Administracinė byla Nr. I1-5099-414/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01285-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

        Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 

Skunde ir procesiniame dokumente „Atsikirtimas į atsakovo 2020-06-10 atsiliepimą <...>“ (b. l. 2–3, 47–48; toliau – ir Skundas) pareiškėjas nurodė, kad jis už Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio laikinai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas Nr. 14 ir Nr. 22. Pagal galiojančius teisės aktus patalynė (pagalvė, čiužinys, antklodė) jam buvo išduodama tik miegui, o nuo 6.00 val. iki 22.00 val. jis galėjo tik stovėti arba sėdėti. Lovoje nebuvo medinio pagrindo, o metalinis buvo surūdijęs, todėl nebuvo galimybės ant jos atsisėsti ar atsigulti. Pažymėjo, jog Vidaus tvarkos taisyklės nedraudžia ne miegui skirtu laiku gulėti ir sėdėti ant lovos, jo nuomone dėl to, kad ne kiekvienas žmogus gali 16 valandų praleisti ant kojų arba sėdėdamas ant suoliuko. Dėl paimamos patalynės jam prasidėjo nugaros skausmai, todėl jis buvo priverstas gulėti ant surūdijusio metalo, peršalo ir sugadino rūbus. Kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, į Marijampolės pataisos namų direktorių, gavo atsakymą, kad problemą reikia aptarti su būrio viršininku. Nesutiko su atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytais argumentais, nes patalynės sąvokos jis neginčija. Paaiškino, kad atsakovas, vykdydamas Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų), ir versdamas 16 valandų per dieną stovėti arba sėdėti ant siauro, kieto suolo, jį kankino. Atsakovas neatsakė į jo klausimą dėl surūdijusios lovos, nepateikė teismui kameros nuotraukos. Dėl Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų patyrė kankinimą, orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresiją, jautė apatiją, pablogėjo sveikata, todėl prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą.

Atsakovo atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-16) nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nuobaudas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus atliko kamerų tipo patalpose: nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. – kameroje Nr. 14 ir nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 9 d. – kameroje Nr. 22. Pažymėjo, kad Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pagal Vidaus tvarkos taisykles patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Kiekvienam nuteistajam suteikiama atskira miegamojo vieta ir patalynė. Nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Išreiškė įsitikinimą, kad įstatymų leidėjas į patalynės sąvoką įtraukė antklodę, čiužinį, pagalvę, patalynės komplektą. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į psichologus ir sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Vien pasipiktinimas ir neigiamas požiūris į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas yra asmuo turintis specifinį teisinį statusą, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos lovos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams periodiškai tikrina šią prievolę turinčios valstybės institucijos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiais faktais prašoma priteisti žala pasireiškė, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN veikė tinkamai, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl deliktinė atsakomybė negali kilti. Prašė skundą atmesti.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 44, 45, 46). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 48), atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 16), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio atlikdamas jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 14 ir Nr. 22, iš esmės, dėl patalynės išdavimo tik miegojimui skirtu laiku ir netinkamos (metaliniu pagrindu, surūdijusios) jam skirtos lovos.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl patalynės išdavimo tik miego laikui.

Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 220 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.), be kita ko, nurodoma, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Reglamentuojama, kad patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (Vidaus tvarkos taisyklių 23 p.).

LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). Asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Bylos duomenys patvirtina, kad jam paskirtas nuobaudas už bausmės atlikimo pažeidimus atliko: nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. – kameroje Nr. 14 ir nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 9 d. – kameroje Nr. 22 (Marijampolės PN 1-ojo resocializacijos skyriaus pažyma, b. l. 20). Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, nuobaudų atlikimo laikotarpių ir kamerų, kuriose jas atliko, neginčijo. Teismas vertina, kad patalpinimas į kamerų tipo patalpas buvo paties pareiškėjo pasirinkto valinio elgesio pasekmė. Marijampolės PN pareigūnų veiksmai, kai nuteistajam nuobaudos vykdymo laikotarpiu nebuvo leista visą dieną turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) kamerų tipo patalpose, atitiko ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių (atitinkamai 220 punkte ir 23 punkte) įtvirtintą reglamentavimą, Marijampolės PN pareigūnai, išduodami patalynę tik miegui skirtu laiku, vykdė teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra jokių prielaidų išvadai, kad neleidimas pareiškėjui (kaip ir kitiems nuteistiesiems) dienos metu kameroje turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) buvo neteisėtas ar atliekamas piktnaudžiaujant pareigūnams suteiktais įgaliojimais, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Dėl metalinės, surūdijusios lovos.

Pataisos namų drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi norma). Aprūpinimo inventoriumi normos 10 punkte nurodoma, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti: metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; stalas – 1 vnt.; taburetė ir/ arba kėdė, ir/arba suolai – 1 sėdima vieta 1 asmeniui. 

Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad jam buvo skirta metaline lova, taip pat kameroje buvo suolas, ant kurio jis galėjo sėdėti miegui neskirtu laiku. Aprūpinimo inventoriumi normos nenumato, jog kamerų tipo patalpose nuteistiesiems turi būti skiriama lova su mediniu pagrindu, todėl atsakovas, aprūpindamas pareiškėją metaline lova, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl lovos blogo stovio, jos pakeitimo kita ar dėl į lovą sugadintų drabužių, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti ar į prašymą (skundą) nebūtų reagavusi. Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. prašyme (b. l. 32) išreikšti klausimai: paaiškinti, kodėl jo lovos pagrindas ne medinis ir kodėl jis turi gulėti ant surūdijusios lovos, nekeliant jokio konkretaus reikalavimo atsakovui, vertintini prašymais pateikti informaciją. 

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į 2019 m. gruodžio 5 d. prašymą gavo Marijampolės PN direktoriaus atsakymą (b. l. 8), kurį ginčijo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pripažinęs, kad pateiktas atsakymas neinformatyvus bei neišsamus, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įpareigojo Marijampolės PN administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, taip pat persiuntė nagrinėjimui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą pareiškėjo skundą, kuriame prašoma atkreipti dėmesį į surūdijusiais lovas (b. l. 34, 35). Marijampolės PN 2020 m. vasario 11 d. raštu (b. l. 40) pareiškėjui pateikė išsamesnį atsakymą jam rūpimais klausimais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pakartotinai pateiktą atsakymą ginčijo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl vertintina, kad su juo sutiko.

Nesant duomenų, jog pareiškėjas prašė jam skirtą lovą pakeisti ir atsakovo atsisakymo tokį prašymą tenkinti, teismas negali vertinti, kad lova buvo itin nekokybiška, todėl argumentas dėl surūdijusios lovos laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie galimus pareiškėjo patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų kalinimo sąlygų gerinimui. Nesant pareiškėjo kreipimųsi, nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. 

Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokius rūbus, kokia apimtimi, kada jis sugadino, nenurodė, jog reiškė pretenzijas atsakovui dėl sugadintų rūbų, todėl skunde nurodyta aplinkybė, jog gulėdamas ant metalinės lovos jis sugadino rūbus, laikytina pernelyg abstrakčia, neleidžiančia daryti išvados, jog rūbų sugadinimą galėjo lemti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog patyrė kankinimą, orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresiją, jautė apatiją, pablogėjo sveikata, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialius dokumentus, t. y. Marijampolės PN I resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 21), Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažymą (b. l. 22), kuriose nurodoma, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų, psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Iš į bylą pateiktos Asmens sveikatos istorijos (b. l. 23–27) duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipdamasis į sveikatos priežiūros specialistus skundėsi nerimu, baime, vidine įtampa, t. y. tokiais negalavimais, kuriuos patiria ir laisvėje gyvenantys asmenys. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjui, nuobaudų vykdymo laikotarpiais, kameroje, neigiami potyriai pasireiškė išimtinai dėl dienos metu paimamos patalynės (pagalvės, čiužinio, antklodės), ir, kad jis patyrė tokias kančias, kurias būtų galima vertinti kankinimu ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl sveikatos pablogėjimo, jų nepagrindžiant, negali būti pripažinti dienos metu kamerose patalynės (pagalvės, čiužinio, antklodės) paėmimo pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atmesti.

            Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                               Rimantas Giedraitis