Administracinė byla Nr. II-388-162/2010  m.

Proceso Nr. 4-63-3-00362-2010-0                                 

Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 42.1; 73

 (S)

                                                                             

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 7  d.

Klaipėda

 

          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K. , institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Eglei Liudvinavičiūtei, 2010 m. rugsėjo 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2010-08-10 nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

 

          Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2010 m. birželio 7 d. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimo departamento specialistai atliko paviršinių nuotekų planinius vienkartinius išleidžiamųjų nuotekų tyrimus UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ rekultivuotame (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyne. Nustatytas biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras viršijimas 52 mg O₂/l, kai leidžiamas normatyvas 29 mg O₂/l, nustatytas normatyvų viršijimas 1,8 karto. Konstatuota, jog atsakingas asmuo V. K. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5.9 ir 11.2 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalį.

          Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjo (toliau – ir Institucijos) 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu V. K. pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį paskirta 600 litų bauda.

          Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. skundu (b.l. 4-6) prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog 2010 m. birželio 7 d. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento pareigūnė, atvykusi į (duomenys neskelbtini) kaime esantį rekultivuotą Klaipėdos miesto buitinių atliekų sąvartyną ir vykdydama planinį patikrinimą, paėmė nuotekų mėginius iš rekultivuoto sąvartyno teritorijoje esančio įrenginio, kurio paskirtis išvalyti sąvartyne susidarantį filtratą ir į aplinką išleisti išvalytą vandenį. Pabrėžia, kad minėta pareigūnė paėmė didelį kiekį vandens, t.y. iš rezervuaro išvalyto vandens buvo pateikta apie 25-30 litrų vandens laboratoriniams tyrimams atlikti. Akcentuoja, jog visą kiekį vandens, skirtą tyrimams atlikti dėl laiko stokos jis pateikė iš tarpinės įrenginio talpos, mėginių paėmimo laikas su juo nebuvo derintas iš anksto. Tyrimas atliktas 2010 m. birželio 15 d., tačiau apie rezultatus sužinojo tik 2010 m. rugpjūčio 4 d. 2010 m. birželio 9 d. buvo paimti 4 litrai išvalyto vandens ir atiduoti UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialui išvalyto vandens laboratorinių tyrimų atlikimui, kurių išvadoje pažymėta, kad vandens kokybė atitinka keliamus reikalavimus, numatytus bendrovei išduotame TIPK leidime. Nesutinka su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atliktais vandens tyrimo rezultatais ir su paskirta nuobauda.

          Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

          Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.           

          Institucijos atsiliepime (b.l. 28-29) nurodyta, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus. Pažeidėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už nuotekų išleidimą į aplinką, viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, kuriame nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, kurios po patikrinimo buvo ženkliai viršytos. Pažymi, jog UAB (duomenys neskelbtini) rezultatai nesuteikia pagrindo abejoti 2010 m. birželio 7 d. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento specialistų paimto mėginio tyrimo rezultatais, nes UAB (duomenys neskelbtini) mėginius paėmė vėliau, t.y. 2010 m. birželio 9 d.  

          Konstatuojama

          Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

          ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas.

          V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 22) suformuluotas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.9 ir 11.2 punkto reikalavimus, nes UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo cento“ rekultivuojamame (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyne atlikus paviršinių nuotekų dieninius vienkartinius išleidžiamų nuotekų tyrimus, nustatytas biocheminio deguonies (BDS₇) suvartojimo per 7 paras viršijimas 52 mg O₂/l. Taisyklių 5.9 punktas apibrėžia leidimo sąvoką – tai dokumentas, suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį, o 11.2 punktas nustato, jog išduodant leidimą ir nustatant leidimo sąlygas įvertinamas veiklos vykdytojo techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginį, vadovaujantis tuo, jog neturi būti sukeliama didelė tarša ir pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybei normos bei kiti reikalavimai.

          Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

          Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

          V. K. neigia padaręs pažeidimą. Savo skundą grindžia motyvais: 1) abejoja Jūrinių tyrimo centro atliktų tyrimų rezultatais, nes UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialas, atlikęs išvalyto vandens laboratorinius tyrimus, pateikė išvadą, kad vandens kokybė atitinka keliamus reikalavimus; 2) mėginių paėmimo laikas su juo nebuvo derinamas; 3) vėlai sužinojo apie tyrimų rezultatus; 4) mėginiai buvo paimti iš netinkamos talpos.

          Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“ 2008 m. vasario 28 d. išdavė taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – ir Leidimas) Nr. (11.2)-30-124/2008 (b.l. 14). Leidimo 29 lentelėje(duomenys neskelbtini) biodegraduojančių atliekų aikštelės bei rekultivuojamo (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno leidžiamų išleisti nuotekų užterštumo rodikliuose nurodyta, jog teršalo, kurio pavadinimas BDS_7, didžiausias leistinas nuotekų užterštumas gali būti 29 mg/l (b.l. 15-17). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūrinių tyrimų departamentas 2010 m. birželio 15 d. surašė tyrimų rezultatų protokolą Nr. 176 (b.l. 21), iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) sąvartyne 2010 m. birželio 7 d. 11.30 val. buvo paimtas paviršinės nuotekos filtratas išleidime į Danės upę. Nustatyta, kad biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS₇) koncentracija buvo 52 mgO₂/l.

          Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Kaip minėta anksčiau, pagal išduotą leidimą minėto teršalo didžiausi leistini nuotekų rodikliai yra 29 mgO₂/l. Akivaizdu, jog Institucija, nustačiusi biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas viršijimą, pagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teršalų mėginius paėmė ir tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokolu Nr. 2-149, b.l. 31 ir tyrimų rezultatų protokolu Nr. 176, b.l. 21) nėra teisinio pagrindo. Pažeidėjo nurodytas motyvas, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialas atlikęs vandens mėginio tyrimą nustatė, jog BDS₇ neviršija leistino rodiklio dydžio (b.l. 18), nesuteikia pagrindo abejoti Jūrinių tyrimų departamento atliktų tyrimų rezultatais, nes UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialas vandens mėginius tyrimui paėmė 2010 m. birželio 9 d., Jūrinių tyrimų departamentas – 2010 m. birželio 7 d., todėl negalima išvada, jog 2010 m. birželio 7 d. BDS₇  rodikliai neviršijo leidime nustatytų rodiklių dydžių.

          Nepagrįstu laikytinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvas, kad su juo buvo nederinta mėginių paėmimo data. 2010 m. birželio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento Jūrinių tyrimų departamentas raštu Nr. (5.50-A4-1871 (b.l. 30) informavo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą“ dėl išleidžiamų nuotekų ir (duomenys neskelbtini) sąvartyno filtrato mėginių paėmimo ir pavojingų medžiagų tyrimo 2010 m. birželio 7 d. Minėtame rašte buvo prašoma deleguoti įmonės atstovą. Nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokolas pasirašytas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ (duomenys neskelbtini) V. K. , todėl akivaizdu, jog mėginių paėmimo data buvo derinta su bendrove.    

          Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad atvykus Jūrinių tyrimo departamento atstovei, jis pats iš tarpinių talpų į atitinkamas talpas įleido vandenį, skirtą tyrimams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog dažniausia mėginiai imami iš 2-jo modulio, tačiau Jūrinių tyrimų departamentui jis pats įleido didelį kiekį (25-30 litrų) vandens iš tarpinių talpų, nes skubėjo. Teismas konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats nusprendė, iš kurios talpos paimti mėginius, ir jis šios aplinkybės neginčija. Pažymėtina, jog pagal UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centro“ PALL (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 11 punktą, operatorius privalo periodiškai teikti išvalyto filtrato mėginius kontroliuojančioms įstaigoms (b.l. 24-25). V. K. yra atsakingas už išvalyto filtrato mėginių teikimą, todėl jis privalėjo žinoti, iš kurios PALL įrengimo dalies mėginiai turi būti teikiami. Įrodymais nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog Jūrinių tyrimų departamentas paprašė pateikti itin didelį kiekį vandens. Priešingai, nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokolas patvirtina, kad paimta 1-2 litrai mėginio. Šį protokolą pasirašė pats V. K. (b.l. 31), jokių pastabų nereiškė, todėl darytina išvada, kad sutiko su protokole užfiksuotais faktais. Pažeidimo įrodymui nereikšminga ta aplinkybė, jog pažeidėjas vėlai sužinojo apie tyrimo rezultatus. Tyrimo rezultatuose užfiksuotas pažeidimas, o administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nuobaudai skirti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas, nes pagal UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centro“ PALL (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 3 punktą operatoriui nustatyta pareiga vykdyti filtrato valymo darbus sąvartyne (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone.

          Bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

          Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo – nutarime nurodyto nuotekų išleidimo į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes pažeidimo – įrodymui. Vertinant įrodymus, pareiškėjo paaiškinimai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

          Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

          V. K. veika pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. 

          ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje pareigūnams numatyta bauda nuo 600 iki 4 000 litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nustačius ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis) numatytą atsakomybę lengvinančią  aplinkybę, skundžiamu nutarimu (b.l. 23), kaip pareigūnui, paskirta sankcijoje numatyta minimali 600 litų bauda. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, V. K. pažeidimo nepripažino, nesutiko su Jūrinių tyrimų departamento atliktų tyrimų rezultatais, todėl Institucija nepagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti sunkinama dėl jo kreipimosi į teismą, laikytina, jog Institucija pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

          Paskirta nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo, todėl  teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

          Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

          Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

          skundo nepatenkinti..  

          Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, kuriuo V. K. pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį paskirta 600 (šešių šimtų) litų bauda,  palikti nepakeistą.

          Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėja                                                                         Dalia Gumuliauskienė