Administracinė byla Nr. N¹-1715/2007

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 32.

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. sausio 25 d. nutarimu S. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 150 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 3000 Lt bauda ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda. Nutarime nurodoma, kad S. G. 2006 m. spalio 26 d. apie 22.15 val. Vilniuje, Architektų 36, kieme, vairuodamas automobilį Fiat Scudo, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, kliudė gale stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 54, 271 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. sausio 25 d. nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotoju ir įvykio dieną su gydytoja vyko į iškvietimą. Atvykęs į Architektų g. 36 namo kiemą manevravo jame, ieškodamas Architektų g. 34 namo, tačiau nejautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį. Tyčios jo veiksmuose pasitraukti iš autoavarijos nebuvo, nes jis susidūrimo nepajuto, iš įvykio vietos pasišalino nežinodamas, kad kliudė kitą automobilį, taip pat neturėjo ir motyvo pasišalinti iš įvykio vietos. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti kartu vykusi gydytoja R. T. . Be to jis ir toliau privalėjo vykdyti savo pareigas ir gabenti gydytoją pagal iškvietimą pas sergantį vaiką, kurio sveikatai ir gyvybei grėsė realus pavojus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad ši aplinkybė yra pagrindas taikyti ATPK 17 straipsnio nuostatas, nes jis veikė būtino reikalingumo sąlygomis.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pats S. G. pripažįsta, jog nutarime nurodytu laiku jis buvo nutarime nurodytoje vietoje ir manevravo vairuodamas automobilį Fiat Scudo. Liudytojas S. S. patvirtino, kad bemanevruodamas S. G. savo vairuojamu automobiliu kliudė K. B. automobilį. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo parodymai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotolentelės.  

Teismas kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą, kad jo veikoje nėra tyčios, nes jis nepajautė, jog kliudė kitą automobilį. Liudytojas S. S. parodė, kad po automobilių susidūrimo jis buvo priėjęs prie S. G. vairuojamo automobilio ir pranešė apie įvykį, tačiau šis kažką neaiškaus sumurmėjęs iš įvykio vietos išvažiavo. Be to ir pats S. G. pripažįsta, kad S. S. buvo prie jo priėjęs. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad įvykio vietoje S. G. buvo žinoma apie tai, jog jo vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį, todėl S. G. pažeidimą padarė tiesioginės tyčios kaltės formoje.

Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė būtinojo reikalingumo S. G. veikoje.  Eismo įvykis įvyko Architektų gatvėje ties 36 namu. S. G. pagal paskyrimą gydytoją gabeno į Architektų gatvės 34 namą. Iš gydytojos R. T. paaiškinimo seka, kad greitosios medicinos pagalbos automobiliui manevruojant ties Architektų gatvės 36 namu juos visą laiką stebėjo automobilį kvietęs asmuo, kuris atėjo pasakyti, kad ekipažas pravažiavo Architektų gatvės 34 namą. Pasak teismo, įvykus eismo įvykiui gydytoja paskyrimo vietą galėjo pasiekti pėsčiomis, o vairuotojas su automobiliu likti įvykio vietoje. O tuo atvejų, jei S. G. privalėjo nuvežti gydytoją iki pat paskyrimo adreso durų, jis privalėjo apie eismo įvykį panešti policijai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

 

 

III.

 

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti  Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį ir patenkinti jo skundą. Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad apelianto veikoje yra tyčia ir nenustatyta būtinojo reikalingumo, prašo pritaikyti švelnesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apelianto kaltė nėra įrodyta. Liudytojo S. S. parodymai prieštarauja byloje esantiems gydytojos R. T. rašytiniams paaiškinimams. Ši liudytoja nebuvo apklausta teismo posėdyje, teismas prašymą atidėti teismo posėdį atmetė. Tačiau rašytiniuose R. T. paaiškinimuose nurodoma, kad jokio smūgio ar prisilietimo prie kito automobilio nepajuto, o atbėgęs vyriškis grasino policija, tačiau nebuvo galima su juo pasikalbėti, nes tuo metu buvo manevruojama, o privažiavus prie Architektų g. 34 namo šis vyriškis nebepriėjo, todėl ir nesuprato apie eismo įvykį. Visą įvykį stebėjo žmogus, kuris kvietė greitąją pagalbą, tačiau jis paklaustas taip pat paaiškino nesupratęs, kodėl jiems grasino policija.

2. Liudytojas S. S. buvo priėjęs prie automobilio, tačiau apie kito automobilio apgadinimą nieko nesakė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai šio liudytojo parodymais, tačiau neatsižvelgė  gydytojos R. T. rašytinius paaiškinimus.

3. Manevruodamas ties Architektų gatvės 34 namu apeliantas nežinojo, kokie yra šių namų numeriai, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad gydytoja pacientą galėjo pasiekti pėsčiomis.

4. Pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Kūdikio sveikatai ir gyvybei buvo iškilęs realus pavojus. Manevruojant siaurose Lazdynų mikrorajono gatvelėse ir kiemuose apelianto vairuojamas greitosios medicinos pagalbos automobilis galėjo dėl skubėjimo nežymiai įlenkti kitą automobilį. Tačiau padarytoji žala yra mažiau reikšminga, nei išvengtoji, kuri būtų kilusi mažamečio paciento sveikatai.

