P. G. nacionalizuotą, neužstatytą teritoriją (Ginčo žemės plotą) tarp minėtų žemės sklypų natūra (turėtoje vietoje).
Iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, žemė išperkama valstybės, jeigu ji kad iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.
Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą Ginčo žemės plotas Detaliuoju planu suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias į elektros pastotę yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl negali būti grąžinamas natūra.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog NŽT skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė negrąžinti pareiškėjai Ginčo žemės ploto natūra.
Pareiškėja skunde NŽT taip pat prašė dėl Ginčo žemės ploto pakoreguoti miesto detalųjį planą arba įrašyti kaip servitutą privažiuoti konkrečiai elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei.
Kaip minėta, pagal Atkūrimo tvarką, laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskiriamas savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijoms. Taigi minėtas pareiškėjos prašymas taip pat negalėjo būti tenkinamas, nes Detaliojo plano koregavimas ar keitimas nepriklauso NŽT kompetencijai. Su minėtu prašymu pareiškėja turėtų kreiptis į savivaldybę, o ne NŽT.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje nustatyti atvejai ir tvarka, kuomet administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
Pareiškėja skunde NŽT, be kita ko, nurodė, kad NŽT Palangos skyrius neatlieka veiksmų pareiškėjos teisėms apginti.
Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl galimai neteisėtai Ginčo žemės plote pastatytos kaimyno, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), tvoros, NŽT Palangos skyriui pavedė atlikti minėto žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir nustatyti, ar naudojamos šio žemės sklypo ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, įstatymų saugomų interesų.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad šiuo metu Ginčo žemės plotu neteisėtai naudojasi jos kaimynas, jis yra neteisėtai pastatęs tvorą ir pareiškėja negali pravažiuoti ar įvažiuoti į Ginčo žemės plotą. Be to, pareiškėjos teigimu, NŽT Palangos skyrius iki šiol nekontroliavo ir nekontroliuoja valstybės išperkamos žemės.
Teismas negali visiškai sutikti su šiomis pareiškėjos pretenzijomis, kadangi iš į bylą pateikto NŽT Palangos skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 16ŽN-113-(14.16.78.) matyti, kad šis skyrius 2019 m. lapkričio 4 d. atliko Ginčo žemės ploto naudojimo patikrinimą (b. l. 133–136). Iš patikrinimo akto turinio ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, jog patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje (per kurią patenkama į elektros pastotę), ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytine riba, pastatyta medinė tvora, įrengti automatiniai vartai, paklota betoninė trinkelių danga (b. l. 133–140, 143–150). Užimtos valstybinės žemės plotas sudaro apie 83 kv. m (b. l. 151). Pastebėtina, jog NŽT Palangos skyrius Ginčo žemės ploto naudojimo patikrinimą atliko būtent tą dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d., kuomet pareiškėja parengė skundą ir išsiuntė jį teismui (b. l. 1, 17).
Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 11 d. Rašto Nr. 2297 turinio matyti, kad NŽT Palangos skyrius kreipėsi į žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininką, ir informavo apie minėtą dieną nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą bei dėl to kilsiančią atsakomybę (b. l. 141–142). Šiuo raštu žemės sklypo savininkas taip pat buvo kviečiamas atvykti į NŽT Palangos skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo, be to, jo buvo prašoma gera valia iki 2019 m. gruodžio 30 d. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. NŽT Palangos skyrius šiame rašte, be kita ko, pažymėjo, kad po administracinio nusižengimo protokolo surašymo toliau bus tikrinama, ar valstybinė žemė yra atlaisvinta.
Pažymėtina, jog į bylą nėra pateikta naujų įrodymų, ar Ginčo žemės plote tvora šiuo metu yra pašalinta, tačiau jau aptarti įrodymai patvirtina, kad NŽT Palangos skyrius imasi veiksmų, kad galimai neteisėtai naudojama valstybinė žemė būtų atlaisvinta.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad NŽT skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 11 d. skundą (NŽT gautą 2019 m. rugsėjo 13 d.). NŽT skundžiamame Sprendime pareiškėjai išsamiai paaiškino, kodėl Ginčo žemės plotas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, ir kodėl jis negali būti grąžinamas natūra, taip pat atsakė į kitus pareiškėjos skunde keltus klausimus. Skundžiamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių jį panaikinti skundžiamą Sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 13 d. skundą taip pat netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Beata Martišienė
Fausta Vitkienė