Civilinė byla Nr. e2A-269-236/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00692-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VESPILA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VESPILA“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Aksa Holdingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „VESPILA“ 51 038,13 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų  nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-24  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-04-16 nutartimi nutarė UAB „VESPILA“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Panevėžio apygardos teismas 2015-06-25 nutartimi nutarė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 42 336,48 Eur kreditorinį reikalavimą. Panevėžio apygardos teismas 2015-08-27 nutarė patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „VESPILA“ kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomą 35 271,37 Eur reikalavimą, pripažinti, kad kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) bendras reikalavimas yra 77 607,85 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2016-07-12 nutartimi nutarė restruktūrizavimo bylą nutraukti.

3. Ieškovės teigimu, ji 2016-04-15 ir 2016-04-28 pavedimais sumokėjo VMI 51 335,45 Eur sumą ir tokiu būdu perėmė VMI reikalavimo teisės dalį į atsakovę.

4. Ieškovė pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-06-13 nutartimi nutarė patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „VESPILA“ kreditoriumi UAB“Aksa holdingas“ su 51 335,45 Eur dydžio  kreditoriniu  reikalavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-08-09 nutartimi nutarė Panevėžio apygardos teismo 2016-06-13 nutartį palikti nepakeistą.

5. Ieškovė nurodė, kad 2017-02-22  pranešimu atsakovei įskaitė dalį reikalavimo teisės ir pareikalavo iki 2017-02-27 sumokėti likusią dalį 51 038,13 Eur, įspėjo, kad kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė skolos nesumokėjo.

6. Panevėžio apygardos teismas 2017-03-31 preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš  atsakovės  UAB „VESPILA“ 51 038,13 skolos   ir  6 proc. dydžio metines palūkanas  nuo  51 038,13 Eur sumos   už laiką nuo bylos iškėlimo  teisme 2017-03-24 dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Aksa Holdingas“.

7. Atsakovė UAB „VESPILA“ įstatymų nustatyta tvarka pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus  sprendimo, prašė sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti.

8. Atsakovė UAB „VESPILA“ prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė reikalavimo teisių iš VMI neįgijo, už UAB „VESPILA“ skolą sumokėjo tik siekdama tapti kreditoriumi. Kreditoriumi ieškovė patvirtinta UAB „VESPILA“ restruktūrizavimo byloje, bet ši byla jau nutraukta.

9. Atsakovė pažymėjo, kad po restruktūrizavimo bylos nutraukimo, ji pati pradėjo vykdyti prievoles VMI.

10. Atsakovės teigimu, ieškinys pareikštas teisme  ne pagal atsakovės buvimo vietą, byla  teisminga Vilniaus apygardos teismui, nes  nuo 2016-11-02  jos buveinė registruota Žirmūnų g. 70, Vilniuje.

11. Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus prašė palikti preliminarų sprendimą  nepakeistą, priteisti bylinėjimosi  išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Panevėžio apygardos teismas 2017-0620 sprendimu nusprendė Panevėžio apygardos teismo 2017-03-31 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės UAB „VESPILA“ 1160 Eur advokato pagalbos išlaidų ir  491 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1 651 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Aksa holdingas“.
13. Teismas nustatė, kad prašoma priteisti  atsakovės  skola ieškovei atsirado už ieškovės VMI 2016-04-15 ir 2016-04-28 pavedimais  sumokėtų už atsakovę  įsiskolinimų  51 335,45 Eur dalį, kas nustatyta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis Panevėžio apygardos teismo  UAB „VESPILA“ restruktūrizavimo nutrauktoje  civilinėje byloje  Nr. B2-196-755/2016.
14. Teismas nurodė, kad minėtoje byloje UAB „VESPILA“ ginčijo UAB „Aksa holdingas“  ginčo kreditorinių reikalavimų patvirtinimą,  tačiau Lietuvos apeliacinio teismo  nutartimi pripažinta UAB „Aksa holdingas“ reikalavimo teisė į UAB „VESPILA“ tuo pagrindu, kad   kai  buvo patvirtintas  Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas UAB „VESPILA“ restruktūrizavimo byloje, UAB „VESPILA“ VMI reikalavimų neginčijo, o kai UAB „Aksa holdingas“  dalį  reikalavimo sumos padengė, jai teisėtai perėjo reikalavimo teisės. Reikalavimo teisės perėjo CK 6.50 str. pagrindu.
15. Teismas pažymėjo, kad tuo pačiu pagrindu ginčyti ieškovės reikalavimo teisių atsakovė nebeturi teisės, nes ginčas dėl reikalavimo teisių įgijimo tuo pačiu pagrindu jau išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis.
16. Teismas sprendė, kad prie prieštaravimų pateikti duomenys iš VMI apie susidariusią permoką VMI nėra pagrindas išvadai, kad ši permoka susidarė dėl ieškovės atliktų mokėjimų 2016 m. balandžio mėn., kai buvo  tenkinamas VMI reikalavimas. Permoka susidarė kitais pagrindais. Dėl to teismas sprendė, kad ir šiuo pagrindu ieškinys yra tenkintinas.
17. Teismas darė išvadą, kad neturi reikšmės ginčijamai reikalavimo teisei faktas, kad  ginčijamos UAB „VESPILA“ sudarytos sutartys Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6-565/2017, kadangi šioje byloje reikalavimo teisių klausimas nesprendžiamas, nei UAB „Aksa holdingas“, nei Valstybinė mokesčių inspekcija nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu,  reikalavimai jiems nepareikšti.

18. Teismas pripažino, kad preliminariu teismo sprendimu išnagrinėjo bylą nepatikrinęs atsakovės buveinės, kuri nuo 2016-11-02 pasikeitė. Bendrovės buveinė Juridinių asmenų registre įregistruota Vilniuje, Žirmūnų g. 70. Teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, nes nagrinėjamas ieškinys pareiškiamas pagal atsakovės buveinės vietą ( CPK 29 str.). Tačiau teismo vertinimu, dėl to byla nebuvo išnagrinėta  neteisingai. Teismas, vadovaudamasis CPK 329 str. 1 d., CPK 34 str. 2 d.,  bei įvertindamas tai, kad prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nagrinėja teismas, priėmęs preliminarų sprendimą, preliminaraus sprendimo tik dėl teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimo nenaikina.

19. Teismas pažymėjo, kad CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę.  CK 6.38 str. 1 d. įpareigoja šalis prievoles vykdyti tinkamai ir sąžiningai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.  Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė, nustatytomis aplinkybėmis įgijusi reikalavimo teises iš VMI, turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti neįvykdytą jos prievolę.

20. Teismas nurodė, kad tai, kokie ginčai yra kilę tarp šalių ir kaip jie sprendžiami nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės reikalavimo teisėms, todėl jų nevertina.

21. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad galutiniu sprendimu  preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas, ieškovei iš atsakovės priteistinos  bylinėjimosi išlaidos 1 160 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 491 Eur žyminio mokesčio.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „VESPILA“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017-03-31 preliminarų sprendimą ir 2017-06-20 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Aksa holdingas“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė negali ginčyti ieškovės reikalavimo teisės į 51 038,13 Eur sumą, nes ginčas dėl tokių reikalavimo teisių tuo pačiu pagrindu yra išspręstas atsakovės restruktūrizavimo byloje.

2. Ieškovė nesąžiningai naudojasi savo civilinių teisių įgyvendinimu, kadangi ieškovės vienintelis tikslas, dėl kurio ji bandė perimti reikalavimo teises 51 335,45 Eur sumai, buvo daryti teisinį ir ekonominį spaudimą atsakovei (dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6-565/2017 ginčo objektu esančios įrangos). Ieškovės pagrindinė veikla yra dukterinių įmonių (AB „Aksa“ ir AB „Aksa NT“) valdymas, o ne reikalavimų iš VMI perėminėjimas.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad neturi reikšmės ginčijamai reikalavimo teisei faktas, kad  ginčijamos UAB „VESPILA“ sudarytos sutartys  Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6-565/2017. Minėtos ginčijamos sutartys turi esminę reikšmę šioje byloje ginčijamai reikalavimo teisei, nes tokia teisė apskritai taptų neįmanoma, jeigu kitoje byloje būtų panaikinti minėti sandoriai. Tuo atveju, jeigu civilinėje byloje Nr. e2-6-565/2017 būtų priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas dėl sandorių – 2014-07-25 įrangos pirkimo-pardavimo sutarties ir 2014-08-06 įrangos pirkimo-pardavimo sutarties– pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tai atitinkamai pasinaikintų ir restruktūrizavimo byloje Nr. B2-196-755/2016 Panevėžio apygardos teismo 2015-06-25 ir 2015-08-27 nutartimis patvirtintas VMI finansinis reikalavimas atsakovei. Pasinaikinus VMI finansiniam reikalavimui, atitinkamai pasinaikintų ir ieškovės reikalavimas atsakovei. Vien tai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6-565/2017 dalyvaujančiais asmenimis nėra ieškovės ar/ir VMI, savaime nereiškia, kad toje byloje ginčijamų sandorių (ne)panaikinimas neturės reikšmės Panevėžio apygardos teismo 2015-06-25 ir 2015-08-27 nutartimis patvirtintam VMI finansinio reikalavimo į atsakovę pagrįstumui.

4. Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, o tai lėmė, kad byla yra neteisingai išspręsta.

5. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti faktinių aplinkybių, tinkamai neįvertino Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6-565/2017 ginčijamų sandorių reikšmingumo šioje byloje ginčijamai reikalavimo teisei.

23. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Panevėžio apygardos teismo 2017-03-31 preliminarų sprendimą ir 2017-06-20 sprendimą nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimo teisė yra nepagrįsta.

2. Nesutiktina su atsakove, kad pagrindas, dėl kurio egzistuoja ieškovo reikalavimo teisė, yra sąlyginis. Ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, kuri nepriklauso nuo kitoje byloje ginčijamų sandorių

3. Tai, kad ieškinys buvo priimtas ne pagal atsakovės buveinės vietą, nereiškia, kad byla buvo išspręsta neteisingai.

24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-04-10 gautas atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylos sustabdymo

26. Kaip minėta, Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-04-10 gautas atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo. Atsakovė prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2A-269-236/2018 nagrinėjimą iki kol bus priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eCIK-1445/2017 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-702-178/2017. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamos bylos dalyką sudaro ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 51 038,13 Eur sumą, atsiradusią ieškovei sumokėjus už atsakovę VMI paskaičiuotą atsakovės mokestinę nepriemoką, kuri susidarė pagal 2014-07-25 įrangos pirkimo – pardavimo sutartį ir 2014-08- 06 įrangos pirkimo – pardavimo sutartį (toliau - Sutartys), kurių teisėtumas ir galiojimas yra ginčijami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. eCIK-1445/2017. Apeliantės teigimu, teisiškai reikšmingas ryšys tarp vienu metu nagrinėjamų bylų Nr. e2A-269-236/2018 ir Nr. eCIK-1445/2017 pasižymi tuo, kad Sutartis pripažinus negaliojančiomis išnyktų pagrindas mokestinės prievolės, atsiradusios iš sutartimis įformintų sandorių sudarymo, egzistavimui ir atitinkamai - mokestinės nepriemokos išieškojimui, kurią už atsakovę sumokėjo ieškovė, o VMI ieškovės sumokėta suma taptų ieškovės permoka.

27. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK163straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Aksa Holdingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „VESPILA“, prašydama  priteisti iš atsakovės 51 038,13 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Ieškovė sumokėjo VMI 51 335,45 Eur sumą ir tokiu būdu ir tokiu būdu perėmė VMI reikalavimo teisės dalį į atsakovę. Tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinėje byloje Nr. eCIK-1445/2017 bus sprendžiamas ginčas pagal ieškovių AB „Aksa“ ir AB „Aksa NT“ ieškinį atsakovėms BUAB „Energetinės statybos projektai“, UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo ir restitucijos taikymo. 

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. eCIK-1445/2017 nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, dėl kurio būtų būtina šią bylą stabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. eCIK-1445/2017 šalys, ginčo dalykas, analizuojamos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra skirtingos, taip pat gali skirtis ir šių aplinkybių teisinis vertinimas. Be to, ieškovės turima reikalavimo teisė atsakovei tiesiogiai nepriklauso nuo ginčijamų sandorių civilinėje byloje Nr. eCIK-1445/2017, todėl minėtos bylos baigtis neturės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

31. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija apeliantės prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. e2A-269-236/2018 nagrinėjimą iki kol bus priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eCIK-1445/2017 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-702-178/2017 atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl teismingumo

32. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, o tai lėmė, kad byla yra neteisingai išspręsta. Apeliantės teigimu, sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teismingumo normas.

33. CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

34. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas sprendžiamas pagal CPK 36 straipsnyje nustatytas taisykles. Taigi proceso normos nenustato, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, kad dėl galimo teismingumo taisyklių pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

35. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ir pažeidžiant teismingumo taisykles, byla nebuvo išnagrinėta  neteisingai.

Dėl reikalavimo teisės

36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė negali ginčyti ieškovės reikalavimo teisės į 51 038,13 Eur sumą, nes ginčas dėl tokių reikalavimo teisių tuo pačiu pagrindu yra išspręstas atsakovės restruktūrizavimo byloje. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliantės teiginius.

37. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-0416 nutartimi nutarė UAB „VESPILA“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Panevėžio apygardos teismas 2015-06-25 nutartimi nutarė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 42 336,48 Eur kreditorinį reikalavimą. Panevėžio apygardos teismas 2015-08-27 nutarė patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „VESPILA“ kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomą 35 271,37 Eur reikalavimą, pripažinti, kad kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bendras reikalavimas yra 77 607,85 Eur. Ieškovė 2016-04-15 ir 2016-04-28 pavedimais sumokėjo VMI 51 335,45 Eur sumą ir teigė tokiu būdu perėmusi VMI reikalavimo teisės dalį į atsakovę. Panevėžio apygardos teismas 2016-06-13 nutartimi nutarė patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „VESPILA“ kreditoriumi UAB „Aksa holdingas“ su 51 335,45 Eur dydžio  kreditoriniu  reikalavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-08-09 nutartimi nutarė Panevėžio apygardos teismo 2016-06-13 nutartį palikti nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas 2016-07-12 nutartimi nutarė restruktūrizavimo bylą nutraukti dėl restruktūrizavimo plano nepateikimo.

38. Nors restruktūrizavimo byla UAB „VESPILA“ nutraukta dėl restruktūrizavimo plano nepateikimo, tačiau teismo nutartimi dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nėra panaikinta teismo nutartimis nustatyta UAB „Aksa holdingas“ reikalavimo teisė UAB „VESPILA“.

39. Bylos duomenys paneigia atsakovės teiginius dėl permokos VMI ir ieškovės reikalavimo teisės atsakovei dydžio.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, nustatytomis aplinkybėmis įgijusi reikalavimo teises iš VMI, turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti neįvykdytą jos prievolę.

Dėl ginčijamų Sutarčių

41. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad neturi reikšmės ginčijamai reikalavimo teisei faktas, kad  ginčijamos UAB „VESPILA“ sudarytos sutartys Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6-565/2017.

42. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, įgijusi reikalavimo teisę atsakovei iš VMI, turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti neįvykdytą jos prievolę ir tai nėra susiję su kitais ginčais kitose bylose. Dėl to laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių ginčas nagrinėjamoje byloje nėra susijęs su ginčais kitose bylose ir ginčai kitose bylose nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės ieškovės reikalavimo teisei atsakovei.

Dėl ieškovės veiksmų

44. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad ieškovė nesąžiningai naudojasi savo civilinių teisių įgyvendinimu, kadangi  ieškovės vienintelis tikslas, dėl kurio ji bandė perimti reikalavimo teises 51 335,45 Eur sumai, buvo daryti teisinį ir ekonominį spaudimą atsakovei (dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6-565/2017 ginčo objektu esančios įrangos).
45. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantė neįrodė nesąžiningų ieškovės veiksmų. Vien tai, kad, atsakovės teigimu, ieškovės pagrindinė veikla yra dukterinių įmonių (AB „Aksa“ ir AB „Aksa NT“) valdymas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė neturi teisės perimti iš kitų subjektų reikalavimo teisių.

Dėl kitų apeliacinio  skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

47. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis  konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

48. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Panevėžio apygardos teismo 2017-06-20 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad atsakovei UAB „VESPILA bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

51. Ieškovė UAB „Aksa holdingas“ apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Palikti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą nepakeistą.