5. Visi greitosios medicinos pagalbos automobiliai yra apdrausti civilinės atsakomybės draudimu. Apeliantas neturėjo motyvo nuslėpti šio pažeidimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas elgėsi abejingai. Žinodamas, kad jam buvo grasinama policija, jis nesiėmė priemonių išsiaiškinti kas atsitiko. Gydytojos R. T. teiginiai vertintini kritiškai dėl jos noro padėti vairuotojui. Ji nevairavo automobilio ir galėjo nepajusti smūgio, nes buvo susikoncentravusi į pagalbą pacientui.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad S. G. 2006 m. spalio 26 d. apie 22.15 val. Vilniuje, Architektų g. 36, kieme, vairuodamas automobilį Fiat Scudo, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, kliudė gale stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo S. S. parodymai (b. l. 42-43), eismo įvykio vietos schema (b.l. 16), nukentėjusiojo parodymai (b. l. 42), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 28), fotolentelės (b.l. 29, 31). Paties autoįvykio iš esmės neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Todėl S. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą.

Apeliantas ginčija jo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už pasitraukimą iš autoavarijos, su kuria vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N¹⁶-2330/2007).

Apeliantas ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydamas, kad nesuvokė, jog padarė autoįvykį ir iš jo pasitraukė. Ši apelianto argumentą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog padarė autoįvykį. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo grindė liudytojo S. S. parodymais, kurie patvirtina, kad jis buvo pribėgęs prie S. G. vairuojamo automobilio ir pasakė, kad jis kliudė kitą automobilį, tačiau šis nereagavo, kažką pasakė ir nuvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 42-43, 18). Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu važiavusios gydytojos R. T. rašytinių paaiškinimų. Nors šis asmuo nebuvo apklaustas teismo posėdyje liudytoju, tačiau teismas privalėjo vertinti jos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir pasisakyti dėl jų priimdamas procesinį sprendimą, aptarti, kodėl atmeta jos parodymus. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Savo rašytiniuose paaiškinimuose R. T. , važiavusi viename automobilyje su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu nurodė, kad Architektų gatvės kiemai buvo užstatyti asmeninėmis mašinomis, paliktas labai menkas pravažiavimas. Kadangi giliai kieme reikalingo adreso nerado, atbuline eiga traukėsi į gatvę. Sugrįžus maždaug pusę kelio atbėgo vyriškis ir grasino policija, tačiau jie negalėjo sustoti pasikalbėti, todėl, kad tuo metu manevravo, o taip pat laukė kita mašina pravažiuoti. Kai baigėsi manevras, vyriškis nebeatėjo, o jie taip nieko ir nesuprato, kadangi į nieką neatsirėmė, smūgio ar bent prisilietimo prie kito automobilio nejuto. Visą laiką manevruojantį greitosios pagalbos automobilį stebėjo žmogus, kuris buvo iškvietęs greitąją medicinos pagalbą savo vaikui. R. T. šio žmogaus paklausė, kodėl buvo grasinama policija. Jis atsakęs, kad nesuprato, nes visą laiką stovėjo ir stebėjo, kaip buvo manevruojama, tačiau jokio pažeidimo nepastebėjo (b. l. 32). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo paaiškinime taip pat nurodė, kad nepajuto, jog įlenkė kitą automobilį, o jeigu būtų tai pastebėjęs, būtų iškvietęs policijos pareigūnus (b. l. 27). Tiek R. T. , tiek S. G. neigia, kad pribėgęs vyriškis sakė apie automobilio apgadinimą. Iš byloje esančių fotolentelių (b. l. 29, 31) matyti, kad tiek automobilio Fiat Scudo, tiek automobilio Opel Vectra įlenkimai yra nežymūs. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo didelių gabaritų greitosios pagalbos automobilį, į padarytų apgadinimų nežymų pobūdį, nėra pagrindo atmesti R. T. ir administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens paaiškinimų, kad jie kontakto su kitu automobiliu nepajuto.

Sprendžiant, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė, jog kliudė kitą automobilį, remdamasis pribėgusio vyriškio teiginiais, atsižvelgtina į tai, kad pribėgęs vyriškis greitosios medicinos pagalbos automobiliui nuvykus į gretimą kiemą daugiau nepasirodė, kad įvykį stebėjęs greitąją medicinos pagalbą kvietęs asmuo nieko apie eismo įvykį nesakė, kad tiek gydytoja R. T. , tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia nesupratę, kodėl jiems grasinama policija, o S. S. aiškiai apie eismo įvykį neminėjo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skubėjo gabenti gydytoją pas sergantį aštuonių mėnesių vaiką ir neturėjo galimybės ilgai aiškintis, kokiu klausimu prie automobilio buvo pribėgęs S. S. .

Atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Nutarimo dalis, kuria S. G. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paliktina nepakeista, kadangi yra įrodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 3  punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. sausio 25 d. nutarimo dalis skirti S. G. 3000 Lt baudą už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Panaikinti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. sausio 25 d. nutarimo dalį, kuria S. G. skirta 3000 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties dalį ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. sausio 25 d. nutarimo dalį, kuria S. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Antanas Ablingis

 

 

 

Ričardas Piličiauskas

 

                                          

 

Virgilijus Valančius