Administracinė byla Nr. eA-3259-629/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02408-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, antstolis R. V.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 3R-463(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir ištirti, ar antstolis R. V. 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:50:38 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:59:01 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 16:18:26 val., 2018 m. rugsėjo 28 d. 11:38:55 val. ir 2019 m. vasario 13 d. 21:48:58 val. teikdamas užklausas Nekilnojamojo turto registrui (toliau – ir NTR) apie J. Š. turtą, nepažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas 2016/679, BDAR) ir/ar Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ); 3) priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 18 d. NTR patikrinus asmens duomenų teikimo suvestinę, paaiškėjo, kad antstolis R. V. 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:50:38 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:59:01 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 16:18:26 val., 2018 m. rugsėjo 28 d. 11:38:55 val. ir 2019 m. vasario 13 d. 21:48:58 val. teikė užklausas apie pareiškėjo turtą – nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. rinko pareiškėjo asmens duomenis be teisėto pagrindo, be jo sutikimo ir net pareiškėjui nieko apie tai nežinant.
3. Pareiškėjo vertinimu, laikotarpiu 2018 m. rugpjūčio–2019 m. vasario mėn. antstoliui nebuvo teisėto pagrindo rinkti jo asmens duomenis, t. y. teikti užklausas NTR apie jo turtą. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 21 straipsnio 1 dalimi padarė išvadą, kad antstolis R. V. nepažeidė pareiškėjo teisių, kadangi ginčo situacijai taikytina Reglamento 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta išimtis – tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis suteikia teisę neatlygintinai gauti (rinkti) duomenis apie skolininko turtą ir kt., o ne gauti (rinkti) duomenis apie bet kokius kitus ir visus asmenis, kurie nėra skolininkai Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis aktualiu laikotarpiu nebuvo skolininkas vykdomojoje byloje, todėl antstolis be pareiškėjo sutikimo neturėjo teisės rinkti jo asmens duomenų.
4. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. vasario 19 d. jo atstovas elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį R. V., prašydamas paaiškinti, kodėl 2018 m. rugpjūčio–2019 m. vasario mėn. buvo teikiamos užklausos NTR apie pareiškėjo turtą. Antstolis R. V. 2019 m. vasario 19 d. elektroniniu paštu atsakė, kad nurodytu laiku duomenų apie pareiškėją nerinko, VĮ Registrų centro sistema paiešką užfiksavo todėl, kad antstolio skolininku yra pareiškėjo bendraturtis arba, kad skolininkas, apie kurį buvo renkami duomenis, nurodytas pareiškėjui priklausančio turto NTR įraše juridinių faktų ar žymų skiltyje. Kadangi tokie antstolio aiškinimai buvo nekonkretūs, 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjo atstovas pakartotinai kreipėsi į antstolį, kuris atsakė, kad nurodytu laiku duomenų nei apie pareiškėją, nei apie jo sutuoktinę nerinko, o užklausos buvo atliktos kito asmens atžvilgiu. Kadangi antstolio paaiškinimai prieštaravo objektyviai realybei, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas ištirti, ar tokie antstolio R. V. veiksmai nepažeidžia BDAR ir ADTAĮ. Pareiškėjo teigimu, atsakovas jokio realaus tyrimo neatliko, o apsiribojo antstolio R. V. gautu paaiškinimu, kad jis apie pareiškėją duomenų nerinko, o rinko duomenis apie kitą asmenį, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė visų įrašų, kurie yra susiję su asmeniu, apie kurį renkama informacija, sąrašą ir galimai užfiksuoja, kad buvo peržiūrėta su kitu asmeniu, kuris taip pat yra susijęs su šiais įrašais, susijusi informacija, nors realiai detalus NTR įrašas ir neperžiūrimas. Pareiškėjo vertinimu, tokie antstolio R. V. samprotavimai, o atitinkamai ir atsakovo Sprendimo motyvai, neturi jokio pagrindo. Pareiškėjo nuomone, antstoliui R. V. galimai įtaką darė BUAB „Virtualios pramogos“ bankroto administratorius UAB „Ius positivum“.
5. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neatliko išsamaus tyrimo, nes net nesiaiškino, ar antstolis realiai peržiūrėjo detalius NTR įrašus apie pareiškėją, nesikreipė į VĮ Registrų centrą, kad šis pateiktų informaciją, ar tikrai antstolis rinko informaciją apie kitą asmenį, pasitenkino antstolio paaiškinimu, kad informacija apie pareiškėją neišsaugota, nors visa informacija vykdomosiose bylose turi būti saugoma.
