Civilinė byla Nr. e3K-3-237-684/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28291-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Buvis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvita ir KO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Buvis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lemis Baltic“ ir S. P. T.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos sutarties šalių teises ir pareigas atliekant darbus pagal nurodytą sutartį ir šiuos darbus kontroliuojant, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę į tinkamą procesą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Eugvita ir KO“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Buvis“ 19 060,33 Eur skolą, 769,28 Eur palūkanų ir 8 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2014 m. kovo 14 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atliko statybos rangos darbus ir juos perdavė atsakovei, taip pat parengė ir vienašališkai pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovei neįvykdžius Sutarties reikalavimų pateikti atsakovei garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinio arba laidavimo rašto, atsakovė turėjo teisę 5 proc. sumas sulaikyti vienerius metus. Nustatytas terminas suėjo, bet atsakovė liko nesumokėjusi 19 060,33 Eur.
4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovės 2014 m. gruodžio 10 d. vienašališkai parengtas ir pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas yra neteisėtas ir negalioja nuo jo parengimo dienos.
5. Atsakovės nuomone, ieškovė baigiamąjį aktą galėjo parengti ir jai pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakovės pareikalavimo ir tik esant užsakovės išvadai, kad darbai atlikti iki galo ir tinkamai, su užsakove suderinta galutinė atsiskaitymo suma, jei užsakovei sutartyje nustatyta tvarka perduoti darbai, užsakovei pateiktas Sutarties 12.2.4 ir 12.2.5 punktuose nurodytas garantinio laikotarpio draudimo (laidavimo) raštas, rangovei tinkamai įvykdžius kitus vykdytinus įsipareigojimus pagal Sutarties 11.3 punktą. Ieškovė neįvykdė nė vienos nurodytos sąlygos, be to, laiku neištaisė darbų defektų ir atsakovei nepateikė vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 2 d. sprendimu atmetė priešieškinį ir patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 19 060,33 Eur skolos, 769,28 Eur palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nustatė, kad šalys 2014 m. kovo 14 d. sudarė statybos rangos sutartį, o 2014 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė papildomą susitarimą dėl papildomų statybos darbų, įskaitant stogo įrengimo darbus, atlikimo. Ieškovė 2014 m. spalio mėn. pabaigoje perdavė atsakovei paskutinius darbus, atliktus pagal papildomą susitarimą. Atsakovės vadovas pasirašė atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertes. Atsakovė priėmė ieškovės išrašytas sąskaitas, o nesutikdama su ieškovės parengtu baigiamuoju aktu, nenurodė, kokie darbai dar turėjo būti atlikti. Teismas sprendė, kad atsakovei, kaip užsakovei, atsirado Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga priimti darbus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindų pripažinti negaliojančiu ieškovės parengtą ir vienašališkai pasirašytą 2014 m. gruodžio 10 d. baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą, o atsakovė nepagrįstai atsisakė jį pasirašyti.
8. Atsakovė teigė, kad 2016 m. vasario 22 d. pranešimu vienašališkai įskaitė 19 060,33 Eur ieškovės reikalavimą į savo turėtą priešpriešinį reikalavimą dėl išlaidų, patirtų savo sąskaita šalinant stogo defektus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie šio pranešimo nebuvo pateikta įskaitytą sumą pagrindžiančių įrodymų – kokie konkrečiai darbai buvo atlikti su defektais, kokie defektai nustatyti, defektų šalinimo sąmatos (kiekis, medžiagos ir pan.). Atsakovė 2016 m. vasario 22 d. pranešime apie įskaitymą rėmėsi Sutarties 12.2.22 punktu, kuriame nustatyta, kad rangovė per užsakovo nurodytą protingą ir (arba) technologiškai būtiną terminą šalina darbų defektus (trūkumus), tačiau į bylą pateikė 2016 m. kovo 7 d. statinio defektų aktą, kuris pasirašytas po atsakovės atlikto įskaitymo. Be to, šiame akte nurodyta, kad „apžiūrėtas stogas vizualiai, stogo danga izoliacija ir minkštas pagrindas po izoliacija“, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs stogo darbų defektai.