Civilinė byla Nr. e2-32930-1041/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26652-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 3.2.6.3; 3.4.1.10.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
P R E L I M I N A R U S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 28 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. U. dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 straipsnio nustatyta tvarka ir prašo išreikalauti iš atsakovo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurio IMEI kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – telefonas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jis už 418,95 Eur iš D. S. įsigijo telefoną. Šį telefoną ieškovas, būdamas Kauno automobilių turguje, 2016 m. spalio 19 d. neaiškiomis aplinkybėmis prarado. 2016 m. spalio 20 d. pareiškimu apie šį įvykį buvo pranešta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kauno m. Dainavos Policijos komisariatui (toliau–PK), o 2016 m. spalio 25 d. buvo paskelbta telefono paieška. Kadangi telefonas dingo neaiškiomis aplinkybėmis, o kreipimosi į policiją tikslas buvo surasti ir atgauti telefoną, ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo pareiškimą nebuvo pradėtas. Pagal ieškovo pateiktą pareiškimą policija atliko patikrinimą bei nustatė, kad ieškovo prarastu naudojasi atsakovas. Atsakovas savo 2016 m. lapkričio 11 d. paaiškinime policijai pripažino, kad jis naudojasi ieškovui priklausančiu telefonu ir nurodė, jog jį geranoriškai grąžins iki 2016 m. lapkričio 16 d. Tačiau telefonas iki šiol negrąžintas, nors apklausos metu telefono nurodė negalintis grąžinti tik dėl to, kad telefono tuomet neturėjo.
Ieškinys tenkinamas.
Ieškovo ieškinio dalykas yra kilnojamojo daikto išreikalavimas, kuris grindžiamas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, ieškovo prašymu, ieškinys nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2016 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš D. S. įsigijo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) (el b. l. 6–7), kurį 2016 m. spalio 19 d. neaiškiomis aplinkybėmis prarado. 2016 m. spalio 20 d. pareiškimu apie tai buvo pranešta Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK (el. b. l. 8). Policijai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pamestu mobiliuoju telefonu naudojasi ieškovas (el. b. l. 15). Atsakovas 2016 m. lapkričio 11 d. paaiškinime policijai pripažino naudojimosi ieškovui priklausančiu telefonu faktą bei nurodė jį grąžinsiantis iki 2016 m. lapkričio 16 d. (el b. l. 9-10), tačiau duomenų apie tai, kad ieškovui mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas, nėra.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, tai savininkas turi teisę išreikalauti jam priklausantį daiktas visais atvejais. Teisę pareikšti vindikacinį ieškinį turi faktiškai nevaldantis daikto savininkas, t. y. kai šis nebevaldo daikto ir jis yra pas kitą asmenį. Taigi viena iš sąlygų vindikacijai taikyti – nustatymas fakto, kad asmuo, pareiškęs vindikacinį ieškinį, yra ginčo daikto savininkas, kuris prarado daikto valdymo teisę. Nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nebūtų teisinio pagrindo vindikacijai taikyti. Pirmiau paminėta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas yra telefono savininkas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka daikto savininkui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007).
Iš aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymu akivaizdu, kad ieškovas reiškia vindikacinį ieškinį asmeniui – atsakovui, su kuriuo ieškovo nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Prašomas išreikalauti daiktas, kaip paaiškino ieškovas, buvo dingo neaiškiomis aplinkybėmis (galėjo pamesti). Taip pat iš aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymu, akivaizdu, kad šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Atsakovas pareiškime policijai pripažino, kad jis naudojasi telefonu, kurį ant šaligatvio rado jo tėtis, ir pažadėjo grąžinti. Be to, ieškovas pateiktais teismui rašytiniais įrodymais (pirkimo – pardavimo sutartimi, dokumentais iš policijos įstaigos) įrodė, kad jis turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Telefono praradimo faktas (sąlyga, dėl kurio jis prarado daiktą) užfiksuota policijos įstaigos dokumentuose (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taip pat ieškovas paneigė įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, nes pats atsakovas paaiškinime policijai pripažino, kad jis nėra daikto savininkas, telefoną ant šaligatvio rado jo tėtis, ir nurodė jį grąžinsiantis. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovui atgauti savo daiktą natūra (CPK 178 straipsnis)
Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui kilnojamąjį daiktą – telefoną, todėl ieškovo reikalavimas dėl mobiliojo telefono išreikalavimo tenkinamas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 6 Eur žyminis mokestis ir 181,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 8 Eur žyminį mokestį. Už ieškovo reikalavimus dokumentinio proceso nagrinėjamose bylose, dokumentus pateikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 6 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis), todėl likusi žyminio mokesčio dalis grąžintina kreditoriui CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (COK 87 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 262, 428 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Išreikalauti iš atsakovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai mobilioji ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurio IMEI kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,00 Eur (du eurus 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. gruodžio 24 d. pavedimu.
Įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Atsakovas prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Jei per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Sprendimo patvirtintą kopiją su ieškinio kopija išsiųsti atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo priėmimo, o ieškovei – sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti per tris dienas po jo įsiteisėjimo.
Teisėja Simona Dementavičienė