Civilinė byla Nr. 2A-586/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 126.5(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
sekretoriaujant
Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant
ieškovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
atsakovo
atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Varta“ bankroto
administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo
kompanija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m.
balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys,
civilinėje byloje Nr. 2-79-71/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios
akcinės bendrovės „Varta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės
bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „Natūralios sultys“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo
negaliojančia, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo
byloje Maxima LT, UAB.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t
ė :
Ieškovo BUAB
„Varta“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“
įgaliotas asmuo 2008 m. sausio 28 d. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia
nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį,
sudarytą tarp UAB „Varta“ ir atsakovo UAB „Natūralios sultys“; taikyti
restituciją - priteisti ir išieškoti iš atsakovo UAB „Natūralios sultys“ 936
579,25 Lt; priteisti ir išieškoti iš atsakovo UAB „Natūralios sultys“ 6
procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už
be pagrindo įgytą 936 579,25 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2007 m birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje
nurodyta, kad 2007 m. birželio 1 d. UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“
sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Varta“ perleido UAB
„Natūralios sultys“ 936 579,25 Lt kreditorinį reikalavimą į Maxima Lt, UAB. Ta pačia sutartimi buvo atliktas 936 579,25 Lt įskaitymas, kuriuo buvo įskaityta tokio dydžio UAB „Varta“ skola UAB „Natūralios sultys“. Reikalavimo
perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Varta“ iškelta bankroto byla.
Bankroto byloje nurodyta, kad įmonės turto vertė 2007 m. kovo 31 d. buvo 15 814 841 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 15 017 321 Lt. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Varta“ atsiskaitė su atsakovu UAB „Natūralios sultys“, suteikdama jam teisę gauti reikalavimo patenkinimą
iš savo skolininko Maxima LT, UAB. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo
metu UAB „Varta“ faktiškai buvo nemoki. UAB „Natūralios sultys“ buvo žinoma,
kad UAB „Varta“ dėl sunkios finansinės padėties negali vykdyti savo
įsipareigojimų. Iš UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. gegužės 3 d. rašto matyti, kad dėl nesavalaikio UAB „Varta“ atsiskaitymo buvo siekiama sudaryti
reikalavimo perleidimo sutartį ir taip patenkinti reikalavimus. Sudarius
reikalavimo perleidimo sutartį buvo pažeistos kitų UAB „Varta“ kreditorių
teisės. UAB „Varta“ nebuvo pareigos sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį.
Esant nesuėjusiems UAB „Varta“ mokėjimo terminams UAB „Natūralios sultys“
reikalavimo perleidimas negali būti laikomas teisėtu. UAB „Natūralios sultys“
reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu gavus lėšas iš Maxima Lt, UAB buvo
pažeistos kitų kreditorių teisės, nes iš Maxima Lt, UAB gauti pinigai galėjo ir
turėjo būti panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymo nustatyta
tvarka. UAB „Varta“ esant nemokiai buvo dar labiau sumažintas jos turtas, kuris
galėjo būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriais teisės aktų nustatyta
tvarka. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai taip pat kvalifikuotini ir
pagal teisės normas, reglamentuojančias prievoles dėl turto įgijimo ar
sutaupymo be pagrindo.
Šiaulių
apygardos teismas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Sprendime nurodyta, jog 2007 m. birželio 1 d. UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pirminio kreditoriaus UAB „Varta“ 936 579,25 Lt įsiskolinimas buvo perduotas naujajam kreditoriui UAB „Natūralios sultys“. Ši sutartis buvo pasirašyta iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, todėl negali būti vertinama ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyto draudimo vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, aspektu.
Teismas nurodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Įrodymų, kad atsakovas žinojo apie UAB „Varta“ įsipareigojimus kitiems kreditoriams ar tai, kad po šio sandorio sudarymo UAB „Varta“ taps nemoki, nepateikta. Ieškovo teiginys, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį žinojo, jog pažeidžia UAB „Varta“ kreditorių teises ir interesus, prieštarauja bylos medžiagai. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas ir po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo tiekė prekes ieškovui. UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė 2007 m. birželio 1 d., o ieškovui bankroto byla buvo iškelta po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo - 2007 m. birželio 6 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2007 m. birželio 17 d. UAB „Natūralios sultys“ iš UAB „Varta“ po bankroto bylos iškėlimo lėšų negavo, todėl ieškinys nepagrįstas. 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia.
Ieškovo BUAB „Varta“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skunde rašoma:
1.
Ieškovas įrodinėjo, kad šalių pasirinktas atsiskaitymo būdas –
reikalavimo perleidimas sudarytas pažeidžiant UAB „Varta“ kreditorių interesus.
Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes būtina atsižvelgti į faktines ginčijamo
sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų
savybes, veiklos specifiką, įgyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus,
sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, teisines galimybes atsakovui
išieškoti skolą iš trečiojo asmens ir UAB „Varta“, 2007 m. birželio 1 d.
sutarties sudarymo laiką ir kitas konkrečias reikšmingas aplinkybes, nes tai
atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas.
2.
UAB „Varta“ su atsakovu neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties. Ši
sutartis pažeidė visų UAB „Varta“ kreditorių teises, nes ji perleido
reikalavimo teises į trečiąjį asmenį Maxima Lt, UAB, dėl kurio kaip mokaus
subjekto atsiskaitymo galimybės nekilo abejonių. UAB „Varta“, sudarydama ginčo
sandorį, atsiskaitė su atsakovu, nors jis neturėjo pirmumo teisės prieš kitus
kreditorius.
3.
Ieškovas įrodė, kad, kai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis,
UAB „Varta“ buvo nemoki. Iš 2007 m. gegužės 3 d. atsakovo pranešimo UAB „Varta“
matyti, kodėl atsakovas nusprendė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį.
Teismas apskritai nevertino šio įrodymo. Iš jo matyti, kad būtent sunki UAB
„Varta“ finansinė padėtis, kuri buvo žinoma atsakovui, paskatino sudaryti
ginčijamą sandorį. Atsakovas, žinodamas apie sunkią UAB „Varta“ finansinę
padėtį, turėjo būti aktyvus – pasidomėti, ar UAB „Varta“ neturi kreditorių, ar
jų interesai nebus pažeisti, kokias pasekmes sukels konkrečiomis sąlygomis
sudarytas reikalavimo perleidimas. Sąskaitų išrašymas 2007 m. birželio 8 d. nepaneigia aplinkybės, kad ginčo sandorį atsakovas sudarė dėl sunkios UAB
„Varta“ finansinės padėties.
4.
UAB „Varta“, turėdama pradelstų įsipareigojimų ir ginčijama reikalavimo
perleidimo sutartimi atsiskaitydama su atsakovu, pažeidė kitų kreditorių teisę
gauti reikalavimo patenkinimą. Nebuvo nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo,
dėl kurio būtų galima teigti, kad UAB „Varta“ su atsakovu skolos grąžinimo
klausimą turi išspręsti sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį. UAB „Varta“
sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti.
5.
UAB „Varta“ sunki padėtis buvo ir sudaryto ginčijamo sandorio metu.
Ginčijamu sandoriu buvo pažeista taip pat Lietuvos Respublikos laikinojo
mokėjimų eilės įstatymo nustatyta mokėjimų eilės tvarka ir kitų kreditorių
teisės. Reikalavimo perleidimo sutartis, iš karto ją sudarius, nebuvo
realizuota. Trečiasis asmuo su atsakovu atsiskaitinėjo jau iškėlus bankroto
bylą bei įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsakovas UAB
„Natūralios sultys“ atsiliepimu į ieškovo BUAB „Varta“ bankroto
administratoriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą
atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei
priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas,
pareikšdamas actio Pauliana, neįrodė šio instituto taikymo sąlygų.
Apeliantas skundu iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė
ieškinį. Atsakovas yra sąžininga sandorio šalis. Apeliantas netinkamai vertina
2007 m. gegužės 3 d. pranešimo turinį. Žinodamas apie ieškovo nemokumą,
atsakovas nebūtų toliau jam tiekęs prekių bei siekęs tęsti bendradarbiavimą.
Ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad atsakovas žinojo apie ieškovo turtinę
padėtį, o ne tai, kad atsakovas to negalėjo nežinoti. Įstatymas nenumato
draudimo sudaryti ginčijamą sandorį iki bankroto bylos iškėlimo. Po sutarties
sudarymo atsakovas iš ieškovo jokių lėšų negavo, dėl šio sandorio nepraturtėjo,
o atlikus įskaitymą sumažėjo ieškovo prievolė atsakovui. Ieškovas nepateikė
įrodymų, kad pardavus jo turtą jis negalės atsiskaityti su visais bendrovės
kreditoriais. Byloje nėra įrodymų, kad sudarytas sandoris pažeidė kreditorių
interesus.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje
spręstina, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį, laikytinas pagrįstu
ir teisėtu. Byla sprendžiama vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu
ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo
sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamo
sandorio
Pagal
ĮBĮ (2001 m. kovo 20 d. redakcija) 11 straipsnio 3 dalies 8
punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti
bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių
laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto
bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir
galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo
negaliojančiais. ĮBĮ nereglamentuojami
savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami
ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima
įtaka įmonės mokumui. Administratorius gina visų kreditorių, taip pat
bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Dėl to bankrutuojančios
įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių
interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali
ginčyti visais CK nustatytais sandorių
negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio
pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-917/2003).
Byloje pagal pobūdį ir turinį buvo pareikštas actio Pauliana, siekiant
apginti visų BUAB „Varta” kreditorių interesus. Teisėjų kolegija nesutinka su
pirmosios instancijos teismo motyvais, kad bylos įrodymų pagrindu ginčijama
2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta ir nėra
pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu.
Iš
nagrinėjamos bylos ir prijungtos UAB „Varta“ bankroto bylos medžiagos matyti,
kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Varta“ teisme gautas 2007 m.
gegužės 28 d., o teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Varta“ iškelta bankroto
byla (t. 1, b. l. 9-10, t. 2, b. l. 156-159; civilinė byla Nr. B2-19-71/2009 t.
1, b. l. 1-4). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Varta“ 2007 m. gegužės 31
d. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog su pareikštu
ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo sutinka. Atsiliepime pažymėta, kad įmonės
turtinė padėtis sunki, patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio,
todėl įmonė nemato galimybės toliau tęsti veiklą, didindama įmonės nuostolius
ir skolas kreditoriams (civilinė byla Nr. B2-19-71/2009 t. 1, b. l. 21-23). Tokios
aplinkybės patvirtina, kad dar iki ginčijamo reikalavimo perleidimo sandorio
sudarymo UAB „Varta“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonė turėjo pradelstų
įsiskolinimų kreditoriams ir buvo faktiškai nemoki.
Iš
bylos medžiagos matyti, kad UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. gegužės 3 d.
pranešimu, adresuotu UAB „Varta“, nurodė, jog esant nesavalaikiams UAB „Varta“
atsiskaitymams su UAB „Natūralios sultys“ ir siekiant pratęsti
bendradarbiavimą, pranešama, kad susitarta su Maxima LT, UAB sudaryti trišalį
susitarimą tarp UAB „Varta“, UAB „Natūralios sultys“, Maxima LT, UAB, kuriuo UAB
„Varta“ įsiskolinimą gaus UAB „Natūralios sultys“ (t. 1, b. l. 33). UAB „Varta“
ir UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo
sutartimi sutarė, kad UAB „Varta“ perleidžia UAB-ei „Natūralios sultys“ kreditorinį
reikalavimą į Maxima, LT UAB, turimą pagal 2006 m. liepos 1 d. tiekimo sutartį
Nr. 6001385, sudarytą tarp UAB „Varta“ ir Maxima, LT UAB, , o UAB „Natūralios sultys“
perima ir atlygina pradiniam kreditoriui už reikalavimo perleidimą taip, kaip
numatyta šioje sutartyje. UAB „Varta“ perleidžiama UAB-ei „Natūralios sultys“
kreditorinio reikalavimo suma - 936 579,25 Lt skola (1.1. ir 1.2. p.).
Atlygindama už šia sutartimi perleistą reikalavimą, UAB „Natūralios sultys“
šios sutarties pasirašymo metu, vadovaudamasi CK 6.130 straipsniu, įskaito UAB
„Varta“ 936 579,25 Lt įsiskolinimą UAB-ei „Natūralios sultys“. Įskaitymas
atliekamas šios sutarties pagrindu. Po įskaitymo UAB „Varta“ įsiskolinimas UAB-ei
„Natūralios sultys“ lieka 768 718,56 Lt (2.2.2. p. - t. 1, b. l. 17-18). Didžioji
dalis mokėjimų atsakovui UAB „Natūralios sultys“ pagal šią sutartį buvo atlikta
po bankroto bylos ieškovui iškėlimo (t. 2, b. l. 76-84).
Teisėjų
kolegija bylos medžiagos pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
neteisingai sprendė, jog ginčijamu reikalavimo perleidimo sandoriu nebuvo
pažeistos kitų UAB „Varta“ kreditorių teisės (CK 6.66
str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog nagrinėjant
ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį, pareikštą
ginant kreditoriaus teises, byloje būtina aiškintis, ar yra visos šios
aplinkybės: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) dėl
tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę
kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės; 3)
skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinoti. Įstatymas
nustato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas
tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui,
arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-619/2006).
Teisėjų
kolegijos įsitikinimu, bylos įrodymų pagrindu darytina išvada, jog šiuo atveju
ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris pažeidė kitų UAB „Varta” kreditorių teises
bei interesus. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sudarant ginčijamą
sandorį UAB „Varta“ turtinė padėtis jau buvo sunki, finansiniai sunkumai nebuvo
laikino pobūdžio, ji turėjo skolinių įsipareigojimų. UAB „Varta“ prie atsiliepimo
į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2007 m. gegužės 1 d.
kreditorinių įsiskolinimų sąrašas patvirtina tai, kad UAB „Varta“ turėjo
kreditorinių įsiskolinimų ne tik UAB „Natūralios sultys“, bet ir kitiems
kreditoriams (žr. civilinę bylą Nr. B2-19-71/2009, t. 1, b. l. 40-43). Šiuo
atveju taip pat reikia išskirti faktinį ir teisinį įmonės nemokumą. Teisinis
įmonės nemokumas konstatuojamas priėmus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą
dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento egzistavo faktinis įmonės nemokumas,
kurį patvirtina bankroto bylos Nr. B2-19-71/2009 medžiaga (žr. t. 1, b. l. 1-4,
14, 21-23, 36, 37, 40-44 ir kt.). Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų
galima daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo neišvengiama pareiga sudaryti
reikalavimo perleidimo sandorį su UAB „Natūralios sultys“.
Teisėjų
kolegija bylos medžiagos pagrindu taip pat daro išvadą, kad ginčijamos 2007 m.
birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties šalys (UAB „Varta“ ir UAB
„Natūralios sultys“) buvo nesąžiningos. CK 6.158
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose
santykiuose privalo elgtis sąžiningai. CK 6.66
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti
negaliojančiu CK 6.66
straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis
asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas (žinojo arba turėjo
žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises). Vertinant UAB
„Varta” sąžiningumą, konstatuotina, kad ji, sudarydama ginčijamą sandorį,
žinojo apie sunkią finansinę padėtį, tačiau nepaisydama kitų kreditorių
interesų sudarė sandorį su UAB „Natūralios sultys”. Taigi, veikė pažeisdama
sąžiningumo imperatyvą. Vertinant UAB „Natūralios sultys” sąžiningumą,
pažymėtina tai, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam
prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo
neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie
duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su sandorį sudarančia kita šalimi arba
jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Toks elgesys
pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas (pvz.,
verslininkas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą byloje Nr.
3K-3-361/2009). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į
konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris
sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta
byloje Nr. 3K-3-17/2006). Šiuo atveju abi ginčijamo sandorio šalys buvo
verslininkai. Kaip jau nurodyta aukščiau, vertinant UAB „Natūralios sultys“
2007 m. gegužės 3 d. pranešimo, adresuoto UAB „Varta“, turinį (t. 1, b. l. 33)
ir jos elgesį, darytina išvada, kad UAB „Natūralios sultys“ turėjo būti žinoma,
kad UAB „Varta“ turi finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Bylos
aplinkybės patvirtina, kad visi su ginčijamu sandoriu susiję veiksmai iš esmės
atlikti tuo metu, kai buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas UAB „Varta“, o
tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Natūralios sultys“ ir UAB „Varta“ žinojo apie
kitų UAB „Varta“ kreditorių teisių pažeidimą. Įvertinus tai, kad UAB „Varta“
turėjo ir kitų kreditorių, ginčijamą sandorį sudarius tik su UAB „Natūralios
sultys”, buvo pažeistos kitų UAB „Varta“ kreditorių teisės. UAB „Natūralios
sultys“, žinodama apie blogą UAB „Varta“ finansinę būklę, siekė patenkinti tik
savąjį reikalavimą, tuo pačiu pažeisdama kitų UAB „Varta“ kreditorių
reikalavimus. Tokie veiksmai nesudaro pagrindo UAB „Natūralios sultys“ laikyti
sąžininga sandorio šalimi. Sudarius ginčijamą sandorį pažeistos kitų kreditorių
teisės, nes buvo sumažintos jų galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo
kreditorinius reikalavimus. Ginčijamo sandorio pagrindu iš dalies atsiskaičius
su UAB „Natūralios sultys”, jai buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus
kreditorius, o sudarydama tokį sandorį UAB „Varta” neteko lėšų, kurios galėjo
būti panaudotos visų kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Tai,
kad atsakovas UAB „Natūralios sultys“ ir po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo
tiekė prekes UAB „Varta“, nepatvirtina aplinkybės, jog UAB „Natūralios sultys“ buvo
sąžininga ginčijamo sandorio šalis. UAB „Natūralios sultys“ ir UAB „Varta“ 2007
m. gegužės 29 d. raštu nuo 2007 m. gegužės 31 d. nutraukė sutartį, pasirašytą
2006 m. rugpjūčio 1 d., įvykdant likusius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 115), o 2007
m. gegužės 31 d. sudarė susitarimą Nr. 05-21 dėl atsiskaitymo (t. 2, b. l.
117). Maxima LT, UAB, UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. gegužės 31
d. susitarimu dėl mokėjimų vykdymo sutarė, kad UAB „Natūralios sultys“ prašymu
Maxima LT, UAB įsipareigoja visas pagal tiekimo sutartį UAB-ei „Varta“
nesumokėtas mokėtinas sumas pagal sąskaitas faktūras, išrašytas iki šio
susitarimo sudarymo dienos, pervesti į UAB „Natūralios sultys“ banko sąskaitą
(t. 2, b. l. 118). Po bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo išrašytos dvi UAB
„Natūralios sultys“ prekių pirkimo-pardavimo sąskaitos UAB-ei „Varta“ (978,74
Lt ir 1 957,48 Lt sumoms - t. 1, b. l. 80-81, 158-159). Iš nurodytų aplinkybių
matyti, kad UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ sutartis jau buvo nutraukta,
prekės pateiktos po sutarties nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, o tokios
vėlesnės aplinkybės neleidžia daryti išvados apie UAB „Natūralios sultys“
sąžiningumą sudarant ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį.
Sudarius
susitarimą dėl reikalavimo perleidimo, pagal kurį atsakovui UAB „Natūralios
sultys“ buvo pervestos lėšos iš trečiojo asmens Maxima Lt, UAB, buvo pažeistos
kitų UAB „Varta“ kreditorių teisės, nes UAB „Varta“, būdama nemoki, suteikė
pirmenybę UAB „Natūralios sultys“ gauti reikalavimo patenkinimą anksčiau už
kitus kreditorius. Iš trečiojo asmens gauti pinigai galėjo ir turėjo būti
panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Aukščiau
išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendžiama, jog ginčijamo sandorio šalys buvo
nesąžiningos, nes sudarydamos reikalavimo perleidimo sandorį turėjo žinoti, jog
pažeidžia UAB „Varta“ kreditorių teises ir interesus.
Lietuvos
Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo
(toliau - LMTĮ) (1999 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. VIII-1463; neteko galios 2009 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XI-293 nuo
2009 m. liepos 1 d.) 3 straipsnyje,
reglamentuojančiame mokėjimų eilės tvarką, nustatyta, kad, kai mokėtojas
visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai
pinigų, mokėjimai vykdomi nurodyta eilės tvarka. Mokėtojas, vykdydamas
piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos
laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado (Įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgiant į LMTĮ paskirtį – valstybiniu reguliavimu įvesti finansinę drausmę
mokėjimų eiliškumo srityje, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių
neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti
vienu metu neturi pakankamai pinigų (Įstatymo 1 str.), sandoriai (CK 1.63 str. 1 d.), kurių
pagrindu atliekami mokėjimai, turi būti vykdomi taip pat laikantis LMTĮ, nes šio įstatymo
2 straipsnio 2 dalyje piniginis
įsipareigojimas apibrėžiamas kaip visos mokėtojo prievolės mokėti. Taigi, tuo
metu sudarius ginčijamą sandorį buvo pažeistas ir tuo metu galiojęs teisinis
reguliavimas - LMTĮ nuostatos.
Išdėstytos
aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana
institutą (CK 6.66 str.). UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ neprivalėjo
sudaryti ginčo sutarties, ši sutartis pažeidė kitų UAB „Varta“ kreditorių
teises, o UAB „Natūralios sultys“ buvo žinoma sunki UAB „Varta“ finansinė
padėtis, t. y. ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad
pažeidžia UAB „Varta“ kreditorių teises ir interesus.
Teisėjų
kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė
faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino bei pritaikė materialinės teisės
normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą, todėl nepagrįstai
atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Varta“ ir UAB
„Natūralios sultys“. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais skundžiamas
pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas
sprendimas - pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Varta“ ir UAB
„Natūralios sultys“, bei taikytina restitucija.
Dėl
restitucijos taikymo
Actio
Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu
būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio teisės instituto
tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti
skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Pripažinus
sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija, tai yra viena šalis
privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju
priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Restitucija taikoma ne mechaniškai,
o atsižvelgiant į įstatyme numatytas
restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos
aplinkybes. Be to, teisė atskirais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba
apskritai jos netaikyti yra viena iš bylą nagrinėjančiam teismui suteiktų
diskrecinių teisių (CK 1.5
str. 3 d., CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu
atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pripažinus ginčijamą sandorį
negaliojančiu, taikytina restitucija, pagal kurią pinigai grąžinami
bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir jie naudojami atsiskaityti su
visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.
lapkričio 14 d. nutartį, priimtą
byloje Nr. 3K-3-573/2005).
Šiuo
atveju pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Varta“ ir UAB
„Natūralios sultys“, taikytina restitucija, pagal kurią lėšos – 936 579,25 Lt, kurias buvo gavusi UAB „Natūralios sultys“, priteistinos
ieškovui BUAB „Varta“, kurio kreditorių interesais pareikštas actio Pauliana
ieškinys. Atsakovas UAB „Natūralios sultys“, turėdamas galiojantį kreditorinį
reikalavimą BUAB „Varta“, turi teisę jį pareikšti Įmonių bankroto įstatymo
nustatyta tvarka.
Dėl
palūkanų priteisimo
Ieškovas taip
pat prašė priteisti ir išieškoti iš atsakovo UAB „Natūralios sultys“ 5 procentų
dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą 936 579,25 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2007 m birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 6 procentų dydžio metines
palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 1-8).
Kaip jau
išdėstyta aukščiau, šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas kvalifikuotinas pagal actio
Pauliana instituto nuostatas (CK 6.66. str.). CK 6.240 straipsnio 1 dalyje
nustatyta be teisinio pagrindo įgijusio pinigų sumą asmens pareiga mokėti
asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, 5 procentų dydžio metines palūkanas
nuo to momento, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų
gavimą ar sutaupymą. Kadangi šiuo atveju ieškovo ieškinys tenkintinas pagal actio
Pauliana instituto nuostatas bei taikytina restitucija, o netaikytos
nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo nuostatos (CK XX skyrius),
nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomas palūkanas CK 6.240 straipsnio 1 dalies
pagrindu, nes ši norma nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Įstatymo leidėjas įpareigojo turtą įgijusį asmenį sumokėti palūkanas
turto savininkui arba valdytojui tik tuo atveju, jeigu be teisinio pagrindo
buvo įgyta pinigų suma.
