Civilinė byla Nr. 2-520-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03041-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6.4; 3.3.1.19.1. 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-2879-567/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“ dėl sutarties nutraukimo, nuostolių ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservis“,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB ) „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą, prašydama, pripažinti atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ vienašališką 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 nutraukimą neteisėtu; priteisti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ naudai 108 854,23 Eur patirtų nuostolių; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti 81 228,77 Eur skolos už konteinerius ir 8,75 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ vienašališką 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 nutraukimą neteisėtu; priteisė iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškovės UAB „VSA Vilnius“ naudai 108 317,02 Eur nuostolių, 7 213,46 Eur skolos už likutinę požeminių konteinerių vertę 2014 m. sausio 14 d. ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, 1 751,56 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl ekspertizės apmokėjimo ir 9 899,49 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo; priteisė iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ 2 313 Eur žyminio mokesčio ir 49,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeitė. Pripažino atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ vienašališką 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 nutraukimą neteisėtu, priteisė ieškovės UAB „VSA Vilnius“ naudai iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ 108 317,02 Eur patirtų nuostolių, 800,68 Eur skolą už likutinę 2014 m. sausio 14 d. požeminių konteinerių vertę ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 746,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybės naudai: iš ieškovės UAB „VSA Vilnius“ 688,22 Eur žyminio mokesčio ir 21,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ 1 742,03 Eur žyminio mokesčio ir 27,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“. Priteisė atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ naudai iš ieškovės UAB „VSA Vilnius“ 147,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria vienašališkas sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir ieškovės naudai iš atsakovės priteista 108 317,02 Eur nuostolių atlyginimas, ir  šioje dalyje ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atmetė. Kitą  2018 m. balandžio 17 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Priteisė atsakovei UAB „Naujininkų ūkis“ iš ieškovės UAB „VSA Vilnius“ 2 997 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

5.       Kasacinis teismas nurodė, kad nesprendžia iš esmės dėl ginčo šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesuose patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (perskirstymo), nes byla yra didelės apimties, ginčas inicijuotas ir užbaigtas Lietuvoje, atsiskaitant skirtingomis valiutomis (litais ir eurais), pirmosios instancijos teismas kelis kartus sprendė dėl ieškovės atleidimo nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio ir dalies jo mokėjimo atidėjimo. Teismas konstatavo, kad šios bylos procese yra susiklosčiusi išskirtinė situacija bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo prasme, šiam klausimui dėl jo sudėtingumo ir kompleksiškumo išspręsti yra reikalingas atskiras teismo subprocesas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-469/2018, nurodant, kad yra naikinama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šį klausimą perduodant spręsti pirmosios instancijos teismui.

7.       Atsakovė UAB „Naujininkų ūkis“ pateikė prašymą inicijuoti subprocesą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašydama:

7.1.                      Priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas 7 012,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas;

7.2.                      Atmesti ieškovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo;

7.3.                      Priteisti valstybės naudai iš ieškovės visas valstybės patirtas išlaidas;

7.4.                      Priteisti iš ieškovės 290 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subproceso metu.

8.       Atsakovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 7 012,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 28,96 Eur – žyminis mokestis už atskirojo skundo pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 2 949,64 Eur – išlaidos advokato pagalbai apmokėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 1 735 Eur – žyminis mokestis už apeliacinio skundo pareiškimą, 2 299 Eur – išlaidos advokato pagalbai apmokėti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į procesinių veiksmų bei dokumentų kiekį bei apimtį, taip pat įvertinant bylos sudėtingumą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Šioje byloje galutinis teismo sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai, atmetant iš esmės visus ieškovo reikalavimus. Ieškovė sąmoningais veiksmais lėmė šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir didinimą (reiškiant reikalavimus, o vėliau, šalims pateikus atitinkamus procesinius dokumentus, jų atsisakant bei kardinaliai pakeičiant pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką). Ieškovė sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, už ką ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi Nr. 2-3483-553/2014 buvo paskirta bauda.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi priteisė 4 208,18 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškovės UAB „VSA Vilnius“ naudai; priteisė iš ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ir iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ po 24,52 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, priteisė 692,66 Eur žyminio mokesčio už ieškinį iš ieškovės UAB „VSA Vilnius“ valstybės naudai, atmetė atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ prašymą dėl 290 Eur bylinėjimosi išlaidų už subproceso dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo inicijavimą.

10.       Teismas nustatė, kad ieškinyje buvo pareikšti reikalavimai pripažinti atsakovės vienašališką 2007 m. liepos 16 d. šalių sudarytos sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų nutraukimą neteisėtu ir iš jo kildinamą reikalavimą priteisti iš atsakovės dėl sutarties nutraukimo 108 854,23 Eur nuostolių atlyginimą, kaip negautą pelną, bei priteisti iš atsakovės 81 228,77 Eur skolą už konteinerius.

11.       Teismas, įvertinęs, kad kasacinis teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir iš jo kildinamą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (negauto pelno forma) ir padarė išvadą, kad reikalavimas dėl 800,68 Eur skolos priteisimo už konteinerius ieškovės naudai yra pagrįstas ir tenkintinas, sprendė, kad ieškovė pagrįstai inicijavo šios bylos procesą, nes tik po civilinės bylos iškėlimo ir 2014 m. sausio 29 d. teismo įsakymo išdavimo atsakovė geruoju patenkino dalį ieškovės reikalavimo dėl skolos už konteinerius apmokėjimo – 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu pervedė 6 412,78 Eur už 45 vnt. konteinerių.

12.       Teismas darė išvadą, kad bylos baigtis yra palanki tiek ieškovei, tiek atsakovei, todėl atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, apimtį ir specialių žinių poreikį, sprendė, kad yra pagrindas taikyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingumo taisykles, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginant lygiomis dalimis. Teismas vertino, kad dėl atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir iš jo kildinamo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo (negauto pelno forma) bylą šioje dalyje laimėjo atsakovė, todėl įgijo teisę į 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; dėl 800,68 Eur skolos priteisimo už konteinerius ir po civilinės bylos iškėlimo ir 2014 m. sausio 29 d. teismo įsakymo išdavimo atsakovei geruoju patenkinus dalį ieškovės reikalavimo dėl skolos už konteinerius apmokėjimo (2014 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu pervesti 6412,78 Eur) bylą šioje dalyje laimėjo ieškovė, todėl įgijo teisę į 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 9 899,49 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 144,81 Eur ir 450,65 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 751,56 Eur išlaidų už ekspertizes. Atsižvelgęs į išvadą, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos lygiomis dalimis ir į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti pirmojoje instancijoje ieškovės naudai iš atsakovės: 4 949,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 875,78 Eur išlaidų už ekspertizes, ir 216 Eur žyminio mokesčio, iš viso 6 041,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.       Teismas nustatė, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 949,64 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 28,96 Eur žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą. Atsižvelgęs į išvadą, kad šalių patirtos išlaidos turi būti atlygintos lygiomis dalimis ir į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti atsakovės naudai iš ieškovės: 1 474,82 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti ir 28,96 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, viso 1 503,78 Eur.

15.       Teismas, įskaitęs šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sprendė, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 4 208,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

16.       Teismas nustatė, kad ieškovė už atmestą 108 317,02 Eur ieškinio reikalavimą turėjo sumokėti 2 383 Eur žyminį mokestį, iš kurio nuo 1 455,69 Eur žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, o 234,65 Eur sumokėjo (iš viso 2014 m. sausio 28 d. sumokėto 450,65 Eur - 216 Eur iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio ieškovės naudai), todėl sprendė, kad likusi nesumokėta žyminio mokesčio 692,66 Eur dalis priteistina iš ieškovės valstybės naudai.

17.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, klausimą, teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 2 628,29 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir 1 327 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o atsakovė sumokėjo 2 299 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir 1 735 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teismas, atsižvelgęs į išvadą, kad šalių patirtos išlaidos turi būti atlygintos lygiomis dalimis ir į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, konstatavo, kad yra pagrindas kiekvienai šaliai palikti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes jų dydžiai iš esmės yra panašūs.

18.       Bylos nagrinėjimo metu susidariusias 49,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, teismas priteisė iš abiejų lygiomis dalimis.

19.       Teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti 290 Eur išlaidas už subproceso inicijavimą, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą subprocese inicijavo kasacinis teismas, nurodydamas, jog bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, klausimui dėl jo sudėtingumo ir kompleksiškumo išspręsti yra reikalingas atskiras teismo subprocesas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „Naujininkų ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį; paskirstyti šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ naudai iš ieškovės UAB „VSA Vilnius“ patirtas 7 302,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, atmetant ieškovės UAB „VSA Vilnius“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant valstybės naudai iš ieškovės UAB „VSA Vilnius“ visas valstybės patirtas išlaidas; priteisti atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 

21.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje klausimą pakartotinai sprendė ir skundžiamą nutartį priėmė ta pati Vilniaus apygardos teismo teisėja, kuri byloje jau priėmė iš dalies panaikintą 2017 m. gegužės 15 d. Sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeista CPK 71 straipsnio 1 dalis. Skundžiama nutartis buvo priimta nesivadovaujant Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-203-196/2018 nurodytais motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurioje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo anksčiau atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas buvo netinkamas bei nepagrįstai neatsižvelgta į atmestų ieškovės pareikštų reikalavimų dalį.

21.2.                      Byloje priimtas atsakovei palankus sprendimas, atmetant iš esmės visus ieškovės reikštus reikalavimus, o tai sudaro teisinį pagrindą priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 0,34 proc. (800,68 Eur), t. y. ieškovės reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių priteisimo – iš pareikšto 48 491,90 Eur (167 432,85 Lt) dydžio reikalavimo priteista suma sudaro 0 Eur; ieškovės reikalavimas dėl požeminių konteinerių likutinės vertės priteisimo – iš pareikšto 81 228,77 Eur (280 466,71 Lt) dydžio reikalavimo priteista suma 800,68 Eur (0,99 proc.) pareikštų reikalavimų sumos; ieškovės neturtinis reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu – reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas; ieškovės reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių priteisimo – iš pareikšto 108 317,02 Eur (375 851,90 Lt) dydžio reikalavimo priteista suma sudaro 0 Eur (0 proc.). Šios aplinkybės patvirtina, kad iš esmės visi ieškovės reikšti reikalavimai buvo atmesti, šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo išskirtinai ieškovės procesiniai veiksmai. 

21.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 7 302,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių; byloje buvo priimtas atsakovei palankus procesinis sprendimas; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas, priteisiant „iš esmės laimėjusiai“ šaliai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atmetant kitos šalies visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro vos 0,34 proc. visų bylos nagrinėjimo teisme metu reikštų reikalavimų dalį bei, atitinkamai, atmestų reikalavimų dalis – 99,66 proc.; ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu savo atliktais sąmoningais veiksmais lėmė šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir didinimą; ieškovė sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi buvo paskirta teismo bauda), daroma išvada, kad skundžiama nutartis naikintina, o bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje turi būti paskirstytos, priteisiant atsakovės naudai iš ieškovės 7 302,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, atmetant ieškovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisiant valstybės naudai iš ieškovės visas valstybės patirtas išlaidas.

21.4.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylos baigtis yra vienodai palanki tiek ieškovei, tiek atsakovei. Teigiama, kad ieškovės pareikštų iš visų 238 037,69 Eur dydžio turtinių reikalavimų ir pareikšto neturtinio reikalavimo (pripažinti atliktą sutarties nutraukimą neteisėtu), ieškovei buvo priteista tik 800,68 Eur suma, o tai sudaro vos 0,34 proc., o neturtinis reikalavimas atmestas. Buvo pažeistas proporcingumo principas, kuris turi būti vertinamas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, kas šiuo atveju atitinkamai sudaro 0,34 proc. ir 99,66 proc., o ne 50 proc. ir 50 proc.

21.5.                      Dėl atsakovės sumokėtos 6 412,78 Eur (22 142,05 Lt) dydžio požeminių konteinerių likutinės vertės, nurodoma, kad šią sumą atsakovė sumokėjo dar iki prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų susidarymo – gavus ieškovės supaprastinto proceso tvarka pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai patvirtina, kad minėta aplinkybė jokios reikšmės byloje prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų susidarymui, neturi. Pažymėjo, kad nors atsakovė ir sumokėjo 6 412,78 Eur sumą, ieškovė šio reikalavimo niekada neatsisakė, tačiau įrodinėjo, kad nurodyta su konkrečia mokėjimo paskirtimi atsakovės atlikta įmoka buvo panaudota visiškai kitoms prievolėms įvykdyti. Paaiškina, kad 6 412,78 Eur dydžio sumą atsakovė sumokėjo tik po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų (neveikimo), nes ilgą laiką neteikė požeminių konteinerių likutinės vertės apskaičiavimui būtiną informaciją. 

21.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už subproceso inicijavimą, priteisimo. Pirmosios instancijos teismui nesiėmus veiksmų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bei, atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodytą šio klausimo išsprendimo sudėtingumą ir kompleksiškumą, atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas pagrindžiančius įrodymus ir jų susidarymo priežastis. Atsakovės procesiniai veiksmai bei tuo pagrindu patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, todėl bylinėjimosi išlaidos už subproceso iniciavimą turi būti atlygintos.

21.7.                      Pažymėjo, kad ieškovę bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo dvi skirtingos advokatų kontoros bei du advokatai, nors tokio poreikio nebuvo, o su tuo susijusias išlaidas ieškovė prisiėmė pati. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neabejotinai viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius. Skundžiama nutartimi ieškovės pirmosios instancijos teisme metu patirtų 9 899,49 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis nebuvo analizuotas ir vertintas, formaliai nurodant, kad priteistinas dydis tariamai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

23.       Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis reglamentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. To paties straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Esant bet kuriam iš 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).

24.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagal CPK I dalies VI skyriaus teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta yra tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą priėmė ir pasirašė teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, teisėjas nagrinėjo bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeidė CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

25.       Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą išnagrinėtų nepriklausomas, nešališkas ir teisėtos sudėties teismas. Teisė į nešališką teismą yra tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ginama žmogaus teisė (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

26.       Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015).

27.       CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

28.       Reikalavimas, jog bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei UAB „Naujininkų ūkis“ dėl sutarties nutraukimo, nuostolių ir skolos priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovės kasacinį skundą, pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria vienašališkas sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir ieškovės naudai iš atsakovės priteista 108 317,02 Eur nuostolių atlyginimas, ir dėl šios dalies ieškinį atmetė ir paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties dalį dėl 800,68 Eur skolos už likutinę 2014 m. sausio 14  d. požeminių konteinerių vertę ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat kasacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė papildomą nutartį, kuria panaikinio Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui. 

30.       Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išnagrinėjo ta pati Vilniaus apygardos teismo teisėja, kuri priėmė Vilniaus apygarodos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje, kuris šalių buvo skundžiamas ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismo pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. gruodžio 14 d. priėmus papildomą nutartį dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinimo, faktiškai buvo panaikintas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimos išlaidų priteisimo. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi sprendimą byloje, negalėjo pakartotinai nagrinėti klausimo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir teismo nešališkumo kriterijus, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo.

31.       Paprastai organizacinėmis priemonėmis turėtų būti siekiama, kad susijusias bylas nagrinėtų ne tas pats teisėjas, taip užtikrinant CPK 71 straipsnio nuostatų įgyvendinimą. Jei yra abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o nušalinimas reiškiamas, jeigu teisėjas nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju teisėja išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl nebuvo užtikrintos teisės į nešališką teismą garantijos, nes sudarė prielaidas abejoti teismo nešališkumu.

32.       Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą nesilaikydamas CPK 71 straipsnio 1 dalies. Tai reiškia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, todėl naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                         Romualda Janovičienė