VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ardemus“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl avanso grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ardemus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. Ž. 10 000 Eur avansą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė UAB „Ardemus“ ir atsakovas V. Ž. 2021 metų gruodžio mėnesį žodžiu susitarė dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šalys taip pat susitarė, jog prieš pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą bus pasirašyta preliminarioji pirkimo– pardavimo sutartis ir ieškovė sumokės atsakovui 10 000 Eur avansą pagal preliminariąją sutartį. 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovė bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui sutartą 10 000 Eur sumą ir šalys žodžiu sutarė, jog rašytinę preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį sudarys jau po šventinio laikotarpio (Kalėdų ir Naujųjų metų). Nepaisant šalių susitarimo, atsakovas dėl įvairių jo nurodomų priežasčių taip ir neatvyko pasirašyti rašytinės preliminariosios pirkimo– pardavimo sutarties, nors ieškovė, nuolat skambindama, ragino atsakovą susitikti ir įtvirtinti šalių susitarimą rašytine sutartimi. Kadangi atsakovas taip ir neįvykdė šalių susitarimo sudaryti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė žodžiu pareikalavo iš atsakovo grąžinti pastarajam sumokėtą 10 000 Eur dydžio avansą, tačiau pastarasis minėtų pinigų ieškovei negrąžino.
3. Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju šalys dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo susitarė žodžiu ir ieškovė sumokėjo avansą pagal sutartį, tačiau rašytinė preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta – pastaroji laikytina negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsnio nuostatas šiuo atveju yra taikytina restitucija, t. y. šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
4. Atsakovas V. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
5. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. gruodžio mėnesį sudarė žodinį susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo už 90 000 Eur sumą. Susitarimo metu atsakovas ieškovei pateikė visus savo rekvizitus, reikalingus preliminariajai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Pagal šalių susitarimą pagrindinė sutartis turėto būti sudaryta ir už sklypą visiškai atsiskaityta per 6 mėnesius nuo susitarimo dienos, t. y. iki 2022 m. birželio 1 d., o avansinis mokėjimas sumokėtas per 5 dienas. Ieškovei nenupirkus minėto sklypo per nustatytą terminą atsakovas palieka sau avansinį mokėjimą kaip minimalų mokėjimą nuostoliams padengti. Pagal šalių susitarimą atsakovas 2021 m. gruodžio 22 d. gavo 10 000 Eur avansinį mokėjimą, tačiau preliminariosios sutarties ieškovė nesudarė. Atsakovas su ieškove bendravo telefonu bei susitikinėjo dėl įvairių kitų klausimų, bet per visą laikotarpį nebuvo pakviestas pasirašyti sutarties. Taip pat atsakovas per visą laikotarpį negavo jokios pretenzijos dėl susitarimo vykdymo. Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių įrodymų apie raginimus (raštai, skambučiai) įvykdyti prievolę pagal šalių susitarimą. Iki 2023 m. birželio 1 d. negavus jokių pasiūlymų iš ieškovės, 2023 m. liepos 1 d. ginčo sklypas buvo parduotas už 70 000 Eur. Dėl šios priežasties atsakovo nuostoliai sudarė 20 000 Eur. Kadangi sklypas buvo parduotas su nuostoliais, ieškovės avansinis mokėjimas iš dalies padengė minėtus nuostolius, todėl ieškovei avansinis mokėjimas nebuvo grąžintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Ardemus“ iš atsakovo V. Ž. 10 000 Eur negrąžintą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 725 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Ardemus“ 2021 m. gruodžio 22 d. sumokėjo atsakovui V. Ž. 10 000 Eur dydžio avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „pagal preliminarią sutartį už sklypą (duomenys neskelbtini)“. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad šis mokėjimas buvo atliktas pagal šalių žodinį susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat, jog rašytinė preliminarioji sutartis šalių nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo sudaryta ir pagrindinė pirkimo– pardavimo sutartis. Ieškovės teigimu, ji žodžiu pareikalavo, kad atsakovas grąžintų jam sumokėtą avansą, tačiau pastarasis šių pinigų ieškovei negrąžino. Atsakovo teigimu, preliminariosios sutarties ieškovė taip ir nepateikė, žemės sklypas buvo parduotas 2023 m. liepos 1 d. už 70 000 Eur, t. y. 20 000 Eur mažesnę kainą nei buvo sutarta su ieškove, taigi atsakovas patyrė nuostolį, tačiau įrodymų, skirtų pagrįsti šioms atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytoms aplinkybėms, atsakovas nepateikė.
8. Pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Atsakovas teigė esant sudarytą šalių susitarimą dėl netesybų, tačiau jokių įrodymų pagrįsti šiai aplinkybei nepateikė, todėl šį faktą teismas laikė neįrodytu. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė atsakovui pasirūpinti atstovavimu procese, tačiau atsakovas nusprendė šiuo teismo siūlymu nesinaudoti. Atsakovui teismo posėdžio metu taip pat buvo išaiškinta jam tenkanti įrodinėjimo pareiga pagrįsti savo atsikirtimus įrodymais ir tai, kad teismas tokio pobūdžio byloje įrodymų savo iniciatyva nerenka. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad jų sudaryta preliminarioji sutartis neatitiko įstatymo reikalaujamos formos, t. y. buvo sudaryta žodžiu, todėl ji laikytina negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikytina restitucija. Byloje nėra duomenų, kad pagal šią sutartį ieškovė būtų ką nors gavusi, o atsakovas neginčija gavęs iš ieškovės 10 000 Eur dydžio avansą, todėl sutarčiai esant negaliojančiai, atsakovas įpareigotinas grąžinti iš ieškovės gautą 10 000 Eur dydžio avansą. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus visiškai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 725 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas V. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
10. Nurodė, kad jis ir ieškovė 2021 m. gruodžio mėnesį sudarė žodinį susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo už 90 000 Eur sumą. Pagal šalių susitarimą pagrindinė sutartis turėto būti sudaryta ir už sklypą visiškai atsiskaityta per 6 mėnesius nuo susitarimo dienos, t. y. iki 2022 m. birželio 1 d., o avansinis mokėjimas sumokėtas per 5 dienas. Ieškovei nenupirkus minėto sklypo per nustatytą terminą avansinis mokėjimas, kaip minimalus mokėjimas nuostoliams padengti, turi likti atsakovui. Pagal šalių susitarimą atsakovas 2021 m. gruodžio 22 d. gavo 10 000 Eur avansinį mokėjimą, tačiau šalys preliminariosios rašytinės sutarties nesudarė, nes pasitikėjo vienas kitu. Iki 2023 m. birželio 1 d. negavus jokių pasiūlymų iš ieškovės, 2023 m. liepos 1 d. ginčo sklypas buvo parduotas už 70 000 Eur, todėl atsakovo nuostoliai sudarė 20 000 Eur. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog tiek atsakovas, tiek ieškovė turėjo suinteresuotumą sudaryti nekilnojamojo ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas nuolat siūlė ieškovei sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ji atsisakė ją sudaryti. Šalys buvo pasiekusios tokią derybų stadiją, kad atsakovui nekilo abejonių, jog preliminarioji sutartis bus sudaryta ir turtas galiausiai bus nupirktas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių ir faktinių santykių visumos sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių požiūriu, šalių elgesio santykių metu ir atsisakymo galiausiai sudaryti pagrindinę sutartį priežastis. Ieškovė yra kalta dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, todėl šiuo atveju neigiamos teisinės pasekmės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo turi atitekti ieškovei.
11. Atsakovė UAB „Ardemus“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
12. Nurodė, kad ieškovė neginčija, jog šalys bendradarbiavo ne tik šiai bylai aktualiu klausimu, todėl tarp jų buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai ir būtent todėl ieškovė pervedė atsakovui 10 000 Eur sumą dar prieš pačios rašytinės preliminarios sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, tiek siekdama sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą, tiek siekdama paskatinti atsakovą derybose dėl galutinių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų sudarymo. Priešingai nei teigia atsakovas, šalys nebuvo susiderinusios galutinės ieškovo planuojamo įsigyti žemės sklypo kainos ir tai buvo derybų klausimas, dėl to atsakovo teiginys, kad ieškovė tariamai buvo įsipareigojus įsigyti aktualų sklypą iš atsakovo už 90 000 Eur kainą neatitinka tikrovės ir šio savo teiginio atsakovas nepagrindė tinkamais įrodymais. Atsakovas niekaip logiškai nepaaiškina, dėl kokių priežasčių per visą derybų laiką pats nepateikė jokio preliminarios sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projekto ieškovei ar kitaip ragino ieškovę kuo greičiau sudaryti rašytinę sutartį. Atsakovo teiginiai prieštarauja elementariai logikai, kadangi būtent ieškovė sumokėjo pastarajam 10 000 Eur sumą, t. y. akivaizdžiai buvo suinteresuota sudaryti tiek preliminariąją sutartį, tiek įsigyti aktualų ginčui sklypą. Atsakovas įrodymais nepagrindė ne tik to, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios 90 000 Eur dydžio žemės sklypo kainos, bet nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikia įrodymų, jog aktualų ginčui sklypą pardavė už 70 000 Eur. Atsakovo nurodomos aplinkybės, t. y. tai, kad jis, negrąžinęs ieškovei pastarosios sumokėto avanso, vis dėl to pardavė žemės sklypą trečiajai šaliai, įrodo būtent atsakovo nesąžiningą elgesį, kadangi pastarasis, nejausdamas jokių įsipareigojimų prieš ieškovę, disponuodamas pastarosios atsakovui sumokėtais pinigais be jokių kliūčių pardavė žemės sklypą trečiajam asmeniui. Atsakovas, nesant jokio tam teisinio ar faktinio pagrindo tvirtina, kad ieškovės sumokėti 10 000 Eur turi būti laikomi daliniu atsakovo tariamų nuostolių kompensavimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ardemus“ 2021 m. gruodžio 22 d. sumokėjo atsakovui V. Ž. 10 000 Eur dydžio avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „pagal preliminarią sutartį už sklypą (duomenys neskelbtini)“. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad šis mokėjimas buvo atliktas pagal šalių žodinį susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat dėl to, jog rašytinė preliminarioji sutartis šalių nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo sudaryta ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovės teigimu, ji žodžiu pareikalavo, kad atsakovas grąžintų jam sumokėtą avansą, tačiau pastarasis šių pinigų ieškovei negrąžino.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atsakovui sumokėto 10 000 Eur avanso grąžinimo. Šalys neginčija fakto, kad 10 000 Eur suma ieškovės buvo sumokėta atsakovui kaip avansas už ketinamą pirkti žemės sklypą, šalys pirkimo-pardavimo sutarties taip ir nesudarė. Ieškovės teigimu, atsakovas gautą avansą turi grąžinti ieškovei, atsakovas teigia, kad avanso grąžinti neturi, nes dėl nesudaryto sandorio patyrė 20 000 Eur nuostolių.
16. Ieškovė nurodo, kad avansas buvo sumokėtas dar iki preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau šalys šios sutarties taip ir nesudarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Taigi, pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011).
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014, ir kt.). Tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju abi šalys, minta, neneigia fakto, kad rašytinė preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
18. CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Remiantis CK 1.93 straipsnio 1 dalimi, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Remiantis CK 1.93 straipsnio 5 dalimi, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Remiantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad šalys nesudarė rašytinės preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, šalių sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovė atsakovui pervedė 10 000 Eur avansą neatitiko įstatymo reikalaujamos formos (CK 6.165 straipsnio 2 dalis numato, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią), todėl ši žodinė sutartis laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikoma restitucija, tai yra sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, kas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas privalo grąžinti ieškovei iš jos gautą 10 000 Eur avansą.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys buvo sutarusios dėl žemės sklypo pirkimo už 90 000 Eur sumą; ieškovei nenupirkus minėto sklypo per nustatytą terminą avansinis mokėjimas, kaip minimalus mokėjimas nuostoliams padengti, turi likti atsakovui; 2023 m. liepos 1 d. ginčo sklypas buvo parduotas už 70 000 Eur, todėl atsakovo nuostoliai sudarė 20 000 Eur. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Tinkamas civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Šiuo atveju atsakovas į bylą neteikia įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomus teiginius, todėl tokie atsakovo teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog šalys buvo sutariusios, kad ieškovė žemės sklypą iš atsakovo pirks už 90 000 Eur, jog šalys buvo sutariusios dėl avanso likimo atsakovui, taip pat, kad atsakovas žemės sklypą pardavė už 70 000 Eur.
20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių ir faktinių santykių visumos sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių požiūriu, šalių elgesio santykių metu ir atsisakymo galiausiai sudaryti pagrindinę sutartį priežastis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
21. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
23. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas iš atsakovo V. Ž. ieškovės UAB „Ardemus“ naudai priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Ardemus“ (į. k. 304588689) iš atsakovo V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius