Administracinė byla Nr. ATP-232-282/2015
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-010119-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarimo, kuriuo M. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
M. K. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 18 d. 23.01 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,5 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu M. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimą ir paskirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti pinigine nuobauda. Pripažįsta, kad padarė teisės pažeidimą, tačiau mano, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą, sutinka su jam paskirtos piniginės baudos dydžiu ir ją sumokėjo 2015-04-28. Mano, kad yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, jo drabas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones nebegalės vykdyti savo darbinių funkcijų, o darbo sutartis su juo bus nutraukta, nes darbdavys kito darbo jam negali suteikti. Teigia, kad atsižvelgiant į esamą ekonominę padėtį šalyje, dėl turimo išsilavinimo (vidurinis, neįgyjant profesijos) jam bus sunku susirasti darbą, jis taps valstybės išlaikytiniu. Taip pat nurodo, kad jis gyvena su savo tėvu R. K., kuriam yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, glaukoma, katarakta, gerybinė prostatos adenoma, jo tėvas serga epilepsija, yra turėjęs galvos smegenų traumų, patiria dažnus, pasikartojančius epilepsijos priepuolius, todėl dėl sveikatos problemų jo tėvą nuolat stebi okulistas, urologas, yra gydomas dėl akmenligės priepuolių, radikulito, be to, yra numatoma operacija dėl dešinės akies kataraktos. Teigia, kad jis yra vienintelis, kuris rūpinasi ir prižiūri tėvą, dažnai jį veža pas gydytojus Šiauliuose, rūpinasi kitomis jo buitinėmis-socialinėmis reikmėmis. Dėl to apeliantas teigia, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti M. K. skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės. Nurodo, kad M. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, nes darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu (dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi), taip pat, kad turi rūpintis tėvu, kuris turi sveikatos problemų ir jį dažnai reikia vežti pas gydytojus, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Teigia, kad M. K. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, be to, vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimiesiems, jo darbinei veiklai, materialinei padėčiai. Pastebi, kad pažeidimo padarymo metu M. K. turėjo galiojančių nuobaudų už penkis administracinius teisės pažeidimus: už naudojimąsi mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos, už greičio viršijimą, o tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu M. K. kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia vairuotojams baudą nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda. Be to, ATPK nenumatyta galimybė specialiosios teisės atėmimą pakeisti bauda, todėl apelianto prašymas jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti pinigine bauda netenkinamas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad M. K. paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kitų ypatingų sąlygų teismas nenustatė.
Iš apelianto skundo turinio matyti, jog jis prašo neskirti jam sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, t. y. prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi jį padaręs, ir ši aplinkybė yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis pažeidimą padarė per vienerius metus būdamas baustas už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pastebėtina, kad M. K. teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2011-08-25, ir iš pažymos apie jo baustumus matyti, kad beveik per ketverius metus jis baustas iš viso 8 kartus už KET pažeidimus (net penkis kartus už greičio viršijimą, du kartus už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos) bei du kartus jam buvo surašyti administraciniai nurodymai už KET pažeidimus (greičio viršijimą ir automobilio palikimą stovėti stovėjimo vietoje, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais). Šios paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti KET reikalavimus, o anksčiau taikytos nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė. Kadangi yra nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o pagal teismų praktiką bei pagal ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų analizę sunkinančios aplinkybės nustatymas užkerta galimybę taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad nėra pagrindo M. K. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų. Be to, šiuo atveju M. K., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis), vairavo transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog jis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praras darbą, negalės rūpintis savo neįgaliu, ligotu tėvu, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nes pats apeliantas pažeidė KET reikalavimus, šiuo konkrečiu atveju vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,5 promilės), neatsižvelgdamas į tai, kad dėl to gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones ir tuo pačiu darbą. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, būtinybė vairuoti transporto priemones nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo M. K. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti aplinkybėmis, švelninančiomis apelianto atsakomybę, ir neskirti jam ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai apeliantui už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Virginija Žindulienė