CK 6.37
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-342/2007, ir kt.) šios procesinės palūkanos, skaičiuojamos
nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Tuo
atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas
jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.
Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo
momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo, o priteista suma gali būti ne tik
sutarties, bet ir įstatymo
pagrindu. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi
būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.
Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio metines
palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo, toks jo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas
(CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priimant byloje naują sprendimą,
proporcingai patenkinamai ieškinio daliai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų
paskirstymas (CPK 93
str. 4 d.). Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo ir priteisimo
klausimus teismas turi išspręsti ex officio (...). Teismas, spręsdamas
dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, turi: 1) nustatyti, ar šios
išlaidos realiai buvo patirtos (CPK 88 str.); 2) nustatyti priteistinų
išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 str.); 3)
nustatytą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos
nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė
panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują
sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies (pripažino negaliojančia nuo
sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą
tarp UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“; pritaikė restituciją – priteisė iš
UAB „Natūralios sultys“ 936 579,25 Lt BUAB „Varta“; priteisė iš UAB „Natūralios
sultys“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), tačiau atmetė ieškovo
reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už be pagrindo įgytą 936 579,25 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2007 m birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo, atitinkamai pagal
tokį procesinį sprendimas išspręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
klausimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turėjo 10 000 Lt su PVM išlaidų
už advokato teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 34-36, t. 2, b. l. 126). Byla
inicijuota nuo 2008 m. sausio 30 d. Ieškovo advokatas dalyvavo parengiamajame
teismo posėdyje (t. 1, b. l. 183-184, t. 2, b. l. 62), teismo posėdžiuose
pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 99-100, 146-147, 173-175, t. 3, b. l.
27-30), apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 3, b. l. 57-59). Šiuo
atveju įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, bylos sudėtingumą, advokato indėlį
bei laiko sąnaudas ir ieškovo patenkintų reikalavimų apimtį, teisėjų kolegijos
įsitikinimu, ieškovui iš atsakovo priteistina nurodyta advokato išlaidų suma už
atstovavimą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 8 000 Lt
su PVM.
Byloje buvo ginčijama 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo
sutartis, sudaryta tarp UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“. Reikalavimus
byloje pareiškė BUAB „Varta“ bankroto administratorius, todėl šiuo atveju iš
atsakovo UAB „Natūralios sultys“ į valstybės biudžetą priteistina ½ dalis ieškovo
mokėtino žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį ir paduotą apeliacinį skundą,
nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto
pagrindu, iš viso 13 365,80 Lt (26 731,59 /2) (CPK 93, 96, 302 str.), taip pat ½
dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismuose, iš viso 101,94 Lt (203,88 /2) (CPK 88
str. 1 d. 3 p., 93, 96,
302 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Varta“ bankroto administratoriaus
uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ ieškinį
patenkinti iš dalies.
Pripažinti
negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Varta“ ir uždarosios
akcinės bendrovės „Natūralios sultys“.
Taikyti
restituciją - priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Natūralios sultys“
(kodas 175745856) 936 579,25 Lt (devynis šimtus trisdešimt šešis tūkstančius
penkis šimtus septyniasdešimt devynis litus ir 25 centus) bankrutavusiai
uždarajai akcinei bendrovei „Varta“.
Priteisti iš uždarosios
akcinės bendrovės „Natūralios sultys“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. sausio 31 d.) iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Natūralios
sultys“: a) 8 000 Lt bylinėjimosi išlaidų - bankrutavusiai
uždarajai akcinei bendrovei „Varta“; b) 13 467,74 Lt bylinėjimosi išlaidų - į
valstybės biudžetą.
Teisėjai Danutė
Milašienė
Gintaras
Pečiulis
Nijolė Piškinaitė