Byla Nr. T-1863-946/2019
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.14.1; 2.1.10.1.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 17 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra M. R. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 93-183 nutarta taikyti nuteistajam M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 8 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 11 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 12 iki 11 balų. Nuteistasis už pavyzdingą elgesį, sąžiningą ir gerą darbą dvidešimt vieną kartą paskatintas. Pataisos įstaigoje nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininku, turi teigiamą nuostatą į darbą, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo kompiuterių operatoriaus, staliaus, baldžiaus, želdinių tvarkytojo specialybes. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.
M. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 16 m. laisvės atėmimo bausme. 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė paskirta 13 m. laisvės atėmimo. 2015 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 2017 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė - 13 metų laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 8 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis M. R. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, M. R. nustatoma žema – 11 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju M. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, veikiant organizuotoje grupėje padarymą, labai sunkus nusikaltimas buvo vykdomas planingai, viskam gerai pasiruošus bei sukoordinavus visų dalyvaujančiųjų veiksmus, kas, teismo nuomone, didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pabrėžtina ir tai, jog nors nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą M. R., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už pavyzdingą elgesį, gerą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Spręsdamas dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė išimtinai teigiamai, priešingai - net dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skirtos septynios drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones, kas sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 11 balų pagal „OASys, tačiau iš nustatytų 11 balų dar 5 balai yra dinaminiai, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje M. R. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys – nuteistasis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šiuo atveju kriminogeniniai veiksniai rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos, o būtent, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakant patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 93-78 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat buvo nustatytas tas pats kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys (LITEKO duomenys), ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis M. R. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 93-183 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 93-183 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėjas Arūnas Purvainis