Civilinė byla Nr. e2-1607-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01120-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-4123-577/2018 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams M. T. ir R. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – L. T.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. T. ir R. T. ir prašė pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindais šiuos mokėjimus kaip vienašalius sandorius: 1) R. T. 2015-03-12 18 000 Eur mokėjimą M. T.; 2) R. T. 2015-03-19 29 000 Eur mokėjimą M. T.; 3) R. T. 2015-03-19 2 300 Eur mokėjimą M. T.; 4) R. T. 2015-03-19 71 000 Eur mokėjimą M. T.; 5) R. T. 2015-03-19 19 150 Eur mokėjimą M. T.; 6) taikyti restituciją – įpareigoti ginčijamus mokėjimus gavusį atsakovą M. T. grąžinti tokius mokėjimus sudariusias 139 450 Eur pinigines lėšas atsakovei R. T.; 7) nukreipti išieškojimą pagal ieškovo V. M. 139 450 Eur dydžio reikalavimą (2018-05-10 Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017) į 139 450 Eur atsakovės R. T. pinigines lėšas, kurios atsakovo M. T. grąžintinos nuosavybės teise atsakovei R. T.; 8) priteisti iš atsakovo M. T. bylinėjimosi išlaidas.

2.       Taip pat ieškovas prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 139 450 Eur ieškinio sumai atsakovo M. T. pinigines lėšas, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui M. T. ir esančias pas atsakovą M. T. arba trečiuosius asmenis.

3.       Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą sąlygoja vien jau tai, kad atsakovai yra atlikę nesąžiningų veiksmų. Todėl egzistuoja rizika, kad M. T., sužinojęs apie ieškovo pareikštą ieškinį, gali pervesti gautas lėšas tretiesiems asmenims ar atlikti kitus veiksmus, kurie apsunkintų priteistų pinigų išieškojimą šioje byloje palankaus ieškovui sprendimo priėmimo atveju. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015-03-05 iki 2015-03-19 R. T., gavusi 272 400 Eur piniginių lėšų, šias lėšas pervedė į kitas pačios R. T. ir/ ar jos sutuoktinio L. T. banko sąskaitas, išsimokėjo grynais, taip pat pervedė sūnui M. T. (ginčo sumą) arba dukrai M. T.. Banko sąskaitų faktinio arešto metu nei R. T., nei L. T. sąskaitose lėšų apskritai neliko. Taigi ieškovo kitoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti nebuvo areštuota turto 1 290 097,01 Eur sumai. Atsakovės R. T., trečiojo asmens L. T. veiksmais, taip pat atsakovo M. T. nesąžininga veika buvo paslėptas (perleistas) didelės vertės nekilnojamasis turtas bei didelės pinigų sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018-06-20 nutartimi ieškovo prašymą patenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo trečios eilės reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 139 450 Eur sumos, areštavo atsakovui M. T. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 139 450 Eur sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, ir atsiskaityti su ieškovu.

5.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovams, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė įrodymus (atsakovės bei trečiojo asmens banko sąskaitų išrašus, 2015-03-12 ieškinio su įteikimo teismui spaudu nuorašą, teismo sprendimus / nutartis, antstolių I. G. bei D. K. patvarkymus, VĮ Registrų centro išrašus ir kt.), t. y. tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismas vertino, jog nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš atsakovo M. T. prašoma priteisti per restituciją 139 450 Eur suma fiziniam asmeniui laikytina didele ir galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat ieškovo išdėstytus argumentus apie atsakovų veiksmus ankstesnio ieškinio pateikimo metu (lėšų pervedimą), teismas padarė išvadą, kad iki teisme bus išnagrinėtas šis ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas M. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-06-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    

7.1.                      Atsakovas nežinojo apie jokius ieškovo teisių pažeidimus, nežinojo taip pat ir to, kad ginčijami sandoriai gali  pažeisti ieškovo teises, kad L. ir R. T. turi kreditorių – ieškovą. Aplinkybę, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo L. ir R. T., atsakovas sužinojo (apie tai jam pasakė tėvai L. ir R. T.) tik po 2015-03-20, kai lėšos jam jau buvo pervestos. Ieškovo ginčijami sandoriai atlikti (lėšas atsakovė R. T. atsakovui M. T. pervedė) 2015-03-12 (18 000 Eur mokėjimas), 2015-03-19 (29 000 Eur mokėjimas M. T.), 2015-03-19 (2 300 Eur mokėjimas M. T.), 2015-03-19 (71 000 Eur mokėjimas M. T.), 2015-03-20 (19 150 Eur mokėjimas M. T.), o iki 2015-03-20 d. atsakovas M. T. nežinojo jokių ieškovo reikalavimų ir pretenzijų L. ir R. T..

7.2.                      Atsakovas nurodo, kad savo tėvams L. ir R. T. buvo paskolinęs pinigines lėšas, šį faktą patvirtinantys dokumentai bus pateikti. Tėvai jam buvo įsipareigoję paskolą grąžinti ir įvykdė savo įsipareigojimus. Todėl R. T. privalėjo sudaryti ieškovo ginčijamus sandorius grąžinant paskolą atsakovui M. T.. Nurodo, jog nėra nesąžiningas, kadangi paskolino tėvams lėšas ir jo motina R. T. jam sugrąžino paskolintą sumą. Aplinkybė, jog susiklosčiusioje situacijoje atsirado kreditorius – ieškovas, niekaip nepaneigia atsakovo sąžiningumo fakto.

7.3.                      Kadangi nėra visų actio Pauliana (Pauliano ieškinio) taikymo sąlygų, ieškinio reikalavimas laikytinas tikėtinai nepagrįstu. Tokiu atveju nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

7.4.                      Neįrodyta ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas M. T. turi pakankamai turto įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą, šį faktą žino ir pats ieškovas, kadangi šalys yra susijusios giminystės ryšiais. Nustačius, jog nėra abiejų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, akivaizdu, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

7.5.                      Aplinkybė, jog ieškovas, žinodamas atsakovo M. T. palankią finansinę padėtį, teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, patvirtina, jog ieškovas nori pakenkti atsakovui, žlugdo jo verslą, dėl ko atsakovas kasdien patiria nuostolius.

8.       Ieškovas V. M. atsiliepime prašo atsakovo M. T. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018-06-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:   

8.1.                      Teismui pateikti R. T. ir L. T. banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-05-19 aiškiai parodo, kad dar prieš pateikiant 2015-03-12 ieškinį atsakovė R. T. nusiėmė nuo banko sąskaitų pinigus grynais, atliko eilę pavedimų sutuoktiniui, sūnui, dukrai, tretiesiems asmenims, akivaizdžiai nesąžiningai siekdama išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovo naudai.

8.2.                      Ieškinyje detaliai nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Be to, ginčijami mokėjimai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovė R. T. ginčijamais mokėjimais neteisėtai sumažino turimo turto apimtį taip, kad nebūtų sudarytos galimybės ieškovui išieškoti prašomas priteisti sumas. Taip pat akivaizdu, jog atsakovė R. T. neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų, juos atliko per aštuonias dienas po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą.

8.3.                      Abu atsakovai elgėsi nesąžiningai. Atsakovė R. T. žinojo, kad atliekami mokėjimai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, atitinkamai šias aplinkybes, į savo banko sąskaitą gavęs 139 450 Eur dydžio mokėjimą, žinojo ir atsakovas M. T.. Vertinant atsakovų veiksmus, taikytina nesąžiningumo prezumpcija, todėl itin kritiškai vertintini atsakovo M. T. pasvarstymai apie jo, kaip sąžiningo asmens, elgesį.

8.4.                      Atsakovės R. T., jos sutuoktinio L. T. aktyviais, galimai nusikalstamais veiksmais, taip pat atsakovo M. T. nesąžininga, galimai nusikalstama veika, buvo paslėptas (perleistas) didelės vertės nekilnojamasis turtas bei didelės pinigų sumos.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo

9.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo M. T. atskirojo skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo.

10.       Atsakovas pirmąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą ginčija argumentais, kad šiuo atveju neegzistuoja actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, taip pat kvestionuoja  ieškinio pagrįstumą ir jo tenkinimo galimybę praleistos ieškinio senaties argumentais. Tačiau tokie argumentai priskirtini argumentams dėl ginčo esmės ir todėl nėra aktualūs preliminariai įvertinant tikėtiną ieškinio pagrįstumą.

11.        Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), taip pat iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovams M. T. ir R. T. kildina iš 2008-12-23 paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir R. T. bei L. T., kurios pagrindu ieškovas R. T. ir L. T. suteikė 3 300 000 Lt (955 746,06 Eur) paskolą. Tokie duomenys patvirtina, kad ieškiniu ieškovas siekia įrodyti savo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą, t. y. įrodinėja CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygas, jo ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, o pastarieji – įrodymais. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017, ieškovo V. M. reikalavimus atsakovų L. T. ir R. T. atžvilgiu dėl paskolos priteisimo yra patenkinęs, pastarasis sprendimas įsiteisėjo 2018-05-08 ir buvo pateiktas vykdyti antstoliui.

12.       Tokių atsakovo M. T. skundo argumentų, kad jis nežinojo, jog ginčijami sandoriai gali pažeisti ieškovo teises, nežinojo, kad R. T. ir L. T. turi kreditorių – ieškovą ir todėl negali būti laikoma, jog yra pagrindas tenkinti actio Pauliana ieškinį, pagrįstumas bus įvertintas tik nagrinėjant kilusį nagrinėjamoje byloje ginčą iš esmės, atlikus byloje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesinius veiksmus pagal CPK nustatytas taisykles. Taip pat tik nagrinėjant ginčą iš esmės bus įvertinti su ieškinio senaties taikymu susiję atsikritimo į ieškinį argumentai. Klausimai, susiję su ginčo sandorių sudarymo aplinkybėmis, vėlgi yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir savaime negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.

13.       Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones,  nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo2018-01-25 nutartis civilinėje byloje e2-126-464/2018; 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1489-370/2018; 2018-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-795/2018). Kai vertinamas ieškinio prima facie  pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196; 2018-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018). 

14.       Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018). Nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, jog actio Pauliana, pareikštas atsakovams M. T. ir R. T., yra akivaizdžiai negalimas ieškovo, kaip R. T. kreditoriaus, interesų gynimo būdas arba tiek aiškiai nepagrįstas, kad tai buvo galima įžvelgti jau ieškinio priėmimo stadijoje, kurioje ir buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

16.       Atsakovas M. T. taip pat nesutinka su tuo, kad egzistuoja antroji sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nesutikimui pagrįsti atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad atsakovas M. T. turi pakankamai turto, o ieškovas yra susijęs su atsakovu M. T. giminystės ryšiais ir žino atsakovo palankią finansinę padėtį. 

17.       Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).

18.       Todėl skundžiamos nutarties argumentacija, kuria grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas buvo susietas iš esmės tik su reikalavimo sumos dydžiu, savaime padidinančiu būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atitinkamai, pagrindžiant tokią teismo poziciją neaktualia 2012-2013 metų ir pastaraisiais metais Lietuvos apeliacinio teismo jau modifikuota praktika, savaime nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti.

19.       Kita vertus, pirmosios instancijos teismui to nepadarius, vis tik privalu yra įvertinti bei aptarti atsakovo buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovo pateikiamus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvus  bei įrodymus, kuriais šis grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimo spragą ištaiso ir toliau pasisako tiek dėl ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir dėl jo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo elgesiu, įvertinimo.

20.       Priešingai nei nurodyta ieškovo procesiniuose dokumentuose, nesąžiningumo prezumpcija, galiojanti įstatyme numatytais atvejais nagrinėjant tam tikros kategorijos bylas iš esmės, sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio netaikoma. Pradiniame bylos proceso etape prašant asmeniui taikyti disponavimo turtu suvaržymus, tikėtiną jo nesąžiningą elgesį reikia įvardinti ir pagrįsti faktais. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. T. iš savo tėvų, ieškovo skolininkų, yra gavęs didelę sumą piniginių lėšų. Šie dar iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl paskolos priteisimo perleidinėjo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, o gautas pinigines lėšas pervedė, ne kita ko, ir atsakovui M. T.. Labiau tikėtina, nei netikėtina, kad esant tokiems finansiniams atsakovo ir jo tėvų saitams, ar net, kaip teigia atsakovas M. T., paskoliniams santykiams, atitinkamai, liudijantiems ir itin gerus bei artimus šeimyninius santykius,  jis negalėjo nežinoti apie kitas tėvų / motinos R. T. skolas ar prievoles.

21.       Nepaneigti ir tokie ieškovo prašymo dėl jo interesų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis argumentai, kad tokia pati situacija, kaip ir jo skolininkų R. ir L. T. atveju, gali pasikartoti ir vėl, t. y. gali būti atlikti analogiški nesąžiningi veiksmai, atsakovui M. T. perleidžiant turtą ar ginčo objektu tapusiais pinigines lėšas, dėl ko restitucijos taikymas ir lėšų sugrąžinimas atsakovei, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ieškovo naudai, gali būti itin apsunkintas ar net tapti neįmanomu, kaip kad tapo jo tiesioginių skolininkų atveju.

22.        Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į byloje esančius duomenis apie tai,  jog R. T. ir L. T. ketina teikti prašymus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (2018-06-25 pranešimas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo). Atsižvelgiant į tai, toks faktas suponuoja papildomą teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nes,  iškėlus R. T. ir L. T. bankroto bylą, bet netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui M. T., ieškovas galėtų apskritai prarasti galimybę susigrąžinti paskolą ar jos dalį bent jau iš tos sumos, į kurią, pritaikius restitucijos institutą, prašo nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-05-10 išduotą vykdomąjį raštą.  

23.       Šioje konkrečioje byloje susiklosčiusioje situacijoje pripažintina, kad atsakovas M. T. nurodytais atskirajame skunde argumentais apie jo labai gerą finansinę padėtį bei ieškovo suvokimą apie gerą jo finansinę padėtį nepaneigė teismo konstatuotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje akcentavo ir tai, kad teismui pakanka tik įsitikinti, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (CPK 185 str.). Kitokių argumentų teismo sprendimo įvykdymo grėsmei paneigti atsakovas M. T. savo atskirajame skunde nenurodo.

24.       Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Todėl vien tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bei prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neleidžia sutikti su atsakovo M. T. skundo teiginiais, kad ieškovas tokiu būdu siekia sužlugdyti atsakovo veiklą. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo jo veiklą, dėl ko patiriami nuostoliai. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad antstoliui pavesta nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo būtiniausiems poreikiams patenkinti.

25.       Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo vertinimui, kad šį procesinį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai ar pažeisdamas proceso įstatymo normas. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas motyvuodamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi neaktualia teismų praktika, šį procesinį klausimą išsprendė teisingai (CPK 328 str.), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

    Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

     Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.