Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8648-957/2016

                                                                     Proceso Nr. 4-68-3-07147-2016-9

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3., 2.7.4.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

jos atstovui advokato padėjėjui Egidijui Šleiniui,

nukentėjusiajam L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusiai, turinčiai mažamečių vaikų, nebaustai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

A. M. 2016 m. balandžio 22 d., apie 8.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mazda 6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Taip A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. M. surašytas protokolas ir dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Mazda 6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudžiusi stovintį automobilį „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinusi, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad apie tai, jog įvyko įvykis suprato, tik kai gavo pranešimą iš policijos, manė, kad klaida, nesusipratimas. Pasakė, kad visgi ne, vakare apžiūrėjus mašiną, pamatė apibrozdinimą, kadangi šiaip užmiestyje važiuoja, ten žvyrkeliai, tai yra apibrozdinta, tai anksčiau nepastebėjo. 2016 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), kaip ir kiekvieną dieną ten veža vaikus į mokyklą ir darželį, dienos neatsirenka, bet prisimena, jog buvo tokia situacija, kai išvažinėjant iš kiemo, teko smarkai pastabdyti, nes norint išsisukti į gatvę kitas automobilis suktelėjo prieš ją ir ji staigiai stabdė, vos neatsitrenkė, pamanė gal čia šita situacija, nors ji minėto automobilio neužkabino, jis nuvažiavo. Tada jai pradėjus važiuoti užsidegė variklio skydelyje lemputės, ji sustresavo, nes neseniai buvo įvykis kai užkilo apsukos, tepalai su benzinu susimaišė, techninė pagalba ją nutempė, tai vėl kai užsidegė sustresavo, kad vėl, kažkas negerai su mašina. Ji sustojo pažiūrėti, kas su lemputėmis, tada sustojo dešinėje pusėje vidury kelio, ten aktyvus eismas, visi veža vaikus, kai pamatė, jog trukdo, pavažiavo į priekį, junginėjo vis mašiną, tos lemputės užgeso ir tada nuvažiavo, nieko, jokio kontakto nepajuto. Galimai galėjo įsijungti avarinį, juk buvo ant pravažiavimo, degė tos lemputės, sudarė kamštį. Dalyvavo automobilių sugretinime. Atitiko apgadinimų aukščiai, policininkė patvirtino. Ji atsiprašė nukentėjusiojo. Įmonė draudžia automobilį ir Kasko, visi draudimai yra, nebūtų taip pasielgusi, techninė apžiūra atlikta, alkoholio nevartojo, kiekvieną rytą veža vaikus. Nukentėjusiajam pateikė draudimo polisus, sakė kreipsis.

