Civilinė byla Nr. e2-350-553/2019

Teisminio proceso Nr.2-58-3-00320-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ patikslintą ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko investicijų valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Eriadas“, uždarajai akcinei bendrovei „SLEZVB“, uždarajai akcinei bendrovei „STIV“, D. Š. ir L. N. dėl prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo, dėl piniginių lėšų priteisimo kreditoriaus priešpriešinių prievolių pažeidimo, civilinės atsakomybės skolininkui netaikymo/atleidimo, kreditoriaus įpareigojimo susilaikyti nuo išieškojimo iš įkeisto turto, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Kretingalės mėsa“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grimeda“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams AB „Šiaulių bankas“, UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“, UAB„Eriadas“, UAB „SLEZVB“, UAB „STIV“, D. Š. ir L. N., prašydama, 1) pripažinti veiksmus, kuriais atsakovė AB „Šiaulių bankas“ savavališkai nurašė lėšas nuo UAB „Grimeda“ banko sąskaitų, esančių AB „Šiaulių bankas“, neteisėtais, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, grąžinant UAB „Grimeda“ ir AB „Šiaulių bankas“ į būklę, kuri buvo iki savavališko lėšų nurašymo; 2) priteisti solidariai iš atsakovų – AB „Šiaulių bankas“, UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“, UAB„Eriadas“, UAB „SLEZVB“, UAB „STIV“, D. Š. ir L. N. 10 299 528 Eur sumą; 3) pripažinti, kad atsakovė AB „Šiaulių bankas“ pažeidė savo priešpriešines prievoles pagal Sutartis su ieškove ir netinkamai bendradarbiavo su UAB „Grimeda“; 4) nustatyti UAB „Grimeda“ neįvykdytos prievolės atsakovei AB „Šiaulių bankas“ vykdymo tvarką: negrąžinta kredito suma turi būti mokama lygiomis dalimis kas mėnesį per 48 mėn. laikotarpį, pirmąją įmoką atidedant 6 mėn., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netaikyti UAB „Grimeda“ civilinės atsakomybės už Kredito sutarčių, sudarytų su atsakove AB „Šiaulių bankas“, numatytais terminais neįvykdymą; 6) atleisti visiškai/iš dalies UAB „Grimeda“ nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo pagal Kredito sutartis, sudarytas su atsakove AB „Šiaulių bankas“.

2.       Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo dienos, uždrausti atsakovei AB „Šiaulių bankas“ kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal nutrauktas Kredito sutartis išieškojimo atlikimo.

3.       Ieškovė nurodė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, AB „Šiaulių bankas“, nutraukus restruktūrizavimo procesą, imsis skolos išieškojimo veiksmų, siekdamas nedelsiant patenkinti savo reikalavimus iš UAB „Grimeda“ veiklos vykdymui būtino turto, todėl, priverstinai realizavus UAB „Grimeda“ veiklai reikalingą turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Atsakovei AB „Šiaulių“ bankas“ šios bylos nagrinėjimo metu pradėjus išieškojimo iš įkeisto UAB „Grimeda“ turto procesą (laikant, kad Kreditavimo sutartys yra nutrauktos ir terminas prievolės vykdymui yra pasibaigęs) ir išieškojus neįvykdytą prievolę (ar jos dalį), būsimu teismo sprendimu nustatyta neįvykdytos prievolės vykdymo tvarka netektų prasmės, nes, perleidus šį priverstinai realizuotą turtą trečiajam (sąžiningam) asmeniui, restitucijos taikymas natūra bus nebeįmanomas, nes iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalaujamas nekilnojamas daiktas.

4.       Nutraukus Kredito sutartis, viešasis interesas lemia atsakovės teisės nukreipti išieškojimą į UAB „Grimeda“ gamybinėje veikloje reikalingą turtą ir lėšas ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui ir sąžiningo skolininko interesams, suteikiant UAB „Grimeda“ galimybę prievolę AB „Šiaulių bankas“ įvykdyti teismo nustatytu terminu, išsaugant įkeistą turtą, kuris yra vertingiausias skolininko turtas, susijęs su jo galimybėmis tęsti ūkinę veiklą.

5.       Pradėjus priverstinį išieškojimą, ieškovės padėtis komplikuotųsi, kadangi ji nebegalėtų savo veikloje naudoti turto, kuris būtinas jos nepertraukiamos veiklos vykdymui. Atsakovei yra įkeistas turtas ir turtinės teisės yra susiję ir naudojami UAB „Grimeda“ veiklos vykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

7.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus duomenis dėl pareikštų reikalavimų, sprendė, kad pradiniame teisminio proceso etape jis neturi pagrindo daryti išvadą, kad galėtų būti priimtas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas. Tai reiškia, kad neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

8.       Teismas pažymėjo, kad grėsmė ieškovės nurodytam viešajam interesui atsirastų tik tuo atveju, jeigu ieškovė įrodytų savo reikalavimų pagrįstumą. Be to, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovės teisės gali būti apgintos, atlyginant žalą.

9.       Neegzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, teismas nevertino antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, t.y. grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „Grimeda“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo dienos, uždrausti atsakovei AB „Šiaulių bankas“ kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal nutrauktas Kredito sutartis išieškojimo atlikimo; nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimą, kadangi prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ieškovė pasirinko aiškiai objektyviai neįmanomą jos teisių gynybos būdą arba egzistuoja kitos akivaizdžios ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą, todėl pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, vertintina kaip nepagrįsta ir nemotyvuota.

10.2.       Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, nes ieškinyje ne tik nurodė išsamias faktines aplinkybes, bet pateikė jų teisinį vertinimą bei nurodė teisės normas, kuriomis ji remiasi. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškinyje atskleidžiama, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nevykdė savo priešpriešinių pareigų ieškovei ir nesikooperavo. Būtent dėl to ieškovė prašo pripažinti, kad AB „Šiaulių bankas“ pažeidė savo priešpriešines prievoles pagal Kreditavimo sutartis ir netinkamai bendradarbiavo su UAB „Grimeda“, taip pat pripažinti draudimo atlikti išieškojimo veiksmus laikotarpiais veiksmus, kuriais AB „Šiaulių bankas“ savavališkai nusirašė lėšas nuo UAB „Grimeda“ banko sąskaitų, esančių AB „Šiaulių bankas“, neteisėtais, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, grąžinant UAB „Grimeda“ ir AB „Šiaulių bankas“ į būklę, kuri buvo iki savavališko lėšų nurašymo.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas neatskleidė nutartyje cituojamos teismų praktikos esmės ir jų ryšio su nagrinėjama byla, o nutartyje nurodyti precedentai suformuluoti civilinėse bylose, kuriose iš esmės buvo prašoma taikyti turtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, niekaip nepagrindžia nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismo išvadų. Nutartyje cituojama teismų praktika civilinėse bylose tik patvirtina ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.

10.4.       Šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nulemtų ieškovės ūkinės komercinės veiklos žlugimą, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netaptų atsakovės veiklos žlugimo priežastimi. Ieškovės įsitikinimu, pritaikius minėtas apsaugos priemones, kurios yra laikinos, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas. Apeliantė įsitikinusi, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų apsvarstęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsisakymo taikyti padarinius, jis būtų priėjęs išvados, kad, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, status quo situacijos fiksavimas, išlaikant teisinį santykį tokį, koks jis yra ieškinio priėmimo metu, labiausiai atitinka visų teisinių santykio dalyvių interesus ir yra būtinas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

10.5.       Pirmosios instancijos teismas nutartyje neatsižvelgė į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir neturtinį prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių įpareigojimų pobūdį. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra konservacinė. Nutartimi pritaikytos konservacinės laikinosios apsaugos priemonės jokiu būdu savaime nereiškia, jog atsakovei apskritai panaikinama teisė vėliau inicijuoti įsiskolinimo išieškojimą iš įkeisto ieškovės turto, jeigu ieškovė nesilaikytų nustatytos neįvykdytos prievolės įvykdymo tvarkos.

10.6.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino padarinių, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tačiau jos ieškinio reikalavimai būtų teismo patenkinti, ir padarinių, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškovės reikalavimai atmesti. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė jokių didesnių neigiamų padarinių nepatirs ir galės kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolos išieškojimo, tačiau, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimas neteks teisinės prasmės, ir tai galbūt lems net tik papildomą ginčą tarp šalių, bet ir padidins šalių atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismo nutarties hipotetinė prielaida, esą, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, ieškovės teisės galės būti apgintos ateityje atlyginant žalą, vertintinas kaip grynai teorinio pobūdžio samprotavimas.

10.7.       Nagrinėjamu atveju, nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas apskritai pasidarytų neįmanomas, nes, atsakovei pradėjus išieškojimo iš įkeisto ieškovės turto procedūrą ir išieškojus skolą (ar jos dalį), teismo sprendimu nustatyta neįvykdytos prievolės mokėjimo tvarka netektų prasmės – priverstinai realizavus įkeistą, gamybiniam procesui būtiną įrangą ir kitą turtą, perleidus šį realizuotą turtą trečiajam (sąžiningam) asmeniui, restitucijos taikymas natūra taptų nebeįmanomas, nes iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis daiktas. Būtų sužlugdyta ieškovės veikla, nes ji nebegautų pajamų, todėl, netgi vėliau reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, nebebūtų galima atkurti ilgametės maisto produktų gamybos tradicijas turinčios bendrovės gamybos. Bankui pradėjus išieškojimą, ieškovei bus užkirstas kelias toliau plėtoti veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti su savo kreditoriais, įskaitant ir atsakovę, todėl nebeliks ir paties subjekto, kurio naudai priimtas būsimas teismo sprendimas, todėl akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas.

10.8.       Ieškovė siekia, kad būtų nustatyta įgyvendinama ir aiški neįvykdytos atsakovei prievolės mokėjimo tvarka. Tvarkos nustatymas, neįvykdytą prievolės sumą grąžinant periodinėmis lygiomis įmokomis, yra būtinas, siekiant subalansuoti ieškovės ir atsakovės santykių pusiausvyrą bei yra gyvybiškai svarbu ieškovei, kadangi tokiu būdu išsaugodama veiklą ir generuodama iš jos pajamas ji galės įvykdyti įsipareigojimus atsakovei, kurie liko Bankui vienašališkai nutraukus Kredito sutartis. Teismo sprendimu nustačius neįvykdytos prievolės mokėjimo tvarką, ir tenkinus 10 305 885 Eur dydžio turtinius ir neturtinius ieškinio reikalavimus, ieškovės situacija kardinaliai pasikeistų ir galėtų būti atkurta teisinė taika tarp šalių, nesužlugdant 23 metų veiklos istoriją turinčios bendrovės. Ieškovei liko tik vienintelė galimybė išsaugoti veiklą, tačiau atsakovė, kaip ekonomiškai kur kas stipresnė sandorio šalis, nenori suprasti, jog neįvykdytos prievolės sumokėjimo tvarkos nustatymas yra itin reikalingas tolesnės ieškovės veiklos planavimui ir vystymui, ir siekia pradėti išieškojimą iš ieškovės turto, kuris būtinas ieškovės gamybinėje veikloje, užkirsdamas kelią ieškovės veiklos išsaugojimui.

11.       Atsakovė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.        UAB „Grimeda“ pareikštas reikalavimas nustatyti ieškovei AB „Šiaulių bankas“ neįvykdytos prievolės mokėjimo tvarką neatitinka galimo ar įmanomo civilinių teisių gynimo būdo. Ieškovė skunde nurodė eilę teisės normų, kuriomis remiasi ieškinyje, įrodinėdama savo teisių pažeidimą. Net jei bylą nagrinėjant iš esmės būtų nustatyta, kad, kaip teigia ieškovė, atsakovė pažeidė nurodytose teisės normose įtvirtintas pareigas, nei vienu atveju ieškovei neatsiranda teisė reikalauti pakeisti prievolės vykdymo tvarką. Prievolės vykdymo tvarka, vadovaujantis CPK 271, 284 straipsniais gali būti nustatyta ar pakeista tik jau esant teismo sprendimui dėl prievolės vykdymo. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės keliamų reikalavimų pobūdį ir ieškinio pagrindą, pagrįstai vertino tikėtiną ieškinio reikalavimų nepagrįstumą ir pagrįstai atsisakė taikyti prašomo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.

10.2.        Jei teismas spręstų, kad reiškiamas reikalavimas nustatyti UAB „Grimeda“ Bankui neįvykdytos prievolės mokėjimo tvarką yra galimas ar įmanomas civilinių teisių gynimo būdas, t. y. susijęs su Kredito sutartyje nustatytos prievolės vykdymo tvarkos pakeitimu, tokiu atveju pareikštas reikalavimas turėtų būti vertintinas kaip tapatus jau išnagrinėtam teisme (2017 m. spalio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-772-368/2017).

10.3.        UAB „Grimeda“ prievolių įvykdymui pagal Kredito sutartis įkeistas turtas nėra ginčo turtas šioje byloje, todėl bet kokie suvaržymai sietini su AB „Šiaulių bankas“ teisėmis pradėti išieškojimą iš šio turto negalėtų būti apriboti didesne apimti, nei tai yra susiję su šio ginčo apimtimi. Priverstinis vykdymas iš įkeisto turto gali būti pradėtas ne tik tuo atveju, kai skolininkas vėluoja vykdyti prievolę, dėl kurios išdėstymo pateiktas reikalavimas šioje byloje, todėl atitinkamo pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir iš esmės sukurtų teisines pasekmes, kokių nesukurtų net reikalavimo patenkinimas (ieškovė visą bylos nagrinėjimo laiką galėtų išvis nevykdyti jokių įsipareigojimų, nors siekia tik prievolės vykdymo išdėstymo). Kita vertus, byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas negali būti siejama su ieškovės sunkia finansine padėtimi ir siekiu išsaugoti įmone nuo žlugimo. Tam tikslui yra restruktūrizavimo procesas, kuris užtikrina apsaugą nuo išieškojimo procesų (UAB „Grimeda“ nepagrįstai ilgai užsitęsęs restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas
2018 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1733-381/2018), todėl šio ieškinio pateikimas negali tapti priemone pratęsti restruktūrizavimo procese galiojusią apsaugą nuo pradelstų įsipareigojimų priverstinio vykdymo.

10.4.        Vertinant ieškinio padavimo aplinkybes ir ieškinio reikalavimų bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, ieškovės veiksmai pripažintini nesąžiningais ir atitinkančiais piktnaudžiavimą teise, nes faktiškai yra siekiama ne apginti pažeistą teisę, o kitų teisei priešingų tikslų, t.y. kaip įmanoma ilgesnį laiką išvengti įsipareigojimų vykdymo ir bankroto bylos iškėlimo (siekiant ieškinio pateikimo faktu pasinaudoti kaip priemone įrodinėti, jog įsipareigojimai atsakovei laikytini nepradelstais). Kita vertus, teisme yra priimtas ir nagrinėjamas VSDFV pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė bylaNr. eB2-825-613/2019), todėl atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiai dienai yra netikslingas ir ieškovei iškėlus bankroto bylą, įsipareigojimai kreditoriams būtų vykdomi bankroto proceso nustatyta tvarka.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Kretingalės mėsa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Grimeda“ prašė teismo taikyti neturtinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei AB „Šiaulių bankas“ iki teismo sprendimo byloje įsitesėjimo dienos kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal nutrauktas Kredito sutartis išieškojimo atlikimo. Iš ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad šiuo atveju pati ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su vienu iš reikalavimų – nustatyti ieškovės UAB „Grimeda“ neįvykdytos prievolės atsakovei AB „Šiaulių bankas“ vykdymo tvarką: negrąžinta kredito suma turi būti mokama lygiomis dalimis kas mėnesį per 48 mėn. laikotarpį, pirmąją įmoką atidedant 6 mėn., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau, įvertinęs ieškinio turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, jų visetą bei įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas, t. y. nėra akivaizdžios tikimybės, kad teismo sprendimas pagal tokį ieškinį bus priimtas ieškovės naudai.

18.       Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1411-641/2017 atmetė UAB „Grimeda“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių bankas“, kuriuo ieškovė prašė pripažinti Banko atliktą vienašalį Kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu ir pakeisti Kredito sutarčių sąlygas – nustatytus kredito grąžinimo grafikus, negrąžintą paskolos dalį išdėstant septyneriems metams. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-772-368/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas, susijęs su negrąžinto kredito sumos mokėjimo išdėstymu/atidėjimu, iš esmės jau yra išspręstas kitoje byloje, kurioje buvo pareikštas reikalavimas dėl Kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, (tos pačios kredito sumos mokėjimo išdėstymo). Todėl AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimo argumentai, jog toks reikalavimas iš esmės atitinka CPK 271 ir 284 straipsniuose įtvirtintos sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo institutą, yra visiškai pagrįsti. 

19.       Esant konstatuotoms šios nutarties 18 punkte išdėstytoms aplinkybėms, ieškovė, pareikšdama reikalavimą, kurio vykdymo užtikrinimo siekia prašomomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. reikalavimą nustatyti UAB „Grimeda“ neįvykdytos prievolės atsakovei AB „Šiaulių bankas“ vykdymo tvarką, suteikiant teisę negrąžintą kredito sumą išmokėti lygiomis dalimis kas mėnesį per 48 mėn. laikotarpį, pirmąją įmoką atidedant 6 mėn., pasirinko iš esmės aiškiai netinkamą ir procesiškai ydingą teisių gynimo būdą. Pažymėtina, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatytas teisių gynimo sąrašas nėra baigtinis, tačiau pasirinktas teisių gynimo būdas visais atvejais turi būti numatytas materialiosios teisės normose ir reiškiant ieškinį turi būti nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka. Šiuo atveju, ieškovei nevykdant Kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, o atsakovei teisėtai vienašališkai šias sutartis nutraukus ir įsiteisėjus teismo procesiniams sprendimams, kuriais buvo atmestas  reikalavimas dėl Kredito sutarčių sąlygų, susijusių su vykdymo tvarkos ir terminų pakeitimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįvykdė pareigos tikėtinai pagrįsti reiškiamą reikalavimą. Nors atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti ji pateikė išsamias faktines aplinkybes, jų teisinį vertinimą bei nurodė teisės normas, kuriomis ji remiasi, tačiau tokie argumentai neatitinka tikrovės. Nustatytų aplinkybių kontekste, teorinio pobūdžio teiginiai apie atsakovės, kaip kredito įstaigos, teisių nepažeidžiamumą, keičiant nustatytą prievolės įvykdymo tvarką, bei nuoroda į  CK 1.5 straipsnio nuostatas, nėra pakankami pareikšto reikalavimo preliminariam pagrįstumui konstatuoti. 

20.       Pasisakant dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, reikšminga tai, kad, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindė iš esmės dviem argumentais. Pirma, kad priverstinai realizavus UAB „Grimeda“ veiklai reikalingą turtą, būsimu teismo sprendimu nustatyta neįvykdytos prievolės vykdymo tvarka netektų prasmės, nes, perleidus šį priverstinai realizuotą turtą trečiajam (sąžiningam) asmeniui, restitucijos taikymas natūra bus nebeįmanomas. Antra, pradėjus priverstinį išieškojimą, ieškovės padėtis komplikuotųsi, kadangi ji nebegalėtų savo veikloje naudoti turto, kuris būtinas jos nepertraukiamos veiklos vykdymui bei pajamų gavimui. Aukščiau minėta, kad ieškovės reikalavimas nustatyti laiku neįvykdytos prievolės vykdymo tvarką pripažintas preliminariai nepagrįstu, taigi ir grėsmės tokio reikalavimo įvykdymui nekyla. Kita vertus, kaip teisingai nurodė atsakovė AB „Šiaulių bankas“, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti siejamas su ieškovės sunkia finansine padėtimi.

22.       Vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas atsakovui, nesuteikia pranašumo kitai šaliai (ieškovei) ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010).

23.       Nors įstatyme nenustatyta, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų, bet tokios aplinkybės turi būti nurodomos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų galima įvertinti prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra paremtas prielaidomis ir subjektyviu ieškovės situacijos vertinimu, o neobjektyviais įrodymais ir faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodymų, jog atsakovas jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nebūtų pajėgus įvykdyti tokį teismo sprendimą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. 

24.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

25.       Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Aldona Tilindienė