Administracinė byla Nr. I-3104-422/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00713-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjui O. B. ,
nedalyvaujant atsakovo Marijampolės pataisos namų atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l.4-5) nurodė ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2014 m. sausio 30 d. buvo atvežtas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Marijampolės PN atlikti laisvės atėmimo bausmę. Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu buvo paskirtas į 16 būrį, kuriame bausmę atlieką nuteistieji turintys žalingų įpročių ir priklausomybių. Šis įsakymas neteisėtas, prieštarauja paties atsakovo atstovo priimtiems 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymui Nr. NR4/07-157 ir 2014 m. balandžio 8 d. įsakymui Nr. 4/07-45 „Dėl diferencijuotos nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schemos“. Pareiškėjas yra ramaus būdo, nekonfliktiškas, teigiamos darbo motyvacijos, jo padaryti nusikaltimai lengvi ir apysunkiai, atvykimo į Marijampolės PN metu neturėjo jokių žalingų įpročių ar priklausomybių, taip pat neturėjo drausminių nuobaudų, nedarė jokios neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems, todėl turėjo būti paskirtas į 19 būrį, kuriame kalinami vyresnio amžiaus, gero ir patenkinamo elgesio nuteistieji. Tvirtino, kad daug kartų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas jį pervesti kalėti į 19 ar kitą būrį, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami, motyvuojant gyvenamųjų vietų trūkumu. Tokie atsakovo argumentai neturėtų būti teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, nes pagal EŽTT jurisprudenciją valstybė turi užtikrinti ir garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi tinkamomis sąlygomis, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra būtini asmeniui būnant kalinamam. Asmuo turi būti kalinamas taip, kad būtų gerbiamas jo orumas. Pareiškėjo nuomone, Marijampolės PN sudaro įvairias kliūtis, kad jo bausmės atlikimo sąlygos būtų kuo blogesnės. Dėl atsisakymo kalėti 16 būryje, jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos, kurios apribojo jo galimybę anksčiau laiko išeiti į laisvę ar turėtų įtakos bausmės sušvelninimui, šių nuobaudų teismui neskundė, nes neturėjo teisinių žinių. Kalėdamas su nuteistaisiais, turinčiais priklausomybę narkotikams, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, jautė didelę įtampą, diskriminaciją, neturėjo su kuo bendrauti, nes kardinaliai skyrėsi jo ir kitų nuteistųjų gyvenimo būdas, vertybės, požiūris į gyvenimą, todėl jautė diskomfortą, engimą, ignoravimą, buvo priverstas pavartoti narkotikų. Kalint 16 būryje susilpnėjo socialiniai ryšiai su artimaisiais, nes juos sunku įtikinti, kad jis nėra narkomanas. Tokiu atsakovo atstovo elgesiu jam nesudaromos sąlygos pasitaisyti, o atvirkščiai - sudarytos sąlygos elgesio blogėjimui, netgi galimiems nusikaltimams. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovas pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą Marijampolės pataisos namai (b.l. 32-36) nurodė, jog pareiškėjas Marijampolės pataisos namų Nuteistųjų skirstymo komisijos 2014 m. vasario 3 d. ir tos pačios datos Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-32 paskirtas į 162 brigadą (16 būrį). 2014 m. vasario 4 d. O. B. atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, nurodydamas, kad jau būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime jis nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose jis bausmės atlikti negali ir atsisakinės gyventi kartu su kitais nuteistaisiais, kol nebus pervežtas į kitus pataisos namus. 2014 m. balandžio 10 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu į pataisos namų direktorių, kad jam būtų paaiškinta, kokiais kriterijais remiantis jis buvo paskirtas į 16 būrį bei išreiškė norą būti paskirtas į 19-tą būrį. 2014 m. balandžio 14 d. Marijampolės pataisos namų atsakyme O. B. buvo paaiškinta, kad, siekiant nepažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro įsakymu, 11.1 punkto, kuriame numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučiuose vienam laikomam asmeniui turi būti skiriama nemažiau kaip 3,1 m2 gyvenamojo ploto, jis buvo paskirtas į 16-tą būrį, taip pat nurodyta, kad dėl to paties taisyklių reikalavimo jis negali būti paskiriamas į 19-tą būrį. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema. Pataisos namų direktoriaus įsakymas negali prieštarauti aukštesnės institucijos vadovo įsakymui (Teisingumo ministro įsakymu patvirtintoms Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms), todėl minėta Diferenciacijos schema taikoma tada, kai yra užtikrinamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimas dėl minimalaus gyvenamojo ploto vienam laikomam asmeniui. Marijampolės PN 2014 m. balandžio 14 d. atsakyme buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Daugiau prašymų dėl perkėlimo į kitą būrį pareiškėjas Marijampolės PN direktoriui nereiškė. Pažymėjo, jog pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų skundo dalykas. Pareiškėjas dėl skundo dalyko ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui (Psichologinės tarnybos pažyma pridedama). Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir valstybės prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Skundas netenkinamas.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų ir nepagrįstų Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų – pareiškėjo paskyrimo į 16 nuteistųjų būrį, jo neperkėlimo į kitą būrį bei dėl drausminių nuobaudų skyrimo, jam atsisakius gyventi 16 būryje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2014 m. sausio 30 d. Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 7/07-32, priimtu remiantis Marijampolės PN Nuteistųjų skirstymo komisijos 2014 m. vasario 3 d. protokolu, pareiškėjas buvo paskirtas į 162 brigadą (16 būrį) (b.l. 20-23).
Pareiškėjas į 16 būrį buvo paskirtas vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 4/07-157 patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema, pagal kurią 16 būryje laikomi nuteistieji turintys žalingų įpročių ir priklausomybių (b.l. 10-11).
Pareiškėjas nesutinka su jo paskyrimu į 16 – tą būrį, nurodydamas, kad jis yra ramaus būdo, nekonfliktiškas, teigiamos darbo motyvacijos, jo padaryti nusikaltimai lengvi ir apysunkiai, atvykimo į Marijampolės PN metu neturėjo jokių žalingų įpročių ar priklausomybių, todėl negalėjo būti paskirtas į būrį, kuriame nuteistieji turi priklausomybių bei žalingų įpročių.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas į 16 būrį buvo paskirtas siekiant nepažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punkte nustatytos vienam asmeniui tenkančią minimalios gyvenamojo ploto normos reikalavimų.
Kriterijai, kuriais vadovaujantis nuteistieji skirstomi į būrius, skyrius ar kameras, yra nustatyti Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 194, 65 straipsnyje.
BVK 70 straipsnyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktą, pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi LR bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.
Marijampolės pataisos namuose, skiriant nuteistuosius į būrius (ginčui aktualiu metu) buvo vadovaujamasi ir Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 4/07-157 patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema (toliau – ir Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema) (b.l. 10-11).
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Teismo vertinimu, skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau paskyrimo nuteistųjų į būrius esminius kriterijus nustato būtent aukščiau nurodytuose teisės aktuose išvardinti kriterijai, t.y. privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi BVK 70 str. nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Kadangi nuteistieji Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo skirstomi į gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema, todėl pareiškėjo paskyrimo į 16- tą būrį atveju turėjo būti papildomai atsižvelgta ir į jo turimus/neturimus žalingus įpročius bei priklausomybes.
Nors Marijampolės pataisos namų Nuteistųjų skyrimo komisijos 2014 m. vasario 3 d. posėdžio protokole Nr. 14/07-ST2 nurodyta, kad Komisija suskirstė nuteistuosius susipažinusi su juos charakterizuojančiais dokumentais, išklausiusi naujai atvykusius, sugrįžusius ir pervedamus nuteistuosius, tačiau į bylą jokių Komisijai pateiktų pareiškėją charakterizuojančių duomenų nebuvo pateikta. Į bylą taip pat nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo priklausomybes ar žalingus įpročius, turėtus jį skiriant į 16 – ą būrį metu, taip pat informacijos apie nuteistųjų skaičių 16- tame būryje pareiškėjo skyrimo į jį metu, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad šiame būryje taip pat buvo nesilaikoma vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos reikalavimų.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skiriant į 16–tą būrį pareiškėją, buvo vadovaujamasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p. nuostatomis, t.y. buvo atsižvelgta į įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi LR bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Duomenų, kad pareiškėjas buvo skirtas į 16–tą būrį, siekiant užtikrinti būriuose vienam nuteistajam tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat nepateikta. Duomenų, kad pareiškėjas turėjo tam tikrų priklausomybių ar žalingų įpročių, jį skiriant į minėtą būrį, taip pat nėra.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skiriant pareiškėją į 16-ą būrį nebuvo laikomasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto reikalavimų bei pažeistas Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 4/07-157, kuriuo patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema, todėl pareiškėjo skyrimas į 16– tą būrį negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Pažymėtina, kad pačiame Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. 4/07-157 yra nurodyta, jog juo yra siekiama atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją, tačiau, teismo vertinimu, paskiriant žalingų įpročių ir priklausomybių neturintį asmenį į būrį, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka žalingų įpročių ir priklausomybių turintys nuteistieji, šių įsakymo tikslų nesilaikoma.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad neteisės pagrindu teisė negali atsirasti. Šis Konstitucinis teisinės valstybės principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), yra universalus principas, kurio pagrindu yra grindžiama Lietuvos teisės sistema. Taigi, vadovaujantis šiuo principu, nustačius, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 7/07-32 į 16-tą būrį buvo paskirtas, pažeidžiant nuteistųjų suskirstymą į būrius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, atsakovo veiksmai, atsisakant perkelti pareiškėją į 19-tą būrį bei skiriant pareiškėjui dėl atsisakymo gyventi 16–ame būryje drausmines nuobaudas, taip pat teismo pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, kaip neteisėto pareiškėjo paskyrimo į 16 būrį pasekmės.
Pastebėtina, kad nors Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 7-07-32 dėl pareiškėjo skyrimo į 16 –tą būrį (b.l. 22-23), 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 20/07-333, kuriuo atsisakyta pareiškėją perkelti į 19 – tą būrį (b.l. 43) bei nutarimų, kuriais pareiškėjui skirtos nuobaudos už atsisakymą gyventi 16 –būryje (b.l.25-26, 36-37, 38-39, 40-41, 155-156, 162-163, 164-165, 172-173, 175-176, 182-183,) teisėtumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, kaip ne kartą formuodamas administracinių teismų praktiką yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės į žalos atlyginimą atsiradimui, įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (administracinės bylos Nr. A6-1286/2006, Nr. A4-1030/2006, Nr. A10-332/2007,Nr. A822-207/2010, A 822 -1419/2010).
Pareiškėjas nurodė, kad kalinamas su nuteistaisiais, turinčiais priklausomybę narkotikams, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, jautė didelę įtampą, diskriminaciją, neturėjo su kuo bendrauti, nes kardinaliai skyrėsi jo ir kitų nuteistųjų gyvenimo būdas, vertybės, požiūris į gyvenimą, todėl jautė diskomfortą, engimą, ignoravimą, buvo priverstas pavartoti narkotikų, susilpnėjo socialiniai ryšiai su artimaisiais.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. vasario 23 d. nutarimais buvo baustas už opiatų vartojimą ir alkoholio gaminimą (b.l. 71,190), šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas, atvirkščiai iš šios aplinkybės jis kildina jam padarytą neturtinę žalą, tvirtindamas, kad narkotikų jis buvo priverstas pavartoti dėl jo buvimo sąlygų 16 –me būryje.
Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tam tikri asmenys vertė jį naudoti narkotines medžiagas ar gaminti alkoholį, kad dėl jų veiksmų jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, todėl teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, sprendžia, kad narkotikų pavartojimas ar alkoholio gaminimas buvo sąlygoti paties pareiškėjo valinių veiksmų, o ne neteisėto jo patalpinimo ir laikymo 16- tame būryje.
Atsakovo atstovo į bylą pateiktoje Psichologinės tarnybos viršininkės 2015 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. 55/04-234 nurodyta, kad pareiškėjas į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų nebuvo kreipęsis. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad į psichikos sveikatos specialistus nesikreipė. Taip pat pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių susilpnėjusius socialinius ryšius su artimaisiais.
Pastebėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 191) bei liudytojais teismo posėdyje apklausti Marijampolės PN pareigūnai patvirtino, jog 16-me būryje yra laikomi ir žalingų įpročių ar priklausomybių neturintys nuteistieji, su kuriais galimybę bendrauti turėjo pareiškėjas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo diskriminacijos, negalėjimo bendrauti su kitais nuteistaisiais, dėl kardinaliai priešingo gyvenimo būdo, vertybių, požiūrio į gyvenimą, laikomos nepagrįstomis.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų 16 būryje poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėto pareiškėjo paskyrimo į 16– tą būrį, jo gyvenimo šiame būryje, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas būryje, kuriame bausmę atlieka žalingų įpročių ar priklausomybių neturintys nuteistieji, t.y. O. B. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į psichinės sveikatos priežiūros specialistus, kad jo sveikatos būklė, vertinamuoju laikotarpiu jam būnant 16- me būryje, būtų pablogėjusi, kad būtų taikytas stacionarinis gydymas, susilpnėję socialiniai ryšiai su artimaisiais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas aktyviai siekė perkėlimo į kitą būrį, pateikdamas prašymus Marijampolės PN direktoriui, atsisakymą perkelti skundė Kalėjimų departamentui prie LR TM, LR Seimo kontrolieriui ir teismui, ne kartą atsisakė eiti gyventi į 16 –tą būrį, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, teismo nuomone, yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.
Į 2015m. lapkričio 23 d. teismo posėdį buvo kviesti ir liudytojais apklausti Marijampolės pataisos namų pareigūnai K. P. ir L. S. , kurie pateikė teismui prašymus atlyginti išlaidas, susijusias su jų dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimis tenkino liudytojų prašymus dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos liudytojui K. P. išmokėti 9,70 Eur, liudytojui L. S. – 6,17 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Pareiškėjas skunde kėlė reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, jam buvo priteista 500 Eur neturtinės žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas 0,05 dalimi (500/10000), o 99,95 dalimi atmestas. Atsižvelgiant į tai, liudytojui K. P. išmokėta 9,7 Eur (9,7 Eur/99,95 x 100 = 9,7 Eur) suma ir liudytojui L. S. išmokėta 6,17 Eur (6,17/99,95x100=6,17) suma priteistina į teismo specialiąją sąskaitą iš O. B. (ABTĮ 43 str. 7 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 43 straipsnio 7 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš O. B. į teismo specialiąją sąskaitą 15,87 Eur (penkiolika eurų, 87 ct) liudytojams išmokėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė