Administracinė byla Nr. eI3-790-809/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02624-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui R. M. ir L. G.,
atsakovo atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. S. (toliau –ir Paramos gavėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog NMA praleido senaties terminą priimti sprendimą dėl A. S. išmokėtos paramos susigrąžinimo
. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – Reglamentas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „patraukimo atsakomybėn senaties terminas - ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas“. NMA turėjo teisę patraukti atsakomybėn A. S. tik už pažeidimus įvykdytus ne anksčiau kaip iki 2015 m. gegužės 22 d. Mano, jog Agentūros argumentas, jog senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ikiteisminį tyrimą, susijusį su pareiškėjo projektu, pradėjo anksčiau, t. y., (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais, nepraleisdama senaties termino, yra nepagrįstas, kadangi NMA neteisingai aiškina Reglamento 2988/95 3 str. nuostatos turinį, nes FNTT neturi būti laikoma kompetentinga institucija. Atitinkamas Reglamentas yra susijęs su ES paramos administravimu, o paramos administravimą užtikrina NMA. Kompetentinga institucija yra NMA, bet ne FNTT. Anot pareiškėjo, „kompetentinga institucija“ Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme reikėtų laikyti tik tokią instituciją, kuri administruoja Europos Sąjungos paramos teikimą. NMA praleido senaties terminą priimti sprendimą dėl tariamai padidintų kainų perkant keramikos įrangą. NMA Sprendime nurodyta, kad paramos gavėjas A. S. keramikos įrangą įsigijo tariamai padidintomis kainomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. S. keramikos įrangą įsigijo remiantis 2013 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2013/09/03-1 už 101 757,99 Eur be PVM. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2019 m. gegužės 22 d., o A. S. gavo šį pranešimą tik 2019 m. birželio 13 d. Pareiškėjo vertinimu, pagal Reglamentą NMA neturi teisės patraukti atsakomybėn A. S. už tariamus pažeidimus dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos sutarties, nes yra praėjęs senaties terminas.
NMA padarė nepagrįstą išvadą, kad keramikos įranga buvo įsigyta padidinta kaina
. Išvadą, kad reali keramikos įrangos kaina sudarė 10 620,34 Eur, o ne 101 757,99 Eur, NMA grindžia tik iš vienos keramikos įranga prekiaujančios bendrovės gautu kainos pasiūlymu. NMA 2018 m. spalio 23 d. kreipėsi į tris įmones (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), prekiaujančias analogiška įranga, nurodydama techninę specifikaciją, pateiktą mokėjimo prašyme, ir paprašė suteikti informaciją apie jos kainą. Į užklausą atsiliepė vienas tiekėjas, nurodydamas šiuo metu galiojančias analogiškos įrangos kainas. NMA Sprendime atliko „kainų analizę“, tačiau teisės aktai nenumato teisės NMA atlikti „kainų analizę“ ir vėliau remiantis atitinkama „kainų analize“ daryti išvadas dėl to, kad Paramos gavėjas įsigijo prekes „padidintomis kainomis“. NMA net nenurodė koks vienas iš trijų tiekėjų pateikė savo kainos pasiūlymą, nepridėjo atitinkamo tiekėjo kainos pasiūlymo, nenurodė būdo, kuriuo buvo atlikta minėta analizė. NMA norėdama įrodyti, kad keramikos įranga buvo įsigyta už padidintą kainą turėjo atlikti ekspertizę, juo labiau, kad tokią ekspertizę atlikti siūlė NMA Teisės departamentas 2018 m. spalio 15 d. Tarnybiniu pranešimu „Dėl kainų ekspertizės atlikimo“ Nr. TP12-346. NMA 2014 m. kreipėsi dėl Ekspertinio konsultavimo ataskaitos parengimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. NMA siekė gauti ekspertinę išvadą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokia yra A. S. įsigyto automobilio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kaina rinkoje, todėl ir dabar turėjo kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“.
NMA pažeidė Administravimo taisyklių 197.1.8, 197.3.15 ir 253.9 papunkčius, kurie įpareigoja Agentūrą atlikti ekspertizę tuo atveju, jeigu jai kyla įtarimai, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė.
A. S. ir NMA pasirašytos sutarties priežiūra baigėsi 2019 m. gegužės 17 d.
A. S. 2019 m. gegužės 17 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms (toliau – ir Paramos sutartis). Pagal Paramos sutarties 17.3 punktą A. S. įgyvendinamo projekto priežiūra vykdoma 7 (septynerius) metus nuo Sutarties pasirašymo datos, t. y., iki 2019 m. gegužės 17 d. Tokiu būdu, NMA 2019 m. gegužės 22 d. priėmė Sprendimą jau po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis. Pareiškėjo teigimu, NMA turėjo sustabdyti tyrimą iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pabaigos
. Nurodo, jog šiuo metu, nėra aišku ar pasitvirtins FNTT tyrimo metu pateikti įtarimai A. S., todėl Agentūra nepagrįstai remiasi dar nepasibaigusio FNTT tyrimo duomenimis. Taip pat šiuo metu NMA neturi pagrindo daryti išvadą apie A. S. tariamai atliktus sukčiavimo veiksmus bei kad jo kaltė nustatyta. Turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis pareiškėjo A. S. atžvilgiu
. NMA nepagrįstai nurodė, kad A. S. tariamai nevykdo veiklos
. NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti, jog pareiškėjas imituoja veiklą. NMA pastabos, jog patikros vietos, kuriose dirbama su moliu yra švarios, nėra užfiksuota nuolaužų ar atsargų, negali būti laikomos pagrindžiančiomis, kad pareiškėjas nevykdo veiklos. Pareiškėjas A. S. palaiko švarą savo darbo vietoje, todėl darbo vietoje ir nebuvo nuolaužų. Aplinkybę, kad A. S. vykdo veiklą, patvirtina daug A. S. išrašytų sąskaitų-faktūrų. Pareiškėjo vykdomą veiklą patvirtina NMA pateiktos pinigų srautų ataskaitos, pelno nuostolių ataskaitos, balansai ir darbo apskaitos žiniaraščiai. Visi dokumentai yra NMA administruojamoje byloje. Pareiškėjo vykdomą veiklą daug kartų tikrino pati NMA, kuri taip pat vėliau parengė patikros ataskaitas. Šiose ataskaitose pati NMA patvirtino, kad A. S. tinkamai vykdo veiklą. NMA pakeitė savo ankstesnę poziciją dėl pareiškėjo vykdomos veiklos, tik todėl, kad gavo duomenis iš FNTT apie pareikštus įtarimus A. S..
NMA nepagrįstai nusprendė skirti visos paramos susigrąžinimo sankciją vadovaujantis Administravimo taisyklių 197 punktu. Atsakovės Sprendime nėra pateikta pagrindžiančių argumentų, kodėl NMA nusprendė taikyti griežčiausią sankciją, t. y., paramos susigrąžinimą. Atsakovė nepaaiškino kokie konkrečiai ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktai, susiję su projekto įgyvendinimu, buvo pažeisti.
NMA Sprendime turėjo individualizuoti sankciją A. S..
Pareiškėjo įsitikinimu, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistas non bis in idem principas.
Dėl galimai neteisėtų A. S. veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymius, susijusius su paramos gavėjo A. S. projektu. Mano, kad vėliau bus pradėta baudžiamoji byla ir bus perduota nagrinėti į teismą. Šiuo atveju, negalima A. S. bausti du kartus už tuos pačius veiksmus pagal baudžiamąjį kodeksą ir tuo pat metu taikyti administracinę sankciją reikalaujant sugrąžinti gautą paramą.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog paramos gavėjas nevykdė projekte numatytos veiklos, o tik imitavo ją, todėl NMA siūlė taikyti visos 194 227,03 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį. NMA išanalizavus ankstesnių patikrų vietoje rezultatus, nustatyta, kad viešinimo priemonės atliekant patikras vietoje nebuvo. NMA paramos gavėjas pateikė 2013 m. gruodžio 13 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2013/12/13-02, remdamasis kuria įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 106 612,00 Lt (30 876,97 Eur), neskaitant PVM, sumą. NMA inicijavo ekspertinio konsultavimo patikrą, remiantis 2014 m. kovo 17 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 3_71, nustatyta, kad automobilio vidutinė rinkos kaina yra 75 886,95 Lt (21 978,38 Eur), t. y. nustatyta, kad rinkos kaina viršyta 28 598,43 Lt (8 282,68 Eur), todėl įvertinus paramos intensyvumą paramos suma buvo sumažinta 18 588,99 Lt (5 383,74 Eur). Taip pat nustatyta, kad statybos darbus (gamybinio sandėliavimo pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 424,71 kv. m, (duomenys neskelbtini)) statybos ir įrengimo, lauko tinklų ir teritorijos tvarkymo darbai), vadovaudamasi pasirašyta 2012 m. spalio 31 d. statybos rangos sutartimi Nr. 12/10/31-1, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. lapkričio 18 d. nebevykdo veiklos, yra likviduojama. Atliktų statybos darbų kaina be PVM 589 394,21 Lt (170 700,36 Eur), su PVM 713 167,00 Lt (206 547,44 Eur). Kilus pagrįstų įtarimų dėl galimai padidintų kainų, įsigyjant pagal Projektą numatytas investicijas, NMA buvo inicijuotas kainų įvertinimas. Remiantis 2013 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2013/09/03-1, keramikos įranga įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 123 127,17 Eur (101 757,99 Eur be PVM). NMA 2018 m. spalio 23 d. kreipėsi į tris įmones (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), prekiaujančias analogiška įranga, nurodydama techninę specifikaciją, pateiktą mokėjimo prašyme, ir paprašė suteikti informaciją apie jos kainą. Į užklausą atsiliepė vienas tiekėjas, nurodydamas šiuo metu galiojančias analogiškos įrangos kainas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimus Paramos gavėjas vykdė 2013 m., NMA pasinaudojo Lietuvos statistikos departamento oficialios statistikos portalo duomenimis – importuojamų pagamintų produktų kaina 2013 m. buvo 0,6 proc. mažesnė nei dabartinė. NMA atliko kainų analizę ir nustatė 91 173,65 Eur (89,6%) kainos viršijimą. 2013 m. gruodžio 30 d. pateiktame mokėjimo prašyme Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-MP003 deklaruota keramikos įrangos tinkamų finansuoti išlaidų suma – 351 350,00 Lt (101 757,99 Eur), taigi, už keramikos įrangą kompensuota 101 757,99 Eur x 65 proc. = 66 142,69 Eur. Remiantis atlikta kainų analize, keramikos įranga kainavo 10 620,34 Eur, todėl pritaikius intensyvumą turėjo būti kompensuota 6 903,22 Eur (10 620,34 Eur x 65 proc. (intensyvumas) = 6 903,22 Eur); apskaičiuotina grąžintina paramos dalis 59 239,47 Eur (66 142,69 Eur – 6 903,22 Eur = 59 239,47 Eur). Už keramikos įrangą kompensuota 101 757,99 Eur x 65 proc. = 66 142,69 Eur. Remiantis atlikta kainų analize, keramikos įranga kainavo 10 620,34 Eur, todėl pritaikius intensyvumą turėjo būti kompensuota 6 903,22 Eur (10 620,34 Eur x 65 proc. (intensyvumas) = 6 903,22 Eur), kaina viršyta 59 239,47 Eur (66 142,69 Eur – 6 903,22 Eur = 59 239,47 Eur). Vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.9, 5.10, 197.3.1, 197.1.8, 197.3.14 papunkčiais, Įgyvendinimo taisyklių 25 ir 66 punktais, 26.1 papunkčiu, Paramos sutarties 27.4, 27.20 papunkčiais, taikoma sankcija – išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankcija, t. y. susigrąžinama 59 239,47 Eur suma.
Atliekant pažeidimo tyrimą surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai leidžia teigti, kad Projektas nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nevykdoma (veikla imituojama).
Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas (duomenys neskelbtini), galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dar nepriimtas.
NMA atliko kainų analizę, t. y. užklausė kelių įmonių, prekiaujančių analogiška įranga, nurodydama techninę specifikaciją, pateiktą Paramos gavėjo teiktame mokėjimo prašyme. Iš vieno tiekėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) gavusi atsakymą, NMA, atsižvelgusi, kad pirkimus Paramos gavėjas vykdė 2013 m., pasinaudojusi Lietuvos statistikos departamento oficialios statistikos portalo duomenimis (importuojamų pagamintų produktų kaina 2013 m. buvo 0,6 proc. mažesnė nei dabartinė) nustatė 89,6 proc., t. y. 91 173,65 Eur kainos viršijimą. NMA pagrįstai nustatė, jog keramikos įranga buvo įsigyta padidinta kaina. Pažymi, kad Administravimo taisyklėse numatyta, jog NMA turi teisę iš naujo patikrinti mokėjimo prašymus, atlikti kainų ekspertizę ir priimti sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų dydžio ir sankcijų taikymo.
NMA savarankiškai nustatė pažeidimus, t. y. NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbuotojai atliko ekspertinę konsultaciją ir pateikė ekspertinę išvadą, kurios pagrindu nustatytas pažeidimas.
Skunde pateikiama su nagrinėjama byla nesusijusios teismų praktikos, bandoma atrasti NMA padarytų klaidų, tačiau nepateikiama nė vieno pagrįsto argumento, kodėl NMA neturėjo teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjas keramikos įrangą įsigijo padidinta kaina. Be to, skunde pareiškėjas ir nepaneigia, kad už paramos lėšas investicijas įsigijo užaukštinta kaina. Akivaizdu, kad 91 173,65 Eur užaukštinta kaina nėra minimali reikalinga Projektui įgyvendinti suma. Pareiškėjas, prieš įsigydamas įrangą turėjo pasidomėti, kokia jos kaina rinkoje. Jei įranga būtų perkama tik už nuosavas lėšas, t. y. be paramos lėšų, joks apdairus žmogus nepirktų jos už tokią sumą, nepasidomėjęs, ar rinkoje tikrai vyrauja tokios kainos. Šiuo atveju, manytina, kad kaina buvo dirbtinai užaukštinta. Ir net, jei pareiškėjas ir nebūtų sąmoningai norėjęs pasipelnyti iš Europos Sąjungos lėšų, vis vien būtina vadovautis protingumo principu.
Sutinka su skundo teiginiu, kad projekto priežiūra sprendimo priėmimo metu jau buvo pasibaigusi, tačiau pažymi, kad pažeidimai buvo nustatyti anksčiau ir sprendimas Paramos gavėjui taikyti sankciją buvo priimtas 2019 m. gegužės 13 d. Ministerijos komisijos posėdyje (2019 m. gegužės 17 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-184 (5.50E)), kai Projekto priežiūra dar nebuvo pasibaigusi.
Tarp NMA ir Paramos gavėjo yra susiklostę administraciniai santykiai, o nekaltumo prezumpcija yra taikoma baudžiamajame procese, kur nurodoma, kad „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusio teismo nuosprendžiu“. Pareiškėjo atveju kalbėti apie baudžiamąjį procesą ar civilinės atsakomybės reikšmę (nurodant nekaltumo prezumpciją) apskritai netikslinga, nes paramos lėšų susigrąžinimas yra grindžiamas administraciniais aktais – Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėmis.
Parama buvo skirta pasiekti Projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau Projekte numatyta veikla nebuvo vykdoma, veiklos vykdymas grindžiamas vien sąskaitomis faktūromis tarp susijusių asmenų.
Pažymi, jog iš skundo turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas bando atrasti NMA padarytų klaidų rengiant sprendimą, tačiau net nebando teigti, jog pažeidimų, už kuriuos pritaikyta sankcija, pareiškėjas nepadarė. NMA nuomone, sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.
Teismas
konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“, kuriuo NMA pareiškėjui pritaikė sankciją – visos išmokėtos 194 227,03 Eur paramos sumos susigrąžinimą bei Paramos sutarties nutraukimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta, 2011 m. gruodžio 14 d. NMA gavo Pareiškėjo paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir Paraiška).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 3D-266 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ Paramos gavėjui skirta iki 690 560,00 Lt (200 000,00 Eur).
2012 m. gegužės 17 d. Paramos gavėjas pasirašė su NMA Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 (toliau – Paramos sutartis). Projektui skirtas septynerių metų priežiūros laikotarpis nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos.
2013 m. spalio 8 d. NMA atliko mokėjimo prašymo MP001 patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0571691), neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota. Veikla nepradėta vykdyti.
2013 m. spalio 25 d. NMA atliko patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0577343), neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota. Veikla nepradėta vykdyti.
Iš viso Paramos gavėjui buvo išmokėta 194 616,26 Eur paramos suma.
2013 m. gruodžio 30 d. pateikta Projekto įgyvendinimo ataskaita Nr. 1, kurioje nurodyta, kad veikla dar nepradėta vykdyti.
2014 m. sausio 9 d. atlikta patikra Projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0605371), neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota, veikla nepradėta vykdyti.
2016 m. kovo 21 d. atlikta patikra Projekto įgyvendinimo vietoje, neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota, taip pat užfiksuota, kad veikla vykdoma.
2017 m. balandžio 11–19 d. atlikta patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0915494, atrankos būdas – rizikingų projektų) ir nustatyta, kad veikla vykdoma, Projektas viešinamas, už paramos lėšas įsigytas turtas yra Projekto įgyvendinimo vietoje. Automobilis ir įranga nufotografuota.
2018 m. balandžio 12 d. FNTT raštu Nr. 25/9-1-4-5882 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NMA apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymius, susijusius su paramos gavėjų (E. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. S.) projektais.
2018 m. rugpjūčio 10–13 d. atlikta patikra vietoje neinformavus Paramos gavėjo (ataskaita Nr. V-VK-1031062). Projekto įgyvendinimo vietoje nerasta aiškinamojo viešinimo stendo, ant įėjimo į pastatą durų viešinama įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ informacija. Nustatyta, jog Projekto įgyvendinimo vietoje, kur sandėliuojama už paramos lėšas įsigyta įranga, yra sumontuota žvakių gaminimo įranga, sandėliuojama pagaminta produkcija bei žaliava (susijusi su žvakių gamyba).
NMA 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. BRK-2110 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie Paramos gavėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – Paramos gavėjui taikyti visos 194 227,03 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį.
2019 m. gegužės 22 d. NMA sprendimu Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija – visos išmokėtos 194 227,03 Eur paramos sumos susigrąžinimas.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 31 d., 5.9 punkte nustatyta, kad NMA atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas. NMA turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Remiantis Administravimo taisyklių 5.14 punktu, NMA priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus įmanomus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis Europos Komisijai teikia informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas.
Pagal Administravimo taisyklių 255 punktą, nustačiusi pažeidimus NMA atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas. Viena iš nurodytame skirsnyje numatytų sankcijų rūšių yra paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 punktuose nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; pažeidė pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.
Dėl senaties termino
Pareiškėjo teigimu, NMA praleido senaties terminą priimti Sprendimą, nes pagal Reglamento Nr.2988/9 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ 3 straipsnio 1 dalį patraukimo atsakomybėn senaties terminas 4 metai nuo 1 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo padarymo, todėl NMA turėjo teisę pareiškėją patraukti atsakomybėn tik už pažeidimus įvykdytus ne anksčiau kaip iki 2015 m. gegužės 22 d. Be to, NMA neteisingai aiškina Reglamento 3 straipsnio nuostatos turinį, nes FNTT neturi būti laikoma “kompetentinga institucija”, “kompetetinga institucija” gali būti laikoma tik NMA.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja patraukimo atsakomybėn senaties termino. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl pastarosios reglamento nuostatos taikymo valstybėse narėse, 2004 m. birželio 24 d. sprendime (duomenys neskelbtini), C-278/02, EU:C:2004:388, pažymėjo, jog nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai. Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje pažeidimas apibrėžiamas kaip bet kuris bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas. Europos Teisingumo Teismas sprendime Nr. C-465/10 (59 p.) išaiškino, kad senaties terminas, taikomas neteisėtai gavėjui išmokėtos subsidijos išieškojimui, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas, t. y. kada sutartis, susijusi su subsidijuojamų priemonių vykdymu, įvykdoma. „Pažeidimo“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2988/95, reiškia bet kurį Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimą, atsirandantį iš ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta senaties taisyklė netaikoma patraukiant atsakomybėn už pažeidimus, padarytus dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidų suteikiant finansinę paramą Sąjungos vardu ir iš jos biudžeto (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), C‑281/07, EU:C:2009:6).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo pažeidimo buvo pradėtas (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą senaties termino skaičiavimas nutrūko (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog viena iš FNTT funkcijų – atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, susijusias su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų gavimu ir panaudojimu, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, FNTT yra laikytina tinkama kompetentinga institucija Reglamento 3 straipsnio prasme. Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar iki Projekto priežiūros kontrolės pabaigos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog yra absoliuti riba, taikoma patraukimo atsakomybėn už pažeidimą senaties terminui, yra įtvirtinta Reglamento Nr. 2988/953 straipsnio 1 dalies ketvirtojoje pastraipoje, numatančioje, kad šis terminas sueina ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus tos pačios straipsnio dalies pirmoje pastraipoje numatytam dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį. NMA gavus informaciją apie FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu bei pradėjus pažeidimo tyrimą, vadovaujantis aukščiau minėtomis Reglamento nuostatomis nutrūko senaties atsakomybės taikymui eiga. Atsakovė apie pradėtą pažeidimo tyrimo procedūrą informavo ir pareiškėją. Nagrinėjamu atveju Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytas dvigubas senaties terminas yra aštuoneri metai, todėl ši absoliuti riba taikant pareiškėjui atsakomybę nebuvo pažeista. Pažymėtina, jog iki šiol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Taigi, konstatuotina, jog NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu, skirdama pareiškėjui sankciją, nepažeidė Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus senaties termino.
Dėl Agentūros tyrimo sustabdymo
Pareiškėjo teigimu, NMA privalėjo sustabdyti tyrimą ir nepriimti ginčijamo sprendimo iki FNTT tyrimo pabaigos.
Pagal Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 6 d.) 4 punktą Agentūros valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams įtarus pažeidimą ir (arba) gavus informacijos apie įtariamą pažeidimą iš Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir kitų institucijų ar asmenų, taip pat gavus informacijos iš FNTT apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su agentūros administruojamomis paramos lėšomis, agentūra ne vėliau kaip per 20 darbo dienų atliekamas tyrimas. Tais atvejais, kai tyrimą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, FNTT ar kitos teisėsaugos institucijos, kai vyksta administracinio ginčo nagrinėjimas ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka/teismine tvarka, agentūros tyrimas stabdomas ir jo eigos terminas nėra skaičiuojamas iki bus gauti duomenys iš minėtų institucijų apie jų atliekamų tyrimų baigtį/priimtus sprendimus. Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūra turėjo vadovautis šia teisės normos redakcija ir stabdyti pažeidimo tyrimą iki bus gauti duomenys iš FNTT apie jos atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtį/priimtą sprendimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo atžvilgiu Agentūra pažeidimo tyrimą baigė dar iki Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto redakcijos įsigaliojimo. Dar 2018 m. gegužės 13 d. ministerijos komisijos posėdyje (2019 m. gegužės 17 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-184 (5.50E)), informavo NMA, kad pritaria siūlymui Paramos gavėjui taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 194 227,03 Eur ir nutraukti Paramos sutartį. Taigi, iki 2018 m. gruodžio 6 d. teisės aktais NMA nebuvo nustatyta pareiga stabdyti pažeidimo tyrimą, jeigu tyrimą atlieką ir FNTT. Normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2628-12).
Dėl non bis in idem principo
Pareiškėjo teigimu, Agentūrai taikant sankciją bus pažeistas non bis in idem principas. Minėtas principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus. Pažymėtina, kad išmokėtos paramos susigrąžinimas savo esme nėra tapatus ekonominėms sankcijoms ar administracinėms nuobaudoms (baudoms), kurių paskirtis nubausti pažeidimą padariusi asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio nuostolius. Išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu pirmiausia yra siekiama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, tinkamo paramos administravimo, t. y. kad paramos išmokos nebūtų skiriamos nepagrįstai, kad skirta parama būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta sankcija. Savo prigimtimi ir paskirtimi ji nėra panaši į bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalis). Be to, imperatyvių Gražintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, nuostatų pažeidimas, sukėlęs pareiškėjui visų išmokėtų paramos lėšų sugrąžinimą, nutraukiant Paramos sutartį, nėra tapatus tam teisės pažeidimui, už kurį jis galimai bus nubaustas baudžiamojoje byloje. Be to, įrodymų įvertinimas (nors ir tų pačių), atliktas NMA tiriant pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu, savaime nesuponuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo institucijos/ teismas (jeigu byla bus perduota teismui) neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Taigi, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad non bis in idem principas šiuo atveju buvo pažeistas. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su dvigubo baudimo uždraudimo principo pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sankcijos pagrįstumo
Kaip minėta ginčijamu Sprendimu, Paramos gavėjui taikyta visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija - 194 227,03 Eur ir nutraukta Paramos sutartis. Šiame Sprendime konstatuota, jog paramos gavėjas nevykdė Projekte numatytos veiklos, o tik imitavo ją; paramos gavėjas keramikos įrangą įsigijo už padidintą kainą, todėl NMA siūlė taikyti 59 239,47 Eur dalies paramos susigrąžinimo sankciją (paramos gavėjas keramikos įrangą įsigijo už 101 757,99 Eur be PVM, remiantis atlikta kainų analize, nustatyta keramikos įrangos kaina 10 620,34 Eur, todėl pritaikius intensyvumą turėjo būti kompensuota 6 903,22 Eur (10 620,34 Eur x 65 proc. (intensyvumas) = 6 903,22 Eur), išmokėta didesnė paramos suma viršija 59 239,47 Eur (66 142,69 Eur – 6 903,22 Eur = 59 239,47 Eur)); paramos gavėjas tinkamai neviešino paramos, todėl buvo siūloma taikyti 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos sankciją, t. y. 194,62 Eur dalies paramos susigrąžinimo sankciją (194 616,26 Eur x 0,1 proc. = 194,62 Eur).
Teismas visiškai sutinka su NMA ginčijamame Sprendime padaryta išvada, jog atliekant pažeidimo tyrimą NMA surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai visiškai pagrįstai leido daryti išvadą, kad Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimo prašymų patikrų vietoje, patikros vietoje ataskaitų ir kt.) nustatyta, jog NMA pagrįstai, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 253.2, 253.3 papunkčiais, Įgyvendinimo taisyklių 28.6 papunkčiu ir 66 punktu, Paramos sutarties 27.4, 27.15, 27.20 papunkčiais, Viešinimo taisyklių 26.1 papunkčiu, konstatavus, jog paramos gavėjas nevykdė visuomenės informavimo ir viešinimo priemonių (NMA 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. atliko patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VK-1031062), pagrįstai pritaikė sankciją, kuria siekia susigrąžinti dalį išmokėtos paramos, t. y. 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos – 194 616,26 Eur, t. y. 194 616,26 Eur x 0,1 proc.= 194,62 Eur.
Administravimo taisyklių 3.27 papunktyje numatyta: „Teisės aktų nuostatų pažeidimas (toliau – pažeidimas) – pareiškėjo arba paramos gavėjo veikimas ar neveikimas nesilaikant Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų, dėl kurio Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaroma arba gali būti padaryta žala.“
Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkte numatyta, kad „sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui“.
Administravimo taisyklių 197 punkte nurodyta, kad jei paramos gavėjas nesilaiko paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžia paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir (arba) nesilaiko paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Minėtas Administravimo taisyklių punktas NMA suteikia teisę taikyti vieną iš numatytų alternatyvių sankcijų.
Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 253.91 papunkčiu, pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą.
Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 25 punktu, projekte turi būti numatytos išlaidos, kurios susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje, neviršijant numatyto paramos dydžio ir intensyvumo. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti aiškiai išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma. Jei iki paramos paraiškos pateikimo prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimai neatlikti, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiamas bent vienas komercinis pasiūlymas arba viešai tiekėjų pateikta informacija (internete, reklaminėje medžiagoje ir pan.).Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 26.1 papunkčiu, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje.
Paramos gavėjas, pildydamas paraišką, įsipareigojo, jog „prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma“ (XVII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 3 punktas).
Taigi, gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma, kadangi rinkos kainas viršijančios kainos nėra minimali reikalinga ir būtina Projektui įgyvendinti suma.
Pažymėtina, kad Administravimo taisyklėse numatyta, jog NMA turi teisę iš naujo patikrinti mokėjimo prašymus (Administravimo taisyklių 5.9 papunktis), atlikti kainų ekspertizę ir priimti sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų dydžio ir sankcijų taikymo (Administravimo taisyklių 5.10 papunktis).
Pareiškėjo teigimu, NMA nepagrįstai padarė išvadą, kad keramikos įranga buvo įsigyta padidinta kaina. NMA nurodo, jog atliko kainų analizę, t. y. užklausė trijų įmonių, prekiaujančių analogiška įranga, nurodydama techninę specifikaciją, pateiktą Paramos gavėjo teiktame mokėjimo prašyme ir gavusi iš vieno tiekėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsakymą bei atsižvelgusi, kad pirkimus Paramos gavėjas vykdė 2013 m., ir pasinaudojusi Lietuvos statistikos departamento oficialios statistikos portalo duomenimis (importuojamų pagamintų produktų kaina 2013 m. buvo 0,6 proc. mažesnė nei dabartinė) nustatė 89,6 proc., t. y. 91 173,65 Eur kainos viršijimą. NMA teigimu, šiuo atveju pagal Administravimo taisyklių 5.10 papunktį NMA turi teisę atlikti kainų ekspertizę, kurią ir atliko NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyrius (toliau – KOS). KOS vieni iš uždavinių, numatytų KOS nuostatuose, patvirtintuose NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. BR1-1023 „Dėl NMA struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ yra „3.2. teikti Agentūros darbuotojams ekspertines konsultacijas valstybės ir ES paramos įgyvendinimo klausimais <...> 4.7. esant poreikiui rengia ir teikia ekspertines išvadas kitiems Agentūros struktūriniams padaliniams valstybės ir ES paramos įgyvendinimo klausimais“. NMA ekspertinio konsultavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. lapkričio 5 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. BR1-364 „Dėl NMA ekspertinio konsultavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, kad „atsakingi KOS darbuotojai teikia NMA struktūriniams padaliniams ekspertines išvadas pagal valstybės paramos ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei programų priemones“. Taigi, iš aukščiau nurodyto reguliavimo matyti, kad NMA KOS darbuotojai turi teisinį pagrindą teikti kitiems NMA padaliniams ekspertines konsultacijas ir ekspertines išvadas. Nagrinėjamu atveju KOS 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl kainos įvertinimo“ pateikė KOS ekspertinę išvadą.
Pagal Administravimo taisyklių 197.1.8. papunktį, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Šių taisyklių 197.3.15. papunktis nustato, kad jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. 253.91 papunktis numato, jog pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą (remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis).
Taigi, vertinant aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju NMA konstatuojant, kad pareiškėjas prekes – keramikos įrangą įsigijo padidintomis kainomis, neužteko remtis tik KOS ekspertine išvada, o NMA turėjo atlikti ekspertizę,
Be to, pažymėtina, jog ir iš byloje esančio rašytinio įrodymo - NMA teisės departamento 2018-10-15 Tarnybinio pranešimo (toliau – Tarnybinis pranešimas) matyti, jog ir pačioje Agentūroje buvo keliamas nepriklausomos ekspertizės klausimas. Minėtame tarnybiniame pranešime adresuotame NMA KOS vedėjui „Dėl kainų ekspertizės atlikimo“ Nr. TP12-346 nurodoma, kad: „atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo tyrimą dėl galimai užaukštintų kainų paramos gavėjui A. S. projekte Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijus statybos, lauko tinklų ir teritorijos tvarkymo darbus bei keramikos įrangą, prašome, vadovaujantis Ekspertinio konsultavimo tvarkos aprašu, patvirtintu NMA direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. BR1-364 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertinio konsultavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pateikti ekspertinę išvadą dėl paramos gavėjo įsigytų: 1. Statybos <...>; 2. Keramikos įrangos <...>. nustatant vidutinę rinkos kainą / informuoti apie galimybę užsakyti kainų ekspertizę pas nepriklausomus ekspertus“.
Šiuo atveju NMA realiai išvadą dėl padidintos keramikos kainos padarė iš duomenų gautų iš vieno tiekėjo, kitų tiekėjų duomenų NMA negalėjo analizuoti, nes pastarieji prašomų duomenų nepateikė. Nagrinėjamu atveju kelia abejonių keramikos įrangos padidintos kainos apskaičiavimas, kadangi nėra galima nustatyti aiškaus ir suprantamo palyginamojo vertinimo. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz. LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Todėl laikytina, jog NMA atlikdama pažeidimo tyrimą, turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę. Nesant minėtos ekspertizės, ginčijamu Sprendimu taikoma paramos susigrąžinimo sankcijos suma nėra pagrįsta tinkamai nustatytu rinkoje egzistuojančių kainų vidurkio viršijimu.
Aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-35/2012), todėl sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad NMA konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis ir nepagrindė nustatytų pažeidimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 8 straipsnio reikalavimų nepaisymas, šiuo atveju, yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą bei įpareigoti NMA priimti naują sprendimą ginčo klausimu, atitinkantį VAĮ reikalavimus bei ištaisius teismo nurodytus ginčijamo Sprendimo trūkumus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatų.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjo skundas tenkintas, todėl teismas pripažįsta, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis – 23 Eur. Viso pareiškėjas patyrė 23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės pareiškėjo naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ ir įpareigoti iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą.
Priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Petkevičienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Eglė Žulytė-Janulionienė