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės atliktas įskaitymas neteisėtas, nes atsakovės 19 060,33 Eur reikalavimas ieškovei 2016 m. vasario 2 d. negaliojo, buvo neapibrėžtas ir nevykdytinas. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 6 d. defektų šalinimo akte užsakovė nurodė, jog pagal 2016 m. kovo 7 d. defektų aktą darbai atlikti, išskyrus 1 punktą, kuriame nurodytus defektus pašalino rangovė UAB „Okrema“. Pastarosios ir atsakovės 2015 m. gegužės 20 d. statybos rangos sutartyje rangovė įsipareigojo atlikti statybos (remonto) darbus pagal projektą „Stogo remonto (rekonstrukcijos) darbai adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius“. Sutarties priedai – darbų sąmata ir techninis darbo projektas, tačiau šis teismui nepateiktas. Darbų sąmatoje įvardyti stogo įrengimo darbai, bet ne stogo defektų taisymas. UAB „Okrema“ darbus turėjo pradėti 2015 m. gegužės 25 d., baigti – 2015 m. birželio 22 d., tačiau už darbus galutinai su rangove atsiskaityta 2015 m. birželio 15 d., nors nėra duomenų apie darbų užbaigimą anksčiau sutarto termino. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, jog stogo konstrukcija įrengta ne pagal projektą, neturi reikšmės, nes atsakovė žinojo, jog stogo įrengimo darbai buvo atliekami pakeitus stogo įrengimo mazgą, bet nesustabdė stogo įrengimo darbų, leido juos atlikti, priėmė darbų rezultatą. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog patyrė nuostolių dėl ieškovės atliktų stogo įrengimo darbų trūkumų šalinimo, to nepatvirtina ir atsakovės prašymu atlikta teismo statybos ekspertizė. Pripažinęs, kad atsakovė neteisėtai atliko įskaitymą, teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 19 060,33 Eur. Teismas pažymėjo, kad nepasisako dėl kiekvieno šalių argumento, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad techninio projekto bendrojoje dalyje, atsakovės pateiktame techninio projekto brėžinyje, stogo detalizacijoje, byloje pateiktame darbo projekto brėžinyje, stogo detalizacijoje ir prie šalių 2014 m. rugpjūčio 13 d. susitarimo dėl papildomų darbų pridėtose lokalinėse sąmatose nurodytos statybinės medžiagos, iš kurių planuota įrengti stogą, skiriasi.
12. Kolegija pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų. Pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktą, statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus. Statybos darbų žurnale, paslėptų darbų patikrinimo aktuose pasirašęs techninis prižiūrėtojas neįrašė reikalavimų rangovei ant putų polistireno sluoksnio ar ant gelžbetoninio išlyginamojo sluoksnio įrengti mineralinės vatos sluoksnį (šilumos izoliacijos sluoksnį), nors teigė matęs, kad ieškovė stogą rengė ne pagal pastato statybos projektą ir kad ji savavališkai pakeitė projekto sprendinius. Apie nurodytas aplinkybes techninis prižiūrėtojas pranešė atsakovės vadovui. Kolegija sprendė, kad atsakovė (užsakovė), nustačiusi, jog ieškovė stogą įrenginėjo ne pagal techninį ir darbo projektus (t. y. jog ant polistireno sluoksnio ir ant išlyginamojo betono sluoksnio nėra mineralinės vatos sluoksnio), apie tai nepranešusi ieškovei (rangovei), vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, neteko teisės aptariamu trūkumu remtis ateityje. Atsakovės pasitelktos rangovės UAB „Okrema“ atliktus darbus kolegija vertino kaip papildomus darbus, nes, atsižvelgdama į ieškovės pateiktas pažymas, darbų aktus, darbų žurnalo įrašus, lokalines sąmatas prie šalių 2014 m. rugpjūčio 13 d. susitarimo, konstatavo, kad ieškovė neatliko darbų, kuriuos vėliau atliko UAB „Okrema“. Dėl to kolegija nesutiko su atsakovės teiginiu, kad UAB „Okrema“ ištaisė ieškovės atliktų darbų, įrengiant stogo dangas, trūkumus. Kolegija sprendė, kad kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš analizuotų apeliacinės instancijos teismo nutartyje, todėl dėl jų išsamiau nepasisakė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Buvis“ prašo: panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; atsakovei iš ieškovės priteisti visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismai, procesiniuose sprendimuose nepateikdami atsakovės tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, tiek apeliaciniame skunde akcentuotų argumentų dėl Sutartyje nustatytų kokybės rodiklių (suminės varžos koeficiento) nepasiekimo vertinimo, pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalyje teismams nustatytą prievolę motyvuoti teismo sprendimą. Teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą įvardyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti.
13.2. CK 6.663 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi galima nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi (t. y. negu reikalaujami įstatymo), reikalavimus. Teismai turėjo vertinti, ar ieškovė nepažeidė Sutarties 2.1, 3.1, 15.1 punktų, t. y. ar pasiekė projekte nustatytą 9,04 (m2*K)/W stogo dalies suminės varžos rodiklį, tačiau to nedarė, todėl buvo neatskleista bylos esmė – neįvertinta, ar ieškovė atsakinga už šį Sutarties pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apeliacinio skundo argumentus ignoravo, nurodęs, kad rangovės atsakomybę už trūkumus eliminavo tai, jog užsakovė žinojo aplinkybę, kad rangovė nepaklojo mineralinės vatos sluoksnio, tačiau apie šią aplinkybę nepranešė rangovei. Jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų įvertinęs šalių sutarto varžos koeficiento nepasiekimą, teismas būtų privalėjęs vertinti ne tik tai, ar užsakovė žinojo apie nukrypimus nuo projekto, bet ir tai, ar užsakovė žinojo, kad, pakeitus prievolės vykdymo būdą, nebus pasiektas Sutartyje sutartas stogo varžos koeficientas (CK 6.659 straipsnio 2 dalis, 6.695 straipsnio 3 dalis). To neįvertinus, bylos esmė nebuvo atskleista.
14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Eugvita ir KO“ prašo skundo netenkinti ir priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. 2014 m. rugpjūčio 13 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties, kurio 1 dalimi rangovė įsipareigojo atlikti stogo su išlyginamuoju sluoksniu įrengimo ir kitus darbus pagal prie papildomo susitarimo pridedamus priedus, t. y. sąmatas. Atsakovė kasaciniame skunde remiasi faktine aplinkybe, kad rangovė privalėjo darbus atlikti pagal projekto dalis, kurios parengtos 2014 m. vasario mėn. (po statybą leidžiančio dokumento išdavimo 2014 m. sausio 14 d.), o prierašas „Vykdymui“ padarytas dar vėliau – 2014 m. rugpjūčio 23 d. (po papildomo susitarimo sudarymo 2014 m. rugpjūčio 13 d.). Šios projekto dalys nėra to paties projekto, su kuriuo buvo supažindinta ieškovė pagrindinės Sutarties pasirašymo metu. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 47 dalyje nustatyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo atliekami darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai turi būti suderinti su rangovu ir jiems turi pritarti statytojas. Įrodymų, kad tokie pakeitimai būtų buvę derinami su ieškove (rangove), byloje nėra.
14.2. Ieškovė, kaip nurodyta Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte, vadovavosi statinio projekto 5.8 dalimi, kurioje buvo nustatyta, kad denginys (stogas) – sutapdintas, ant gelžbetoninės plokštės įrengiamas nuolydžius formuojantis sluoksnis iš polistireninio putplasčio, ant jo įrengiamas gelžbetoninis išlyginamasis 4 cm storio sluoksnis ir įrengiama šilumos izoliacija, ant viršaus – hidroizoliacija, taip pat nustatytu atitvarų (stogo) šilumos perdavimo koeficientu 0,16 W/(m2*K). Teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad, ieškovei pagal šalių pasirašytą papildomą susitarimą atlikus stogo įrengimo darbus, nurodytus 2013 m. statybos projekto 5.8 dalyje, šiluminė varža R yra ne mažesnė, nei buvo nustatyta projekte.
14.3. Atsakovės argumentai, kad pažeista jos teisė būti išklausytai, yra nepagrįsti. Teisė būti išklausytam, be kitų aspektų, yra susijusi su ieškinio ar skundo pagrindais, kurie apibrėžia bylos dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovei pirmosios ir apeliacinės instancijos proceso metu neįrodžius faktinės bylos aplinkybės, kad stogo įrengimo darbai turėjo būti atlikti su mineralinės vatos sluoksniu, atsakovės nurodomas stogo šiluminės varžos rodiklis neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės, o ir to vertinti kaip pažeidimo teismams nebuvo teisinio pagrindo, nes, pagal CK 6.689 straipsnio 1 dalį, užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, nepranešęs apie juos rangovui, netenka teisės jais remtis ateityje.
14.4. Teismai visiškai atskleidė bylos esmę. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra bylos aplinkybių neatskleidimo požymių, reikia vertinti aplinkybių apimtį (visumą) ir pobūdį, juos patvirtinančius įrodymus. Šioje byloje kilus ginčui dėl to, ar turi atsakovė atsiskaityti už ieškovės atliktus stogo įrengimo darbus, teismai tyrė ir vertino svarbiausias šioje byloje faktines aplinkybes: papildomo susitarimo sąlygas, atsakovės ir techninio prižiūrėtojo pastabų dėl verčių, medžiagų, jų kiekio ir darbų defektų nebuvimą. Šios aplinkybės reikšmingos bylos esmei atskleisti. Teismai pagrįstai aiškino, kad pagal CK 6.689 straipsnio 1 dalį atsakovė neteko teisės savo nurodomu trūkumu remtis ateityje, taigi nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.663 straipsnio 1, 2 dalių, 6.684 straipsnio nuostatų. Atsakovė negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo pareigos motyvuoti byloje priimamą sprendimą
15. Teismas išsprendžia šalių ginčą priimdamas sprendimą, ištyręs visus įrodymus ir laikydamas, kad yra pagrindas nuspręsti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo (CPK 260 straipsnis). Teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą yra civilinio proceso principų laikymasis. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008).
16. CPK 331 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99).
18. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). Tačiau kai šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Mazahir Jafarov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 39331/09). Jeigu argumentai yra susiję su pagal Konvenciją ar jos protokolus garantuojamomis teisėmis ir laisvėmis, nacionaliniai teismai privalo juos išnagrinėti itin kruopščiai ir rūpestingai (2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Wagner ir J.M.W.L. prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 76240/01; Didžiosios kolegijos 2013 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Fabris prieš Prancūziją, 16574/08, 72 punktas).
19. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai, neįvertinę visų argumentų, kuriais ji rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo nurodytų argumentų atmetimo, pažeisdami CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atsakovės teisę būti išklausytai.
20. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
21. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo ieškovei reikalaujant atsiskaityti už pagal Sutartį atliktus stogo dangos įrengimo darbus, o atsakovei reikalaujant atlikti papildomus darbus – pakloti mineralinės vatos sluoksnį, motyvuojant tuo, kad stogo dangos sandara yra netinkama, įrengta nukrypstant nuo projekto – vietoj projekte nurodyto mineralinės vatos sluoksnio ieškovė įrengė betono sluoksnį. Ieškovei nesutikus su atsakovės teiginiais dėl defektų ir reikalavimu atlikti papildomus darbus, atsakovė nurodė, kad šiems darbams atlikti pasitelkė kitą rangovą, o papildomų darbų kainą – šios bylos ginčo sumą, t. y. 19 060,33 Eur, išskaičiavo iš ieškovei pagal Sutartį priklausančio atlyginimo.
23. Teismai, nagrinėjamoje byloje spręsdami, ar atsakovės atsisakymas sumokėti ieškovei 19 060,33 Eur sumą yra pagrįstas, vertino aplinkybes, kuriomis iki pradedant nagrinėti bylą teisme rėmėsi atsakovė, reikšdama ieškovei pretenzijas, reikalaudama atlikti papildomus darbus bei atsisakydama sumokėti ieškovei ginčo sumą. Atsakovė reikalavimo atlikti papildomus darbus negrindė kasaciniame skunde akcentuojamu šilumos varžos rodikliu, taigi šis rodiklis nebuvo ginčo dėl 19 060,33 Eur sumos atsiradimą lėmęs veiksnys.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad faktas, jog, nagrinėdami šalių ginčą, teismai pasisakė dėl ginčą suformavusių aplinkybių, o argumentų dėl šilumos varžos rodiklio atmetimo atskirai nemotyvavo, patvirtina, kad jie, priešingai nei teigė atsakovė, tinkamai nustatė bylos esmę sudarančias faktines ir teisines aplinkybes. Nustatę šalių ginčą lėmusias faktines aplinkybes (užsakovės pretenzijas rangovei, šios atsakymus užsakovei), teismai, spręsdami ginčą, rėmėsi ne visomis šalių įvardytomis, bet bylos esmę sudarančiomis aplinkybėmis. Kadangi šilumos varžos rodiklis nebuvo faktinė aplinkybė, kuria remdamasi atsakovė sutartinių santykių metu reikalavo atlikti papildomus darbus, o vėliau atliko ginčo sumos įskaitymą ir atsisakė šią sumą sumokėti ieškovei, nėra pagrindo ja remtis tą patį šalių ginčą nagrinėjant teisme.
25. Tuo atveju, jei, kilus ikiteisminiam šalių ginčui, ieškovei būtų buvusi pateikta pretenzija, apibrėžta konkretaus šilumos varžos rodiklio – 9,04 (m2*K)/W – nepasiekimu, ji būtų turėjusi galimybę vertinti tokios pretenzijos pagrįstumą, spręsti dėl reagavimo į ją ir galbūt išvengti teisminio ginčo. Teisme nagrinėjamas ginčas yra ikiteisminio šalių ginčo tąsa, todėl jau nagrinėjant ginčą teisme nėra pagrindo remtis faktinėmis aplinkybėmis, neturėjusiomis įtakos ginčui atsirasti.
Dėl statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo principo reikšmės nagrinėjamoje byloje
26. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad atsakovė žinojo, jog ieškovė stogą įrenginėjo ne pagal techninį ir darbo projektus (t. y. kad ant polistireno sluoksnio ir ant išlyginamojo betono sluoksnio nėra mineralinės vatos sluoksnio), tačiau apie tai nepranešė ieškovei (rangovei), nesustabdė stogo įrengimo darbų, bet leido juos atlikti ir priėmė darbų rezultatą, todėl, vadovaujantis CK 6.689 straipsnio nuostatomis, neteko teisės aptariamu trūkumu remtis ateityje.
27. Atsakovė nesutinka su šia teismų išvada, teigdama, kad, įvertinęs šalių sutarto varžos koeficiento nepasiekimą, teismas būtų privalėjęs vertinti ne tik tai, ar užsakovė žinojo apie nukrypimus nuo projekto, bet ir tai, ar užsakovė žinojo, kad, pakeitus prievolės vykdymo būdą, nebus pasiektas sutartas stogo varžos koeficientas.
28. CK 6.689 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, galinčius pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Šios specialios statybos rangos instituto teisės normos nuostatos kyla iš statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo principo. Šį principą įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, inter alia (be kita ko), dideles tokių sutarčių kainas, kaip turintį ypatingą reikšmę, atskirai įtvirtino CK 6.691 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį statybos rangos sutarties šalis, kuri nesiima visų nuo jos priklausančių protingų priemonių pašalinti kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tinkamas bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008).
29. Taigi CK 6.689 straipsnio 2 dalyje apribojama teisė užsakovui remtis rangovo nukrypimu nuo sutarties, jei prieš tai užsakovas nereagavo į paaiškėjusius nukrypimus nuo sutarties sąlygų, galinčius pabloginti statybos darbų kokybę ir kitus trūkumus. Minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovė žinojo, jog ieškovė stogą įrenginėjo ne pagal techninį ir darbo projektus, nedėdama mineralinės vatos sluoksnio. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės normų nuostatas, atsakovė, neprieštaravusi stogo įrengimo darbų atlikimui ne pagal projektą, bet leidusi juos atlikti, priėmusi darbų rezultatą, neteko teisės remtis žinomu nukrypimu kaip trūkumu ir reikalauti su tokiu darbų atlikimu siejamų padarinių. Atsakovė remiasi savo nurodomu šilumos varžos rodikliu kaip patvirtinančiu stogo kokybės pablogėjimą dėl stogo projektinio sprendinio pakeitimo, apie kurį žinodama ji pati nereagavo – nesikreipė į ieškovę dėl šio nukrypimo, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ji tokios teisės neturi.
30. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į atsakovės akcentuotų argumentų nagrinėjamoje byloje pobūdį, EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus išaiškinimus dėl būtinybės teismui motyvuoti atskirų bylos šalių argumentų vertinimą, sprendžia, kad teismai, tinkamai išklausę bylos šalis, nustatę bylos esmę sudarančias faktines ir teisines aplinkybes, į jas atsižvelgdami, pakankamai išsamiai pasisakė dėl šalių argumentų, turinčių bylos baigčiai lemiamą reikšmę. Tokios reikšmės neturinčių argumentų atmetimas apibendrintai nurodžius, kad šie argumentai negali pakeisti teismo padarytų išvadų, nėra pagrindas naikinti kasaciniu skundu skundžiamo teismo procesinio sprendimo, nes jame išdėstyti motyvai ir visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad šis procesinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl to teisėjų kolegija nekonstatuoja teisės normų pažeidimo ar nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 10,34 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Netenkinant atsakovės kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Buvis“ (j. a. k. 301868579) valstybei 10,34 Eur (dešimt Eur 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis