Civilinė byla Nr. 3K-3-132/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 32.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Laužiko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos
primininkas),
sekretoriaujant I. S.,
dalyvaujant ieškovo atstovei A. C., atsakovo Klaipėdos
miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto
savivaldybės atstovės G. K.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos
miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ ieškinį
atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už suteiktas
paslaugas priteisimo, tretieji asmenys: Klaipėdos miesto savivaldybė, R. M., G. L., A. S.,
G. K., N. K. (N. K.),
R. L., J. P., J. R.,
P. Ž., S. Č., A. S.,
R. M..
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar Klaipėdos miesto
savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų
nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės
administratorius ir su juo sudaryta administravimo sutartis, privalo apmokėti
daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir
kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų
patalpų savininkė.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 10
212,99 Lt skolos ir delspinigių už Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės
teise priklausantiems butams suteiktas paslaugas, 887 Lt žyminio mokesčio, 301
Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu ir 5
proc. procesinių palūkanų. Byloje nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.
AD1-613 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų namų valdos“ paskyrimo
Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės
administratore“ paskirtas įsakymo priede nurodytų butų ir kitų patalpų
savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Su juo sudaryta
administravimo sutartis. Jis administruoja daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir
kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę, kai šie savininkai nėra
įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties. Klaipėdos
miesto savivaldybė yra dalies butų ir kitų patalpų, esančių ieškovo
administruojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, savininkė ir su
trečiaisiais asmenimis R. M., G. L., A. S., G. K., N. K.,
R. L., J. P., J. R.,
P. Ž., S. Č., A. S. ir
R. M. yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Už
nurodytiems asmenims suteiktas administravimo ir eksploatavimo paslaugas skirtingais
laikotarpiais iki 2008 m. rugsėjo 1 d. susidarė 9772,52 Lt skola. Duomenų, kad
yra skolų už kitoms savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms ir
išnuomotoms gyvenamosioms patalpoms suteiktas paslaugas, nėra.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario
3 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovo už
suteiktas paslaugas butui (duomenys
neskelbtini) už laikotarpį nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2008 m. rugpjūčio
mėn. (nuomininkė R. M.) – 841,32 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo
2002 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkė G.
L.) – 1588,17 Lt; butui (duomenys
neskelbtini) už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. balandžio
mėn. (nuomininkė A. S.) – 1424,18 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo
2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė G.
K.) – 1057,36 Lt; butui (duomenys
neskelbtini) už laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2008 m. balandžio
mėn. (nuomininkas N. K.) – 627,07 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006
m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. sausio mėn. (nuomininkė R. L.)
– 503,55 Lt; butui (duomenys neskelbtini)
už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė
J. P.) – 614,45 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki
2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė J. R.) – 780,61 Lt;
butui (duomenys neskelbtini) už
laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas P. Ž.) – 344,18 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn. iki
2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas S. Č.) – 238,35 Lt;
butui (duomenys neskelbtini) už
laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas A. S.) – 337,46 Lt; butui (duomenys
neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio
mėn. (nuomininkas R. M.) – 4 72,80 Lt; iš viso – 8829,50
Lt skolos, delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2008 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo, 522,02 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas
atmetė.
Teismas sprendė, kad atsakovas yra tinkamas, nes
jis veikia Klaipėdos miesto savivaldybės vardu (savivaldybės vardu veikia
savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms
suteiktus įgaliojimus); ieškovas nėra Klaipėdos miesto savivaldybės ir butų
nuomininkų sudarytų nuomos sutarčių šalis, sutartys neįregistruotos viešame
registre, todėl negali būti panaudotos prieš jį. Byloje konstatuota, kad pagal
CK 4.82 straipsnio 3 dalį atsakovė turi teisę reikalauti mokesčių už suteiktas
paslaugas atlyginimo ne iš butų nuomininkų, bet iš butų savininkės – Klaipėdos
miesto savivaldybės. Remdamasis tuo, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotos
Klaipėdos miesto savivaldybės ir trečiųjų asmenų G. L., A. S., N. K., P. Ž.,
A. S., S. Č. nuomos sutartys, teismas sprendė,
kad nuo 2008 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybė nuomos sutarčių
sudarymo su nurodytais asmenimis faktą gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis
ir savo kaip butų savininkės pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas
paslaugas perkelti Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių butų
nuomininkams, kurie privalo atsiskaityti su ieškove teisės aktų bei
gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių nustatyta tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patenkino ieškovo apeliacinį
skundą, atsakovo – atmetė, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m.
vasario 3 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis,
ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 10 212,99 Lt
skolos, delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų bei paskirstė bylinėjimosi
išlaidas. Atsakovo argumentą, kad savivaldybės sprendimais su savivaldybei
nuosavybės teise priklausančiomis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis
susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, bendrųjų konstrukcijų
bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros
(eksploatavimo) išlaidos yra įtrauktos į nuomos sutartis kaip nuompinigių
dalis, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas
atmetė, nes ieškovas nėra savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartinių
santykių šalis, nuompinigiai mokami savivaldybei. Savivaldybė negali
vienašališkais sprendimais perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip
patalpų nuomotojos atliktų veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems savivaldybei
nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimo, techninės
priežiūros ir kt. paslaugas (CK 6.59 straipsnis). Teismas taip pat atmetė
atsakovo argumentą, kad kitose bylose ieškovui tiesiogiai iš savivaldybei
priklausančių butų nuomininkų jau buvo priteista skola, nes tose bylose
savivaldybė ar jos institucijos nedalyvavo ir jose nepasisakyta dėl pastarųjų
teisių ar pareigų (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Klaipėdos apygardos teismas
sprendė, kad atsakovas turėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybė, trečiuoju
asmeniu – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bet šioje byloje
priešingą procesinę šių byloje dalyvaujančių asmenų padėtį pripažino tik
formaliu trūkumu, neturinčiu įtakos teisingam bylos išsprendimui, nes ieškinio
pagrindas yra ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
(atsakovo) sudarytos sutartys, byloje dalyvauja ir socialinio buto savininkas –
Klaipėdos miesto savivaldybė, atsakovas nekėlė tinkamos procesinės padėties
klausimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuomos sutarčių
įregistravimo viešame registre faktas nagrinėjamu atveju nelemia atsakomybės
subjekto, t. y. atsakovės prievolė neperkeliama patalpų nuomininkams (CK
6.115, 6,116 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
netenkino ieškinio dalies.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą ir Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d.
nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti – arba perduoti bylą iš
naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Teismai
pažeidė CK 4.239 straipsnio 1 dalį, 4.244 straipsnio 1 dalį, 4.238 straipsnio 1
dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, nes priteisė skolą asmeniui, kuris yra
netinkamas ieškovas šioje byloje. Kasatorius pabrėžė, kad ieškovas yra
daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl turi teisę
reikalauti atlyginimo už administravimo paslaugas, bet ne atlyginimo už kitas
paslaugas, kurias teikia kiti asmenys.
2. Teismai
pažeidė CK 6.579 straipsnio 4 dalį, 6.584 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai
konstatavo, kad tik nuo nuomos sutarčių įregistravimo momento jos gali būti
panaudotos prieš trečiuosius asmenis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad iš kasatoriaus
negalėjo būti priteista ieškiniu reikalaujama skola, nes pagal Vyriausybės 2001
m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių
gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros
energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2,
3.3, 4, 5 punktus nuomininkai už suteiktas paslaugas atsiskaito tiesiogiai.
3. Teismai
pažeidė CPK 185 straipsnį, nes patenkino ieškinį, nepatikrinę jo pagrįstumo, t. y.
teismai nenustatė kiemų teritorijos valymo, šilumos trasų eksploatacijos,
Šiukšlių išvežimo, elektros, bendro apšvietimo, antenos ir kitų paslaugų
tiekėjų.
4. Teismai
pažeidė CK 2.35 straipsnio 1, 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio
1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, CPK 41 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo
praktikos dėl būtinumo nustatyti tinkamas bylos šalis, nes nepagrįstai priteisė
skolą iš kasatoriaus – biudžetinės įstaigos Klaipėdos mieto savivaldybės
administracijos, bet ne iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kuri yra turto, dėl
kurio priežiūros išlaidų atlyginimo ir buvo pareikštas ieškinys, savininkė (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S.-Ž., byla
Nr. 3K-3-579/2004).
5. Patenkinus
ieškinį, susidarė situacija, kai dėl tos pačios skolos, tuo pačiu laikotarpiu,
dėl tų pačių paslaugų yra priimti keli teismų sprendimai dėl skirtingų
atsakovų, tai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3
straipsnio 1 dalis). Šioje byloje skola ieškovui priteista iš kasatoriaus,
kitoje byloje – iš kitų asmenų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m.
sausio 5 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-92-513/2006).
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė
padavė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo
kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatoriaus argumentas dėl atsakovo netinkamumo
yra formalus, nes Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybės
administracija yra išlaikomos iš to paties savivaldybės biudžeto, o
savivaldybės funkcijos gali būti įgyvendintos tik per savivaldybės vykdomąsias
institucijas.
2. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu,
kad šioje byloje ieškovas yra netinkamas. Ieškovas mano priešingai, nes butų
priežiūros teikimo sutarčių su tiekėjais šalis yra būtent administratorius
(ieškovas). Taip pat nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl būtinumo
nustatinėti visų paslaugų teikėjus.
3. Kasacinio skundo teiginiai apie CK 6.479
straipsnio 4 dalies aiškinimą neargumentuoti, nepagrįsti, nes butų savininkas (bet
ne butų nuomininkai) atsakingas komunalinių paslaugų teikėjams.
4. Atsiliepime teigiama, kad teismai pradėjo formuoti
teisingą praktiką, kai skolas dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisė iš
butų savininko, bet ne socialinio būsto nuomininkų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų
kolegija, nagrinėdama kasacinio skundo argumentus, pirmiausia turi pasisakyti
dėl turto administravimo sampratos, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios
dalinės nuosavybės administravimo sampratos, jo turinio ir teisinio
reglamentavimo, administravimo nei kitų bendrosios dalinės nuosavybės
eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarkos. Tik išsiaiškinus šiuos klausimus,
galimas CK 4.82 straipsnio 2 dalies, CK 4.84 straipsnio 1–6 dalių aiškinimas ir
taikymas bei CK normų, reglamentuojančių paprastąjį administravimą, taikymas
butų ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui ir šalių sudarytos
administravimo sutarties vertinimas. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros
išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK
4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK
4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos
(pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.).
Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, atskirai
neišskirdamas išlaidų pagal nurodytas išlaidų grupes ir savo reikalavimą grindė
išimtinai CK 4.82 straipsnio 3 pagrindu. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu galima
grįsti tik būtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą. Dėl
to bylą nagrinėję teismai nepagrįstai visų bendrosios dalinės nuosavybės
eksploatavimo išlaidų atlyginimo pagrįstumą vertino tik CK 4.82 straipsnio 3
dalies aspektu. Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir
nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole
mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo
išlaidas.
Dėl administravimo sampratos bei butų ir
kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratos
ir teisinio reglamentavimo
Administravimas – tai asmens, kuris administruoja
kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio
1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu,
CK numatytais – gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio
2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam
teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio
1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės
nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.
Įstatyme
nustatyti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės
administravimas(toliau – administravimas): 1) butų ar kitų patalpų savininkams
neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba
nesudarius jungtinės veiklos sutarties skiriamas; 2) bendriją likvidavus ar
nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
Pagal Vietos savivaldos
įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų
nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių
veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius
skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84
straipsnio 2 dalis), o administratoriaus veikia pagal savivaldybės mero (valdybos)
patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės
administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK
4.84 straipsnio 3 dalis). Būtent, atsižvelgiant į galiojančias Vietos
savivaldos įstatymo nuostatas bei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr.
603 (Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2002
m. birželio 1 d.), kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios
nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai
nuostatai), reikalavimus, darytina išvada, kad administravimo funkciją atlieka
savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto asmens sprendimu
paskirtas administratorius.
Administratorius turtą
administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84
straipsnio 2, 6 dalys). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3
punktas, pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų
bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius
atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams
ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo
administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 straipsnio 1 dalyje. Pagal Pavyzdinių
nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su
daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka
namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas
pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11
punktuose. Taigi jis turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo
naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Pavyzdinių
nuostatų 6.1 punktas), pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo
objektų funkcionavimu (Pavyzdinių nuostatų 6.3 punktas), sudaryti sutartis su
namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų
teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo
objektų administravimu (Pavyzdinių nuostatų 6.4 punktas). Viena iš
administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas
paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių
gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą,
tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas).
Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8
punktu, pagal kurį administratorius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės
daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų,
kai nuomojamas savivaldybės būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su
paslaugų tiekėjais nenustatyta kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis.
Laikytina, kad Pavyzdiniai nuostatai taikomi tada, kai nuomojamos patalpos yra
name, kurio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui
savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu
paskirtas bendrosios nuosavybės administratorius.
Nagrinėjamos bylos
atveju, kai nustatyta tvarka paskirtas administratorius, o gyvenamajame name
dalis butų priklauso nuosavybės teise savivaldybei, turi būti svarbu, kaip apmokėjimas
už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą reglamentuotas
įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Teisės aktuose
reglamentuojami valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų
mokesčių mokėjimo klausimai. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas
Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584
straipsnio 1 dalyje dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas.
Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo
tvarkos apraše (patvirtintame Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr.
472) nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas
valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės
institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali
būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo
bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo)
išlaidos į nuomos mokestį, o sudarant nuomos sutartį su nuomininku numatyti,
kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų
priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas).
Taigi darytina išvada, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali
neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į
nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias
išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai.
Įstatyme įtvirtinta, kad
administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos)
įgalioto asmens patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Mūsų namų valdos“, vykdydama savo
veiklą, privalo vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtintais Klaipėdos
miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo
nuostatais (toliau – Administravimo nuostatai) ir 2005 m. vasario 11 d. įsakymu
Nr. AD1-234 patvirtinta Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų
bendrosios nuosavybės administratorių skyrimo ir reikalų perdavimo tvarka.
Pagal šių teisės aktų reikalavimus administratorių skiria savivaldybės
administracijos direktorius konkurso tvarka, administratorius turi būti
atestuotas ir turintis teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo
paslaugas. Administratorius savo veikloje turi vadovautis Civiliniu kodeksu,
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės
aktais, miesto savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus
įsakymais ir savivaldybės direktoriaus patvirtintais nuostatais. Iš bylos
duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. gruodžio 4 d.
sprendimu Nr. 1-399 patvirtinti nuomojamomis gyvenamosioms patalpoms susijusių
namo bendrojo naudojimo patalpų ir bendros įrangos administravimo išlaidų tarifai.
Šiame teisės akte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį moka visi
asmenys, gyvenantys savivaldybei nuosavybės teise priklausiančiuose namuose ar
butuose (nurodyto sprendimo 3 punktas). Šiuo teisės aktu taip pat patvirtinta tipinė
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Būtent jos 15 punkte įtvirtinta, kad su
nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių bendrųjų konstrukcijų bendrojo
naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros
išlaidų ir administravimo išlaidų tarifai (toliau – administravimo išlaidos) ir
šios išlaidos mokamos į Klaipėdos savivaldybės skirto daugiabučio namo
administratoriaus sąskaitą. Administravimo nuostatų, kuriais savo veikloje
privalo vadovautis administratorius, 3 punkte nustatyta, kad administravimo
išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai bei savivaldybei nuosavybės
teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai proporcingai savo daliai
(turimos nuosavybės, išnuomotų patalpų naudingam plotui). Taigi savivaldybės
gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi apmokėti administratoriui Pavyzdinių
nuostatų 8 punkte nustatytus mėnesinius mokesčius priklausomai turimos
nuosavybės išnuomotam plotui. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia teismui
padaryti išvadą, kad šias administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei
eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų
patalpų nuomininkai (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).
Dėl administravimo sutarties teisinio vertinimo ir
santykio su CK 4.82 straipsnio 3 dalimi bei 4.84 straipsniu
Butų ir kitų patalpų
bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra nustatomas administraciniu aktu
(CK 4.84 straipsnio 3 dalis, 4.236 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriaus
veikla administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai
reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos
institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais administratorius
įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo
naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę
paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo
naudojimu ir priežiūra.
Byloje nustatyta, kad
ieškovas UAB „Mūsų namų valdos“ yra atestuotas ir turi teisę teikti
nekilnojamojo turto administratoriaus paslaugas. Jis Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymais paskirtas įsakymų priede nurodytų namų butų
ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi (Klaipėdos
miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d.
įsakymas Nr. AD1-613, 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. AD1-1555). Savivaldybės
įgaliotas asmuo – savivaldybės administracijos direktorius – administraciniu
aktu paskyrė ieškovę konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų
savininkų administratoriumi. Paskyrus administratorių, 2005 m. gegužės 17 d.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Mūsų namų valdos“ sudarė
Klaipėdos miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų
savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutartį, kuria ieškovui pavesta administruoti
įsakyme įvardytus daugiabučius gyvenamuosius namus (T. 1, b. l. 13, 14). Ieškovas,
kaip administratorius, įsipareigojo vadovautis įstatymais ir kitais teisės
aktais, Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės
administravimo nuostatais, Klaipėdos savivaldybės Tarybos sprendimais, administracijos
direktoriaus įsakymais (6.1 punktas). Taip pat jis prisiėmė pareigą vykdyti
visas funkcijas, įgyvendinti teises ir pareigas, nustatytas Administravimo
nuostatuose. Viena iš jų yra pareikšti ieškinius, susijusius su turto
administravimu (Administravimo nuostatų 9.3 punktas). Administravimas atsirado
administracinio akto pagrindu, sukeliančiu civilinius teisinius padarinius butų
ir kitų patalpų savininkams, kurie neįsteigę bendrijos ar nesudarę jungtinės
veiklos sutarties (CK 4.84 straipsnio 2 dalis, 1.136 straipsnio 2 dalis 3
punktas). Taip pat bendrosios dalinės nuosavybės administratorius (ieškovas) ir
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sutartimi dėl administravimo nustatė
savo tarpusavio teises ir pareigas bei jų apimtį. Būtent sutartyje, kaip ir pirmiau
nurodytuose teisės aktuose, nenustatyta savivaldybei ar jos administracijai
pareigos mokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios
inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų. Klaipėdos
savivaldybės administracija administravimo sutartimi įsipareigojo tik apmokėti
proporcingai savo daliai už gyvenamojo namo, kuriame savivaldybei nuosavybės
teise priklauso patalpos, bendrojo naudojimo objektų remontą (7.4 punktas),
taip pat už suteiktas papildomas paslaugas savivaldybės butuose pagal savivaldybės
administracijos rašytinius prašymus (7.8 punktas). Pabrėžtina, kad sutartimi
ieškovas (administratorius) įsipareigojo vykdyti funkcijas, nustatytas Administravimo
nuostatuose. Jų 3 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir
kitų patalpų savininkai bei savivaldybei nuosavybės teise priklausančių
gyvenamųjų patalpų nuomininkai proporcingai savo daliai (turimos nuosavybės,
išnuomotų patalpų naudingam plotui). Taigi nurodytas išlaidas administratoriui
turi apmokėti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, bet savivaldybei
kaip butų ir kitų patalpų savininkei neatsirado pareigos jų mokėti CK 4.82
straipsnio 3 dalies pagrindu. Ji pareigą išsaugoti ir išlaikyti namą, kai
savivaldybės butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, įvykdė ir vykdo per
profesionalų administratorių – nagrinėjamoje situacijoje – ieškovą. Šiuo atveju,
kai CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų bei administravimo sutarties
pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti
savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo
naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės
priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti
administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų
įstatyme (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis), išskyrus
atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Pažymėtina, kad administravimo sutartyje
ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad
tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų
nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos
įgaliotas asmuo, šiuo atveju – savivaldybės administracija. Ieškovas yra
privatus juridinis asmuo, užsiimantis ūkine–komercine, siekiantis materialios naudos,
suinteresuotas gauti pelną, jo tikslas tenkinti privačius interesus (CK 2.34
straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju tai – atestuota įmonė, turinti
teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas ir administruodama
patalpas siekianti gauti materialinės naudos. Dėl to negalima sutikti su
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad savivaldybė negali savo vienašališkais sprendimais perkelti nuostolių
atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų ūkio
subjektams, teikiantiems savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų
patalpų administravimo, techninės priežiūros ir kt. paslaugas, nes atsiskaitymo
už administravimą ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės nuolatinės priežiūros
išlaidų atlyginimo, kai savivaldybei priklausantis butų fondas yra nuomojamas,
santykiai atsirado (nustatyta apmokėjimo tvarka) ne administracinio akto, bet administravimo
sutarties pagrindu. Apmokėjimo už savivaldybės nuomojamiems butams tenkančią
bendrosios dalinės nuosavybės administravimo dalį tvarka nustatyta ginčo šalių
sudarytoje administravimo sutartyje, bet ne Klaipėdos savivaldybės
administratoriaus įsakyme, kuriuo ieškovas paskirtas administratoriumi. Dėl to
ieškovas, kurio pagrindinė veikla yra butų ir kitų patalpų administravimas,
sudarydamas administravimo sutartį, turėjo įvertinti sutarties sąlygas,
susijusias su savivaldybės nuomojamiems butams tenkančių išlaidų apmokėjimu, ir
savo veiklos riziką bei numatyti dėl sutarties vykdymo atsirandančius padarinius.
Taigi konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas kasatoriui dėl skolos už namui
išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas bei turto administravimo išlaidas yra
nepagrįstas dėl pirmiau išvardytų priežasčių. Reikalavimo dėl trečiosios grupės išlaidų – išlaidų savivaldybės
nuomojamų butų nuomininkų asmeninės skolos priteisimo – ieškovas negrindė
sutartimi, bylą nagrinėję teismai taip pat jos neanalizavo sutartinių santykių
aspektu, jį kvalifikavo bendrai kartu su visu reikalavimu, įskaitant ir kitas
išlaidas, CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taigi reikalavimas dėl šių
išlaidų taip pat nepagrįstas. Be to, ir paties ieškovo veiksmai, kai jis
prisiteisė nurodytas išlaidas iš kai kurių trečiųjų asmenų (savivaldybės butų
nuomininkų), patvirtina tai, kad jis vykdė Pavyzdinių nuostatų ir
administravimo sutarties reikalavimus ir prisiteisinėjo nurodytas išlaidas iš
nuomininkų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu dalis trečiųjų asmenų sumokėjo
iš jų reikalaujamas sumas ieškovui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr.
3K-3-3/2008, išdėstytu išaiškinimu, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos
faktinės aplinkybės yra skirtingos. Žemesniųjų instancijų teismų nurodoma
nutartimi spręsta situacija, kai savivaldybės socialinio būsto nuomininkas
įsiskolino už jam tiektą ir suvartotą šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs
atskiros šilumos energijos tiekimo sutarties su tiekėju. Nagrinėjamoje byloje
ginčas kilo ne dėl savivaldybės socialinio būsto nuomininkų skolų, bet dėl kitų
savivaldybės butų (kurie neprivatizuoti) nuomininkų. Be to, ieškovas pareiškė
reikalavimą ne dėl nuomininkų skolos už suvartotą šilumos energiją, bet dėl
išlaidų, skirtų namų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai.
Pasisakydama dėl
kasacinio skundo argumento, kuriuo keliamas savivaldybės butų nuomos sutarčių
įregistravimo viešajame registre reikšmės klausimas, teisėjų kolegija pažymi,
kad ne visos gyvenamųjų patalpų nuomos
sutartys įregistruotos viešajame registre, nagrinėjamu atveju nenulemia skolininko
asmens, nes ieškovui administraciniame akte buvo nurodytos jam administruoti
perduodamos patalpos ir jis turėjo teisę reikalauti, kad savivaldybės
gyvenamųjų patalpų nuomininkai mokėtų nurodytas išlaidas, taip pat kaip
sutartinių santykių dalyvis jis turėjo teisę vadovautis sutarčių vykdymo
principais, kurių vienas yra šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.200
straipsnio 2 dalis). Vykdydamas šį principą ieškovas turėjo galimybę gauti
informaciją apie savivaldybės patalpų nuomininkus iš savivaldybės. Be to, ginčo
šalių administravimo sutartimi ieškovas įsipareigojo prižiūrėti savivaldybės
butus, teikti informaciją kasatoriui apie tuščias savivaldybei nuosavybės teise
priklausančias patalpas bei priteistas savivaldybės nuomininkų skolas už suteiktas
komunalines paslaugas (administravimo sutarties 6.12.1, 6.12.2 punktai). Iš šių
sąlygų darytina išvada, kad administratorius turi pareigą kontroliuoti
nuomininkų kaitą savivaldybės butuose, todėl gerai žino apie jų nuomos faktus. Dėl
to ieškovas nagrinėjamu atveju negali remtis savivaldybės butų nuomos sutarčių
neįregistravimo viešajame registre faktu.
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina,
kad ieškovo reikalavimas kasatoriui yra nepagrįstas ir bylą nagrinėję pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai taikė ir aiškino CK 4.82
straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnį ir CK normas, reglamentuojančias paprastąjį
turto administravimą, ir nesant teisinio pagrindo patenkino ieškinį. Taigi dėl netinkamo
materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo teisėjų kolegija sprendžia,
kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis naikintini
ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.
Dėl atsakovo tinkamumo
Nors, patenkinus
kasacinį skundą, kasatoriaus argumentas dėl atsakovo netinkamumo šioje byloje
neturi įtakos teismo sprendimui, bet teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako, nes
tai yra teisės klausimas. Kasatorius kvestionuoja atsakovo tinkamumą, nurodo,
kad skola už būtinąsias bendrojo naudojimo objektų, bendrųjų sistemų techninės
priežiūros, šilumos, karšto vandens sistemų, liftų, techninės priežiūros,
komunalines paslaugas (elektros energijos bendrojo reikmėms, bendrojo naudojimo
patalpų valymo, namo teritorijos tvarkymo, šiukšlių išvežimo) turėjo būti
priteista ne iš kasatoriaus, bet iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kuri yra
nuomojamų butų savininkė. Šį kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija laiko
teisiškai nepagrįstu, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį,
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
8 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybei nuosavybės teise priklausančio
turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise
priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Pažymėtina,
kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus
savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, inter alia savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja
savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų
piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja
savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6
straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą
kompetenciją vykdyti savivaldybės bendrosios dalinės nuosavybės administratorių
veiklos priežiūrą ir juos kontroliuoti. Tai savivaldybė įgyvendina per savo
vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris
vadovauja savivaldybės administracijai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta
pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje tinkamas atsakovas – savivaldybės administracija,
veikiantis Klaipėdos miesto savivaldybės vardu, nes savivaldybės vardu veikia
savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms
suteiktus įgaliojimus. Būtent veikdamas pagal savo įgaliojimus ir jų
neviršydamas, savivaldybės administracijos direktorius paskyrė administratorių,
sudarė su juo administravimo sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės
instancijos išvada, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje turėtų būti Klaipėdos
miesto savivaldybė, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės
administracija, nes ieškinio pagrindas yra ieškovo ir Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus (atsakovo) sudarytos sutartys. Be to,
į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas ir nuomojamų savivaldybės butų savininkas –
Klaipėdos miesto savivaldybė, bet šiems subjektams atstovavo tas pats įgaliotas
atstovas. Taigi laikytina, kad
įtraukimas į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir savivaldybės, ir jos vykdomosios
institucijos yra perteklinis.
Kiti kasacinio skundo ir
atsiliepimo į jį argumentai nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo
dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad
ieškinys atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėjant
pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 301 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Už
kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 327 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma jam
priteistina iš ieškovo. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė patyrė
291,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos
priteistinos valstybei iš ieškovo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais,
340 straipsnio 5 dalimi, 356 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario
3 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725)
ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už
suteiktas paslaugas priteisimo atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Mūsų namų
valdos“ (įmonės kodas 140336725) 301 Lt (trys šimtai vieną litą) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijai iš ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725) sumokėto
307 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Mūsų namų
valdos“ (įmonės kodas 140336725) 291,23 Lt (du šimtus devyniasdešimt vieną litą
23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Egidijus Laužikas
|
|
|
Egidijus Baranauskas
|
|
|
Pranas Žeimys
|