Civilinė byla Nr. 2S-990-357/2014

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06396-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija 106.8.; 122.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. L. ir A. L. pareiškimą kreditoriui Swedbank, AB dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. L. 2014 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir prašė teismo iškelti pareiškėjui A. L. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti G. M..
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją A. L. pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus, išaiškino, kad teismo įpareigojimų iki nustatyto termino neįvykdžius ir trūkumų nepašalinus, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Teismas įpareigojo pateikti duomenis apie pareiškėjo sutuoktinės D. L. gaunamas pajamas, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė jokių motyvų, kodėl jo atžvilgiu taikytinas turto areštas. Pažymėjo, kad 2014-08-21 teisme gautas pareiškėjo sutuoktinės D. L. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas yra nepadalintas, jų įsipareigojimai kreditoriams yra solidarūs, taip pat į tai, kad abu sieja siekis atkurti mokumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo pagrindu, todėl šalims siūlytina teikti bendrą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas A. L. 2014 m. rugsėjo 3 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjų D. L. ir A. L. patikslintą pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino procesinį dokumentą pateikusiems asmenims.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas A. L. teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo trūkumų. Teismas be kitų trūkumų, buvo įpareigojęs kartu su pareiškimu pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių būtų matyti, kokio konkretaus dydžio pradelstas sumas pareiškėjas šiai dienai yra skolingas kreditoriui ir ar pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA ir ar fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau nors dalis trūkumų buvo pašalinta, tačiau minėti teismo įpareigojimai neįvykdyti. Nors pareiškėjai nurodo, kad jų skolos sudaro 226.852,99 Lt, tačiau iš pareiškime užfiksuotų duomenų matyti, kad jie mokėjimus pagal kredito sutartį Nr. 08-121470-FA bankui Swedbank, AB, nuo paskolos gavimo atliko laiku ir tik nuo 2014 m. gegužės mėnesio nepajėgūs vykdyti finansinių įsipareigojimų. Kadangi kredito sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas 2038-10-15, o įsipareigojimai nevykdomi tik apie 4 mėnesius, nėra pagrindo išvadai, kad per tokį trumpą laiką pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai galėtų viršyti 25 MMA. Teismui neturint reikalautų rašytinių įrodymų, nėra galimybės įvertinti pareiškėjų mokumo, t.y. nustatyti ar pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai viršija FAB įstatyme numatytą ribą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjai D. L. ir A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-7569-841/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo D. L. ir A. L..
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas atsisakydamas priimti pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, nepagrįstai rėmėsi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str., 5 str. 8 d. punktais ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Šalindami pateikto pareiškimo trukumus pareiškėjai pateikė teismui bendrą sutuoktinių pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, prašė sujungti abi bylas į viena bylą ir pateikė teismui bendrą kreditorių sąrašą. Pateiktame pareiškime dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai nurodė ir pateikė teismui dokumentus įrodančius, kad nuo 2014 m. buvo sumažintas D. L. dirbamų darbo valandų skaičius ir buvo paredaguotas vaikų mokesčio skyrimas. Paredagavus vaikų mokestį, buvo nustatyta, kad yra permokėtas vaikų mokestis, ir abu sutuoktiniai privalo grąžinti permokėtą sumą valstybei. Kokią sumą sutuoktiniai privalės grąžinti, dar nėra nustatyta. D. L. kartu su sutuoktiniu A. L. nepajėgūs mokėti kreditoriui Swedbank, AB pagal būsto paskolos sutartį ir nurodė, kad pareiškimo pateikimo dienai abejų pareiškėjų įsiskolinimai kreditoriui Svvedbank, AB sudaro 226.852,99 Lt (EUR 65.701,17). Įsiskolinimas kiekvieną mėnesį auga, nes bankas skaičiuoja baudas ir delspinigius. Šiaulių apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino, priimdamas ginčijamą nutartį. Teismas tik formaliai pasisakė, kad fizinių asmenų būklė neatitinka LR FABĮ 2 str. 2 d.
2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad per paskutiniuosius trejus metus pareiškėjai nėra sudarę jokių sandorių, kurie pažeistų kreditorių interesus. Pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, siekdami sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius ir tikslų nedidinti kreditorinių įsiskolinimų. Pareiškėjų elgesys atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų esmę. Pareiškėjai stengėsi mažinti turimus įsipareigojimus kreditoriui Swedbank, AB, tačiau dabar gaunamo darbo užmokesčio jiems neužtenka ir neaišku, ar ateityje užteks, nes nuolat auga palūkanos ir didėja baudos. Teismas taip pat nepagrįstai nutarė, kad egzistuoja FABĮ 5 str. 8 str. 1 punkte nustatyta sąlyga.
3. Teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, neanalizavo visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjų pastangas mažinti kreditorinius įsipareigojimus, nevertino tos aplinkybės, kad FABĮ paskirtis ir tikslas - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4d. nutarties, kuria pareiškėjų D. L. ir A. L. patikslintas pareiškimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.
Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 146 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama: šio straipsnio 2 dalyje nurodyto (nurodytų) pranešimo (pranešimų) kopija (kopijos); fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai; fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė; duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus; kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; skolininkų sąrašas, kuriame nurodomi, kai skolininkas fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, gautinos lėšos ir jų gavimo terminai, kai skolininkas juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, gautinos lėšos ir jų gavimo terminai; informacija apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka; fizinio asmens išlaikomų asmenų sąrašas, kuriame nurodomi jų vardai, pavardės, gimimo datos, duomenys apie fizinio asmens sudarytas asmenų išlaikymo sutartis ir vedybų sutartis, ir nurodytus duomenis pagrindžiančių dokumentų kopijos; informacija apie šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir (ar) 2 dalies 3 punkte nurodytas lėšas. FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus.
CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Minėto straipsnio trečioje dalyje įtvirtinta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjų D. L. ir A. L. patikslintą pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjai nepašalino visų Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nurodytų pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto iškėlimo trūkumų – nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kokio konkretaus dydžio pradelstas sumas pareiškėjas šiai dienai yra skolingas kreditoriui ir ar pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA, ir fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, teismas vertino, kad nors dalis trūkumų buvo pašalinta, tačiau minėtas teismo įpareigojimas neįvykdytas.
Nustatant formalius reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio ar pareiškimo besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto bylinėjimosi. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kt. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino trūkumų šalinimo institutą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad iš visų Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų pareiškėjai nepašalino tik vieno – nepateikė rašytinių įrodymų apie pareiškėjo pradelstas sumas kreditoriui. Pažymėtina, kad pareiškėjai pateikė patikslintą 2014 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, kuriame buvo taisyti teismo nurodyti trūkumai, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pirmosios instancijos teismas galėjo skirti papildomą terminą vieno iš įrodymų pateikimui ir tik jų nepašalinus teismo papildomai nurodytu terminu, spręsti dėl atsisakymo priimti pareiškimą. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso reikalavimus, nes spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, sprendė dėl pareiškimo materialinio pagrįstumo, kas yra leidžiama bylą nagrinėjant iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su pareiškimo priėmimo bei trūkumų šalinimo institutais, atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjų D. L. ir A. L. pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Rasa Bartašienė