Administracinė byla Nr. I-4225-281/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03165-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. P. 2014-06-17 skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2014-05-20 sprendimą Nr. (6.5) I-4658; 2) įpareigoti Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti 2014-04-15 pareiškėjo prašymą dėl pensijos grąžinimo; 3) pareiškėjui mirus, iš jo atimtas ir negrąžintas senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijas priteisti iš atsakovo išmokėti pagal paveldėjimą šeimos nariams (b. l. 1-3).
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos senatvės pensijos ir nukentėjusių asmenų pensijos dydžio sumažinimu, kuris buvo atliktas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pagrindu. Teigia, kad atsakovas, žinodamas, jog Laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, negalėjo tokio įstatymo taikyti. Nors pensijų sumažinimas yra pripažintas neteisėtu, tačiau iki šiol nėra nustatytas neteisėtai nusavintų pensijų grąžinimo mechanizmas, todėl pareiškėjas 2014-02-26 Fondo valdybos Jonavos skyriui pateikė prašymą grąžinti neteisėtai sumažintą pensiją, kuris jį persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra sulaukęs garbingo amžiaus (85 metų), jam nustatytas I-os grupės invalidumas.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22-25).
Paaiškino, kad pareiškėjas, 2014-02-24 kreipdamasis į Fondo valdybą, o 2014-02-26 – į Fondo valdybos Jonavos skyrių dėl 2010-2011 metais jam neišmokėtos senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijos dalies išmokėjimo, praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą, todėl Fondo valdyba 2014-04-02 sprendimu atsisakė nagrinėti jo skundą ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu iki 2014-04-30 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tačiau pareiškėjas kartu su 2014-04-15 prašymu tokių įrodymų nepateikė. Atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012-11-28 priėmė sprendimą, kuriame jau buvo pasisakyta dėl 2010-2011 metais pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo, 2014-05-20 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymo dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo nenagrinėti, o dalyje dėl nukentėjusių asmenų pensijos dalies grąžinimo paraiškėjo prašymą atsisakė nagrinėti, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytus terminus.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjui A. P. VSDFV Jonavos skyriaus (toliau – ir Jonavos skyrius) sprendimu, priimtu Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, nuo 2010-01-01 buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, o nuo 2010-02-01 – sumažinta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (b. l. 22-25).
Pareiškėjas 2014-02-24 Fondo valdybai pateikė prašymą gražinti neišmokėtas senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalis, o 2014-02-26 Jonavos skyriui pateikė analogiško turinio prašymą (b. l. 26, 27). Jonavos skyrius, kaip 2010 metų sausio mėnesį priėmusi sprendimą pradėti mokėti pareiškėjui sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją ir 2010 metų vasario mėnesį priėmusi sprendimą pradėti mokėti pareiškėjui sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją priėmusi institucija, pareiškėjo 2014-02-26 prašymo nenagrinėjo ir 2014-03-07 raštu Nr. (1.15) S-16217 persiuntė jį nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai (b. l. 22-25).
Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-02-24 ir 2014-02-26 prašymus, 2014 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) 1-3092 (b. l. 28-30). Minėtame sprendime Fondo valdyba, atsižvelgdama į tai, kad Jonavos skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, o pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas pirmąją sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją išmokėjo 2010 m. vasario mėnesį, nustatė, kad apie Jonavos skyriaus sprendimus mokėti ne visas paskirtas pensijas pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) atitinkamai 2010 metų sausio ir vasario mėnesiais, todėl konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Fondo valdybą su 2014-02-24 prašymu, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą, todėl vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-02-24 ir 2014-02-26 prašymus ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu iki 2014-04-30 jis pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.
Pareiškėjas 2014-04-15 pateikė Fondo valdybai patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad skundo dėl neišmokėtų pensijos dalių grąžinimo padavimo terminas nebuvo praleistas ir prašė išnagrinėti jo prašymą iš esmės (b. l. 31-32). Teiginį, kad skundo padavimo terminas nebuvo praleistas, pareiškėjas motyvavo tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2010-08-04 su prašymais (skundais) dėl neišmokėtų pensijos dalių grąžinimo kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, tarp jų – ir į teismą, tačiau jam iki šiol nėra išmokėtos per sunkmetį sumažintų pensijų dalys ir nenustatyta jų grąžinimo tvarka.
Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-04-15 prašymą, 2014 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) 1-4658, kuriuo, atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendime buvo pasisakyta dėl 2010 - 2011 metais pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, priteisimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių 30 punktu konstatavo, jog pareiškėjo 2014-02-24, 2014-02-26 prašymai dalyje dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo nebus nagrinėjami, kadangi teismas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą šiuo klausimu ir pareiškėjas 2014-02-24, 2014-02-26 prašymuose nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo teisingumu; pasisakydama dėl pareiškėjo 2014-02-24, 2014-02-26 prašymų dalies grąžinti neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį, Fondo valdyba pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui 2012 m. lapkričio 28 d. sprendime dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo nepasisakė, todėl Fondo valdyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, įrodančių, jog terminą dėl šios pensijos dalies grąžinimo jis praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, konstatavo, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą apskųsti Jonavos skyriaus sprendimą pradėti mokėti pareiškėjui sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo paduoti ir nusprendė pareiškėjo 2014-02-24 ir 2014-02-26 prašymų toje dalyje nenagrinėti (b. l. 33-34).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VSDFV atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2014-02-24 ir 2014-02-26 prašymus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d.) nustato, jog apdraustieji asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių sprendimus Valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. įtvirtina, kad skundui Fondo valdybai paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas.
Pareiškėjas 2014-02-24 ir 2014-02-26 Fondo valdybai ir Jonavos skyriui pateiktuose prašymuose prašė išmokėti jam laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos ir laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2012-12-31 neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį (b. l. 46).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir joje nurodyta praktika šiuo klausimu, 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra specialusis terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, o ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 20 punkte nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Pagal šių Taisyklių 31 punktą, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.
Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Analogiškos nuostatos numatytos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punkte.
Dėl ginčijamo Fondo valdybos sprendimo dalies, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundu, kurį patikslino 2010-08-04, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti VSDFV Jonavos skyriaus 2010-05-24 sprendimą Nr. (8.2)3S-4064; 2) VSDFV 2010-06-29 sprendimą Nr.(6.5)1-3907 dėl pensijos neteisėto sumažinimo; 3) priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus nuo 2010-01-01 neišmokėtą senatvės pensijos dalį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kas mėnesį 135,32 Lt; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDF Kauno skyriaus, neturtinę žalą 1000 Lt (b. l. 22-24). Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-269-428/2012, 2012-11-28 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjo pensija (senatvės pensija ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija) ir jos dydis perskaičiuotos teisėtai, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad valstybinių ir senatvės pensijų perskaičiavimas (mažinimas) pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo nulemtas ekonominės krizės, todėl paskirtų pensijų perskaičiavimo tvarka, nulėmusi laikiną pensijų sumažinimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaravo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui paskirta ir mokama iki 2010-01-01 senatvės pensija viršijo Laikinajame įstatyme nustatytą ribinį dydį, todėl ji buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, taip pat pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo sumažintas pareiškėjui mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl teisinio pagrindo juos naikinti ir priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus neišmokėtą pensijos dalį teisinio pagrindo nėra.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012-11-28 sprendimo pareiškėjas neginčijo ir šis sprendimas įsiteisėjo 2012-12-13. Taigi, Kauno apygardos administraciniam teismui 2012-11-28 priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. I-269-428/2012 buvo išnagrinėtas dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnio nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 (senatvės pensijos atveju) ir nuo 2010-02-01 (nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos atveju) iki 2010-05-18, t. y. iki pareiškėjo 2010-05-18 prašymo VSDFV Jonavos skyriui pateikimo, kuriuo jis prašė paaiškinti pensijos sumažinimo priežastis ir kurio pagrindu buvo priimti šioje byloje pareiškėjo ginčyti sprendimai, pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalių gražinimo klausimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-02-24 ir 2014-02-26 prašymus dėl neišmokėtų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalių grąžinimo, konstatavo, kad Kauno apygardos administracinio teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendime išnagrinėjo tik pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo klausimą, t. y. tuo pačiu konstatavo, kad minėtame teismo sprendime neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies grąžinimo klausimas yra neišnagrinėtas, todėl pareiškėjo 2014-02-24, 2014-02-26 prašymus dalyje dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo atsisakė nagrinėti visoje ginčijamo laikotarpio apimtyje, t. y. nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, nors, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Kauno apygardos administracinis teismas 2012-11-28 sprendime administracinėje byloje Nr. I-269-428/2012 pasisakė tiek dėl neišmokėtos senatvės pensijos, tiek dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalių gražinimo klausimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 (senatvės pensijos atveju) ir nuo 2010-02-01 (nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos atveju) iki 2010-05-18 (tiek senatvės, tiek nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos atveju). Taigi, Fondo valdyba ginčijamu sprendimu atsisakydama nagrinėti 2014-02-24, 2014-02-26 pareiškėjo prašymus visoje ginčijamo laikotarpio apimtyje ir tik dalyje dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo, netinkamai vertino su ginčijamu klausimu susijusias faktines aplinkybes ir netinkamai taikė VAĮ 23 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 30 punkto nuostatas.
Dėl ginčijamo Fondo valdybos sprendimo dalies, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies grąžinimo
Nagrinėjamu atveju pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjui buvo sumokėta 2010 m. sausio mėnesį, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija - 2010 m. vasario mėnesį, taigi, apie tai, kad jam paskirtos pensijos buvo sumažintos, pareiškėjas sužinojo atitinkamai 2010 m. sausio ir vasario mėnesį. Todėl pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV 2014-02-24 prašymu, o į Jonavos skyrių – 2014-02-26 prašymu, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą trejų metų skundo padavimo terminą.
Fondo valdybos 2014-05-20 sprendimo dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2014-02-24, 2014-02-26 prašymų dalies dėl 2010-20113 metų laikotarpiu neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies gražinimo priėmimo klausimas, atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu atsisakė nagrinėti minėtas 2014-02-24, 2014-02-26 prašymų dalis konstatavusi, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 metų terminą skundui dėl Jonavos skyriaus sprendimo mokėti pareiškėjui sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją paduoti ir neįrodė, kad šį terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
Teismo vertinimu, Fondo valdyba, ginčijamu 2014-05-20 sprendimu atsisakydama nagrinėti pareiškėjo 2014-02-24, 2014-02-26 prašymus tik dėl 2010-2013 metų laikotarpiu neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies, netinkamai taikė Taisyklių 31 punktą ir formaliai vertino pareiškėjo teiginius dėl skundo padavimo termino. Atsakovė neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog įstatymų leidėjas nebuvo aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų, o dėl klausimo, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas minėtas terminas, aiškiai pasisakyta tik 2013-11-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje adm. byloje Nr. A444-2232/2013. Neįvertinta, kad Laikinojo įstatymo 16 str. buvo įtvirtinti pasiūlymai Vyriausybei dėl įstatymui įgyvendinti reikalingų teisės aktų, taip pat ir dėl pensijų kompensavimo tvarkos aprašo, tačiau toks teisės aktas dar nebuvo parengtas. Teisės aktų gausa, nevieninga teismų praktika kėlė teisinio neapibrėžtumo situaciją, ir neatsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, be kita ko, ir į pareiškėjo amžių bei galimybę efektyviai pasinaudoti savo teisėmis, nepagrįstai buvo konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Fondo valdybos 2014-05-20 sprendimas Nr. (6.5) I-4658 naikintinas ir Fondo valdyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti 2014-04-15 pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjo skundo reikalavimas jam mirus, iš jo atimtas ir negrąžintas senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijas priteisti iš atsakovės išmokėti pagal paveldėjimą šeimos nariams, yra išvestinis skundo reikalavimų panaikinti Fondo valdybos 2014-05-20 sprendimą Nr. (6.5) I-4658 ir įpareigoti Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti 2014-04-15 pareiškėjo prašymą atžvilgiu. Minėtas skundo reikalavimas gali būti nagrinėjamas tik išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalių grąžinimo išankstinėje ginčų nagrinėjimo institucijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl neišmokėtų pensijų dalies grąžinimo šiuo metu nėra išnagrinėtas Fondo valdyboje, todėl išvestinis skundo reikalavimas paliekamas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 103 str. 1 d., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo A. P. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-05-20 sprendimą Nr. (6.5) I-4658 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-04-15 prašymą.
Kitą skundo dalį palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Mefodija Povilaitienė
Jūra Marija Strumskienė