6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis neatliko jokio realaus tyrimo yra nepagrįsti, kadangi Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris 2019 m. balandžio 1 d. pateikė atsakymą ir NTR Centrinio duomenų banko išrašą (su istorija). Iš šių duomenų Inspekcija nustatė, kad nekilnojamojo turto paieška atlikta Antstolių informacinėje sistemoje vykdomosios bylos kontekste, ieškant informacijos apie visus nekilnojamojo turto objektus, kuriuose yra įrašai skolininko G. P. duomenimis. Pagal VĮ Registrų centro pateiktą NTR Centrinio duomenų banko išrašą (su istorija) atsakovas nustatė, kad G. P. atliko pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus (2016 m. rugpjūčio 11 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla). VĮ Registrų centro pateiktą informaciją patvirtino ir antstolis R. V., pateikdamas 2019 m. gegužės 10 d. raštą Nr. S-19-1289, kuriame nurodė, kad vykdomojoje byloje visi duomenys buvo renkami tik apie kitą asmenį, t. y. ne apie pareiškėją, o apie skolininką G. P., nurodė jog buvo surinkta bendro pobūdžio informacija apie G. P. turtinę padėtį, patikrinti istoriniai įrašai, reikalingi analizuojant skolininko turtinę padėtį pakeitusias aplinkybes. Vadovaudamasi Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija padarė išvadą, kad antstolis R. V., vykdydamas Antstolių įstatyme pavestas funkcijas, pagrįstai ir teisėtai rinko duomenis apie skolininką G. P. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundo nagrinėjimui nebuvo reikalinga papildomai aiškintis, ar tikrai VĮ Registrų centras antstoliui R. V. pateikė visų įrašų, kurie susiję su skolininku sąrašą, ir, ar užfiksavo, kad buvo peržiūrėta su skolininko susijusi informacija ir, kodėl R. V. negalėjo Inspekcijai nurodyti, ar buvo peržiūrėta detali NTR centrinio duomenų banko informacija apie nekilnojamąjį turtą.
8. Atsakovo manymu, nėra pagrindo pareiškėjui teigti, jog prieigos prie asmens duomenų buvo sudarytos platesne apimtimi, nei tai reikalinga Antstolių įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti, todėl pareiškėjo argumentas, kad VĮ Registrų centras antstoliui R. V. pateikė perteklinius duomenis yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A525-1641/2010) yra nurodęs, kad į Inspekcijos kompetenciją neįeina tyrimas, ar Inspekcijai pateikti dokumentai yra suklastoti. Todėl Inspekcija neturi pareigos tirti jai pateiktos informacijos teisingumo. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimo metu Inspekcijos nustatytų aplinkybių, nebuvo jokių kitų objektyvių faktų ar duomenų, kurie keltų abejonių dėl pateiktos informacijos teisingumo. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo argumentas, kad antstoliui R. V. galimai įtaką darė ieškovas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3469-565/2017, neturi jokio objektyvaus pagrindo.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal Centrinio duomenų banko paieškų audito sistemoje esančią informaciją, nustatyta, jog pareiškėjui J. Š. priklausančio nekilnojamojo turto duomenis, suformavę NTR centrinio duomenų banko išrašą su istoriniais duomenimis, peržiūrėjo antstolio R. V. kontoros darbuotoja I. K. (2018 m. rugpjūčio 13 d.) ir antstolis R. V. (2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. vasario 13 d.). Duomenys teikti automatiniu būdu pagal sudarytą sutartį. Nekilnojamojo turto paieška atlikta Antstolių informacinėje sistemoje vykdomosios bylos kontekste, ieškant informacijos apie visus nekilnojamojo turto objektus, kuriuose yra įrašai su pagrindinio skolininko asmens duomenimis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.2 papunktyje („Daikto registravimas ir kadastro žymos“) nurodyta, jog pagrindinis bylos skolininkas G. P. atliko pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. R. V. nurodė, kad vykdo skolos išieškojimą iš skolininko G. P. Duomenys vykdomojoje byloje buvo renkami ir tvarkomi remiantis Antstolių įstatymo 22 straipsniu. Vykdomojoje byloje buvo surinkta bendro pobūdžio informacija apie skolininko turtinę padėtį, patikrinti istoriniai įrašai, reikalingi analizuojant skolininko turtinę padėtį pakeitusias aplinkybes, taip pat buvo daryta užklausa dėl NTR įrašų, kuriuose skolininkas nurodytas prie juridinių faktų.
13. Antstolis pažymėjo, kad kiekvieną kartą teikiant užklausą, VĮ Registrų centras pateikia visų įrašų, kurie susiję su asmeniu, apie kurį renkama informacija, sąrašą ir galimai užfiksuoja, kad buvo peržiūrėta su kitu asmeniu, kuris taip pat yra susijęs su šiais įrašais, susijusi informacija, nors realiai detalus NTR įrašas ir neperžiūrimas. Taip nutiko ginčo atveju, nes skolininkas G. P. atliko pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, todėl NTR peržiūrint skolininko duomenis galėjo būti peržiūrėti ir pareiškėjo asmens duomenys. Nustatyti, ar buvo peržiūrėta detali NTR informacija apie turtą, kuris priklauso pareiškėjui, neturėjo galimybės, nes ši informacija vykdomojoje byloje neišsaugota. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojas ar skolininkas būtų prašę informacijos apie bylos eigą ar pageidavę susipažinti su vykdomąja byla, todėl duomenys iš NTR nebuvo perduoti tretiesiems asmenims.
14. Remiantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies b punktu, trečiųjų asmenų informavimas realiai nėra įmanomas, nes tai reikalauja neproporcingų pastangų. Remiantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies b punktu, pareiškėjas atskiru pranešimu nebuvo informuotas, kad tikrinant NTR duomenis apie skolininką (kitą asmenį) galėjo būti peržiūrėti ir pareiškėjo duomenys.
15. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas) dėl prejudicinio sprendimo šiuo klausimu: ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas apima nagrinėjamoje byloje aptariamą situaciją, kai nekilnojamojo turto registrą tvarkantis subjektas antstoliui, kuris atlieka vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją ir kuris renka asmens duomenis apie vykdomosios bylos skolininko nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, suteikiami asmens duomenys apie kito asmens, kuris nėra antstolio vykdomosios bylos skolininkas ar kitas vykdomojoje byloje dalyvaujantis asmuo ir kurį su antstoliu vykdomosios bylos skolininku sieja tik tai, kad skolininkas praeityje atliko to asmens nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos. Pareiškėjo nuomone, kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje yra būtina, nes nacionalinė teisė šioje byloje nagrinėjamos situacijos nereglamentuoja. Pareiškėjo vertinimu, Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis šioje byloje netaikytina, nes pareiškėjas nėra antstolio R. V. vykdomos vykdomosios bylos skolininkas ar kitas vykdomojoje byloje dalyvaujantis asmuo.
16. Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo prašymu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas dėl Sprendimo yra susijęs ne tiek su BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatomis, kiek su nacionalinės teisės, t. y. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies, nuostatų taikymo ir aiškinimo klausimu.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nesutiko su pareiškėjo prašymu ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje klausimai yra susiję ne su Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punkto aiškinimu, o Antstolių įstatymo nuostatomis.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis R. V. nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, nes nurodytoje situacijoje Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje renkami duomenys apie skolininką, o ne apie išrašuose nurodytus susijusius asmenis, nėra pagrindo teigti, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas neapima nurodytos situacijos.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo J. Š. skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. Š. skundą. Taip pat teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė 23,29 Eur pareiškėjo naudai.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu ištirti, ar antstolis R. V. 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:50:38 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:59:01 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 16:18:26 val., 2018 m. rugsėjo 28 d. 11:38:55 val. ir 2019 m. vasario 13 d. 21:48:58 val., teikdamas užklausas NTR apie jo turtą, nepažeidė BDAR ir/ar ADTAĮ nuostatų. Inspekcija 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. 2R-1575(2.13.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris 2019 m. balandžio 1 d. raštu Nr. S-20100(1.17E) pateikė atsakovui jo prašomą informaciją ir su ja susijusius duomenis. Inspekcija 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 2R-1921 kreipėsi į antstolį R. V. su prašymu pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjo skundu. Antstolis 2019 m. gegužės 10 d. Inspekcijai pateikė atsakymą Nr. S-19-1289, kuriame nurodė, kad vykdomojoje byloje visi duomenys buvo renkami tik apie kitą asmenį – skolininką G. P. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir gautą informaciją, Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
21. Teismas nekvestionavo fakto, kad antstolio užklausa Antstolių informacinėje sistemoje buvo atlikta vykdomosios bylos Nr. 9580179/1/14/1216 kontekste, ieškant informacijos apie visus nekilnojamojo turto objektus, kuriuose yra įrašai su pagrindinio skolininko (ne pareiškėjo) asmens duomenimis, ir to fakto, kad antstoliui duomenys teikti pagal Antstolių informacinės sistemos naudojimo sutartį Nr. AIS-52, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, kuris nėra minėtos vykdomosios bylos dalyvis, Inspekcijai kėlė klausimą, kodėl kelis kartus ir skirtingais laikais (2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 d. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. vasario 13 d.) buvo peržiūrėti jo, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis, detalūs nekilnojamojo turto registro duomenys, o pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas ir sutikimo nedavė.
22. Teismas pažymėjo, jog į BDAR 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą duomenų tvarkymo sąvoką įeina ir duomenų rinkimas, ir susipažinimas su asmens duomenimis, ir atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis ir kt. Dėl to, teismo vertinimu, asmens duomenų peržiūrėjimas (nors ir vykdomosios bylos kontekste), nesant tam teisėto pagrindo ir pažeidus BDAR 5 straipsnio 1 dalyje su duomenų tvarkymu susijusius principus, būtų pagrindas konstatuoti asmens duomenų tvarkymo neteisėtumą. Antstolis Inspekcijai nurodė, jog jis vykdomojoje byloje rinko duomenis tik apie skolininką G. P., tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl vykdomosios bylos kontekste buvo peržiūrėti būtent pareiškėjo, kuris nėra susijęs su vykdomąją byla (nėra skolininkas ar vykdomosios bylos dalyvis), nekilnojamojo turto registro duomenys su istorija, kuriuose yra tik viena kadastro žyma (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.2 punkte) – jog skolininkas G. P. atliko pareiškėjui nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus. Antstolio rašte taip pat nenurodytos priežastys, kodėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto registro duomenys su istorija antstoliui vykdomojoje byloje buvo reikalinga peržiūrėti net tris kartus ir skirtingu laiku.
23. Antstolis darė prielaidą, jog kai antstolis kiekvieną kartą daro užklausą, VĮ Registrų centras pateikia visų įrašų, kurie susiję su asmeniu, apie kurį renkama informacija, sąrašą ir galimai užfiksuoja, kad buvo peržiūrėta su kitu asmeniu, kuris taip pat yra susijęs su šiais įrašais, susijusi informacija, nors realiai detalus Nekilnojamojo turto registro išrašas ir neperžiūrimas. Tačiau VĮ Registrų centro rašte nurodyta, jog ginčo atveju pareiškėjo nekilnojamojo turto registro įrašas su istorija buvo peržiūrėtas (o ne galimai peržiūrėtas) ir kelis kartus skirtingu laiku. Inspekcija Sprendime dėl tokių antstolio daromų prielaidų prieštaravimo VĮ Registrų centro pateiktai informacijai nepasisakė ir šių aplinkybių nagrinėdama pareiškėjo skundą netyrė.
24. Antstolis Inspekcijai nurodė, kad tretiesiems asmenis pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti, nes nei skolininkas, nei išieškotojas su vykdomąją byla nebuvo susipažinęs. Taip pat nurodė, jog informacija (detalus pareiškėjo turto NTR išrašas) neišsaugota vykdomojoje byloje. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas (CPK 639 str. 2 p. ir 643 str. 2 p.), vykdymo proceso šalys turi absoliučią teisę bet kada susipažinti su vykdomąja byla. Inspekcija šių antstolio nurodytų aplinkybių netyrė (nors ADTĮ 12 str. tam suteikia plačius įgaliojimus) ir dėl jų Sprendime nepasisakė. Inspekcija Sprendime taip pat nepasisakė dėl antstolio pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis, apie asmens duomenų rinkimą, nors antstolis Inspekcijai nurodė argumentus, dėl ko, jo vertinimu, toks pareiškėjo informavimas ginčo atveju nebuvo reikalingas.
25. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad Inspekcija Sprendimą priėmė neatlikusi išsamaus tyrimo, o Sprendimas pagrįstas tik antstolio nurodytais subjektyviais samprotavimais dėl duomenų tvarkymo teisėtumo. Tik atlikus pareiškėjo skundo išsamų tyrimą yra galimas išvados darymas apie pareiškėjo, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis, asmens duomenų tvarkymo (nekilnojamojo turto duomenų peržiūrėjimo, pareiškėjo nekilnojamojo turto registro įrašo su istorija vykdomoje byloje buvimu/nebuvimu, trečiųjų asmenų (vykdomosios bylos skolininko, išieškotojo ir kt.) susipažinimo/nesusipažinimo su pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašu su istorija, šių duomenų vykdomojoje byloje išsaugojimu/neišsaugojimu ir pan.) teisėtumo ir atitikimo BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams bei BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytiems teisėto duomenų tvarkymo kriterijams.
26. Teismas konstatavo, kad Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, pripažino Sprendimą neteisėtu ir jį panaikino.
27. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT teismas pažymėjo, kad pareiškėjo keliamas klausimas nėra susijęs su konkrečių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu ar galiojimu, kadangi nagrinėjamu atveju vertintinas nacionalinis teisės aktas – Antstolių įstatymas, o ESTT neaiškina nacionalinės teisės.
III.
28. Atsakovas VDAI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
29. Inspekcija pažymi, kad Sprendimą priėmė pagrįsdama skundo nagrinėjimo metu nustatytais faktais ir Antstolių įstatymo bei BDAR normomis. Sprendimo priėmimui reikšmingi faktai buvo nustatyti remiantis antstolio pateikta informacija, įrodymu (išrašu iš Antstolių informacinės sistemos) bei antstolio informacija patvirtinančia VĮ Registrų centro Inspekcijai pateiktą informaciją. Teismo teiginys, kad antstolis nenurodė jokių argumentų, kodėl vykdomosios bylos kontekste buvo peržiūrėti būtent pareiškėjo, kuris nėra susijęs su vykdomąja byla, duomenys apie nekilnojamąjį turtą su istorija, yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi antstolis 2019 m. gegužės 10 d. rašte Nr. S-19-1289 nurodė, jog: vykdomojoje byloje visi duomenys buvo renkami apie kitą asmenį; užklausa daryta dėl NTR įrašų, kuriuose skolininkas nurodytas prie juridinių faktų, kurie reikšmingi vertinant galimybes išieškoti skolą iš skolininko turto; kiekvieną kartą teikiant užklausas VĮ Registrų centras pateikia visų įrašų, kurie susiję su asmeniu, apie kurį renkama informacija sąrašą ir galimai fiksuoja, kad buvo peržiūrėta su kitu asmeniu susijusi informacija, nors realiai detalus NTR įrašas ir neperžiūrimas. Inspekcija, priimdama Sprendimą, rėmėsi ne tik antstolio, bet ir VĮ Registrų centro pateikta informacija, kad duomenys apie pareiškėją nebuvo renkami.
30. Išvadą, kad antstolis netvarkė pareiškėjo asmens duomenų, Inspekcija padarė remiantis ne tuo, kad antstolis peržiūrėjo, ar neperžiūrėjo NTR centrinio duomenų banko išrašą apie nekilnojamąjį turtą, o tuo, kad ne pagal pareiškėjo asmens duomenis jis rinko duomenis VĮ Registrų centro centriniame duomenų banke. Šią išvadą Inspekcija padarė remdamasi VĮ Registrų centro rašte pateikta informacija, kad patikrinus sistemoje esančią informaciją, nustatyta, jog nekilnojamojo turto paieška atlikta Antstolių informacinėje sistemoje vykdomosios bylos kontekste, ieškant informacijos apie visus nekilnojamojo turto objektus, kuriuose yra įrašai su pagrindinio skolininko G. P. (ne su pareiškėjo) asmens duomenimis. Antstolis negali būti laikomas atsakingu už tai, kad jam renkant vieno asmens duomenis, atsižvelgiant į duomenų iš NTR teikimo būdus ir formas, bus pateikti ir kitų asmenų duomenys. Atsakovui nustačius faktą, kad antstolis nesiekė rinkti duomenų apie pareiškėją, Inspekcijai priimant sprendimą, nebuvo teisiškai reikšminga nustatyti, dėl kokių priežasčių jis vykdomojoje byloje rinko duomenis apie skolininką (ne pareiškėją) keturis kartus. Be to, jei duomenų valdytojas renka tuos pačius asmens duomenis keletą kartų, duomenų rinkimo veiksmo atlikimo skaičius nėra reikšmingas, kadangi dėl to nesikeičia renkamų asmens duomenų apimtis.
31. Nepaisant to, kad CPK yra įtvirtinta proceso šalims teisė bet kada susipažinti su vykdomąja byla, tai savame nereiškia, kad tokia teise buvo pasinaudota. Be to, Inspekcija neturėjo jokių duomenų, kad antstolio pateikta informacija, jog tretiesiems asmens pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti, yra neteisinga.
32. Atsakovo vertinimu, nustačius, kad antstolis, kaip duomenų valdytojas, rinko duomenis ne apie pareiškėją, o apie kitą asmenį, nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti antstolio, kaip duomenų valdytojo, pareigų pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo atžvilgiu. Skunde nebuvo išreikštas pareiškėjo prašymas dėl teisės būti informuotam apie jo asmens duomenų tvarkymą įvertinimo.