Nukentėjusysis L. P. apklausiamas teisme parodė, kad automobilis įmonės, kurioje jis dirba automobilis buvo apgadintas, gali atstovauti įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Apie įvykį jam žinoma tai, kad atrodo, buvo ketvirtadienio vakaras, grįžus po darbų apie 20 val. priparkavo automobilį Audi A3 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie savo namų ir jį ten paliko. Po to pirmadienį ryte rado jį apgadintą, iš vairuotojo pusės buvo įbrėžimai, apgadintas galinis bamperis, arka, sparnas aiškiai perbrauktas. Kasdien važinėja, tai pastebėjo, manė, kad prasilenkiant kas užkabino, nuvažiavo, bet jokio raštelio nerado. Keletą rytų dar ieškojo automobilio, kuris galėjo apgadinti, apžiūrėjo ir kitus automobilius kiemuose, ar nėra su panašiu apibraižymų, norėjo supildyti deklaraciją. Buvo vienas įtartinas BMW mėlynos spalvos, nuėjo prie tos mašinos, apžiūrėjo iš visų pusių, ir rado šviežius įbrėžimus ant bamperio priekyje. Sulaukė vairuotojos, buvo moteris apie 30 metų, klausė jos, ar ne ji įbrėžė. Kaip ne keista jis atsakė, kad ne ji, bet matė kas tai padarė. Ji nurodė, kad buvo japoniškas automobilis, ji važiuodama iš toli matė, kad buvo kontaktas, net paklausė ar automobilis Audi A3. Paskui jis ieškojo pilko japoniško automobilio, BMW vairuoja pasakė, kad jai atrodo, jog tai buvo Mazda 6, bet tokio jis nepastebėjo, tačiau pastebėjo Subaru Outback su visais apibraižytais šonais. Susirado vairuotoją, klausė, ar ne ji apibraižė, sakė, jog nori taikiai išspręsti. Ši atsakė, jog neprisimena, gal nepajautė, gal ne ji buvo. Jis davė savo numerį, ji nebepaskambino, todėl jis kreipėsi į policiją. Galiausiai išaiškėjo, kad ne tas automobilis, toliau ieškojo. Sakė BMW vairuotoja, kad tuo metu stovėjo kažkokia moteris ir fotografavo, sakė, su kepure buvo. Galiausiai policija pranešė, kad rado liudytoją, sugretino automobilius, policija patvirtino. Policijoje susitiko su Mazda vairuotoja, ji atsiprašinėjo, gailėjosi, nepamena, ar pasakojo aplinkybes, sakė gal, kad nepajuto, tačiau tiksliai nepamena. Jis kreipėsi į ponios draudimą, jam nurodė kreiptis į autoservisą, kreipėsi, buvo nustatyti apgadinimai, įvertinta žala – 245,10 eurai. Dar netaisė automobilio, apgadinimai dar likę. Moteris, kuri jam pasakojo apie įvykį, nepasakojo nuodugniai, ar buvo išlipusi apgadinusi moteris, ar kaip, jis buvo susitelkęs į tai, koks tai automobilis. Dėl to, kad 2016 m. balandžio 26 d. paaiškinime jis nurodė, kad BMW vairuotoja pasakė, jog Mazda 6 nesustojęs ir nuvažiavo greitai, pats rašė iš atminties, tačiau neatsimena ar tikrai taip sakė, kad greitai nuvažiavo. Jis buvo jau kiek pamiršęs, ką pasakojo, ne su viena moterimi kalbėjosi, su Subaru ir BMW vairuotojomis, su Subaru vairuotoja antradienį ryte kalbėjo. Kadangi pamatė iš karto apgadinimus, mano, jog jie buvo ženklūs. Vis tik jam tai atrodo smulkmena.

Liudytojas G. M. apklausiama teisme parodė, kad nematė įvykio. Net nepasakys kurią dieną buvo, bet po įvykio, L. P. priėjo prie jos paklausti dėl nubrauktos mašinos, nes ji veža vaikus į darželį kiekvieną dieną toje vietoje. Atėjo, pristatė vyras ir pradėjo apžiūrinėti jos mašiną „Subaru Outback“, pradėjo sakyti, kad panašu į jos mašiną, kad buvo apgadinta jo mašina, o jos mašina yra apibraukyta. L. sakė, kad kažkas matė įvykį ir pagal apibūdinimą panaši mano mašina – pilka mašina, universalas, šviesi moteris. Sakė kažkurią savaitės dieną, ryte, tada ji prisiminė ką veikė, kad buvo susirgęs vaikas ir jis turėjo nedarbingumą, negalėjo ten būti ir įvažiuoti. Nematė jo mašinos tuo metu, ir išsiskyrė. Apie kitą įvykį negali papasakoti, nes nematė, buvo policijoje darė sugretinimą ir jos mašina neatitiko. Jai nukentėjusysis sakė, kad turi kažkokią liudininkę ar kaimynę ar ką ir ieškojo pagal apibūdinimą.

Liudytoja R. P. apklausiama teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jos paštas, ji siuntė informaciją. Tiksliai nepamena kurią dieną vedė vaiką į darželį, išgirdo garsą pasižiūrėjo ir pamatė dvi mašinas susiglaudusias, pastovėjo, pažiūrėjo, ta kuri susiglaudė, įjungė avarinį, pastovėjo, kadangi visada anksčiau būdavo visokie Facebook klausinėjimai, gal kas matėte įvykį, kažkaip nutarė nufotografuoti, niekas neišlipo iš mašinos. Ji tik po graso atsisuko. Audi iš vairuotojo pusės kažkur gale susiglaudė, o kitas automobilis iš keleivio pusės kažkur per vidurį. Jai atrodė, kad buvo susiglaudusios mašinos, ji buvo apie 20-30-40 m. atstumu buvo. Nuotraukose kur ji fotografavo matyti, kad tokiu atstumu ir stovėjo, gal kiek priartino. Prieš fotografuojant pastovėjo kelias minutes palaukė, Mazda buvo veikiančiu varikliu ir avarinis buvo įjungtas, dar bandė BMW pravažiuoti, kitos mašinos judėjo, Mazda įjungė avarinį, spaudė stabdžius, paskui išjungė avarinį ir išvažiavo, vairuotojo reakcijos ji nematė. Garsas buvo pakankami stiprus ir vaikas 3 metų atsisuko pažiūrėti. Tas garsas bumbtelėjimas buvo toks kaip ir ilgesnis garsas. Tą pačią dieną ji iškvietė policiją, bet nieko nebebuvo.  Ji sprendė iš avarinio, stabdžio lempučių, kad veikė variklis, gal galėjo būti ir išjungtas. Nefiksavo visų dalykų, kaip, kad ar buvo užvedimas, išjungimas, tuo momentu ir su vaiku bendravo, gal nebesiklausė garsų, neatkreipė dėmesio. Nebuvo taip kad garsiai kokią muzika sklistų iš automobilio.

2016 m. gegužės 11 d. A. M. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad vaikus į mokyklą ir darželį veža gana dažnai, jau antrus metus. Apie ta, kad kažkas nutiko, sužinojo gavusi policijos pranešimą. Nėra pastebėjusi, kad toje vietoje yra turėjusi įvykį. Yra buvęs atvejis, kad išvažiuojant ir staigiai stabdant, kad praleistų pravažiuojančią mašiną, teko sustoti (kadangi buvo užsidegusi variklio ir kitos lemputės), užgesinti variklį, užsikurti, pavažiuoti, kad nestabdyti eismo, bei lemputėms užgesus išvažiuoti. Daugiau jokių atvejų mokyklos apylinkėse nepastebėjo, autoįvykių neturėjo. Jos vairuojamas automobilis yra „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

2016 m. balandžio 26 d. rašytiniame paaiškinime L. P. nurodė, jog 2016 m. balandžio 21 d. apie 20 val. jis vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paliko jį stovėti įvažiavime šalia (duomenys neskelbtini) namo. Jo automobilis stovėjo trečias nuo (duomenys neskelbtini) vairuotojo puse į važiuojamąją dalį. 2016 m. balandžio 25 d. apie 7.30 val. pastebėjo, kad sugadintas automobilio „Audi A3“ galinis kairysis šonas (galinis kairysis sparnas ir bamperio kampas). Ant jo automobilio buvo likę šviesių dažų žymės, todėl jis apėjo visus netoliese stovinčius automobilius, tačiau nieko įtartino nerado. Kadangi kieme yra vaikų darželis, rytais čia gausu automobilių, todėl nusprendė, kad jo automobilį galėjo sugadinti kas nors iš atvežančių vaikus, todėl pradėjo stebėti atvažiuojančius automobilius. Apie 8 val. pastebėjęs automobilį „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatė, kad pas jį šviežiai sugadintas priekinis kairys bamperis. Priėjęs prie vairuotojos 9tamsiaplaukė moteris, apie 30 metų amžiaus) pasiteiravo, ar ji kartais neužkabino jo automobilio. Ji pasakė, kad tikrai ne, tačiau prisiminė, kad penktadienį (balandžio 22 d.) apie 8 val. ji matė, kaip šviesiaplaukė moteris, vairuodama pilkos spalvos japonišką automobilį, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Audi A3“ ir nesustojusi nuvažiavo gilyn į kiemus. Taip pat „BMW“ vairuotoja matė, kad šį įvykį fotografavo dar viena pašalinė moteris juoda kepure. Kadangi vis dar nežinojo iš įvykio pasišalinusio automobilio valstybinio numerio, policijos dar nekvietė ir paliko automobilį stovėti iki antradienio. 2016 m. balandžio 26 d., apie 7.30 val. nusileido į kiemą ir apie 8 val. pamatė pilkos spalvos „Subaru Legacy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri vairavo šviesiaplaukė moteris, atvežusi vaiką. Kol ši moteris su vaiku nuėjo iki vaikų darželio, jis apžiūrėjo automobilį „Subaru“ ir pamatė, kad visi keturi automobilio šonai apibraižyti, o ant galinio dešinio bamperio kampo buvo likę pilkai mėlynos spalvos dažų (jo automobilio spalva), apgadinimai buvo švieži ir jų aukštis su apgadinimais ant jo automobilio atitiko. Grįžus moteriai jis pasakė jai apie penktadienio autoįvykį. Moteris iš pradžių suabejojo, pareiškė, kad gal galėjo ir nepajusti, paklausė, ar jis turi kokių nors įrodymų. Jis pasakė, kad turi, tačiau moteris paaiškino, kad neatsimena, kas buvo penktadienį. Moteris jam jokių savo duomenų nepateikė ir vietoje pildyti deklaracijos nenorėjo, nes norėjo pasitarti su savo vyru. Jis jai davė savo telefono numerį ir sutarė, kad ji jam paskambins iki 18 val., kitu atveju jis kreipsis į policiją. Kadangi iki 18 val. ji nepaskambino, jis atvyko į kelių policiją (b. l. 5-6).

