Civilinė byla Nr. e2YT-4425-674/2019
(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00251-2019-4)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.7.1.; 3.4.5.19.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. kovo 29 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,
sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
dalyvaujant pareiškėjo T. K. atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas prašo atnaujinti jam dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti po senelės V. K. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo seneliai V. K. ir P. K. 1943 metais sudarė santuoką. Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų - A. K. ir L. K.. A. K. su sutuoktine D. K. susilaukė vienintelio sūnaus, tai yra pareiškėjo T. K.. Jo seneliai P. K. mirė 1977-07-16, o V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti į notarą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjo žiniomis, L. K. mirė 2009 metais.
3. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2003 metais V. K. po jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į 15,76 ha žemę, grąžinant natūra 10,36 ha žemės, 5,40 ha miško, nurodant, kad į 0,45 ha žemės valdos dalį nuosavybės teisės bus atkurtos atlikus pastatų teisinę registraciją, anksčiau priklausiusią buvusiai savininkei O. K.. Minėto sprendimo pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre mirusios V. K. vardu buvo įregistruoti du žemės sklypai 10,36 ha žemės sklypas ir 5,40 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Po nuosavybės teisės atkūrimo, pareiškėjo tėvas A. K. jais nepertraukiamai naudojosi, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo tėvas A. K. šiuos žemės sklypus paveldėjo ar kitokiu būdu perėmė jų nuosavybės teisę.
4. Pareiškėjo tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į Raseinių rajono 1- ojo notarų biuro notarą dėl tėvo A. K. palikimo priėmimo. Konsultacijos pas notarą metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad minėti žemės sklypai teisiškai registruoti ne pareiškėjo tėvo A. K., o senelės V. K. vardu. Notaras taip pat nurodė, kad niekas nesikreipė į notarą dėl V. K. palikimo priėmimo. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad jis turi teisę priimti mirusios senelės palikimą, tačiau yra praleistas terminas.
5. Šešių mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 1993 m. sausio 2 d. Terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjo elgesio, bet dėl objektyvių priežasčių. Palikimo atsiradimo metu, tai yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo nepilnametis. Jam buvo 15 metų. Nuosavybės teisė į minėtus žemės sklypus V. K. buvo atkurta tik 2003 metais. Po V. K. mirties praėjus daugiau nei 10 metų. 2003 metais atkūrus V. K. nuosavybės teisę į minėtus žemės sklypus, jais naudojosi pareiškėjo tėvas A. K.. Pareiškėjui jo tėvas A. K. ne kartą minėjo, kad tai jo žemės sklypai, todėl pareiškėjas pagrįstai manė, kad jo tėvas A. K. paveldėjimo ar kitokiu pagrindu perėmė šių žemės sklypų nuosavybės teisę.
6. Pareiškėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nes sužinojęs apie senelės V. K. palikimą ir apie turimą galimybę jį paveldėti ,nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme.
7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, pateikė atsiliepimą, kur nurodyta, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ir šiuo atvejų, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo T. K. pareiškimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
8. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo seneliai mirė: P. K. (duomenys neskelbtini), V. K. – (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėjas, kai mirė močiutė jam buvo 15 metų. V. K. nuosavybės teisės į 16,21 ha žemės sklypą, esantį Kauno apskr., (duomenys neskelbtini), atkurtos po jos mirties 2003 m. vasario 24 d. – grąžinta 10,36 ha žemės ir 5,40 ha miško. V. K. vardu nuosavybės teise registruoti žemės sklypai: 5,4 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 10,36 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registravimo pagrindas 2003-02-24 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-1233. Dėl V. K. turto paveldėjimo į noratų biurus niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. V. K. testamentų nebuvo sudariusi. Kaip nurodė pareiškėjas, visas minimas žemes valdė, jomis nepertraukiamai disponavo ir tvarkė, pareiškėjo tėvas A. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjas, nepraleisdamas įstatyme numatyto termino, 2019-01-11 kreipėsi į notarų biurą dėl savo tėvo palikimo priėmimo. Tuomet tapo aišku, kad pareiškėjo tėvas savo motinos V. K. turto paveldėjimo dokumentų nėra susitvarkęs, žemės sklypus valdė pagal faktą.
9. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
10. Pagal palikimo atsiradimo dieną (V. K. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
11. Pareiškėjas nurodė, kad jis šiuo metu kreipėsi į notarą dėl savo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo. Jam paaiškinta, kad tėvas savo mamos V. K. palikimo nepriėmė ir į notarų biurą nesikreipė. Iki konsultacijos su notaru pareiškėjas manė, kad jo tėvas A. K. yra perėmęs minimų žemės sklypų nuosavybės teises, kaip nurodė pareiškėjas, tą rodė ir aktyvūs pareiškėjo tėvo veiksmai.
12. Pagal palikimo atsiradimo dieną galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 588 straipsnį numatyta, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LR CPK 576 str. - 578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažintinos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15d. nutartis Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-246/2011).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirus V. K., kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, dėl paveldėjimo priėmimo į notarų biurą kreiptasi nebuvo. Po atkurtų nuosavybės teisių 2003 metais į V. K. nekilnojamąjį turtą, žemės sklypus: 10,36 ha žemės ir 5,40 ha miško, šiais sklypais disponavo ir jais naudojosi pareiškėjo tėvas A. K.. Niekam nekilo abejonių, kad minimi žemės sklypai valdomi teisėtai. Kaip nurodyta suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsiliepime, VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant ir žemės sklypus, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. K. palikimo perėjimą valstybei. Be to, iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad žemės sklypai: 5,4 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 10,36 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti V. K. vardu. Pareiškėjas kaip palikėjos V. K. anūkas, pagal įstatymą priklauso antros eilės įpėdiniams (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.), o esant pirmos eilės įpėdinimas (CK 5.11 str. 1 d. 1 p), tai yra jo tėvui A. K. ir pareiškėjo dėdei L. K. (pareiškėjo žiniomis jis mirė 2009 metais), pareiškėjas T. K. neturėjo pagrindo būti aktyvus, atidus ir rūpestingas, siekiant įstatymo nustatyta tvarka susitvarkyti V. K. palikimo priėmimą.
14. Po tėvo A. K. mirties pareiškėjas įstatymo numatyta tvarka pradėjo tvarkyti dokumentus dėl palikimo priėmimo. Jis elgėsi apdairiai ir savo aktyviais veiksmais siekė priimti tėvo palikimą, t.y. kreipėsi į noratų biurą per vieną mėnesį nuo savo tėvo mirties. Tada sužinojo, kad nėra teisiškai paveldėtas jo senelės V. K. turtas. Pareiškėjas T. K. turi teisę priimti mirusios senelės palikimą, tačiau yra praleistas terminas. 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjas sudarė sutartį su advokatu D. Ramanausku, kad pradėti rengti dokumentus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Prašymą teismui pateikė 2019-03-08. Nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių manyta, kad V. K. palikimas paveldėtas įstatymų nustatyta tvarka.
15. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes dėl termino praleidimo priežasčių laiko, kad nurodytos priežastys yra svarbios: pareiškėjas senelės mirties metu buvo nepilnametis, tuo metu buvo ir pirmos eilės įpėdinių, pareiškėjas neturėjo jei faktinio, nei teisinio pagrindo būti aktyviu ir siekti paveldėti savo senelės V. K. turtą.
16. Teismas laiko, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl tikslinga šį terminą atnaujinti. Terminas pratęstinas trims mėnesiams.
17. Teismo turėtos pašto išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 578 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti trims mėnesiams T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Aurelija Petkevičienė