Civilinė byla Nr. 3K-3-400-701/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12067-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M.-Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 6 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovės R. M.-Ž. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir išaiškinimo, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams R. M.-Ž. ir B. B. (B. B.) dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Atsakovė prašė apeliacinės instancijos teismo priimti papildomą sprendimą ir išaiškinti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovui išduotą vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-328-160/2015; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomuosius veiksmus, vykdomojo rašto, išduoto pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą,; atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti.
3. Atsakovė nurodė, kad abiem šalims yra išduoti skirtingi vykdomieji raštai dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendžiant tą patį teisinį ginčą, t. y. ieškovui vykdomasis raštas išduotas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-328-160/2015 pagrindu, o atsakovei – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1313-590/2016 pagrindu. Vykdomasis raštas ieškovui buvo išduotas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą, nors šio sprendimo dalis buvo panaikinta kasacinio teismo ir bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šiam teismui iš naujo išnagrinėjus grąžintą bylos dalį, nebuvo patenkinti visi ieškovo reikalavimai, t. y. buvo nustatyta, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne 1/2 pastato – sodo namo dalis, o tik 10/100 dalių; ieškovo reikalavimas dėl pastato – sodo namo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra savarankiškas, o išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti vadovaujamasi ne kiekybiniais, bet kokybiniais vertinimo kriterijais. Ieškovui negali būti priteistas visas bylinėjimosi išlaidų, nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-328-160/2015, atlyginimas.
4. Prašydama atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti atsakovė nurodė, kad papildomo sprendimo priėmimo ir sprendimo išaiškinimo būtinumas atsirado tik tuomet, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą.

II. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti ir prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
6. Kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo, iš naujo išnagrinėjusio kasacinio teismo grąžintą civilinės bylos dalį, procesinis sprendimas byloje pagal ieškovo apeliacinį skundą priimtas 2016 m. rugsėjo 9 d., o prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo paduotas 2016 m. gruodžio 12 d., t. y. daugiau nei po trijų mėnesių, taigi praleidus įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Atsakovės nurodytų praleisto termino priežasčių kolegija nepripažino svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.
7. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kada iškilo papildomo sprendimo priėmimo būtinumas, nes CPK 277 straipsnio 2 dalis sieja termino pradžią ne su atsiradusio būtinumo, o su sprendimo priėmimo diena. Kolegija atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis atsakovei išsiųsta 2016 m. rugsėjo 12 d. Šiam teismo procesiniam sprendimui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovės prašymu 2016 m. spalio 13 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-83-430/2014, 2016 m. lapkričio 15 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas išieškoti skolą.
8. Kolegija sprendė, kad atsakovė nepateikė objektyviai pagrįstų duomenų apie kliūtis, sutrukdžiusias anksčiau pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, jos (atsakovės) nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino subjektyviomis ir priklausančiomis nuo atsakovės valios, todėl atsakovės elgesį proceso metu vertino kaip neapdairų ir nerūpestingą ir nenustatė pagrindo atnaujinti terminą papildomam sprendimui priimti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir perduoti bylą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo išvada apie atsakovės neapdairų ir nerūpestingą elgesį proceso metu padaryta neatsižvelgiant į procesinių terminų atnaujinimo instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundą padavusiam asmeniui, jo asmenines savybes, veiksmus po ginčo išnagrinėjimo ir kitas faktines aplinkybes. Teismas neįvertino šių svarbių aplinkybių: atsakovės praleisto termino trukmės negalima pripažinti neprotingai ilga; byla pradėta ne atsakovės iniciatyva; byla buvo nagrinėjama visose instancijose; atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad teisingumas šioje byloje bus įgyvendintas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas kasacinio teismo grąžintą bylos dalį, tinkamai išspręs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą; atsakovės elgesys viso proceso metu buvo atsakingas, rūpestingai vykdomi visi teismų įpareigojimai, nebuvo praleidžiami procesiniai terminai, atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, todėl jos elgesys turėtų būti vertinamas kaip sąžiningas suklydimas dėl teisinio neišprusimo adekvačiai nesuvokiant teisinės situacijos.
2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iki galo neįvykdė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos pareigos įgyvendinti teisingumą ir iki galo neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl susidarė situacija, kai abiem šalims yra išduoti skirtingi vykdomieji raštai dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendžiant tą patį teisminį ginčą; dėl iki galo neišspręstų bylinėjimosi išlaidų Vilniaus apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu ieškovas įgyja teisę nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas procesinio termino atnaujinimo klausimą, nepagrįstai nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nevykdė savo pareigos įgyvendinti teisingumą, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-851/2002). Be to, papildomą sprendimą turi teisę priimti ir teismas (priėmęs byloje sprendimą), savo iniciatyva nustatęs, kad liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas (CPK 277 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iki galo neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, neinicijavo papildomo sprendimo priėmimo.
10. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovė nenurodė teismui svarbių termino praleidimo priežasčių, nepateikė termino atnaujinimo galimybę ir būtinybę pagrindžiančių įrodymų, teismas, nepažeisdamas nei teisės normų, nei principų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. 
2. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji sąžiningai klydo, nes byla buvo nagrinėjama keliose instancijose, kurių kiekviena sprendė ir bylinėjimosi išlaidų klausimus, o jai, neturinčiai teisinio išsilavinimo buvo sunku suvokti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus. Atsakovei visose šios civilinės bylos instancijose atstovavo profesionalūs teisininkai, todėl teiginiai, kad ji, neturėdama teisinio išsilavinimo, nesuprato susiklosčiusios teisinės situacijos ar sąžiningai klydo, yra nepagrįsti.
3. Byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas teismo buvo išspręstas netinkamai. Kasacinis teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino tik tą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, ir perdavė tik šią bylos dalį nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį, įskaitant ir dėl 2015 m. birželio 10 d. sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, paliko nepakeistą. Ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl ieškovui pagrįstai ir teisėtai šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo

11. CPK 277 straipsnyje įtvirtinta papildomo sprendimo priėmimo galimybė tais atvejais, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas); išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 277 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 20 dienų terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas.
13. CPK 78 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų atnaujinimą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).
15. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir prašė atnaujinti terminą šiam pareiškimui paduoti. Atsakovė nurodė, kad ieškovui yra išduotas vykdomasis raštas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad jo ieškinys buvo patenkintas visiškai, priteistas visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovė teigia, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti iš jos priteisiamos visa Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendime nurodyta apimtimi, nes sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo dalis, ir vėlesnę Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1313-590/2016, kuria ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovė nurodė, kad papildomo sprendimo priėmimo būtinumas atsirado tik tuomet, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovui išdavė vykdomąjį raštą.
17. Teismas prašymo atnaujinti terminą netenkino, atsakovės nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažinęs svarbiomis.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasčių svarbos ir jo atnaujinimo, teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 78 straipsnį, netinkamai įvertino atsakovės nurodytas termino praleidimo priežastis ir neatsižvelgė į byloje susiklosčiusią išskirtinę teisinę situaciją, kuri, atsižvelgiant į bylos baigtį, vertintina kaip teisiškai ydinga.
19. Byla buvo pradėta pagal ieškovo ieškinį dėl bendro gyvenimo metu įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir buvo nagrinėjama abiejų instancijų teismuose, taip pat ir kasaciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: pripažino, kad sodo pastatas yra bendroji dalinė nuosavybė, kad ieškovo ir atsakovės turimos jos dalys yra lygios (po 1/2 sodo pastato dalį); pripažino negaliojančia 2012 m. vasario 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė padovanojo B. B. sodo namą, ir, visiškai patenkinęs ieškovo ieškinį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
20. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylos dalį, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas, ir nustatė, kad sodo namo 90/100 dalių nuosavybės teise priklauso atsakovei, o 10/100 dalių – ieškovui; priteisė atsakovei iš ieškovo 160 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 504 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose atlyginimo; priteisė valstybei iš ieškovo 11 Eur, o iš atsakovės – 3 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į pasikeitusią ieškovo patenkinto reikalavimo proporciją, neperskirstė anksčiau turėtų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių atlyginimo. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ankstesnio apeliacinės instancijos sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo įsiteisėjo, ir ieškovui išdavė vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovų.
21. Spręsdamas dėl atsakovės praleisto termino atnaujinimo galimybės, apeliacinės instancijos teismas neįvertino aptartos byloje susiklosčiusios situacijos – kad dalies bylinėjimosi išlaidų tarp šalių perskirstymo klausimas byloje liko neišspręstas, ieškovo ieškinys nebuvo visiškai patenkintas, tačiau jam buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme, kuri, atsižvelgiant į bylos baigtį, negali būti vertinama kaip teisinga ir sąžininga. Teismas neatsižvelgė į šios nutarties 14–15 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad aplinkybių vertinimas ir atitinkamai jų pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, kad, sprendžiant dėl praleisto termino, atsižvelgiama į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiama į įstatyme nustatyto termino tikslus, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
22. Spręstina, kad atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo principai ir taisyklės įtvirtinti CPK 93 straipsniuose ir teismas įpareigotas jomis vadovautis, kad, patenkinus ieškinį iš dalies, išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, kad, teismui pakeitus sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), negalėjo šioje byloje objektyviai tikėtis tokio, koks faktiškai atliktas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo.
23. Atsakovės nurodyta priežastis, dėl kurios ji praleido terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti, yra ta, kad papildomo sprendimo priėmimo būtinybė atsirado tuomet, kai ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą.
24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atnaujinus atsakovei terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, būtų užtikrinta pusiausvyra tarp operatyvaus, sklandaus teismo proceso, civilinių santykių stabilumo ir galimybės atsakovei realiai apginti savo pažeistas teises, įgyvendinti teisę į tinkamą procesą ir teisingai išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimą. Priešingu atveju liktų galioti ydinga situacija, kai, asmeniui tik iš dalies laimėjus ginčą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos visiškai.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu savo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai, kad netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, jomis piktnaudžiavo ir taip trukdė procesui, daro išvadą, kad atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu nesudaro kliūčių atnaujinti praleistą terminą.
27. Įvertindama tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą, kuris apima ne tik teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl bylos esmės priėmimą, bet ir tinkamą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimo išsprendimą, teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju turi pagrindą manyti, kad formalus CPK 78 straipsnio taikymas neatitiktų byloje susiklosčiusios išskirtinės situacijos.
28. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 78 straipsnį, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai neatnaujino termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti. Tai yra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, atsakovės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti tenkintinas, o jos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės (CPK 359 straipsnio 4 dalis).
29. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-72-686/2016 pagal atsakovės R. M.-Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo, toje byloje 2017 m. spalio 25 d. priėmė nutartį, kuria išaiškino, kad, panaikinus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovo A. Ž. ir atsakovės R. M.-Ž. bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios (po 1/2 sodo pastato dalį), ir perdavus šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, buvo panaikinta ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas Vilniaus apygardos teisme, išnagrinėjus ginčą iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Kasaciniam teismui perdavus atsakovės prašymą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui, kasacinio teismo ir šalių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui.
31. Kasacinis teismas patyrė 7,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovei R. M.-Ž. terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.

Atsakovės R. M.-Ž. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas