Civilinė byla Nr. e2A-345-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00185-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.4; 2.5.8.2; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Redanas“ ir atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Redanas“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Redanas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą, akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ ir mažoji bendrija ,,Projektai plius“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Redanas“ 2020 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1.       pripažinti, kad 2019 m. vasario 12 d. kareivinių pastato ((duomenys neskelbtini)) paprastojo remonto darbų sutartis Nr. 21-16-612019-02 nutraukta dėl atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kaltės;

1.2.       priteisti iš atsakovės 29 899,65 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės paskelbtame kareivinių pastato ((duomenys neskelbtini)) paprastojo remonto darbų viešajame pirkime. Ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, 2019 m. vasario 12 d. buvo pasirašyta kareivinių pastato paprastojo remonto darbų sutartis Nr. 21-16-61, pagal kurią ji įsipareigojo per 14 mėn. atlikti darbus, numatytus sutarties priede, o atsakovė – darbus priimti ir sumokėti sutartyje nuodytą 218 133,47 Eur kainą. Pagal paprastojo remonto techninį darbo projektą turėjo būti apšiltintas pastato stogas ar perdanga techniniame aukšte, pakeista stogo danga, sutvarkyta lietaus nuleidimo sistema, atliktas išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, demontuoti lietvamzdžiai pakeisti naujais, sutvarkyta nuogrinda, pakeisti langai ir lauko durys (įskaitant susijusius apdailos darbus), apšiltinta pirmo aukšto perdanga.

3.       Ieškovės teigimu, pradėjusi vykdyti darbus ji pastebėjo, kad perduotame techniniame darbo projekte nurodyti darbų kiekiai nesutampa su tais, kuriuos būtina atlikti norint pasiekti sutartimi sulygtą rezultatą. Atsakovė sutiko, kad būtina atlikti papildomus darbus – demontuoti ir utilizuoti senos ventiliacijos kanalus, prailginti ventiliacijos sistemą, atnaujinti sienos mūrą ir apdailą po lietaus nuotekų stovo demontavimo, prailginti gembes (kronšteinus), užklijuoti papildomą vėjo juostos izoliaciją, atlikti papildomus 55 kv. m ploto sienų apdailos darbus, apšiltinti visų demontuotų langų vidaus angokraščius, įrengti metalinį karkasą, tinkuoti ir dažyti vidaus angokraščius, pastatyti papildomus pastolius – ir sutiko už juos ieškovei sumokėti papildomai.

4.       Ieškovė tvirtina visus sutartus papildomus darbus atlikusi, juos atsakovė priėmė be pastabų, tačiau sumokėjo tik dalį 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. kovo 9 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos mokėtinos 49 580,34 Eur sumos už papildomai atliktus darbus, t. y. 2020 m. balandžio 8 d. sumokėjo 17 504,65 Eur, o 2020 m. balandžio 17 d. – 2 171,34 Eur. Įvertinusi tai, kad šios sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 30 dienų, ieškovė skaičiavo delspinigius po 0,02 proc. už kiekvieną dieną iki atliktų mokėjimų, ir, jų sumą atėmusi iš atliktų mokėjimų, teigia, kad atsakovės skolą 2020 m. gegužės 7 d. (ieškinio surašymo dieną) sudarė 88,96 Eur dydžio netesybos, 213,46 Eur skola pagal 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, 15 736,74 Eur skola pagal 2020 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 14 014,05 Eur skola pagal 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, iš viso – 30 053,21 Eur. Tačiau ieškovė prašo priteisti mažesnę – 29 899,65 Eur sumą, kadangi yra užskaičiusi atsakovės 153,56 Eur permoką (30 053,21 Eur – 153,56 Eur).

5.       Be to, ieškovė prašo pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta ne dėl jos, o dėl pačios atsakovės kaltės. Nors atsakovė savo 2020 m. balandžio 2 d. pranešime nurodė, kad, vadovaudamasi rangos sutarties 6.3.1 papunkčiu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu, ji vienašališkai nutraukia sutartį dėl ieškovės kaltės, šiai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir per 30 dienų neatlikus jokių sutartyje numatytų darbų, dėl ko tapo akivaizdu, kad darbai laiku nebus užbaigti, būtent atsakovės nebendradarbiavimas ir jos nesąžiningas elgesys, nepagrįstai atsisakius sumokėti už papildomai atliktus darbus, atsisakius pašalinti techniniame darbo projekte bei pirkimo sąlygose buvusius prieštaravimus dėl apdailos plokščių techninių reikalavimų (jų storio), lėmė tai, kad sutartis negalėjo toliau būti vykdoma.

6.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovės 105 548,89 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodė, kad ieškovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o jos finansinė padėtis buvo sunki – savo lėšomis ji nepajėgė įsigyti fasado remontui reikalingų plokščių. Ir nors atsakovė sutiko pati už jas sumokėti, tačiau tinkamo pasiūlymo dėl tiekėjo ieškovė taip ir nepateikė, o darbų neatliko. Priešingai nei teigia ieškovė, jai dar pasiūlymų teikimo stadijoje turėjo ir galėjo būti žinoma, kad projektuotojas atliko kai kuriuos apdailos plokščių fasado parametrų pakeitimus. Visi viešojo pirkimo dalyviai 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. iki pasiūlymo pateikimo termino suėjimo dienos, buvo informuoti apie atliktus pakeitimus, ieškovė kvietimą dalyvauti šiame pirkime priėmė 2018 m. lapkričio 22 d., o 2018 m. gruodžio 16 d. pateikė savo pasiūlymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis. Taigi, nevykdydama sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovė iš esmės pažeidė sutartį, todėl atsakovė pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti sutartį.

8.       Ieškovei visų sutartimi sulygtų darbų neatlikus, 2020 m. birželio 10 d. buvo paskelbtas naujas viešasis pirkimas dėl kareivinių pastato paprastojo remonto užbaigimo darbų. Naujo pirkimo laimėtoja pripažinta UAB ,,Ivro“, įvertinusi pirkimo dokumentus, savo pasiūlyme nurodė 139 335,36 Eur atliktinų darbų kainą. Kadangi pagal su ieškove sudarytą sutartį jai turėjo būti sumokėtas 218 133,47 Eur atlyginimas už darbus, o faktiškai buvo sumokėta 141 369,46 Eur suma, atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovės neužbaigtų darbų kaina bus ne didesnė nei 76 764,01 Eur (218 133,47 Eur – 141 369,46 Eur). Taigi, dėl ieškovės kaltės atsakovė patyrė 62 571,35 Eur papildomas išlaidas, kurios lygios naujos sutarties kainos ir ieškovei nesumokėto sumos skirtumui (139 335,36 Eur – 76 764,01 Eur). Be to, pagal atsakovės užsakymu 2020 m. spalio 20 d. UAB ,,Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ pateiktą eksperto išvadą, ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai, pažeisdama statybos techninių reglamentų reikalavimus, o defektų šalinimo išlaidos sudaro 42 977,54 Eur, kurias taip pat prašo priteisti iš ieškovės. Atsakovės teigimu, dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ji patyrė iš viso 105 548,89 Eur (62 571,35 Eur + 42 977,54 Eur) nuostolius, kurių atlyginimą ir prašo priteisti iš ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu: (1) ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB ,,Redanas“ iš atsakovės VSAT 496,22 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (496,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė; (2) priešieškinį atmetė; (3) priteisė iš atsakovės ieškovei 4 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės atsakovei – 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) priteisė iš atsakovės valstybei 5 Eur dokumentų įteikimo išlaidas; (5) grąžino ieškovei 50 Eur, o atsakovei – 100 Eur nepanaudotą avansą, nurodęs, kad ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.     

10.       Vertindamas ieškovės reikalavimo ginčo sutartį pripažinti nutraukta dėl atsakovės kaltės pagrįstumą, teismas visų pirma pažymėjo, kad viešojo pirkimo metu sudaryta kareivinių pastato paprastojo remonto darbų sutartis buvo nutraukta 2020 m. balandžio 12 d. atsakovės iniciatyva. Manydama, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, ieškovė turėjo teisę atitinkamą ieškinį pateikti per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo, t. y. iki 2020 m. gegužės 12 d. įskaitytinai (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 4 dalis). Ieškinį pateikdama 2020 m. gegužė 18 d., ieškovė 7 dienomis praleido ieškinio senaties terminą.

11.       Teismas sprendė, kad nei ieškovės nurodytos, nei kitos byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Viena vertus, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad ekstremalioji situacija ir iki 2020 m. gegužės 11 d. įskaitytinai užtrukęs karantinas apsunkino asmenų laisvą judėjimą, kontaktinį bendravimą, kita vertus, ši situacija neribojo nekontaktinio bendravimo ir juridinio asmens galimybių per 30 dienų paruošti ieškinį ir pateikti jį teismui, juolab kad ieškinys buvo surašytas 2020 m. gegužės 7 d., tačiau elektroninių ryšio priemonėmis teismui pateiktas tik 2020 m. gegužės 18 d. Ieškovė nenurodė, kaip valstybės valdymo organų paskelbti judėjimo ribojimai sukliudė jai pateikti ieškinį įstatymo nustatyta tvarka. Todėl praleisto ieškinio senaties termino teismas neatnaujino ir vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės atmetė.      

12.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 29 899,65 Eur skolą už papildomai atliktus darbus, teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl egzistavusio papildomų darbų poreikio. Tai, kad papildomi sutartyje nenurodyti darbai buvo būtini, patvirtina šalių susirašinėjimas, atsakovės organizuotų posėdžių nutarimai, byloje apklaustų liudytojų A. K., A. P. paaiškinimai. Įvertinęs šalių susirašinėjimo, protokolų, darbų priėmimo aktų turinį, teismas padarė išvadą, kad objekte darbų ir dokumentų priėmimas buvo organizuotas formaliai, trūko vykdomų darbų priežiūros, nes iš ieškovės pusės į objektą dažniau atvykdavo ir dokumentus pasirašydavo Pagėgių skyriaus logistikos specialistas A. J., o atsakovės paskirtas už sutarties vykdymą atsakingas asmuo A. K. objekte lankėsi tik kelis kartus – 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. vasario 20 d., taigi jis objektyviai negalėjo dalyvauti ieškovės atliktų darbų priėmime.

13.       Papildomi darbai buvo atlikti ir derinami nuo 2019 m. birželio mėnesio. Šalys nuo 2019 m. liepos mėn. iki pat rangos sutarties nutraukimo iš esmės nuolat ginčijosi ir derino papildomų atliktų darbų kiekius bei kainas įvairiais raštais, o dalį atliktų darbų aktų atsakovė visgi priėmė ir raštu pažadėjo už juos sumokėti. Faktas, kad ant dalies atliktų darbų aktų nėra užsakovės atsakingo asmens parašo apie darbų priėmimą, teismo vertinimu, nereiškia, kad darbai nebuvo priimti. Taip pat neįrodyta, kad atlikti ir priimti darbai buvo su trūkumais – darbų priėmimo aktuose ar kitame dokumente, patvirtinančiame šių darbų priėmimą, jokie trūkumai nebuvo aptarti ir nebuvo aptarta užsakovės teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Kitaip tariant, sutarties vykdymo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl atliktų darbų trūkumų, šalys nepasinaudojo ir teise reikalauti skirti ekspertizę įstatymo nustatyta tvarka.    

14.       Kadangi objekto remonto darbus užbaigė UAB „Ivro“, bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra galimybės objektyviai įvertinti papildomų darbų kiekius bei jų kainas. Todėl teismas, nustatydamas atliktų papildomų darbų kiekius ir kainą, vertino atliktų darbų aktus ir ieškovės pateiktas tris PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. liepos 12 d., kurios serija R20, Nr. 190712/1, o suma – 13 512,64 Eur (su PVM); 2019 m. rugpjūčio 29 d., kurios serija R20, Nr. 190829/1, o suma – 3 683,88 Eur (su PVM); 2019 m. lapkričio 20 d., kurios serija R20, Nr. 191120/1, o suma – 2 294,56 Eur (su PVM).

15.       Teismas sprendė, kad papildomų darbų sąvoką atitinka šie darbų priėmimo akte nurodyti darbai: 1) techniniame aukštyje senos ventiliacijos kanalų demontavimas ir utilizavimas už 2 279,09 Eur; 2) ventiliavimo sistemos kanalų ilginimas cinkuotais gaminiais už 471,23 Eur; 3) sienos mūro ir apdailos po lietaus nuotekų stovo demontavimo atkūrimas už 541,56 Eur; 4) 400 vnt. gembių (kronšteinų) dėl fasadinės sienos didelių nuokrypių ilginimas už 1 200 Eur; 5) 2 500 m papildomos vėjo izoliacijos juostos užklijavimas už 3 111,45 Eur; 6) visų demontuotų langų vidaus angokraščių apšiltinimas už 7 343,33 Eur; 7) nepakeistų langų plytų užkaitų fasadiniam angokraščiui apšiltinti nupjovimas už 792,79 Eur; 8) 75 kv. m didesnio ploto angokraščių apšiltinimas priešvėjinėmis vatos plokštėmis už 1 132,50 Eur; 9) 23,9 kv. m didesnio kiekio vidaus angokraščių nutinkavimas ir nudažymas už 1 098,92 Eur. Iš viso papildomų darbų atlikta už 17 970,87 Eur (2 279,09 Eur + 471,23 Eur + 541,56 Eur + 1 200 Eur + 3 111,45 Eur + 7 343,33 Eur + 792,79 Eur + 1 132,50 Eur + 1 098,92 Eur).       

16.       Teismo nuomone, kiti ieškovės nurodyti darbai, susiję su 55 kv. m didesniu nei sutartyje numatyto fasado plotu, neatitinka papildomų darbų sąvokos. Šalys susitarė, kad į sutarties priede (ieškovės 2018 m. gruodžio 16 d. pasiūlyme) nurodytą darbų kainą įtraukti visi ieškovei privalomi mokėti mokesčiai ir visos su darbų atlikimu susijusios išlaidos, o darbų kiekiai, nurodyti sutarties priede, gali nesutapti su faktiniais reikiamų darbų kiekiais. Ieškovė, spręsdama dėl darbų kiekių, privalėjo įvertinti visus galimus darbų kiekių svyravimus bei neatitikimus ir prisiimti šių išlaidų riziką, juo labiau kad atsakovė buvo sudariusi sąlygas apžiūrėti objektą 2018 m. lapkričio 22 d. Įrodymų, kad ieškovė atvyko ir dalyvavo objekto apžiūroje, byloje nėra. Tačiau ieškovės nedalyvavimas atsakovės organizuojamoje objekto apžiūroje nepateisina galbūt neteisingai įvertintų sąnaudų ir išlaidų (sutarties 2.2 papunktis). Teismas pripažino, kad ieškovė privalėjo prisiimti riziką dėl didesnių darbų kiekių ir vykdyti darbus nereikalaudama papildomo atlygio. Taigi, didesnio ploto apdailos darbai už 5 054,50 Eur sumą, 234 m ilgesnio lengvų profilių metalinio karkaso įrengimo darbai už 1 162,98 Eur sumą, 80 kv. m didesnio pastolių kiekio panaudojimas už 441,60 Eur sumą, vadovaujantis šalių sutarties 2.2 papunkčiu, yra atlikti ieškovės rizika. Be to, 55 kv. m fasado ploto skirtumas yra akivaizdus ir turėjo būti ieškovės pastebėtas laiku, taip pat tinkamai įvertintas būsimų darbų mastas.

17.       Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pripažinimą, kad 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra, kurios serija R20, Nr. 200217/1, atsakovės buvo apmokėta 2020 m. balandžio 8 d., sumokant 17 504,65 Eur, o už papildomus darbus mokėtina suma, kurią nustatė teismas, yra 17 970,87 Eur, ieškovei iš atsakovės priteisė 496,22 Eur skirtumą (17 970,87 Eur – 17 504,65 Eur).     

18.       Atmesdamas kaip nepagrįstą atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog sutartį atsakovė nutraukė vienašališkai dėl ieškovės kaltės, savaime nereiškia, kad dėl visų kilusių pasekmių ir dėl visų atsakovės patirtų išlaidų yra atsakinga ieškovė ir kad egzistuoja visos sąlygos taikyti jai civilinę sutartinę atsakomybę. Teismo vertinimu, ginčo sutarties nutraukimas šiuo konkrečiu atveju buvo abejų šalių veiklos pasekmė.

19.       Ieškovė prie CVP IS sistemos prisijungė ir priėmė kvietimą dalyvauti pirkime praėjus 11 dienų nuo skelbimo apie viešąjį pirkimą. Tuo metu atsakovė jau buvo paskelbusi apie projekto pakeitimą iš O laidos į A laidą ir apie pakeitimus įspėjusi visus iki to laiko prisijungusius tiekėjus. Ieškovė apie pakeitimus taip pat buvo įspėta 2018 m. lapkričio 28 d. Ieškovė pasiūlymą pateikė 2018 m. gruodžio 16 d. 11.57 val., prieš tai pirkimo dokumentus peržiūrėjusi trisdešimt kartų, todėl žinojo arba turėjo žinoti apie įstatymo nustatyta tvarka atliktus ir paskelbtus projekto pakeitimus, todėl tokie ieškovės argumentai, kad sutarčiai vykdyti perduotoje projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta naudoti 3,5 mm storio fibrocementines plokštes, nepagrįsti. Ieškovė, dalyvaudama pirkime, galėjo matyti, kad techniniame projekte sienų apdailai buvo numatyta naudoti 6,1 mm su tinkleliu storio kvarco apdailos plokštes.    

20.       Tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad pati atsakovė pirkimo dokumentuose buvo nurodžiusi tiek konkretų gamintoją, tiek jo gaminamų sienos apdailos plytelių modelius, kurie turėtų būti naudojami, nors atsakovės nurodytas tiekėjas ,,Laminam“ negamino 6,1 mm storio sienų apdailos plytelių, o gamino „Laminam 5+“ plokštes. Ir nors atsakovė nesutiko pakeisti techninio projekto sprendinių ir sutarties raštu, o ieškovė nesutiko vadovautis žodiniais nurodymais dėl plokščių parametrų, visgi šalys, įstatymo nustatyta tvarka neišsprendusios sutarties dokumentų pakeitimo klausimo, turėjo tikslą ir toliau tęsti savo sutartinius santykius bei vykdyti sutartį. Net sutrikus atsakovės mokėjimams bei ieškovei pritrūkus apyvartinių lėšų, pastaroji toliau vykdė sutartį, t. y. paruošė karkasą techniniame projekte nurodytoms plokštėms, kurių dydis 300 x 100 cm, tvirtinti, prašė pakeisti techninio projekto sprendinius taip, kad galėtų panaudoti „Laminam 5+“ storio plokštes, prašė atsakovės atlikti avansinį mokėjimą, tačiau nepateikė banko garantijų, paruošė atsakovei pasiūlymą (trišalį susitarimą) įsigyti projektui reikalingas apdailos plokštes.     

21.       Teismas nustatė, kad po sutarties su ieškove nutraukimo atsakovė leido kitai rangovei naudoti visai kitų parametrų (kitos medžiagos, dydžio, svorio ir spalvų) sienų apdailos plokštes, dar daugiau, susitarė dėl 54 693,87 Eur avansinio mokėjimo naujajai rangovei (30 proc. nuo 182 312,90 Eur), pratęsė jai sutarties vykdymo terminą dar trims mėnesiams. Taigi, su kita rangove buvo pasirinktas kitas elgesio modelis. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė be pagrindo kaltina ieškovę dėl sutarties nevykdymo, terminų praleidimo, nors ir pati atsakovė neįvykdė savo pareigos pateikti ieškovei tinkamą darbo projektą sutarčiai įvykdyti, nesirūpino sutarties vykdymu, laiku ir tinkamai nevykdė darbų priėmimo, neatliko sutartimi nustatytų tarpinių mokėjimų, nebendradarbiavo.

22.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovės papildomai patirtas išlaidas (darbų pabrangimą). Iš esmės ieškovės neatliktų darbų likutis – 76 764,01 Eur – buvo fasadinių plokščių įsigijimo ir tvirtinimo darbai. Dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki birželio 17 d. Vasaros metu epidemiologinė situacija šalyje buvo rami, tačiau rudenį šalyje prasidėjus antrajai pandemijos bangai, 2020 m. lapkričio 4 d. vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, kuris buvo pratęstas iki 2021 m. liepos 1 d. Nauji viešieji pirkimai buvo paskelbti tebegaliojant karantinui, o UAB „Ivro“ pasiūlymas pateiktas praėjus 8 dienoms po karantino pabaigos. Per pandemiją visame pasaulyje išaugęs statybinių medžiagų poreikis išaugino ir jų kainas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Viešojoje erdvėje yra duomenų, kad svarbiausios statybinės medžiagos nuo pandemijos pradžios brango mažiausiai trečdaliu, o kai kurios net ir kelis kartus. 2020 m. lapkritį labiausiai brango gyvenamųjų pastatų statyba (0,7 proc.). Per visus praėjusius 2020 metus ji iš viso pabrango 1,4 proc. Dar labiau per metus brango remontas – 1,7 proc. (https://osp.stat.gov.lt/statybu-ir-busto-kainos-kyla, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, dėl statybos remonto darbų pabrangimo nėra ieškovės kaltės ir atsakovės reikalavimas priteisti 62 571,35 Eur nuostolių atlyginimą teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

23.       Spręsdamas dėl atsakovės nurodytų darbų defektų ir jų šalinimo kaštų, teismas nurodė, kad, nutraukus sutartį su ieškove ir paskelbus naujus pirkimus remonto darbams užbaigti, šiems darbams buvo naudojamos kito dydžio plokštės. Todėl savaime suprantama, kad joms tvirtinti prie statinio sienų ieškovės pritvirtintas karkasas netiko. Todėl atsakovės papildomai patirtos išlaidos, iš esmės susijusios su įrengto karkaso pritaikymu ir (arba) jo pakeitimu kitų parametrų plokštėms pritvirtinti – 42 977,54 Eur – nėra patirtos dėl ieškovės kaltės.

24.       Teismas pripažino nepagrįstais ir atsakovės argumentus, kad ieškovės atlikti karkaso tvirtinimo darbai buvo su akivaizdžiais trūkumais. Pirma, dėl šių akivaizdžiais laikomų trūkumų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ieškovei nebuvo pareikštos pretenzijos, antra, neįrodyta, kad jie yra esminiai, t. y. kad jų nebuvo galima ištaisyti be didelių papildomų išlaidų plokščių tvirtinimo metu, trečia, neįrodytas jų mastas. Iš viso pagal techninį projektą objekte turėjo būti panaudota 2 725 vnt. įvairų konsolių, o atsakovė įrodinėjo, kad tik nedidelė dalis konsolių įrengta netinkamai, be to, ir toks tyrimas buvo atliktas jau po to, kai buvo sudaryta rangos darbų užbaigimo sutartis su UAB „Ivro“ ir ši bendrovė faktiškai dirbo objekte, ir, labiau tikėtina, jau tada buvo žinoma, kad bus naudojamos kito dydžio plokštės. Teismo posėdžio metu tyrimą atlikęs specialistas A. S. patvirtino, kad jo nustatyti trūkumai iš esmės buvo susiję su „T“ ir „L“ tipo konsolių tvirtinimo vieta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šių tipų konsolių tvirtinimo tvarka priklauso nuo numatytų tvirtinti apdailos plokščių dydžio.    

25.       Atsakovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. ieškovės neteisėtų veiksmų, padarytos žalos ir priežastinio ryšio, teismas priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26.       Ieškovė UAB ,,Redanas“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį, kuria jos ieškinio dalis atmesta, pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė rangos darbus atliko tinkamai, o atsakovė atliktus darbus priėmė be jokių pastabų bei raštu patvirtino pareigą už juos sumokėti, turėjo ieškovės reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo patenkinti visiškai. Juo labiau kad iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kodėl teismas priteisė tik 496,22 Eur, kai pagal atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras atsakovės prievolės dydis yra 29 899,65 Eur.     

26.2.       Teismas privalėjo vertinti ir vadovautis ne 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaita faktūra, kurios serija R20, Nr. 190712/1, 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra, kurios serija R20, Nr. 190829/1, ir 2019 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra, kurios serija R20, Nr. 191120/1, o visai kitomis sąskaitomis faktūromis. Nagrinėjimo dalyką sudarė 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra R20 Nr. 200217/1, kurioje nurodyta iki 2020 m. kovo 25 d. atsakovės mokėtina 19 829,55 Eur suma, 2020 m. kovo 9 d. PVM sąskaita faktūra R20 Nr. 200309/1, kurioje nurodyta iki 2020 m. balandžio 8 d. mokėtina 15 736,74 Eur suma, 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaita faktūra R20 Nr. 200410/1, kurioje nurodyta iki 2020 m. gegužės 10 d. mokėtina 14 014,05 Eur suma.

26.3.       Teismo nepagrįstai netirtose ir nevertintose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta mokėtina bendra nesumokėta suma yra 30 053,21 Eur. Kadangi atsakovės permoka sudarė 153,56 Eur, skola yra 29 899,65 Eur. Kokiu pagrindu ir kokiais motyvais teismas nusprendė, kad 17 504,65 Eur tariamai atsakovė sumokėjo už papildomus darbus, nėra aišku. Teismo atlikti skaičiavimai ir sprendimo motyvai neatitinka bylos aplinkybių.     

26.4.       Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino dėl sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės pradžios momentą. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2020 m. balandžio 20 d., kuomet negavo iš atsakovės atsakymo į 2020 m. balandžio 15 d. pranešimą dėl sutarties vykdymo. Todėl 30 d. terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2020 m. gegužės 20 d., ieškinys pateiktas 2020 m. gegužės 18 d., t. y. iki termino pabaigos.

