KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei,

dalyvaujant ieškovui V. Š., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

atsakovės Sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ atstovams advokatei Eglei Rybelienei, R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas V. Š. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo atsakovės Sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ (toliau – atsakovė) 2019 m. birželio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais; priteisti iš atsakovės turėtas išlaidas byloje.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės valdymo organas valdyba vedė susirinkimą grubiai pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymą, bendrijos įstatus, bei kitus teisės aktus. Susirinkimo paskelbimo procedūroje, protokole, ir susirinkimo vedimo eigoje yra padaryta daug pažeidimų. Ieškovas įtaria, kad atsakovės narių, dalyvavusių pakartotiniame visuotiniame susirinkime 2019 m. birželio 23 d. 12 val., parašų 3-čias lapas yra suklastotas, nes jame 18-ta įrašyta I. K., kuri susirinkime išvis nedalyvavo, bet buvo įtraukta kaip dalyvavusi, o vėliau dar buvo išrinkta valdybos nare. Nebuvo iš anksto, šalia skelbimo apie susirinkimą, paskelbta valdybos finansinės veiklos ataskaita ir tai, kad ji buvo išdalinta tik susirinkimo eigoje – buvo siurprizinė, tad neturėta galimybės nei susipažinti, nei pasiruošti klausimus, ji buvo dar ir su klaidomis. Tai, kad susirinkimo pirmininkas J. J., pats pastebėjęs, kad ne viskas ataskaitoje gerai, vis tiek spaudė sodininkus balsuoti yra neteisėta. Susirinkimo pradžioje nebuvo nusistatyto reglamento dėl sodininkų pasisakymų, tad tuo buvo grubiai pažeista sodininkų teisė pasisakyti ir būti išgirstiems: užduoti valdybai klausimus, išgirsti atsakymus, pareikšti savo nuomonę svarstytinais klausimais. Valdyba (ir pirmininkas) buvo išrinkti visi vienu ypu, t. y. J. J. save ir kitus tris pasiūlius, bei paklausus “kas už tai?”. Be jokios konkurencijos, net neduodant sodininkams galimybės rinktis iš kelių galimų kandidatų, siūlyti save į kandidatus, siūlyti kitus asmenis ar apskritai pasisakyti tuo klausimu. Kandidatai neprisistatė, todėl buvo išrinktas vienas asmuo – I. K., kurios net susirinkime nebuvo. Nepriimti sodininko (ieškovo) teikiami dokumentai, pasityčiojamai siūlant siųsti juos registruotu laišku, bet nenurodant kur, t. y. kokiu adresu, nes atsakovė konkretaus adreso niekur nenurodo. Ieškovas, žeminant garbę ir orumą, buvo apšauktas ne sodininku, neprileistas užsiregistruoti susirinkimų dalyvių sąraše, bei iškviesta policija, kurios nesulaukę visi susirinkimo vadai išsilakstė, palikę jį su dar dviem žmonėmis laukti policijos, kurios ir sulaukė. Taip pat buvo į sąrašą neįtrauktas dalyvavęs sodininkas B. M., nors abu balsavo prieš, o B. M. vieną kartą buvo „susilaikęs” balsuojant. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, įstatus susirinkimo eiga privalo būti protokoluojama. 2019 m. birželio 23 d. susirinkimo protokole neatsispindi reali susirinkimo eiga, neužfiksuota, kad iš ieškovo nei susirinkimo pirmininkas J. J., nei valdybos pirmininkas R. G. teikiamų dokumentų nepriėmė. O ir ieškovas balsavęs „prieš”, buvo neteisingai nurodyta kaip balsavęs „už”, nors pavardės susirinkimo sąraše visai nebuvo. Protokolas kaip pradėtas melu, taip ir baigtas melu. Paskutinėje jo eilutėje rašoma: „Susirinkimo pirmininkas paskelbė susirinkimo pabaigą ir telefonu 112 atšaukė anksčiau iškviestą, bet dar neatvykusį policijos ekipažą”. Tai yra melas. Visiems susirinkimo vedliams išsilaksčius ieškovas su A. A., dar kurį laiką (apie 10–15 min.) šnekučiavosi su keliais likusiais sodininkais ir laukė policijos. Nesulaukę nutarė, kad niekas čia tos policijos nė nekvietė, o tokiu būdu norėjo tik pagąsdinti, tad sėdo į mašiną ir jau važiavo namo, kai prie neveikiančio kiosko sutiko policijos ekipažą. Susistabdę sužinojo, kad atvyko į susirinkimą pagal iškvietimą. Policijos pareigūnams buvo pranešta, kad susirinkimas jau pasibaigęs. Sužinoję, kad nieko jau nebėra, net pyktelėjo, kad suaugę, normalūs žmonės taip neatsakingai nesielgia, nes jie atvyko net iš Raudondvario, o ypač Joninių išvakarėse neturi kada važinėtis be reikalo. Visas sudėliotas protokolas yra praktiškai sukurtas ant melo pagrindų ir tai atspindi bendrijos valdybos, su pirmininku R. G. priešakyje, žūtbūtinį norą bet kokia kaina išsilaikyti savo pozicijose. Todėl ir kyla pagrįstos abejonės, kad Sodininkų bendrijoje „Lepšiškiai“ galimai vyksta negeri dalykai: bendrijos nariai nežino, kuo užsiima valdymo organas, kokiu pagrindu yra renkami mokesčiai; valdyba kurį laiką (apie 6 metus) „dirbo“ neteisėtai, nes neorganizavo visuotinio susirinkimo, tad nebuvo perrinkti, dėl ko nenešė jokios atskaitomybės už savo veiklą, todėl, galimai, darė ką norėjo; bendrijos valdymo organas nevykdo net savo pačių susirinkimų nutarimų, pvz. 2013 m. lapkričio 5 d. susirinkimo metu, valdyba buvo įsipareigojusi kreiptis į teismą dėl sodo prūdo privatizavimo, tačiau iki šiol niekas nieko nežino apie tai, ar yra kokie poslinkiai šioje srityje, ar nėra ir kodėl; bendrijos valdymo organas pažeidžia Sodininkų bendrijų įstatymą ir bendrijos įstatus, nes nepriima iš sodininkų prašymų, nepateikia bendrijos nariams prašomų dokumentų apie bendrijos veiklą, neatsako į bendrijos narių nei žodinius, nei raštiškus prašymus, slepia atsakovės būstinės tikrąjį adresą, tad sodininkams tiesiog nebėra kur kreiptis. Pagal atsakovės įstatus, sodininkų bendrijos valdybos nariais gali būti tik sodininkų bendrijos narys, t. y. asmuo, turintis žemės sklypą bendrijoje (įstatų 20 p.). Pagal įstatų 61, 62 p. bendrija įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, t. y. valdybą , kurią sudaro 4 nariai. Valdybos nariai taip pat renkami iš bendrijos narių (63 p.). Bendrija neturi pilno valdymo organo, nes jos nariu tariamai nurodyta V. K., tačiau ji negali būti valdybos nare, nes nėra bendrijos nare, nėra sodininke, neturi, nevaldo nei pastato, nei žemės sklypo. 2019 m. birželio 23 d. susirinkimo protokolas, kuriuo nutarta išrinkti vėl pirmininku R. G.. Kadangi pirmininkas renkamas iš valdybos narių (įstatų 66 p.), todėl toks susirinkimo nutarimas niekinis – negaliojantis, nes rinkimo metu viena valdybos narė V. K. pripažintina nebuvo nei bendrijos nare, nei valdybos nare. Susirinkimo protokolas, bei sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl pripažintini negaliojančiais.

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nors I. K. nebuvo atvykusi į susirinkimą, ji buvo išrinkta valdybos nare. Todėl ji išrinkta neteisėtai. Susirinkimo protokole neįrašyti ieškovas ir liudytojas B. M., tačiau jų balsai buvo skaičiuojami (visais klausimais balsavo „prieš“). Neturėjo galimybės susipažinti su finansine ataskaita. Ši ataskaita buvo paskelbta tik susirinkimo metu. R. G. ir J. J. ne bendrijos nariai, bet išrinkti į valdybą. Valdybą turėjo sudaryti keturi nariai, bet šaukiant susirinkimą buvo tik trys, o tai neteisėta, nes buvusi valdybos narė V. K. neteko sklypo bendrijoje.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2019 m. birželio 23 d. įvyko atsakovės pakartotinis visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo išrinktas bendrijos pirmininkas R. G. ir bendrijos valdybos nariai: J. J., I. K., A. L. ir R. G.. Susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių, kurie yra pasirašę 2019 m. birželio 23 d. 12 val. susirinkimo dalyvių sąraše skiltyje ,,parašai“. Ieškovas susirinkime dalyvavo, tačiau nepasirašė (kategoriškai atsisakė) dalyvavusių sodininkų bendrijos sąraše. Tačiau, kad ieškovas dalyvavo susirinkime matyti iš 2019 m. birželio 23 d. atsakovės protokolo, kad pradžioje susirinkimo kėlė triukšmą kartu su sugyventine A. A., todėl buvo iškviesta policija. Ieškovas nenurodo konkrečių straipsnių, punktų iš Sodininkų bendrijos įstatymo, bendrijos įstatų, bei kitų teisės aktų pažeidimų. Visas ieškinys paremtas spėlionėmis, samprotavimais ir filosofiniais pamąstymais. Ieškovas konkrečiai nenurodo, ką būtent pažeidė atsakovė ir kokie procedūros pažeidimai buvo padaryti. Joks įstatymas ir teisės aktas nebuvo pažeistas, buvo išlaikyta procedūra dėl pakartotinio susirinkimo paskelbimo, kaip įpareigoja įstatymas, apie susirinkimą paskelbta skelbimų lentoje ir dienraštyje ,,Kauno diena“. Prie skelbimo atsakovė neprivalėjo ir negalėjo pakabinti ir viešai paskelbti valdybos finansinės veiklos ataskaitos, kadangi, tokio pobūdžio informacija skirta tik sodininkų bendrijos nariams. O šiuo atveju, skelbimų lentoje esančią informaciją gali matyti ir su patalpinta informacija susipažinti bet kuris asmuo, priėjęs prie skelbimų lentos, nes ji yra viešai prieinamojoje vietoje. Todėl toks ieškovo nurodomas atsakovės įstatymo pažeidimas vertintinas, kaip nesuvokimas esamos situacijos ir bendrijos veiklos pobūdžio. Nėra jokių įrodymų, kad ataskaita buvo klaidinga, ar kažkas su ja negerai ir, kad susirinkimo pirmininkas J. J. darė spaudimą ir įtaką bendrijos nariams dėl balsavimo. Tai yra tik ieškovo nuomonė, kurią jis išdėstė ieškinyje ir nėra jokių patvirtinančių įrodymų dėl jo išsakytų pažeidimų. Bendrijos nariai balsavo kaip norėjo ir savo laisvu apsisprendimu, nes priešingų įrodymų byloje ieškovas nepateikė. Pagal Sodininkų bendrijos įstatymą ir kitus teisės aktus, joks reglamentas nėra nustatinėjamas, neaišku ką turėjo mintyje ieškovas ir ką tuo norėjo pasakyti ieškovas. Susirinkimas vyko įprastine tvarka, susirinko bendrijos nariai, kurie užsiregistravo ir pasirašė. Tai pat buvo išrinktas susirinkimo pirmininkas, kuris vedė susirinkimą ir sekretorė, kuri susirinkimo eigą protokolavo. Susirinkimo metu bendrijos nariams nebuvo jokių draudimų pasisakyti, užduoti klausimus ir kt. Todėl nėra aišku, kas konkrečiai buvo pažeista iš atsakovės pusės, kai pats ieškovas pažeidė procedūrą nepasirašydamas dalyvių sąraše ir realiai jame dalyvavo, keldamas triukšmą ir trukdydamas vesti susirinkimą. Visa susirinkimo eiga yra užprotokoluota, kol protokolas nėra pripažintas negaliojančiu, preziumuojama, kad jo turinys yra teisingas, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovo reiškiamas reikalavimas panaikinti 2019 m. birželio 23 d. atsakovės pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą, negalėtų būti tenkinamas. Teismas gali tik pripažinti bendrijos priimtus sprendimus negaliojančiais. Ieškovas, atvykęs į susirinkimą su A. A. nuo pat pradžių kėlė triukšmą, nesantaiką ir panašiai. Ieškovas tiek rėkė, neaišku ką, kad nebuvo galima suprasti, ko jis nori ir dėl ko kelia triukšmą. Neišsakė konkrečių prašymų, jo prašymų forma buvo rėkimas ir triukšmo kėlimas, todėl atsižvelgiant į situaciją buvo pasiūlyta savo prašymus išdėstyti raštu ir išsiųsti paštu. Ieškovui buvo žinoma apie pakartotinį susirinkimą, todėl jis iki 2019 m. birželio 23 d. galėjo pateikti savo prašymus raštu ir juos įteikiant pirmininkui arba bet kuriam valdybos nariui, arba išsiunčiant registruotu laišku. Tačiau ieškovas to nepadarė ir dabar reiškia pretenzijas pats būdamas neteisus. Atsakovė yra registruota sodininkų bendrija ir jos buveinės adresas yra Lepšiškių k., Lapių sen., Kauno rajonas. Bendrija įkurta jau daugelį metų, todėl adresas visuomet buvo tas pats, niekada nebuvo pasikeitęs. Visus siunčiamus laiškus ir korespondenciją bendrijos pirmininkas R. G. gauna, todėl nėra buvę, kad korespondencija nepasiektų adresato. Ieškovas eilinį kartą nori parodyti, kad kažkas su bendrija yra blogai, netgi adresas, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtent jis siuntė laiškus bendrijai ir grįžo atgal neįtekti. Visi ieškovo bandomi akcentuoti pažeidimai yra tik jo asmeninė nuomonė ir pamąstymai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas daugelį metų buvo bendrijos valdybos nariu, todėl gerai žino visą bendrijos ,,virtuvę“ , todėl kur siųsti laiškus bendrijai neabejotinai žinojo ir žino. Prasidėjus pakartotiniam visuotiniam susirinkimui, buvo susirinkimo pirmininko pasakyta visiems bendrijos nariams užsiregistruoti ir pasirašyti. Visi dalyvavę nariai šią procedūrą atliko, išskyrus patį ieškovą, kuris palaikomas A. A. ir abiem kartu šaukiant, atsisakė pasirašyti dalyvių sąraše. Susirinkimo pirmininkas J. J. pakartotinai išaiškino ieškovui, jei bendrijos narys atvykęs nepasirašo, tai negali dalyvauti balsavime ir kt. Atsakovė mano, kad jokių pažeidimų nebuvo ir negalėjo būti, kadangi pats ieškovas atsisakė pasirašyti dalyvių sąraše. Dėl pažeidimo, kad ieškovas nepasirašęs dalyvių sąraše vis vien jo balsas buvo užskaitytas, tai yra visiškai neteisingas nurodomas faktas ieškovo. Susirinkime užsiregistravo 19 bendrijos narių. Kaip matyti visuose balsavimuose ,,už“ balsavo 17 narių, ,,prieš“ 2 nariai. Buvo fiksuoti balsavimai tik pasirašiusių bendrijos narių, todėl toks ieškovo teiginys visiškai neatitinka realios situacijos ir tikrovės. Ieškovas visame ieškinyje nuo pradžios iki galo vardina atsakovės ,,pažeidimus“, kuriems patvirtinti ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo. Visas ieškinys susideda iš asmeninės nuomonės, pamąstymų, filosofinių interpretacijų, nėra nurodyta, kokius konkrečiai Sodininkų bendrijos įstatymo straipsnius, kokius atsakovės įstatų punktus ir kokius kitų teisės aktų punktus konkrečiai pažeidė atsakovė.

Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus po ieškovo patikslinto ieškinio, kuriuose nurodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. buvo sušauktas visuotinis narių susirinkimas, į kurį atvyko 32 nariai, tačiau nebuvo surašytas protokolas. Todėl ir VĮ Registrų centras atsisakė registruoti naują valdybą, kadangi nebuvo visuotinio susirinkimo protokolo. Nuo 2004 m. pirmininkavimo metų, nei karto VĮ Registrų centras nereikalaudavo neįvykusio visuotinio susirinkimo protokolų, todėl dėl to ir nebuvo tą dieną protokolas rašomas. Tuomet buvo sušauktas 2019 m. gegužės 11 d. visuotinis narių susirinkimas, į kurį atvyko 43 nariai, buvo surašytas protokolas, tačiau VĮ Registrų centras nustatė, kad buvo pažeidimai, todėl vėl nebuvo įregistruota valdyba. Tuomet vėl buvo sušauktas 2019 m. birželio 8 d. visuotinis narių susirinkimas, į kurį atvyko 10 narių, buvo surašytas protokolas, tačiau skelbimai dienraštyje buvo išspausdinti ne laiku, todėl buvo numatytas pakartotinis susirinkimas 2019 m. birželio 23 d., kuris ir įvyko, ir jo pagrindu buvo išrinkta valdyba ir pirmininkas, kuri VĮ Registrų centre įregistruota nuo 2019 m. liepos 1 d. 2019 m. birželio 23 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sąraše yra pasirašę 19 atsakovės narių. Atsakovės pirmininkas R. G. eina pareigas nuo 2004 m., todėl būtent R. G. turi bendrijos dokumentus tik nuo 2004 m., kadangi prieš tai buvusi pirmininkė V. Z. jokių dokumentų naujam pirmininkui neperdavė. 2019 m. birželio 23 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sąraše yra pasirašę 19 atsakovės narių, trys nariai: J. A., V. B. ir A. Z., jie yra nariai įstoję į bendriją esant pirmininkui R. G.. Todėl dėl šių trijų bendrijos narių pateikia jų pačių rašytus prašymus įstoti į bendriją ir valdybos protokolus dėl minėtų narių priėmimo. Visi kiti likę bendrijos nariai yra senbuviai nuo bendrijos įsikūrimo dienos. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka, todėl likusių bendrijos narių dalyvavusių 2019 m. birželio 23 d. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime kitų dalyvavusių narių įrodymų dėl jų narystės pateikti negali. V. K. nuo 2019 m. liepos 1 d. nebėra valdybos narė (po įvykusio 2019 m. birželio 23 d. visuotinio narių susirinkimo), kadangi nebeturi nuosavybės teisės į turėtą žemės sklypą sodų bendrijoje. Valdybos narė V. K. turėjo civilinį ginčą su savo sutuoktiniu, kurioje buvo padalintas santuokinis turtas (civilinė byla Nr. 2-2257-962/2017). V. K. pranešė valdybai apie jos pasikeitusį statusą, todėl nuo jos pranešimo momento V. K. nebedalyvavo valdyboje ir nepriiminėjo sprendimų. Kol nebuvo įvykęs visuotinis narių susirinkimas, tol nebuvo galima procedūriškai išeliminuoti valdybos narės V. K. iš valdybos organo. Todėl buvo nuspręsta, įvertinus situaciją, kad V. K. nebedalyvauja ir nepriiminėja sprendimų valdyboje, kol neįvyks visuotinis narių susirinkimas, kuris įvyko tik 2019 m. birželio 23 d. Ieškovas dėl pirmininko išrinkimo teisėtumo klausimą kėlė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019. 2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019. Tiek apylinkės teismo, tiek apygardos teismo yra preziumuota ir konstatuota dėl pirmininko teisėtumo klausimo.

Ieškovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas atsakovės narys yra nuo 1986 m. kovo 17 d. R. G., turėdamas galiojantį teistumą, per 2019 m. birželio 23 d. visuotinį atsakovės narių susirinkimą, galimai padarė naują nusikaltimą. Gerai žinodamas, kad I. K. susirinkime nėra, bei nėra jokio jos iš anksto pateikto raštiško sutikimo, kartu su kitais valdybos nariais J. J., iš anksto susitarę, veikdami išvien galimai suklastojo protokolo dokumentus, įrašydami asmenį (I. K.), nedalyvavusį susirinkime, kaip išrinktą, bei šią savo galimai klastotę pirmininkas R. G. įregistravo Registrų centre. Ir tai buvo ne pirma valdybos klastotė, tiesa, valdyba buvo kiek kitokios sudėties: vietoje A. L. veikė V. K., kuri nuo 2017 metų teismo sprendimu neteko turėto turto bendrijoje. Tiesa, neaišku ar savo noru, ar panašiai kaip I. K. ji 2019 m. gegužės 11 d. nors ir nedalyvavo susirinkime, bei nebeturėjo nuosavybės sode, bet vis tiek buvo „išrinkta” į valdybą. Buvo bandyta apgauti Registrų centrą, pateikiant registravimui 2019 m. gegužės 11 d. neteisėto visuotinio pakartotinio susirinkimo dokumentus, kur protokole buvo įrašyta, kad vėl „nutarta išrinkti pirmininku R. G., o valdyba lieka tos pačios sudėties“. Šitą galimai klastotę pavyko sustabdyti, nes nebuvo išlauktas įstatyme numatytas 14 dienų terminas po pirmo 2019 m. balandžio 27 d. visuotinio susirinkimo. Bet ieškovas dar tada nežinojo, kad vienas valdybos narys – V. K. tuomet jau nebegalėjo būti nei bendrijos nariu, o juolab valdybos nariu, nes nuo 2017 metų bendrijoje nebeturėjo jokio turto. Klastotės faktą įrodo pati sodo valdyba, pateikdama 2019 m. birželio 8 d. susirinkimo protokolą, pakartotiniam (2019 m. birželio 23 d.) susirinkimui, kur valdyboje tėra likę tik 3 nariai, V. K. tarp jų jau nebėra. Nors visai dar neseniai, t. y. 2019 m. gegužės 11 d. dokumentai su pilna valdyba buvo pateikti Registrų centrui registruoti. Kas valdybos protokoluose, pvz. 2018 m. kovo 2 d. Nr. 48 ir kituose dokumentuose įrašinėjo jos pavardę, bei galimai klastojant jos parašą. R. G. labai gerai žino, kad 2004 m. rugpjūčio 14 d. visuotinio susirinkimo protokole įrašyta: „Nutarta įpareigoti naują valdybą inventorizuoti bendrijos turtą iš naujo, nes paaiškėjo, kad kadais dirbusi ir jau mirusi buhalterė niekam nepaliko dokumentų šiuo klausimu”, kas reiškia būtent bendrijos turto klausimu. O kiti dokumentai, tame tarpe ir sodininkų registracijos knyga (originalas) – buvo perduotai R. G. į rankas. Kad turi jis tokią knygą (originalą) jis pats pripažino šio teismo antrame posėdyje. R. G. savo rašte dėl sodininkų narių, dalyvavusių visuotiniame susirinkime 2019 m. birželio 23 d., t. y. dėl dalyvių statuso patikslinimo, nuo kada jie tapo bendrijos nariais, teigia, kad pats sodininku tapo 2004 m. rugpjūčio 14 d. visuotinio susirinkimo metu, kai buvo išrinktas valdybos pirmininku. Tai yra melas. 2004 m. rugpjūčio 14 d. visuotinio susirinkimo protokole yra įrašytos trijų žmonių pavardės ir jie buvo tuo metu priimti į sodininkų gretas, bet R. G. jų tarpe nėra. Peržvelgus visą protokolą, nėra net užuominos apie jo priėmimą į bendriją. Ieškovas dalyvavo susirinkime ir gerai pamena, tik tada nesuprato, kodėl R. G. prieš susirinkimo pradžią siūlė visiems geriau rinkti laisvai samdomą pirmininką. Melas yra R. G. teiginys, kad J. J. buvo sodininku „nuo S.B. susikūrimo“. J. J. tik 2002 m. įsigijo sklypą bendrijoje, tad niekaip negalėjo anksčiau šio fakto tapti sodininku. O jei tą sklypą paveldėjo – vis tiek negali būti sodininku, nes sodininko statusas nepaveldimas. Pats R. G. raštiškai patvirtina, kad jie su J. J., 2004 m. rugpjūčio 14 d. tapdami atsakovės valdybos nariais nebuvo sodininkais, bet visuotinio susirinkimo dalyvių apie tai neinformavo, nuslėpė, tad neteisėtai buvo išrinkti, reiškia apgaulės būdu tapo valdybos nariais. Atsakovės pirmininkas R. G., žinojęs, bet tyčia ignoravęs įstatus, grubiai apgavęs bendrijos narius veikė ne tik neteisėtai, bet galimai ir nusikalstamai. Prašo panaikinti 2019 m. birželio 23 d. galimai suklastotą pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą, stabdyti neteisėtų atsakovės valdybos narių I. K., J. J. ir pirmininko R. G. veiklą, bei perduoti medžiagą atitinkamoms institucijoms jų galimai nusikalstamai veikai ištirti.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad liudytoja A. A. yra pilnai susipažinus su visa bylos medžiaga, posėdžių garso įrašais, todėl jos parodymų nereikėtų vertinti. Taip pat jos padarytas garso įrašas sodininkų susirinkimo metu yra neteisėtas. Susirinkime dalyvavę B. M. ir V. Š. atsisakė pasirašyti protokole. Po asmeninio bylinėjimosi, V. K., įsiteisėjus procesiniam sprendimui, neteko sodo sklypo bei pranešė, kad ne valdybos narė. Nuo 2019 metų kovo mėnesio nebuvo sušauktas susirinkimas. Valdyba buvo renkama ginčijamo susirinkimo metu. Dėl R. G. pirmininkavimo jau yra įsiteisėjęs procesinis sprendimas. Ieškovas bando savo asmeninius interesus spręsti tokiu būdu.

Teismas

k o n s t a t u o j a

sodininkų bendrija „Lepšiškiai“ įregistruota 1992 m. kovo 19 d. (1 t., b. l. 74). Nuo 2019 m. birželio 23 d. išrinkti valdybos nariai: R. G., J. J., I. K., A. L.. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atsakovės Sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ 2019 m. birželio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais (1 t., b. l. 53, 54).

Ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl 2019 m. birželio 23 d. Bendrijos priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Pagal byloje pateiktus duomenis, t. y. susirinkimo protokolą, ginčijamo susirinkimo metu buvo svarstomi penki klausimai. Nors ieškiniu ginčijami visi susirinkimo metu priimti sprendimai, tačiau ieškovas nurodo motyvus ir argumentus tik dėl sprendimų – antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, neteisėtumo. Darytina išvada, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susirinkimo sušaukimo tvarkos atitikties vertinimas pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Teismas nurodo, kad teisminio proceso metu ieškovas ir atsakovė duodami paaiškinimus nurodė faktines aplinkybes dėl bendrijos narių, bendrijos valdybos, bendrijos pirmininko veiklos už ankstesnius laikotarpius, tačiau jokių reikalavimų teismui nebuvo pareikšta, todėl teismas pasisako ir vertina išimtinai tuos duomenis, kurie susiję su ginčijamo susirinkimo metu priimtais sprendimais.

Liudytoja A. A. paaiškino posėdyje, kad nėra sodininkų bendrijos narė. Ji su ieškovu veda bendrą gyvenimą. Su visa bylos medžiaga yra pilnai susipažinusi, perklausiusi visus posėdžių įrašus.

Liudytojas B. M. posėdyje paaiškino, kad yra sodininkų bendrijos narys. Susirinkimo darbotvarkėje visais nurodytais klausimais balsavo prieš. Susirinkime norėjo matyti I. K., tačiau jos nematė, jos nepažįsta, bet žino kur gyvena.

Liudytoja I. K. posėdyje paaiškino, kad turi sklypą, sodininkų bendrijoje pastoviai gyvena. Gyvena apie 20 metų. Susirinkime dalyvavo. Atėjo į susirinkimą, pasirašė, registravosi susirinkime. Susirinkimo dieną prastai jautėsi dėl padidėjusio kraujospūdžio. Kilus triukšmui ji išėjo iš susirinkimo. Registruojantis pati įsirašė savo vardą, pavardę. Buvo pasiūlyta į bendriją A. L., kuri sekretoriavo susirinkime.

Dėl susirinkimo sušaukimo pagrįstumo

Teismas nurodo, kad ginčijamas susirinkimas vyko 2019 m. birželio 23 d., todėl taikytinos Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos, kurios galiojusios nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustatė, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir bendrijos įstatuose.

Šiuo atveju apie šaukiamą susirinkimą buvo paskelbta bendrijos skelbimų lentoje, taip pat dienraščiuose. Darytina išvada, kad susirinkimo sušaukimo tvarka atitiko tiek teisės aktų reikalavimus, tiek bendrijos įstatus. Bendrijos skelbimų lentoje ir dienraščių skelbimuose buvo nurodoma tokia darbotvarkė: valdybos ataskaita, finansinės veiklos ataskaita, valdybos ir pirmininko rinkimai, 2019 m. sąmata, kiti klausimai.

Teismas pažymi, kad būsimo sodininkų bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės paskelbimas sudaro sąlygas bendrijos nariams iš anksto žinoti, kokius klausimus numatoma svarstyti susirinkimo metu, taip pat sudaro galimybę tinkamai pasiruošti sodininkų bendrijos susirinkimui. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkrečių susirinkimo darbotvarkės formulavimo reikalavimų, tačiau įvertinus minėtus darbotvarkės paskelbimo tikslus, darytina išvada, kad iš darbotvarkės turinio bendrijos nariams turi būti aišku, kokie klausimai bus svarstomi susirinkimo metu. Teismas nurodo, kad pagal byloje pateiktą protokolą ginčijamo susirinkimo metu buvo sprendžiami būtent tie klausimai, kurie buvo nurodyti skelbime apie bendrijos narių susirinkimą. Ieškovas nurodo, kad su finansinės veiklos ataskaita nebuvo pridėta prie skelbimų lentos, atitinkamai ji buvo išdalinta tik susirinkimo metu, todėl buvo apribota galimybė su ja susipažinti. Pažymi, kad susirinkimo metu buvo nustatyti tam tikri netikslumai, tačiau susirinkimo dalyviai buvo spaudžiami už ją balsuoti.

Pažymėtina, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalis iš esmės numato du bendrijos narių informavimo apie siūlomus sprendimų projektus būdus, t. y. susirinkimo organizatorius privalo paskelbti siūlomų sprendimų projektus kartu su susirinkimo darbotvarke arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad viešai buvo paskelbta tik susirinkimo darbotvarkė, tačiau siūlomų sprendimų projektai nebuvo paskelbti. Skelbime taip pat nenurodytas laikas, kuriuo galima susipažinti su siūlomais sprendimų projektais. Vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad skelbime apie vyksiantį susirinkimą buvo nurodyti bendrijos kontaktiniai duomenys, todėl, esant poreikiui, bendrijos nariai turėjo galimybę nurodytais kontaktais kreiptis į bendrijos valdybą su prašymu pateikti siūlomų sprendimų projektus.

Teismas nurodo, kad ieškovas, kaip bendrijos narys, susipažinęs su skelbimų lentoje nurodyta susirinkimo darbotvarke, turėjo teisę kreiptis į valdybos narius, pirmininką ir prašyti pateikti informaciją dėl susirinkimų metu svarstytinų klausimų, projektų ir pan. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kas nors iš bendrijos narių būtų kreipęsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją, dėl finansinės veiklos ataskaitos ar kt. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad kurie nors iš bendrijos narių būtų pareiškę atsakovei pretenzijas dėl neaiškios darbotvarkės ar šiuo pagrindu būtų ginčiję susirinkimo metu priimtus nutarimus. Pats ieškovas byloje taip pat neįrodinėjo, kad iki susirinkimo jam nebuvo žinoma, kad jo metu bus sprendžiamas klausimas dėl finansinės veiklos ataskaitos, jam buvo trukdoma gauti šios ataskaitos projektą ar kt. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, jog finansinės veiklos ataskaita yra neteisėta, tačiau jokių konkrečių duomenų, motyvų nenurodė ir nepateikė. Darytina išvada, kad šie ieškovo argumentai ir motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nepaskelbus siūlomų sprendimų projektų buvo padarytas tik formalus pažeidimas, kuris neturėjo esminės įtakos priimtų sprendimų teisėtumui, todėl šis pažeidimas negali būti pagrindu susirinkimo metu priimtus ginčijamus sprendimus pripažinti negaliojančiais.

Dėl valdybos ir pirmininko rinkimų

Ieškovas nurodo, kad nebuvo suteikta galimybė kelti kandidatus į bendrijos valdybą, pirmininkus ir pan., balsuojama buvo kartu, tokiu būdu buvo grubiai pažeista teisė dėl bendrijos organų rinkimo.

Teismas nurodo, kad kandidatų prisistatymo procedūrų, tvarkos ar pan. į bendrijos valdybą ar pirmininkus nereglamentuoja nei Sodininkų bendrijų įstatymas, nei Bendrijos įstatai. Pagal pateiktus duomenis į valdybos narius ir pirmininkus buvo pateikti tik tie kandidatai, kurie ir buvo išrinkti. Duomenų, kad būtų buvę kitų asmenų kandidatūrų, kurie būtų siūlomi į valdybos narius ar pirmininką, byloje nėra. Nors ieškovas nurodo, kad nebuvo suteikta galimybė jam iškelti savo kandidatūros, tačiau šie motyvai ir argumentai nurodomi tik su ieškiniu, tačiau jokių duomenų, kad ieškovui buvo ribojama teisė kandidatuoti 2019 m. birželio 23 d., nėra pateikta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais valdybos ir pirmininko rinkimų vien tuo aspektu, kad galimai ieškovo kandidatūra nebuvo iškelta.

Be to, ieškovas nurodo, kad į valdybos sudėtį išrinktas asmuo, kuris negali būti valdyboje, nes neturi sodo, taip pat nedalyvavo susirinkimo metu. Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka bendrijų narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Darytina išvada, kad įstatymas numato vienintelį reikalavimą būti bendrijos valdymo organo nariu, t. y. narystę sodų bendrijoje, kitų reikalavimų nėra. Atitinkamai ši nuostata detalizuota ir Bendrijos įstatuose, kuriuose numatyta, kad valdyba renkama iš bendrijos narių.

Pagal byloje esančius duomenis, į valdybą buvo išrinkti šie asmenys: R. G., J. J., I. K., A. L., iš jų pirmininku išrinktas R. G.. Visi šie asmenys yra bendrijos nariai, t. y. jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje. Darytina išvada, kad įstatyme keliamus reikalavimus būti bendrijos valdymo organo nariais minėti asmenys atitiko. Teisminio proceso metu matyti, kad ginčas iš esmės kilo dėl I. K.. Teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja ji nurodė, kad jau daugelį metų turi sodą ir gyvena sodų bendrijoje. Taip pat šis asmuo nurodė, kad buvo atėjusi į susirinkimą, balsavo, tačiau iš jo išėjo dėl pablogėjusios sveikatos būklės bei susirinkime sukelto skandalo. Teismas nurodo, kad pagal pateiktus duomenis, t. y. susirinkimo protokolą, matyti, kad susirinkimo metu buvo registruoti iš viso 19 narių, iš esmės 17 narių balsavo „už“ visais klausimais, du balsai priklausomai nuo svarstytino klausimo balsuodavo „prieš“, arba vienas balsuodavo „prieš“, kitas „susilaikydavo“. Teismas nurodo, kad pagal protokolą visi klausimai buvo sprendžiami balsavimo būdu ir balsuodavo iš viso 19 narių, paskutiniuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiami keli klausimai, buvo pateikiami informacinio pobūdžio duomenys ir pan. Atkreiptinas dėmesys, nors ieškovas nurodo, kad I. K. nebuvo susirinkime, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos nepažįsta, tik žino kur gyvena. Ieškovas pateikė į bylą vykusio susirinkimo garso įrašą bei šio garso įrašo stenogramą (2 t., b. l. 149–151). Įrašyta buvo liudytojos A. A. asmeniniu įrenginiu. Kaip matyti, susirinkimas buvo pradėtas iškviečiant policijos ekipažą dėl kilusio konflikto tarp susirinkimo dalyvių. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra pateikta objektyvaus pobūdžio duomenų, kad balsuojant dėl valdybos narių ir pirmininko rinkimų I. K. nebuvo, todėl šie ieškovo motyvai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu susirinkimo sprendimo šiuo aspektu.

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 dalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus. To paties straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri turi būti didesnė kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys ar jo įgaliotas asmuo pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 13 dalis).

Nagrinėjamu atveju 2019 m. birželio 23 d. buvo šaukiamas pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas, todėl pagal aptartą teisinį reglamentavimą, priimti sprendimus pakako paprastos balsų daugumos. Ieškovas teigia, kad bendrijos lapas su susirinkime dalyvavusių asmenų parašais yra suklastotas, todėl prašė kreiptis į kompetentingas institucijas. Teismas nurodo, kad teisės aktuose numatyta teismo pareiga pranešti apie galimą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju teismas galimos nusikalstamos veikos požymių nenustatė, todėl kreiptis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnio pagrindu neturi. Pažymėtina, kad ieškovui neužkertamas kelias kreiptis ir savarankiškai pranešti apie galimas nusikalstamas veikas.

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti pateiktas duomenis dėl susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašo ir jų balsavimo rezultatų. Pateikti duomenys patvirtintina, kad balsavimas ir balsavimo rezultatų skaičiavimas atitinka įstatymo nuostatas, todėl priimti sprendimai yra galiojantys. Ieškovas konkrečiai nenurodo, kokios jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, o susirinkimų nutarimų neteisėtumą grindžia vien tuo, jog susirinkimas ir priimti nutarimai neteisėti.

Laikytina, kad patikslintas ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestinas, jo bylinėjimosi išlaidos yra nepriteistinos.

Atsakovė patyrė 1 400,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, taip pat pateikė įrodymus dėl išlaidų, patirtų už išrašų gavimą, iš viso 24,80 Eur. Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 400,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ir 24,80 Eur kitos išlaidos – priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 10,56 Eur. Ieškovo ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“, kodas 191163218, iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, 24,80 Eur (dvidešimt keturių eurų 80 ct) kitas išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,56 Eur (dešimties eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                 Artūras Šafronas