Civilinė byla Nr. e2-732-464/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00263-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.7

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui H. G. (H. G.) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo M. K. (M. K.),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas J. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1759-863/2024, sprendimu teismui nusprendus dėl neįtrauktų į tos bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu patenkino ieškovo I. K. ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo H. G. 494 166 Eur nuostolių atlyginimą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nuostolius ieškovas grindė 2019 m. spalio 11 d. su atsakovu (pardavėju) sudaryta būsimo turto pardavimo sutartimi (toliau – 2019 m. spalio 11 d. sutartis). Pagal 2019 m. spalio 11 d. sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui ir trečiajam asmeniui M. K. už 67 001 Eur kainą parduoti iki 0,12 ha ploto žemės sklypą Vilniaus mieste, į kurį bus atkurtos atsakovo nuosavybės teisės. Atsakovas 2024 m. vasario 5 d. grąžino ieškovui 55 834 Eur, sumokėtus jam pagal 2019 m. spalio 11 d. sutartį, o 2024 m. vasario 6 d. pranešime nurodė, kad 2019 m. spalio 11 d. sutartį vienašališkai nutraukia. Atsakovas 2024 m. vasario 7 d. su trečiuoju asmeniu M. K. ir pareiškėju J. K. sudarė analogišką sutartį (toliau – 2024 m. vasario 7 d. sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo turtą jiems parduoti už 140 000 Eur. Taigi, ieškovas įrodinėjo, kad nutraukusiam sutartį atsakovui kyla pareigu sumokėti sutartyje numatytą 55 834 Eur baudą bei 494 166 Eur nuostolius kaip skirtumą tarp turto rinkos kainos ir kainos, už kurią atsakovas šį turtą buvo įsipareigojęs parduoti atsakovui.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-22-910/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taikos sutartimi atsakovas visiškai pripažino ieškinį, įsipareigojo sumokėti ieškovui 494 166 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (taikos sutarties 1.7, 2.1 papunkčiai). Be to, taikos sutartimi buvo susitarta ir dėl to, kad, atsakovui nevykdant taikos sutarties, išieškojimas bus nukreiptas į ginčo žemės sklypą, kuris priklauso atsakovui nuosavybės teise (taikos sutarties 2.3 papunktis). 

4.       Pareiškėjo teigimu, Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, jam tapo žinoma, kad teismas nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Taikos sutartimi buvo susitarta dėl skolos išieškojimo nukreipimo į žemės sklypą, kurį atsakovas yra įsipareigojęs parduoti pareiškėjui pagal 2024 m. vasario 7 d. sutartį. Pareiškėjo nuomone, ginčo žemės sklypo vertė ir, atitinkamai, ieškovo nuostolių dydis nustatyti neteisingai. Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė, kaip turėtų būti kvalifikuojama pareiškėjo su atsakovu sudaryta to paties žemės sklypo būsimoji pirkimo–pardavimo sutartis, nesiaiškino, ar sutartis yra galiojanti ir ar ji vykdoma, kokį poveikį jos vykdymui ir galiojimui daro taikos sutarties sudarymas. Taikos sutartimi atsakovas iš esmės atsisakė vykdyti ir įvykdyti 2024 m. vasario 7 d. sutartį, sudarytą su pareiškėju, todėl buvo pažeistos pareiškėjo, kaip atsakovo kreditoriaus, teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1759-863/2024 procesą atmetė, priteisė iš pareiškėjo ieškovui I. K. 3 036,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. teikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė.

7.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinę bylą Nr. e2A-22-910/2025 išnagrinėjo 2025 m. kovo 17 d., todėl formaliai prašymas atnaujinti procesą galėjo būti pateiktas iki 2025 m. birželio 17 d. (įskaitytinai). Ir nors pareiškėjas, kuris teismui prašymą pateikė 2025 m. gegužės 9 d., formaliai nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, jam apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą buvo žinoma nuo pat šios bylos pradžios, nes jis vykdė bendrą verslą su trečiuoju asmeniu M. K., su kuriuo jis ir įkalbėjo atsakovą nutraukti jau pažengusius ikisutartinius santykius su ieškovu. Todėl pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai (lot. bonus pater familias), rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba, pareiškimą įstoti į bylą galėjo pateikti ją tebenagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas elgėsi ne tik nerūpestingai, bet ir nesąžiningai, nesiekdamas teisės įstoti į bylą trečiuoju asmeniu iki baigiamųjų kalbų pradžios realizavimo (CPK 47 straipsnio 1 dalis).    

8.       Teismo vertinimu, ar pareiškėjo neįtraukimas į bylos procesą šiuo konkrečiu atveju galėtų lemti byloje priimto teismo procesinio sprendimo neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę jį pakeisti ar panaikinti, turėtų būti sprendžiama tik tolesniame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape – nagrinėjant bylą atnaujintame procese. Šiame prašymo nagrinėjimo etape svarbu tik nustatyti, ar pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu (t. y. turinčiu teisinį interesą) asmeniu, kuris turėjo būti įtrauktas į išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1759-863/2024 procesą.    

9.       Teismas nurodė, kad vien pareiškėjo buvimas atsakovo kreditoriumi savaime nesuteikia jam teisės dalyvauti visose bylose, kuriose yra nagrinėjami su atsakovu susiję turtiniai klausimai. Nagrinėjamos bylos dalykas yra atsakovo civilinės atsakomybės, kylančios iš jo su ieškovu sudarytos sutarties, klausimas. Tačiau atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms pagal jo su atsakovu sudarytą sutartį, iš kurios pareiškėjas ir kildina savo suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi. Aplinkybė, kad po civilinės bylos užbaigimo iš atsakovui priklausančio turto galėtų būti vykdomas turtinės žalos išieškojimas, taip pat savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui, kaip atsakovo kreditoriui, dalyvauti byloje trečiojo asmens statusu.

10.       Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į tai, kad analogiškus į pareiškėjo prašyme dėstomus argumentus jau buvo nurodęs ir trečiasis asmuo M. K. pateiktoje Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. kovo 12 d. nuomonėje dėl bylos šalių sudarytos taikos sutarties netvirtinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartyje konstatavo, kad prašymas netvirtinti taikos sutarties nėra pagrįstas. Be to, tais pačiais argumentais buvo grindžiamas ir trečiojo asmens vardu pateiktas kasacinis skundas, už kurį žyminį mokestį sumokėjo būtent pareiškėjas, ir kurio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija nepriėmė. Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, teismas pritarė Lietuvos apeliacinio teismo jau išdėstytai pozicijai, kad šie argumentai, kuriais yra grindžiamas pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu poreikis, nėra pagrįsti.       

11.       Iš LITEKO duomenų teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas galbūt pažeistas savo teises jau gina CPK numatyta tvarka. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2057-925/2025 pagal šios bylos trečiojo asmens M. K. ir pareiškėjo J. K. patikslintą ieškinį atsakovui H. G. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, įpareigojimo įvykdyti nepiniginio pobūdžio sutartinę prievolę (perduoti nekilnojamąjį daiktą) natūra, neteisėtais atsakovo veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo, sumokėtos kainos priteisimo. Taigi, pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, tuo pačiu metu inicijavo kitą teisminį procesą, iš esmės siekdamas to paties materialinio rezultato – sklypo arba nuostolių už jį gavimo.    

12.       Be to, atsakovas dar bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad trečiasis asmuo ir pareiškėjas jo vardu teikė atsiliepimą į ieškinį, o vėliau inicijavo administracinę bylą Nr. eI3-14915-423/2024 Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) sprendimo, kuriuo atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypą, panaikinimo. Atsakovas šią bylą nutraukė, kai suprato, kad pareiškėjas ir trečiasis asmuo M. K. jį apgaudinėja. Atsakovo teigimu, pareiškėjas ir trečiasis asmuo pasisavino ir iki šiol negrąžino NŽT 2024 m. liepos 15 d. sprendimo, kad jis negalėtų įregistruoti nuosavybės teisių į NŽT sprendimu atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą. Iš LITEKO duomenų teismas nustatė ir tai, kad trečiasis asmuo ir pareiškėjas, veikdami kartu, įtikino ne tik atsakovą, bet ir kitus asmenis nutraukti su ieškovu ikisutartinius santykius (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-709-430/2025).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1759-863/2024 procesą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:       

13.1.       Pagal CPK 370 straipsnio 2, 3 dalis antrasis prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapas baigiamas teismui priimant nutartį arba atnaujinti procesą, arba atsisakant jį atnaujinti. Skundžiama nutartis neatitinka CPK 370 straipsnio 3 dalies, nes teismas pareiškėjo prašymą atmetė, tačiau toks procesinis sprendimas galėjo būti priimtas tik trečiajame etape, į kurį pareinama tuomet, kai prieš tai teismas nutaria procesą byloje atnaujinti.    

13.2.       Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo žinojimu apie pradėtą civilinį procesą ir jo galėjimą teikti prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu pirmosios instancijos teismui, neturi teisinės reikšmės sprendžiat termino pareiškimui paduoti nepraleidimo klausimą. Nėra jokios abejonės, kad sužinojimo momentas sietinas su teismo nutarties, kuria byla buvo baigta, priėmimu. Vien tai, kad pareiškėjas žinojo apie pradėtą civilinį procesą, nereiškia, kad jam buvo žinoma ir tai, kad bus priimtas sprendimas, pažeidžiantis jo interesus. Be to, klausimas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu galėjo būti išspręstas ir nesant jo prašymo, t. y. teismo iniciatyva.

13.3.       Pareiškėjo, trečiojo asmens ir atsakovo 2024 m. vasario 7 d. sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip pagrindinė sutartis, kuria žemės sklypas buvo perleistas pareiškėjo ir trečiojo asmens nuosavybėn. Todėl taikos sutarties nuostatos, kuriomis šalys susitarė išieškojimą nukreipti į turtą, kurį įgijo pareiškėjas, neabejotinai turės įtakos jo materialiosioms teisėms į tą turtą. Net ir vertinant, kad 2024 m. vasario 7 d. sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji, taikos sutartis, kuria pareiškėjo skolininkas prisiėmė nepagrįsto dydžio įsipareigojimus, pažeidžia pareiškėjo, kaip kreditoriaus, interesus.

13.4.       Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra jokių faktinių ir teisinių argumentų, kuriais būtų pagrįstas žalos dydžio (494 166 Eur) teisingumas. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas nevertino ir nenustatinėjo, kokia ginčo žemės sklypo vertė buvo sutarties nutraukimo metu. Todėl ir nuostolių dydis nėra teisingas ir taikos sutartimi negalėjo būti tvirtinamas toks šalių susitarimas. Taikos sutartimi pažeidžiamas ne tik viešasis interesas, bet ir į bylą neįtraukto trečiojo asmens teisės bei teisėti interesai.

13.5.       Pareiškėjas neteigė, kad skolininko kreditoriai turėtų dalyvauti visose skolininko bylose. Pareiškėjas įrodinėjo, kad būtent šioje byloje jis turėjo dalyvauti, atsižvelgiant į teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžia teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kokia yra tikroji atsakovo finansinė (turtinė) padėtis ir ar jis turi lėšų taikos sutarčiai įvykdyti, ar turi kito turto, ar neturi kitų kreditorių. Be to, teismas nevertino ir to, ar pareiškėjas yra atsakovo kreditorius, ar taikos sutartimi nėra sumažinamos jo galimybės atgauti skolą. Nustačius tokias aplinkybes, galėjo būti įvertinta ir tai, ar pareiškėjo materialinėms teisėms turės įtakos išnagrinėtos bylos baigtis.

13.6.       Nepagrįsta yra teismo išvada, kad proceso atnaujinimui reikšmės turi tokios aplinkybės, kad šalių ginčą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme buvo atmestas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ar kad trečiasis asmuo nuomonėje dėl taikos sutarties tvirtinimo bei kasaciniame skunde nurodė panašius argumentus, kaip ir pareiškėjas pareiškime dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė tuo pagrindu, kad jis pateiktas ne toje proceso stadijoje. Trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose negalėjo būti išdėstyta nuomonė dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, nes ji priimta vėliau. Be to, trečiasis asmuo nurodė argumentus dėl taikos sutarties reikšmės jo teisėms ir pareigoms, o ne pareiškėjo. Tai, kad kasacinis skundas nebuvo priimtas, nereiškia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarti yra teisėta ir pagrįsta.

13.7.       Teismo argumentai, kad pareiškėjas savo pažeistas teises gina kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2057-925/2025, yra nepagrįsti. Toje civilinėje byloje reiškiami kitokio pobūdžio reikalavimai.

13.8.       Nepagrįsti teismo argumentai, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik subjektyviais atsakovo paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti patikimais ir leistinais įrodymais.

14.       Ieškovas I. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 

14.1.       Teismas nepažeidė CPK 370 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo. Teismas pagrįstai nagrinėjo, ar pareiškėjas buvo suinteresuotas asmuo, ar turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Tiek prašymo dėl proceso atnaujinimo atmetimas, tiek atsisakymas atnaujinti procesą sukelia tuos pačius teisinius padarinius. Be to, teismas nutarė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, o ne prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo, kuris turėtų būti priimamas trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape.         

14.2.       Pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo. Taikos sutarties 2.3 papunkčiu šalys susitarė, kad jei bus vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, jis bus vykdomas tik iš žemės sklypo. Nei šiuo, nei kitais punktais atsakovas neperleido savo nuosavybės teisės į jokį turtą. Atsakovo turimo turto struktūra ir apimtis nepasikeitė. Žemės sklypas taikos sutarties sudarymo metu dar net nepriklausė atsakovui, nes dar nebuvo paveldėtas. Taikos sutarties 2.3 papunkčiu nebuvo modifikuota pareiškėjo teisinė padėtis, nepažeisti įstatymu saugomos jo teisės ar interesai.    

14.3.       Taikos sutarties 2.1 papunktyje taip pat nėra pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Nuostolių faktas ir jų dydis buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendime. Pareiškėjas neturi teisės kištis į ieškovo ir atsakovo vidinius teisinius santykius.    

14.4.       Pareiškėjui apie šalių ginčą buvo žinoma jį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu tuo metu jis nereiškė.    

14.5.       Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su taikos sutarties pripažinimu negaliojančia, kurios nebuvo nurodytos ir įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.    

15.       Atsakovas H. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:     

15.1.       Pareiškėjas yra nesąžiningas asmuo, kuris, veikdamas su savo partneriu, trečiuoju asmeniu M. K., apgavo senyvo amžiaus atsakovą, įvėlė jį į teisinius ginčus. Ginčus atsakovui išsprendus taikos sutartimi, pareiškėjas toliau įžūliai elgiasi ir bando sutrukdyti vykdyti taikos sutartį.   

15.2.       Teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir visapusiškai vertino tai, kad taikos sutartis, dėl kurios pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo, neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą. Be to, argumentus dėl galimo trečiojo asmens bei nedalyvavusio byloje pareiškėjo teisių pažeidimo įvertino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi, patvirtindamas taikos sutartį.    

15.3.       Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl jo tariamo suinteresuotumo bylos baigtimi, kai bylos aplinkybės liudija paties pareiškėjo nesąžiningumą, leidžia spręsti, kad pareiškėjas nei prašymu dėl proceso atnaujinimo, nei atskiruoju skundu nepagrindė ir neįrodė teisėtų ir pagrįstų priežasčių procesui atnaujinti.

15.4.       Pareiškėjas klaidino teismą, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2025 m. kovo 17 d. nutartį. Pareiškėjas apie nagrinėjamą civilinę bylą žinojo nuo proceso pradžios.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

16.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

17.       Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad proceso atnaujinimo institutas negali tapti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, 18, 19 punktai; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 43 punktas).

18.       Apeliantas J. K. siekė įrodyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos procesą buvimą, teigdamas, kad teismo procesiniu sprendimu (nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis) yra nuspręsta ir dėl jo, neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra pažymima, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Taigi, atnaujinus bylą šiuo teisiniu pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Teisės būti išklausytam pažeidimas gali lemti tai, kad, į bylą neįtraukus asmens ir neišklausius jo pozicijos apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės buvo padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-378/2025, 25 punktas).

19.       Vadovaujantis kasacinio teismo CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, išaiškinimais, tokio pobūdžio  prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formaliųjų reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar už jį sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje rašytino proceso tvarka datą. Šiame teismo posėdyje, apie kurį informuojamos bylos šalys, ir yra išsprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Ir trečia, tik jeigu teismas prašymą patenkina ir procesą atnaujina, įvyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu ginčas išnagrinėjamas pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir jau įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

20.       Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą priėmė (pirmasis etapas), bet jo skundžiama nutartimi netenkino, neįžvelgęs apelianto įrodinėjamo pagrindo procesui, kuris yra pasibaigęs šalių sudaryta taikos sutartimi, atnaujinti (antrasis etapas). Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1759-863/2024 procesą atmetamas. Iš nutarties rezoliucinės dalies yra aišku, kad procesą atnaujinti teismas atsisakė. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis negali būti suprantama ar aiškinama kaip atsisakymas pakeisti ar panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria byla buvo užbaigta (nutraukta, patvirtinus taikos sutartį), nes toks procesinis sprendimas galėtų būti priimtas tik po trečiojo etapo (patenkinus prašymą atnaujinti bylos procesą ir ginčą išnagrinėjus iš naujo). Todėl atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis neatitinka CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes teismas apelianto prašymą atnaujinti bylos procesą galėjo atmesti tik trečiajame etape, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir prieštaraujantys pirmiau aptartoms kasacinio teismo jurisprudencijoje nustatytoms taisyklėms. Pirmiau neatnaujinus bylos proceso, nėra ir pagrindo atlikti paskesnius procesinius veiksmus, kurie būdingi tik trečiajam etapui.

21.       Taigi, antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese.  Dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 29 punktas).    

22.       Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad vien paprasto suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi nepakanka įstoti į tos bylos procesą trečiuoju asmeniu, o apelianto teisė būti išklausytam dėl bylos šalių ginčo, susijusio su sutartinės civilinės atsakomybės atsakovui taikymu už sutarties nutraukimą, jam nedalyvavus šios bylos procese, nebuvo suvaržyta. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad ir pats apeliantas, neabejotinai žinojęs apie vykstantį procesą dėl nuostolių atlyginimo, savo teisės pasisakyti suvaržymo neįžvelgė, nes nepateikė prašymo įstoti į šią bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atskirojo skundo argumentai būtent tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir neteikia pagrindo kitaip nuspręsti apeliacinės instancijos teisme.

23.       Kaip minėta, civilinėje byloje, kurios procesą apeliantas prašo atnaujinti, buvo sprendžiamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės klausimas. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas su juo ir trečiuoju asmeniu 2019 m. spalio 11 d. sudarytą sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2025 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo parduoti žemės sklypą iki 0,12 ha ploto Vilniaus mieste, į kurį jam bus atkurtos nuosavybės teisės, atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė jam žalą. Taigi, bylos nagrinėjimo dalykas sietinas išimtinai su 2019 m. spalio 11 d. sutarties šalių teisėmis ir pareigomis bei jų atsakomybe sutarties kontrahentui. Apeliantas neįrodinėja, kad jis buvo nurodytų teisinių santykių dalyvis.

24.       Šalys, pasinaudodamos įstatyme numatyta teise, kilusį tarp jų ginčą baigė sudarydamos taikos sutartį, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi atsakovas visiškai pripažino jam ieškovo pareikštą reikalavimą ir sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo ieškinys buvo patenkintas, įsipareigojęs šalių susitarimu sulygta tvarka sumokėti ieškovui 494 166 Eur žalai atlyginti (taikos sutarties 1.7–2.1 papunkčiai). Taikos sutarties 2.3 papunktyje šalys taip pat susitarė, kad, atsakovui laiku neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti ieškovui 494 166 Eur, ieškovas priverstinį skolos išieškojimą nukreips tik į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).  

25.       Apeliantas savo suinteresuotumą ir dalyvavimo bylos procese poreikį grindžia 2024 m. vasario 7 d. sutartimi, atsakovo sudaryta su apeliantu ir trečiuoju asmeniu, pagal kurią atsakovas įsipareigojo jiems parduoti taikos sutarties 2.3 papunktyje nurodytą žemės sklypą. Iš LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2057-925/2025 pagal apelianto ir nagrinėjamos bylos trečiojo asmens M. K. patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisės į taikos sutartyje nurodytą žemės sklypą pripažinimo, baudos skyrimo arba nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2025 m. birželio 30 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2-2057-925/2025 prijungta civilinė byla, pradėta pagal H. G. ieškinį dėl 2024 m. vasario 7 d. sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. 

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad galbūt priėmus apeliantui palankų teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje jis ateityje galėtų tapti atsakovo kreditoriumi ar jam galbūt būtų pripažinta atitinkama teisė (nors gali būti priimtas ir priešingas, apeliantui nepalankus teismo sprendimas ir 2024 m. vasario 7 d. sutartis pripažinta negaliojančia), neteikia pagrindo vertinti, kad nagrinėjamoje byloje teismo patvirtinta taikos sutartimi yra (buvo) nuspręsta dėl apelianto materialiųjų teisių ir pareigų. Draudimas ir pačiam apeliantui ateityje nukreipti išieškojimą į žemės sklypą taikos sutartyje nėra ir negalėjo būti nustatytas, nes jis taikos sutarties šalimi nebuvo. Dar daugiau, net ir būdamas proceso dalyviu (trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje) apeliantas nebūtų galėjęs modifikuoti šalių (ieškovo ir atsakovo) sudaryto taikos susitarimo turinio, be kita ko, ir dėl žalos dydžio, nes dėl taikos sutarties sąlygų nusprendžia ne teismas, o pačios šalys. Todėl teisiškai nereikšmingais pripažintini tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliacinio teismo nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nėra jokių faktinių ir teisinių motyvų, kuriais būtų grindžiamas šalių sulygto žalos dydžio (494 166 Eur) teisingumas.

27.       Dėl tos pačios priežasties nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, nevertino ir nenustatinėjo, kokia ginčo žemės sklypo vertė buvo sutarties nutraukimo metu ir ar teisingas yra nuostolių dydis, todėl šalių susitarimas, įrašytas taikos sutartyje, negalėjo būti teismo patvirtintas. Tokios patikros atlikti teismas pareigos neturėjo. Priešingai nei taikos sutartį interpretuoja apeliantas, savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas; teismo patvirtinta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, esminis tokio pobūdžio sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, o taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

28.       Nagrinėjamo procesinio klausimo kontekste pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į Lietuvos apeliacinio teismo pozicijos aktualumą, kuris, spręsdamas šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą ir išnagrinėjęs bei įvertinęs iš esmės tapačius, kaip nurodomi ir apelianto prašyme, trečiojo asmens M. K. argumentus, t. y., kad taikos sutarties 2.3 papunktis pažeidžia tiek trečiojo asmens, tiek ir byloje nedalyvaujančio apelianto teises ir teisėtus interesus, nes nukreipus priverstinį išieškojimą į žemės sklypą bus pažeistos jų teisės, jau yra konstatavęs, kad tokia argumentacija nepagrįstą ir kliūčių taikos sutarčiai patvirtinti nesudaro (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties 9, 17–19 punktus).

29.       Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo nagrinėjamam klausimui aktualias aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo galimybę, tiek ir jas aiškinant suformuotą kasacinio teismo praktiką, padaręs teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai šios skundžiamos nutarties išvados nepaneigia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme  

30.       Ieškovas 2025 m. spalio 8 d. pateikė prašymą priteisti iš apelianto 3 053,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė išlaidų faktą bei dydį patvirtinančius dokumentus.    

31.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.    

32.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikšti atsikirtimai ar paaiškinimai, negali būti didesnis nei 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.16 papunktis).  

33.       Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 864,40 Eur (2 161 Eur x 0,4). Taigi, kaip matyti, ieškovo prašomos priteisti išlaidos kelis kartus viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos pobūdį ir joje kilusius teisinius klausimus, pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių nenustatė. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas dažnai praktikoje pasitaikantis proceso atnaujinimo klausimas, nebuvo keliami nauji, teismų nenagrinėti klausimai. Todėl ieškovui iš apelianto priteisiamas 864,40 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.     

Priteisti ieškovui I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė