Civilinė byla Nr. e2-2361-750/2021
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00833-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 2.4.2.9.1.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 4 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,
sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,
Ieškovas prašo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja daline ieškovo S. E. ir atsakovės A. E. nuosavybe ir butą padalinti tokiu būdu: pripažinti ieškovui S. E. nuosavybės teisę į butą, o atsakovei A. E. priteisti iš ieškovo S. E. 2190 Eur piniginę kompensaciją. Be to, prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Šilutės rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) išduotas ištuokos liudijimas. Nuo faktinės santuokos nutraukimo šalys toliau vedė bendrą ūkį. Po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. E.. (duomenys neskelbtini) pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 7356 nuosavybės teise įgijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto įgijimo procese buvo panaudotos ir A. E. lėšos, butas įgytas esant susiklosčius jungtinės veiklos sutartiniams teisiniams santykiams, todėl butas turi būti laikytinas bendrąja daline nuosavybe.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.100 straipsnio 4 punktą nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviai-buvę sutuoktiniai-tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisių subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios. Lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Tokia pačia tvarka gali būti nuginčyta ir turto įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė.
Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas ginčijamą butą įgijo po ištuokos liudijimo išdavimo (duomenys neskelbtini). Butas nekilnojamojo turto registre registruotas kaip S. E. asmeninė nuosavybė ir šios aplinkybės įrodinėti nereikia.
Ieškovas atsižvelgdamas į atsakovės išsakytą pastaruoju metu poziciją, kad butas nors ir įgytas po santuokos nutraukimo, tačiau įgytas bendrosios jungtinės veiklos pagrindu, pripažįsta ginčijamą butą bendrąja daline nuosavybe. Kilusį ginčą ieškovas mėgino išspręsti taikiai, tačiau šalims nepavyko gera valia susitarti.
Šiuo metu ginčo bute gyvena šalių dukra J. E. su sūnumis D. ir V. A. E. ilgą laiką ginčo butu nesinaudoja, būsto neišlaiko, už komunalinius patarnavimus nemoka. Butą išlaiko ir prižiūri ieškovas, todėl jam pripažintina nuosavybės teisė į šį butą, o bendrasavininkei A. E. išmokėtina piniginė kompensacija.
Pagal Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) duomenis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir-ginčo butas) vidutinė rinkos vertė yra 4380 Eur. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei išmokėtina 2190 Eur piniginė kompensacija.
Ieškovo S. E. atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad ieškovas būdamas sąžiningas, atsižvelgiant į tai, kad jis po santuokos nutraukimo, gyvendamas kartu su atsakove ir tvarkydamas bendrą ūkį, įgijo ginčo butą, todėl prašo pripažinti jį šalių bendrąja daline nuosavybe ir padalinti jį, kad ateityje nekiltų konfliktų. Laikytina, kad šalys butą įgijo iš bendrų lėšų. Ieškovas atsakovei siūlė ginčą išspręsti taikiai, buvo bendrauta su ja, tačiau atsakovė nesutiko, prašė papildomai priteisti jai neturtinę žalą.
Atsakovė A. E. teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nutraukus santuoką su ieškovu, jie gyveno kartu, susilaukė sūnaus Lauryno. Po santuokos nutraukimo iš ieškovo ir jos lėšų įsigijo ginčo butą. Sutinka, kad buto vidutinė vertė yra 4380 Eur. Ji šiuo butu nesinaudoja ir sutinka, kad už jai priklausančią buto dalį būtų priteista ieškovo nurodyto dydžio kompensacija. Bute šiuo metu gyvena šalių dukra J. E.. Ieškovas siūlė ginčą išspręsti taikai, tačiau jie bendraudami susipyko ir nepasisekė išspręsti ginčo taikiai.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo
Ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų bendro turto kūrimo bendromis jų lėšomis ir darbu, dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje (CPK 4 straipsnis) teismų praktikoje įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą (Kauno apygardos teismo 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-45-924/2019).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini), sprendimu buvo nutraukta ieškovo S. E. ir atsakovės A. E. santuoka. Iš ištuokos liudijimo matyti, kad įrašas apie šalių ištuoką ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo gyveno kartu vedė bendrą ūkį ir jiems (duomenys neskelbtini)gimė sūnus L. E.. Šalims gyvenant kartu iš jų turimų lėšų (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įgytas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas įregistruotas ieškovo vardu.
Šalių santykiai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, t.y. ginčo butas, bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ginčo turto teisinis statusas spręstinas pagal jungtinę veiklą bei bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias normas.
CK 6.971 straipsnio 1 dalis nustato, kad partnerių įneštas turtas buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita. Įvertinus byloje esančią medžiagą, ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimus laikytina, kad šalys po santuokos nutraukimo butą įgijo panaudojant abiejų lėšas.
Bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė A. E. ir ieškovas S. E. ginčo butą įgijo gyvendami kartu už abiejų lėšas, todėl ieškovo prašymas pripažinti minėtą nekilnojamąjį turtą bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe tenkintinas.
Dėl turto atidalijimo ir kompensacijos sumokėjimo
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 49 Eur žyminis mokestis ir 752,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 801,60 Eur. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teisėja Dalia Zimantienė