2016 m. balandžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. balandžio 26 d., apie 22.00 val., į Vilniaus apskrities VPK KPV TOP su pareiškimu kreipėsi L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog 2016 m. balandžio 21 d., apie 20 val. vairavo automobilį „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paliko jį stovėti prie (duomenys neskelbtini) pastato, Vilniuje. 2016 m. balandžio 25 d., apie 7.30 val. grįžo prie automobilio ir rado jį apgadintą. 2016 m. balandžio 26 d., apie 7.30 val. tame pačiame kieme jis aptiko automobilį „Subaru Legacy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio kėbulo pastebėjo automobilio „Audi“ dažų likučius ir įtarė, kad tai šis automobilis apgadino minėtą automobilį „Audi“. Šio automobilio vairuotojai L. P. pasiūlė supildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau ši to nepadarė (b. l. 3).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. balandžio 26 d. 22.00 val. BPC gautas L. P. pranešimas apie tai, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 20 val. vairavo automobilį „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paliko jį stovėti prie (duomenys neskelbtini) pastato, Vilniuje. 2016 m. balandžio 25 d., apie 7.30 val. grįžo prie automobilio ir rado jį apgadintą. 2016 m. balandžio 26 d., apie 7.30 val. tame pačiame kieme jis aptiko automobilį „Subaru Legacy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ant kurio kėbulo pastebėjo automobilio „Audi“ dažų likučius ir įtarė, kad tai šis automobilis apgadino minėtą automobilį „Audi“. Šio automobilio vairuotojai L. P. pasiūlė supildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau ši to nepadarė (b. l. 4).

Iš G. M. 2016 m. gegužės 4 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog ji balandžio 22 d., apie 8 val. niekur nevažiavo su „Subaru Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes buvo nedarbingume dėl vaiko slaugos nuo balandžio 20 iki 22 d. imtinai. Fiziškai eismo įvykyje dalyvauti negalėjo (b. l. 12).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo Nr. AV2-1786/497 matyti, jog transporto priemonių „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Subaru Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų aukštis ir pobūdis neatitinka (b. l. 13, 14).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. balandžio 22 d., 9.10 val. BPC gautas pranešėjos R. P. pranešimas apie tai, kad ji ryte apie 8 val. pastebėjo, kaip prie įvažiavimo į kiemą automobilis „Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė ir apgadino stovintį automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešėja padarė nuotrauką (b. l. 15).

Iš rašytinio R. P. paaiškinimo, pateikto elektroniniu paštu, matyti, jog ji paties įvykio nematė, tik atsisuko išgirdusi garsą. Vairuotojas pastovėjo, įjungė avarinį ir išvažiavo. Neišlipo apžiūrėti. Nežino, kas vairavo, ar vyras, ar moteris. Buvo tolokai, nuotrauka daryta priartinant (b. l. 16).

Iš liudytojos R. P. pateiktos fotonuotraukos matyti, jog joje, be kita ko, užfiksuotas stovintis automobilis „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pro jį pravažiuojantis automobilis „Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 17).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, jog automobilis „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

Iš (duomenys neskelbtini) administratorės L. B. pateiktų duomenų matyti, jog automobilį „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. balandžio 22 d., apie 18 val. vairavo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo Nr. AV2-1786/497 matyti, jog buvo atlikta transporto priemonių „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūra. Automobiliui „Audi A3“ apgadintas galinis sparnas ir bamperis kairėje pusėje, automobiliui „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintos galinės durelės, galinis sparnas, bamperis dešinėje pusėje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, jog apgadinimai ant automobilio „Audi A3“ atsirado po kontakto su automobiliu „Mazda 6“ (b. l. 24).

Iš fotolentelių matyti, jog jose užfiksuoti automobiliams „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai (b. l. 25-26).

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). A. M. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apklausiama teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo tik tada, kai gavo pranešimą iš policijos, iš pradžių manė, kad tai klaida, tačiau vėliau apžiūrėjusi mašiną pamatė apibrozdinimą, kurio anksčiau nepastebėjo. A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2016 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), kaip ir kiekvieną dieną ten veža vaikus į mokyklą ir darželį, dienos neatsirenka, bet prisimena, jog buvo tokia situacija, kai išvažinėjant iš kiemo, teko smarkai pastabdyti, nes norint išsisukti į gatvę kitas automobilis suktelėjo prieš ją ir ji staigiai stabdė, vos neatsitrenkė, pamanė gal čia šita situacija, nors ji minėto automobilio neužkabino, jis nuvažiavo. Tada jai pradėjus važiuoti užsidegė variklio skydelyje lemputės, ji sustresavo, nes neseniai buvo įvykis kai užkilo apsukos, tepalai su benzinu susimaišė, techninė pagalba ją nutempė, tai vėl kai užsidegė sustresavo, kad vėl, kažkas negerai su mašina. Ji sustojo pažiūrėti, kas su lemputėmis, tada sustojo dešinėje pusėje vidury kelio, ten aktyvus eismas, visi veža vaikus, kai pamatė, jog trukdo, pavažiavo į priekį, junginėjo vis mašiną, tos lemputės užgeso ir tada nuvažiavo, nieko, jokio kontakto nepajuto. Pasak A. M., ji dalyvavo automobilių sugretinime, automobiliu apgadinimų aukščiai atitiko. Taigi A. M., iš esmės pripažįsta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu ji vairavo automobilį „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pripažįsta ir tai, jog manevruodama galėjo kliudyti stovėjusį automobilį „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Analogiškus paaiškinimus A. M. davė ir tyrimo metu, t. y. iš jos 2016 m. gegužės 11 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji vaikus į mokyklą ir darželį veža gana dažnai, jau antrus metus. Apie ta, kad kažkas nutiko, sužinojo gavusi policijos pranešimą. Nėra pastebėjusi, kad toje vietoje yra turėjusi įvykį. Yra buvęs atvejis, kad išvažiuojant ir staigiai stabdant, kad praleistų pravažiuojančią mašiną, teko sustoti (kadangi buvo užsidegusi variklio ir kitos lemputės), užgesinti variklį, užsikurti, pavažiuoti, kad nestabdyti eismo, bei lemputėms užgesus išvažiuoti. Daugiau jokių atvejų mokyklos apylinkėse nepastebėjo, autoįvykių neturėjo. Jos vairuojamas automobilis yra „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisme apklausta liudytoja R. P. paaiškino, jog paties eismo įvykio ji nematė, tačiau išgirdo garsą ir atsisukusi pamatė automobilius „Mazda 6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuriuos ji nufotografavo. Be liudytojos R. P., administracinėn atsakomybėn traukiamos A. M. paaiškinimų bei jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: 2016 m. balandžio 26 d. rašytinis L. P. paaiškinimas, kuriame jis, be kita ko, nurodė, jog 2016 m. balandžio 21 d. apie 20 val. jis vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paliko jį stovėti įvažiavime šalia (duomenys neskelbtini) namo. Jo automobilis stovėjo trečias nuo (duomenys neskelbtini) vairuotojo puse į važiuojamąją dalį. 2016 m. balandžio 25 d. apie 7.30 val. pastebėjo, kad sugadintas automobilio „Audi A3“ galinis kairysis šonas (galinis kairysis sparnas ir bamperio kampas). Ant jo automobilio buvo likę šviesių dažų žymės (b. l. 5-6); policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. balandžio 22 d., 9.10 val. BPC gautas pranešėjos R. P. pranešimas apie tai, kad ji ryte apie 8 val. pastebėjo, kaip prie įvažiavimo į kiemą automobilis „Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė ir apgadino stovintį automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešėja padarė nuotrauką (b. l. 15); liudytojos R. P. pateikta fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog joje, be kita ko, užfiksuotas stovintis automobilis „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pro jį pravažiuojantis automobilis „Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 17); VĮ „Regitra“ pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog automobilis „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18); (duomenys neskelbtini) administratorės L. B. pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog automobilį „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. balandžio 22 d., apie 18 val. vairavo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas Nr. AV2-1786/497, iš kurio matyti, jog buvo atlikta transporto priemonių „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūra. Automobiliui „Audi A3“ apgadintas galinis sparnas ir bamperis kairėje pusėje, automobiliui „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintos galinės durelės, galinis sparnas, bamperis dešinėje pusėje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, jog apgadinimai ant automobilio „Audi A3“ atsirado po kontakto su automobiliu „Mazda 6“ (b. l. 24); fotolentelės, iš kurių matyti, jog jose užfiksuoti automobiliams „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai (b. l. 25-26). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog A. M., vairuodama automobilį „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovintį automobilį „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abi transporto priemones apgadino. Ši A. M. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudžiusi stovintį automobilį „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinusi, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog ji nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, o apie eismo įvykį ji sužinojo tik policijoje. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamos A. M. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos E. M. parodymų matyti, jog ji įsitikino, jog pažeidimai atitinka, tik automobilių sugretinimo metu, prieš tai netikėjo, jog galėjo sukelti eismo įvykį ir apgadinti kitą automobilį. Pasak A. M., ji prisimena vieną situaciją, kai išvažinėjant iš kiemo teko staigiai stabdyti, vos neatsitrenkė, tada jai pradėjus važiuoti variklio skydelyje užsidegė lemputės, ji sustresavo, sustojo dešinėje pusėje vidury kelio, eismas buvo intensyvus, pamatė, kad trukdo, pavažiavo į priekį, vis junginėjo mašiną, tada lemputės užgeso ir ji nuvažiavo, jokio kontakto nepajuto. Iš esmės analogiškus paaiškinimus A. M. davė ir tyrimo metu, tai matyti ir iš jos elektroniniu paštu policijai siųsto laiško, taigi jos paaiškinimai laikytini nuosekliais bei išsamiais. Nors įvykį mačiusi liudytoja R. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog girdėjo automobilių susidūrimo garsą, kurį išgirdusi atsisuko pasižiūrėti, kas įvykio, tačiau pažymėtina, jog A. M., būdama važiuojančiame automobilyje, kurio variklio veikimas gali užgožti kitus aplinkinius garsus, iš tiesų galėjo neišgirsti smūgio garso. Atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos aplinkybių matyti, jog įvykio metu eismas buvo gana intensyvus, taigi tikėtina, jog A. M. automobilių kontakto galėjo neišgirsti ir dėl aplinkos keliamo triukšmo, turint galvoje, jog ji buvo streso būsenoje dėl jos nurodomų gedimų automobilyje, kurie be kita ko taip pat triukšmingi. Pagrindą manyti, jog A. M. nepajuto eismo įvykio, t. y. automobilių kontakto ir todėl, neturėdama tiesioginės tyčios, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jos elgesys po eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. M. nebuvo išlipusi iš automobilio, jo neapžiūrėjo, po eismo įvykio nebandė paslėpti automobiliui padarytų apgadinimų ilgą laikotarpį. Tai rodo, kad A. M. nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų (b. l. 25-26) matyti, jog šie apgadinimai nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. M. vairuoto automobilio techninė apžiūra eismo įvykio metu galiojo, be to jis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat Kasko draudimu, o tai mažina tikimybę, jog asmuo, apsidraudęs tiek privalomuoju civilinės atsakomybės, tiek Kasko draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos A. M. veiksmai jai pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog A. M. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jai nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas A. M. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebausta. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 302, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

n u t a r i a:

A. M. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

A. M. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16057885044 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėjas                                                                                            Marijus Kursevičius