33. Atsakovas į bylą pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose teigia, jog Inspekcija skundo nagrinėjimo metu nustatė ir apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuo atveju antstolis, užklausą vykdomosios bylos kontekste atliko dėl NTR įrašų, kuriuose skolininkas G. P. nurodytas prie juridinių faktų (kur yra registruojami pirkimo-pardavimo, nuomos ir kiti su skolininku susiję juridiniai faktai, reikšmingi vertinant galimybes išieškoti skolą iš skolininko G. P. turto). VĮ Registrų centro pateikta informacija tik patvirtina, kad antstolis, pasirinkęs teisių tipą „Juridiniai faktai“, neturėjo galimybės gauti informacijos apie skolininką pagal atskirus juridinius faktus. Be to, antstolis, nematydamas visos informacijos apie juridinius faktus, negalėtų išskirti, kurie duomenys jam yra reikalingi, o kurie ne.
34. Pareiškėjas J. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
35. Pareiškėjas pažymi, kad Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis suteikia teisę gauti (rinkti) duomenis apie skolininko turtą, o ne gauti (rinkti) duomenis apie bet kokius kitus asmenis, kurie nėra skolininkai. Pareiškėjas nebuvo skolininkas vykdomojoje byloje, todėl antstolis be jo sutikimo neturėjo teisės rinkti asmens duomenų.
36. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad Inspekcija jokio realaus pareiškėjo skundo tyrimo neatliko, o apsiribojo antstolio R. V. gautu paaiškinimu. Pareiškėjas pažymi, kad jo nekilnojamasis turtas, apie kurį buvo renkama informacija, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei. Todėl yra pagrindo manyti, kad antstolis rinko duomenis būtent apie pareiškėją, siekdamas gauti informacijos BUAB „Virtualios pramogos“ naudai civilinėje byloje. Pareiškėjas, kaip duomenų subjektas, niekada nesutiko, kad antstolis R. V. rinktų duomenis apie jo turtą.
37. Šiuo atveju Inspekcija privalėjo ištirti, ar antstolis R. V., 2018 m. rugpjūčio – 2019 m. vasario mėn., teikdamas užklausas NTR apie pareiškėjo turtą, nepažeidė BDAR ir ADTAĮ.
38. Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiuo klausimu – ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas apima nagrinėjamoje byloje aptariamą situaciją, kai nekilnojamojo turto registrą tvarkantis subjektas antstoliui, kuris atlieka vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją ir kuris renka asmens duomenis apie vykdomosios bylos skolininko nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, suteikiami asmens duomenys apie kito asmens, kuris nėra antstolio vykdomosios bylos skolininkas ar kitas vykdomojoje byloje dalyvaujantis asmuo ir kurį su antstolio vykdomosios bylos skolininku sieja tik tai, kad skolininkas praeityje atliko to asmens nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus. Pareiškėjas pažymi, kad pagal ESTT praktiką tuo atveju, jeigu nacionalinio teismo sprendimui reikia sprendimo ES teisės klausimu, teismas, nepriklausomai nuo to, ar tai galutinės instancijos teismas, ar kitas teismas turi / gal kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ES teisės taikymo klausimu. Nacionalinė teisė šioje byloje nagrinėjamos situacijos nereglamentuoja.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
40. VĮ Registrų centro vertinimu, nors Inspekcija apeliaciniame skunde nurodo, kad antstolis negali būti laikomas atsakingu už tai, kad jam renkant vieno asmens duomenis, atsižvelgiant į NTR duomenų teikimo būdus ir formas, bus pateikti ir kitų asmenų duomenys, bet akivaizdu, jog išsamiai šio aspekto nesiaiškino. Atsižvelgęs į šį apeliacinio skundo teiginį, VĮ Registrų centras pateikė nuasmenintus pavyzdžius iš Antstolių informacinės sistemos, iš kurių matyti, kokius pasirinkimus gali daryti antstoliai, teikdami užklausas NTR, taip pat, kaip atrodo paieškos NTR rezultatas. Tiek teikiant užklausą galima nustatyti, kokiuose NTR įrašo punktuose ieškomi duomenys, tiek vėliau peržiūrint paieškos rezultatus yra matyti, kokiame NTR punkte yra paminėti skolininko duomenys (pavyzdžiui, „Nuosavybė“, „Juridiniai faktai“, „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ ar kt.). VĮ Registrų centras duomenis antstoliui pateikė teisės aktų ir su juo sudarytos sutarties pagrindu. VĮ Registrų centras neturi teisinio pagrindo spręsti, kad antstolio Antstolių informacinėje sistemoje atliekamos užklausos NTR dėl duomenų apie skolininką esančių NTR centrinio duomenų banko išrašo punkte „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ teikimas nepatenka į Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos apimtį.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teikiant užklausą, VĮ Registrų centras automatiniu būdu pateikia visų įrašų, kurie susiję su asmeniu, apie kurį renkama informacija, sąrašą ir tikėtina užfiksuoja, kad buvo peržiūrėta su kitu asmeniu, kuris taip pat yra susijęs su šiais įrašais, susijusi informacija. Kiekvieną kartą atlikus užklausą pagal asmenį, iš bendro sąrašo apie su tikrinamu asmeniu susijusį nekilnojamąjį turtą nesimato, su kuriais asmenimis tie įrašai papildomai yra susiję. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, remiantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Vykdomojoje byloje kelis kartus buvo pateikta užklausa VĮ Registrų centras siekiant nustatyti, ar yra skolininko G. P. turtinę padėtį pakeitusių aplinkybių. Šie duomenys byloje nebuvo saugomi, todėl per vieną dieną galėjo būti pateiktos kelios užklausos, kurios buvo fiksuotos VĮ Registrų centras sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje renkami duomenys apie skolininką, o ne apie išrašuose nurodytus susijusius asmenis, nėra pagrindo teigti, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas neapima nurodytos situacijos.
43. Antstolio nuomone, trečiųjų asmenų informavimas realiai nėra įmanomas, nes tai reikalautų neproporcingų pastangų. Remiantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies b punktu, pareiškėjas atskiru pranešimu nebuvo informuotas, kad tikrinant NTR duomenis apie skolininką (kitą asmenį), galėjo būti peržiūrėti ir pareiškėjo duomenys.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, renkant asmens duomenis apie pareiškėją, teisėtumo ir pagrįstumo.
45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. lapkričio 19 d. (teismo sprendimo įžanginėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant mėnesį – vietoj lapkričio mėn. nurodytas spalio mėn.) sprendimu skundžiamą VDAI Sprendimą panaikino ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl trečiojo suinteresuoto asmens antstolio R. V. veiksmų, galbūt pažeidusių BDAR bei ADTAĮ nuostatas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, todėl priimtą teismo sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.
46. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo teisinius santykius, dėl kurių kilo ginčas, iš esmės teisingai išnagrinėjo ir įvertino Sprendimo turinį, todėl teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga aptarti tik esminius apeliacinio skundo aspektus.
48. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nuostatos.
49. Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
50. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.
51. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (Reglamento (ES) 2016/679 5 str. 1 d. c p.). Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).
52. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi nesant nė vieno teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.
53. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ar įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis antstoliui suteikia teisę atliekant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Pažymėtina, jog Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų vykdymu.
54. Minėtos Antstolių įstatymo nuostatos, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aiškiai apibrėžia, jog antstolis įstatymų nustatyta tvarka vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi teisę gauti iš įstatyme įvardytų subjektų reikalingus duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
55. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad antstolio užklausa Antstolių informacinėje sistemoje buvo atlikta vykdomosios bylos Nr. 9580179/1/14/1216 kontekste, ieškant informacijos apie visus nekilnojamojo turto objektus, kuriuose yra įrašai su pagrindinio skolininko (ne pareiškėjo) asmens duomenimis, ir to fakto, kad antstoliui duomenys teikti pagal Antstolių informacinės sistemos naudojimo sutartį Nr. AIS-52, tačiau pareiškėjas, kuris nėra minėtos vykdomosios bylos dalyvis, Inspekcijai kėlė klausimą, kodėl kelis kartus ir skirtingu laiku (2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. vasario 13 d.) buvo peržiūrėti jo, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis, detalūs nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro duomenys, o pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas ir sutikimo nedavė.
56. Skundžiamame Sprendime Inspekcija padarė išvadą, kad antstolis R. V. atliko užklausas ne dėl pareiškėjo asmens duomenų paieškos NTR Centriniame duomenų banke, o rinko duomenis dėl kito asmens (skolininko) turto, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, todėl užklausos atliktos vadovaujantis BDAR 6 straipsnio (e) punktu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados Inspekcija nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis.
57. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad skolininkas su pareiškėju nėra bendraturtis, taip pat nėra įrašų apie kitas skolininko daiktines teises į pareiškėjo turtą, juridinius faktus, o yra tik vienintelė žyma, jog skolininkas G. P. atliko pareiškėjo turto geodezinius matavimus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai, nesant visapusiškai ir išsamiai surinktų duomenų apie tai, kodėl ir kokioms antstolio funkcijoms vykdomojoje byloje atlikti antstoliui buvo reikalinga net kelis kartus peržiūrėti pareiškėjo nekilnojamojo turto registro duomenis, dėl nurodytos žymos, neleidžia padaryti išvados, kad toks antstolio veikimas patenka į BDAR 6 straipsnio (e) punkte numatytą sąlygą. Inspekcija netyrė ir nesiaiškino, ar būtent tokia apimtimi tvarkyti pareiškėjui priklausančius duomenis buvo būtina antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Antstolių įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesuteikia antstoliui absoliučios teisės rinkti duomenis, tik tiek, kiek reikalinga vykdyti antstolio funkcijas konkrečioje vykdomoje byloje, o šio straipsnio 2 dalis draudžia rinkti duomenis, jei jie nėra susiję su antstolių funkcijų vykdymu. Asmens duomenys asmenų, kurie nėra įtraukti į vykdomąją bylą ir jų atžvilgiu nėra pradėtas išieškojimas, gali būti tvarkomi tik tuo tikslu, kuriam jie surinkti.
58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Inspekcijos apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovui nustačius faktą, kad antstolis nesiekė rinkti duomenų apie pareiškėją, Inspekcijai priimant sprendimą, nebuvo teisiškai reikšminga nustatyti, dėl kokių priežasčių jis vykdomojoje byloje rinko duomenis apie skolininką (ne pareiškėją) keturis kartus, vertina kritiškai, kaip teisiškai nepagrįstus bei prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, jog pareiškėjas VDAI skundą pareiškė būtent nustačius faktą, kad antstolis rinko jo duomenis, jam nesant proceso šalimi jokioje vykdomojoje byloje.
59. Nors VDAI apeliaciniame skunde nurodo, kad antstolis negali būti laikomas atsakingu už tai, kad jam renkant vieno asmens duomenis, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo būdus ir formas, bus pateikti ir kitų asmenų duomenys, tačiau byloje nustatytų faktinių duomenų pagrindu akivaizdu, jog išsamiai šis aspektas nebuvo ištirtas ir įvertintas. Inspekcija taip pat netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, taip pat nepasisakė dėl antstolio pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis, apie jo asmens duomenų rinkimą.
60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytomis teisės aktų nuostatomis (nutarties 48–53 p.), pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė Sprendimą priėmė neatlikusi išsamaus tyrimo, o Sprendimas pagrįstas tik antstolio rašte nurodytais subjektyviais samprotavimais dėl duomenų tvarkymo teisėtumo ir tik atlikus pareiškėjo skundo išsamų tyrimą yra galimas išvados darymas apie pareiškėjo, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis, asmens duomenų tvarkymo (nekilnojamojo turto duomenų peržiūrėjimo, pareiškėjo nekilnojamojo turto registro įrašo su istorija vykdomoje byloje buvimu/nebuvimu, trečiųjų asmenų (vykdomosios bylos skolininko, išieškotojo ir kt.) susipažinimo/nesusipažinimo su pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašu su istorija, šių duomenų vykdomojoje byloje išsaugojimu/neišsaugojimu ir pan.) teisėtumo ir atitikimo BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams ir BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytiems teisėto duomenų tvarkymo kriterijams.
61. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sudarantys pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.
62. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą kreiptis į Teisingumo Teismą. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių išaiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą. Vis dėlto, Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (Teisingumo Teismo 1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa, sujungtos bylos C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje CILFIT, C-283/81). Pastarajame sprendime Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo Teisingumo Teismo išaiškinimo. Taip pat nacionalinis galutinės instancijos teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstos abejonės. Papildomai pažymėtina, kad Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (Rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo 7 p.).
63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo suformuluotas klausimas yra ne kas kita, kaip siekis, kad būtent Teisingumo Teismas pritaikytų Europos Sąjungos teisės nuostatas konkrečioms bylos faktinėms aplinkybėms, t. y. ar tretieji suinteresuoti asmenys antstolis R. V. ir VĮ Registrų centras veikė vadovaudamiesi BDAR bei Antstolių įstatymo nuostatomis. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, todėl šis pareiškėjo prašymas yra netenkinamas.
64. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
65. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo nei kokias išlaidas nagrinėjant bylą patyrė, nei koks jų dydis, taip pat nepateikia tai įrodančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės duomenų inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Milda Vainienė