26.5.       VPĮ yra numatyti labai trumpi terminai ieškiniui pateikti, toks terminas sutarties dėl teisinių paslaugų sudarymui, įrodymų surinkimui, ieškinio parengimui ir suderinimui buvo ypač trumpas, tuo labiau kad Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas. Ekstremalioji situacija ir karantinas iki 2020 m. gegužės 11 d. įskaitytinai apsunkino asmenų laisvą judėjimą, kontaktinį bendravimą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į rašytinių įrodymų apimtį, jų pateikimas ir (ar) perdavimas elektroninėmis priemonėmis buvo apsunkintas. Ieškovės vadovas neturi teisinio išsilavinimo, taip pat nėra sudaręs darbo sutarties su teisinį išsilavinimą turinčiu asmeniu ir nėra profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis. Aptartos aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti.

26.6.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad sutartiniai teisiniai santykiai nutrūko dėl atsakovės, kuri nesutiko bendradarbiauti, pakeisti techninio projekto, kaltės. Todėl ir reikalavimas pripažinti sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės turėjo būti patenkintas. 

27.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, o priešieškinis atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, o priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    

27.1.       Teismas pagrįstai nustatė ir pripažino, kad visiems viešojo pirkimo dalyviams, įskaitant ir ieškovę, buvo aiškiai pirkimo dokumentuose nurodyta, jog apdailos plokštės su tinkleliu storis turi būti ne mažiau kaip 6,1 mm. Todėl prieš teikdama pasiūlymą pirkime ieškovė privalėjo, be kita ko, įsivertinti pirkimo dokumentuose nustatytą techninį reikalavimą, o to nepadarydama ji prisiėmė visą riziką ir atsakomybę.

27.2.       Tai, kad rinkoje galima įsigyti 6,1 mm storio apdailos plokštes ir kad ieškovė turėjo galimybes įsigyti tokias plokštes bei jas sumontuoti ginčo objekte, patvirtina byloje esantys įrodymai – 2019 m. kovo d. 21 ieškovės su UAB „Plantas“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19-03-21 kopija, 2019 m. kovo 20 d. UAB „Plantas“ komercinis pasiūlymas (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 11–13). Iš šių įrodymų matyti, kad UAB „Plantas“ įsipareigojo tiekti fasado apdailos plokštes „Laminam 5+Calce avorio“, 300 x 100 cm x 6,1 mm plokštes, armuotas tinkleliu, ir „Laminam“ 5 + Calce?grigio 300 x 100 cm x 6,1 mm kvarco plokštes, armuotas tinkleliu.     

27.3.       Teismas nepasisakė ir nevertino to, ar ieškovės padaryti sutarties pažeidimai galėjo būti vertinami kaip esminiai. Būtent šis klausimas yra pagrindinis, sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.   

27.4.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ginčo sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl ieškovės netinkamo jos vykdymo. Priešingai nei sprendė teismas, byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovė tinkamai ir laiku atsiskaitė už sutartyje sulygtus darbus. Atsakovė neturėjo taisyti techninio darbo projekto dėl tariamų ieškovės nurodytų trūkumų, susijusių su apdailos plokšte, nes reikalavimai apdailos plokštei išaiškėjo ne sutarties vykdymo metu, o anksčiau – viešojo pirkimo procedūrų metu.

27.5.       Tai, kad ieškovės atlikti karkaso tvirtinimo darbai buvo atlikti netinkamai ir kad šis pažeidimas yra esminis, patvirtina į bylą pateikta 2020 m. spalio 20 d. specialisto išvada.

27.6.       Nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovė su kita rangove pasirinko kitokį elgesio modelį, nei su ieškove. Naujoji rangovė UAB ,,Ivro“ su UAB ,,Akmens namai“ 2020 m. lapkričio 20 d. sudarė sutartį dėl 6,1 mm apdailos plokščių, t. y. tokių pat, kaip ir ieškovės atveju, tiekimo. Avansą atsakovė sutiko sumokėti už plokštes, nes naujoji rangovė, kitaip nei ieškovė, užtikrino savo prievolės tinkamą įvykdymą. Atsakovė atsisakė sumokėti avansą ieškovei, kadangi ši nepateikė draudimo bendrovės laidavimo, nepateikė plokščių kainą pagrindžiančių įrodymų.

27.7.       Pakeičiančiosios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021).

27.8.       Teismo motyvai, kad per pandemiją pabrangusios statybinės medžiagos ir statybos remonto darbai nėra ieškovės kaltė ir todėl jos atsakomybė nėra galima, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka aktualios teismų praktikos, pagal kurią ekonominio pobūdžio faktoriai, lėmę ženklų kainų pakitimą, negali būti pagrindas atleisti nuo atsakomybės už patirtą turtinę žalą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2524-855/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-255-370/2021).

27.9.       Egzistuoja visos CK 6.258 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos atsakovei reikalauti iš ieškovės 62 571,35 Eur nuostolių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimo. Sutartis nutraukta nukentėjusios šalies dėl rangovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, pakeičiančioji sutartis sudaryta per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

27.10.       Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei atlyginimą už papildomai atliktus darbus. Visų pirma, pagal sutarties 8.1 papunktį, neatlikus naujos pirkimo procedūros, sutarties sąlygos galėjo būti keičiamos tik vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Tačiau šuo atveju nors tarp šalių ir vyko derybos dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties pakeitimo, ieškovė nepateikė darbų sąmatos, susitarimas nebuvo pasiektas.

27.11.       Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį tuo atveju, jei užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tačiau šiuo atveju ieškovė neatsisakė sutarties nepaisant fakto, kad atsakovė nesutiko sumokėti nurodytos papildomų darbų kainos. Vadinasi, visa sutarties kainos padidėjimo rizika teko būtent ieškovei ir ji, priešingai nei sprendė teismas, negalėjo pretenduoti į atlyginimą už papildomus darbus.

28.       Ieškovė UAB ,,Redanas“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:      

28.1.       Priešingai nei tvirtina atsakovė, ieškovė neteigė, kad nėra gaminama 6,1 mm storio apdailos plokštės. Ieškovė teigė, kad nėra gaminama apdailos plokštė 6,1 mm „Calce avorio“ ir „Calce grigio“. „Calce avorio“ ir „Calce grigio“ yra „Laminam“ gaminamos plokštės, kurių storis yra 5+, t. y. projektuotojas, vykdydamas užsakovo pavedimą, suprojektavo „Laminam“ kvarco plokštes „Calce avorio“ ir „Calce grigio“. Ieškovė nustatė, kad artimiausias atitikmuo yra „Laminam 5+ Calce avorio“ ir „Laminam 5+ Calce grigio“. Tačiau minėta plokštė yra apie 5,5–5,6 mm storio, t. y. neatitinka nei pirkimo sąlygų, nei projektavimo dokumentų.  

28.2.       Byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad rinkoje buvo įmanoma įsigyti atsakovės nurodytus reikalavimus atitinkančias identiškas plokštes. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai vertintini kritiškai, kadangi jie nėra pasirašyti tiekėjo, nėra jokių domenų, kad juose nurodyta informacija yra teisinga. Juo labiau kad ir naujoji rangovė nurodė, kad ,,Laminam“ nurodyto storio plokščių negamina, todėl jos buvo pakeistos kito gamintojo plokštėmis.

28.3.       Sutartyje užsakovei nebuvo numatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jei rangovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir per pastarąsias 30 dienų neatlieka jokių sutartyje numatytų darbų, todėl toks pagrindas sutarčiai nutraukti net neegzistavo. Sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės kaltės, jos netinkamai organizuoto viešojo pirkimo.

28.4.       Atsakovė neturėjo teisės koreguoti jau paskelbto viešojo pirkimo dokumentų. Nustačiusi, kad yra būtina projekto korektūra, atsakovė turėjo ne taisyti projektą bei atitinkamai keisti darbų pirkimo sąlygas, kai dalis tiekėjų jau buvo pateikę savo pasiūlymus, bet atšaukti darbų pirkimą ir, atlikusi reikiamus projekto pakeitimus, iš naujo skelbti viešojo pirkimo konkursą.     

28.5.       Išvadą teikęs specialistas A. S. patvirtino, kad nustatyti trūkumai iš esmės buvo susiję su ,,T“ ir ,,L“ tipo konsolių tvirtinimo vietų pasikeitimu, t. y. atsakovės atliktais techninio darbo projekto pakeitimais, susijusiais su pačiu fasado plokščių pakeitimu bei jų išdėstymo pakeitimu.

28.6.       Ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie papildomus darbus, kuriuos tikslinga atlikti objekte. Atsakovė priėmė sprendimą darbus užsakyti, ieškovė pateikė darbų atlikimo sąmatas, pagal kurias atsakovė turėjo parengti susitarimą dėl jų apmokėjimo, t. y. atsakovė patvirtino, kad būtina atlikti papildomus darbus, įsipareigojo juos įforminti bei už juos sumokėti. Darbų vykdymo metu nekilo ginčų dėl papildomų darbų, kurie nebuvo viešojo pirkimo sutarties dalyku, atlikimo bei kainos. Tik darbus atlikus atsakovė ėmė ginčyti jų kainą, tačiau atliktų darbų aktus, įskaitant ir papildomų darbų, atsakovė yra priėmusi, jų neginčija.

29.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

29.1.       Priešingai nei teigia ieškovė, jos reikalavimas dėl 29 899,65 Eur dydžio skolos už papildomai atliktus darbus priteisimo turėjo būti atmestas, nes ieškovė, atlikdama papildomus darbus, veikė savo rizika – tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo, kuriuo būtų sulygta dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo VPĮ 89 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, ieškovė neįgijo teisės į atliktų papildomų darbų apmokėjimą.

29.2.       Ieškovė praleido VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą, todėl teismas visiškai pagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimui dėl sutarties nutraukimo ir pagrįstai atsisakė terminą atnaujinti.

29.3.       Atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovės padaryto esminio rangos sutarties pažeidimo. Byloje yra įrodyta ir teismo pagrįstai konstatuota, kad pati ieškovė netinkamai vykdė sutartį. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl netinkamo sutarties įvykdymo yra kalta ir atsakovė.

29.4.       Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, pasirinko neleistiną ir įstatymuose nenumatytą civilinių teisių gynimo būdą. VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs tiekėjo, kuris ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio pažeidimo, teisių gynimo būdai, tarp kurių nėra numatyta teisė reikšti reikalavimą pripažinti sutartį nutraukta dėl kitos šalies kaltės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl reikalavimo sutartį pripažinti nutraukta dėl atsakovės kaltės

30.       Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Redanas“, siekdama apginti savo, kaip atsakovės Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skelbto viešojo pirkimo laimėtojos teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškinyje ieškovė nurodė du savarankiškus reikalavimus: 1) pripažinti 2019 m. vasario 12 d. kareivinių pastato paprastojo remonto sutartį nutraukta teismo sprendimu dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti iš atsakovės 29 899,65 Eur skolą už ieškovės atliktus papildomus darbus.

31.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė 2020 m. balandžio 2 d. raštu pranešė ieškovei, kad, vadovaudamasi sutarties 6.3.1 papunkčiu ir CK 6.217 straipsniu, ji vienašališkai nutraukia sutartį dėl rangovės (t. y. ieškovės) kaltės, kadangi ši nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir per pastarąsias 30 dienų neatliko jokių sutartyje numatytų darbų, todėl akivaizdu, kad iki sutarties 6.1 punkte nurodyto termino darbai nebus įvykdyti. Sutarties 6.3.1 papunktyje numatyta, kad ši sutartis gali būti nutraukta vienos šalies sprendimu prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjus kitą šalį, jeigu ji nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsižvelgiant į tokias nuostatas bei minėtą pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą atsakovės iniciatyva, sutartis laikytina nutraukta nuo 2020 m. balandžio 13 d., dėl to šalių ginčo ir nėra.      

32.       Taigi, ieškovė iš esmės nekvestionuoja paties sutarties nutraukimo fakto, nereiškia ir reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą, kurį inicijavo atsakovė, neteisėtu, o siekia vien atsakovės kaltės, kaip pagrindo jau nutrauktai sutarčiai nutraukti, konstatavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškinio reikalavimo suformulavimas yra teisiškai ydingas ir negalėjo būti patenkintas vien dėl šios priežasties.

33.       Sutartis, kuri jau yra nutraukta, negalioja ir sutarties šalių nesaisto. Šiame kontekste pažymėtina, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Šiuo konkrečiu atveju tai reiškia, kad net jei ir būtų nustatytas pagrindas atsakovės kaltės dėl netinkamo sutarties vykdymo ir esminio sutarties pažeidimo konstatavimui, tai savaime nesukeltų ieškovės siekiamų materialinių teisinių padarinių, kadangi tebeegzistuotų priešingas, teisme nenuginčytas atsakovės sprendimas sutartį nutraukti dėl ieškovės kaltės, šiai padarius esminį sutarties pažeidimą, nors ieškovė savo kaltės dėl sutartinių teisinių santykių nutraukimo visiškai neįžvelgia ir jos nepripažįsta.

34.       Antra vertus, net ir aiškinant ieškovės poziciją kitaip, t. y. kad ieškinyje nurodytais nesutikimo su atsakovės 2020 m. balandžio 2 d. pranešimu argumentais ji faktiškai siekė nuginčyti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo (nors, kaip minėta pirmiau, toks reikalavimas ieškinyje nebuvo suformuluotas, o teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų; CPK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis), šis reikalavimas negalėtų būti tenkinamas ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, ką pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas.

35.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Be to, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai bei sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34  punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36.       Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).   

37.       Atsižvelgiant į šalis siejusių sutartinių santykių pobūdį, šiuo konkrečiu atveju yra aktualus specialiame įstatyme numatytas teisinis reguliavimas, be kita ko, terminas kreiptis į teismą ir jo skaičiavimo tvarka. VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.

38.       Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovė teisę reikšti ieškinį dėl sutarties nutraukimo vėliausiai galėjo realizuoti 2020 m. gegužės 12 d., o su ieškiniu kreipdamasi į teismą 2020 m. gegužės 18 d., tokį terminą praleido 7 dienomis. Teisėjų kolegija teisinių prielaidų kitokiai išvadai padaryti neįžvelgia. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad 2020 m. balandžio 2 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo jai buvo įteiktas tą pačią dieną. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio pranešimo turinį, sprendžia, kad atsakovės valia nutraukti sutartį yra aiškiai išreikšta, todėl ieškovei abejonių dėl pranešimo turinio ir atsirasiančių teisinių pasekmių neturėjo kilti. Tai, kad ieškovė teisingai suprato šio pranešimo turinį, patvirtina jos pačios elgesys – 2020 m. balandžio 15 d. pranešimo dėl sutarties vykdymo atsakovei išsiuntimas. Šiame 2020 m. balandžio 15 d. pranešime ieškovė nurodė, kad ji nesutinka su 2020 m. balandžio 2 d. pranešimu ir mano, kad ne ji, o atsakovė yra kalta dėl netinkamo sutarties vykdymo, taip pat pareiškė, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą yra neteisėtas bei nurodė laukianti atsakovės atsakymo iki 2020 m. balandžio 20 d.   

39.       Ieškovės elgesys, kuomet į atsakovę dėl sutartinių teisinių santykių tęsimo ji kreipėsi tik suėjus 10 dienų terminui nuo pranešimo išsiuntimo, t. y. jau suėjus sutarties 6.3.1 papunktyje nurodytam terminui, nuo kada sutartis yra laikoma nutraukta, neleidžia spręsti, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti siejamas su jos 2020 m. balandžio 15 d. pranešimu ir jame nurodytu data – 2020 m. balandžio 20 d. Nėra jokios abejonės, kad apie galimai pažeistas teises ieškovei buvo žinoma ne vėliau nei 2020 m. balandžio 12 d., o tai, kad ieškovė teikė pretenzijas dėl sutarties nutraukimo bei nustatė atsakovei terminą atsakymui pateikti, kitokios išvados nesuponuoja, juolab kad, įstatymų leidėjo valia, teisė į ieškinio pareiškimą dėl perkančiosios organizacijos nutrauktos dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo turi būti realizuojama per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos (žr. šios nutarties 37 punktą).

40.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir nepagrįstai ieškovės nurodytų aplinkybių (teisinių žinių stoką, Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojusių judėjimo ribojimų dėl pandemijos) nepripažino svarbiomis bei pateisinančiomis jos neveikimą.

41.       Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ieškovė yra viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis juridinis asmuo, kurios vadovui, kaip jos atstovui, teisės aktuose yra keliami aukštesni atitinkamo elgesio standartai, taigi vien aplinkybė, kad vadovas neturi teisinio išsilavinimo bei nežino apie ieškinio senaties terminus, neatleidžia nuo pareigos VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje numatytu terminu kreiptis į teismą.

42.       Tuo tarpu ieškinio pateikimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galioję judėjimo tarp skirtingų savivaldybių ribojimai, kurie galbūt galėjo apsunkinti ieškovės tiesioginį komunikavimą su teisininkais, tačiau objektyviai negalėjo sukliudyti laiku pateikti teismui ieškinio, kuris buvo teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, juolab kad ir pati bylos medžiaga yra skaitmenizuota. Kitaip tariant, asmenų fizinis kontaktas nebuvo būtinas tam, kad būtų surinkta visa medžiaga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį dar ir į tokią aplinkybę, kad ieškinyje nurodyta jo surašymo data – 2020 m. gegužės 7 d. – yra gerokai ankstesnė, nei teismui pateiktas ieškinys. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių ieškinys buvo pateiktas teismui nuo jo surašymo praėjus 11 dienų ir kas sutrukdė jį pateikti teismui surašymo dieną.    

43.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės neveikimas, kurį pateisinančių priežasčių nenustatyta, lėmė ieškinio senaties termino praleidimą, o pirmosios instancijos teismas, jo neatnaujindamas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.    

Dėl užmokesčio už papildomus darbus ir jo dydžio

44.       Šalių ginčas kilo dėl jų 2019 m. vasario 12 d. sudarytos kareivinių pastato paprastojo remonto darbų sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu, vykdymo. Šalys nesutaria, ar tam tikri de facto (faktiškai) atlikti darbai vykdant sutartį de jure (teisiškai) vertintini kaip papildomi, iš anksto nenumatyti ir kam tenka šių darbų vertės atlyginimo našta – atsakovei, kaip užsakovei, ar ieškovei, kaip rangovei.     

45.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (be kita ko), dėl sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 46 punktas).

46.       Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Tačiau pažymėtina, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

47.       Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

48.       Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, kad konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015).

49.       Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomą vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas.

50.       Vadinasi, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kaip šalys apibrėžė darbų kainą bei galimybę ją keisti. Pagal byloje esančių atsakovės pirkimo dokumentų, perkant atviro konkurso būdu kareivinių pastato ((duomenys neskelbtini)) paprastojo remonto darbus, sąlygų 10 punktą pirkimas neskaidomas į dalis. Šio pirkimo objektas yra perkančiosios organizacijos kareivinių pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbai (stogo remontas, stogo šiltinimas, langų keitimas, fasado šiltinimas, fasado apdirbimas plokštėmis (ventiliuojamas)), kurių savybės nustatytos pateiktoje techninėje specifikacijoje. Maksimali planuojamos sudaryti sutarties vertė 225 000 Eur su PVM (12 punktas).

51.       Pirkimo dokumentų priede Nr. 1, techniniame darbo projekte, detalizuoti atliktiniems darbams keliami techniniai reikalavimai, jų apimtis ir kt. Techninio darbo projekto 0 laida buvo parengta 2018 m. rugsėjo 28 d., joje išdėstytos žemės, mūro, betonavimo, šiltinimo, apdailos, skardinimo darbų, skiriamo sluoksnio – PVC plėvelės, difuzinės plėvelės, pamatų ir balkono plokščių hidroizoliacijos, stogo hidroizoliacijos, lietaus nuvedimo sistemos, langų, durų ir liukų, turėklų, konstrukcinių plieno gaminių, apsaugos nuo korozijos, dažymo darbų specifikacijos.

52.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad šio techninio darbo projekto techninės specifikacijos reikalavimų apdailos darbams ir statybos produktams dalyje, jos 2.1 papunktyje nurodyta, kad rangovas konkurso metu savo rizika ir sąskaita įsivertina esamą situaciją, faktišką darbų apimtį, pasitikrina ir perskaičiuoja medžiagų sąnaudų žiniaraštį, demontuojamų darbų apimtį, iš jų ir požeminių konstrukcijų, tinklų kiekių, bei kitus kiekius ir sprendinius reikalingus pilnam ir galutiniam projekto įgyvendinimui. Medžiagų kiekių žiniaraštį ir darbų apimtį reikia vertinti kartu su pateiktomis techninėmis specifikacijomis, aiškinamaisiais raštais, brėžiniais ir kiekių žiniaraščiais. Projekto dalyje pateikiami preliminarūs medžiagų kiekiai. Rangovas visais atvejais atsakingas už teisingą medžiagų ir darbų kiekių įsivertinimą. Statybos darbų sprendiniai tikslinami darbo projekto metu atidengus konstrukcijas, derinant su projekto vadovu. Rangovas turi įsivertinti ir tokius nenumatytus darbus, kurie projekte nėra aiškiai išskirti, bet juos būtina atlikti siekiant užtikrinti statybos darbų saugumą, organizavimą, pilną statinio ir (ar) darbų užbaigtumą, statinio perdavimą eksploatacijai ir nepertraukiamą esamų sklypo ribose ir gretimų pastatų veiklą ir gamybą, nepabloginant eksploatacijos sąlygų ir tokius darbus, kurie yra nesuderinti tarp šalių, tačiau kuriuos pradėti bei vykdyti yra būtina, siekiant užtikrinti statinio stabilumą ir pilną išbaigtumą ar išvengti nuostolių dėl nenumatytų grunto savybių ar netikėto požeminio vandens prasiveržimo bei kitų nenumatytų gamtos faktorių poveikio arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus reikalavimus, normatyvus, reglamentus.

53.       Aptartas techninis darbo projektas 2018 m. lapkričio 21 d. buvo pakeistas išpunk į A laidą, kiek tai susiję su apdailos plokščių fasado specifikacija ir storiais. Kita techninio projekto reikalavimų apdailos darbams ir statybos produktams dalis nebuvo keičiama. Todėl joje nurodytos sąlygos yra galiojančios ir privalomos ginčo šalims.

54.       Ieškovės, kaip viešojo pirkimo laimėtojos, ir atsakovės, kaip pirkimą paskelbusio subjekto, 2019 m. vasario 12 d. sudarytoje sutartyje iš esmės buvo pakartota dalis techninio darbo projekto sąlygų. Sutarties 2.2 papunktyje nurodyta, kad į sutarties priede nurodytą darbų kainą įtraukti visi rangovei privalomi mokėti mokesčiai ir visos su darbų atlikimu susijusios išlaidos. Darbų kiekiai, nurodyti sutarties priede, gali nesutapti su faktiniais reikiamų atlikti darbų kiekiais. Rangovė, nagrinėdama pateiktus darbų kiekius ir apsilankydama objekte, privalo įvertinti visus galimus darbų kiekių svyravimus bei neatitikimus ir prisiimti šių išlaidų riziką. Nedalyvavimas užsakovės organizuojamoje objekto apžiūroje nėra pateisinama priežastimi dėl sąnaudų ir išlaidų neteisingo įvertinimo.

55.       Pagal sutarties 9.1 papunktį sutarties priedas yra rangovės pasiūlymas. Iš šio priedo, ieškovės parengto 2018 m. gruodžio 16 d., matyti, kad ieškovės siūloma darbų kaina buvo 218 133,47 Eur su PVM. Sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, kad pradinė sutarties vertė yra 218 133,47 Eur su PVM, o sutarties 2.3 papunktyje nurodyta, kad sutarties vykdymo kaina nebus keičiama, išskyrus atvejus, kai sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia pridėtinės vertės mokestis, arba kai dėl nepakankamo finansavimo užsakovė atsisako tam tikrų darbų, tuomet pradinė sutarties vertė sumažinama atsisakomų darbų verte.

56.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovei (rangovei) teko pareiga už sutartyje nurodytą fiksuotą kainą atlikti techniniame darbo projekte detalizuotus darbus. Be to, iki sutarties pasirašymo ir pasiūlymo pateikimo ieškovė turėjo pareigą identifikuoti visus objekto sutvarkymui būtinus darbus bei medžiagas pagal techninį darbo projektą ir užtikrinti reikiamą objekto funkcinę paskirtį, įvertinti visus darbų ir medžiagų kaštus, o kartu prisiėmė ir faktinių kiekių, vykdant techniniame darbo projekte aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką, kitaip tariant, būtent jos atsakomybei teko tie darbai bei jų kiekiai, kuriuos ji privalėjo numatyti pagal pirkimo dokumentus, tačiau nenumatė. Sutartyje įtvirtinta jos vykdymo kaina galėjo būti keičiama tik išimtiniais sutartyje numatytais atvejais.   

57.       Kita vertus, atsižvelgiant į viešiesiems pirkimams taikomus lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principus, iš rangovės negalėjo būti reikalaujama įvertinti objektyviai nenumatomas ir neapibrėžtas aplinkybes, dėl kurių bus reikalinga atlikti darbus, kurių vykdymas apskritai nesuplanuotas techninio darbo projekto sprendiniais ir iš jų neišplaukia. Taip pat taikytini ir bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į kasacinio teismo aiškinimą, kad argumentai dėl visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovui (tiekėjui) iš principo devalvuoja techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikšmę, nes tokiu būdu įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, taip pat a priori (iš anksto) įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymą tarp šalių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).

58.       Taigi, atmestini kaip nepagrįsti tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad vien VPĮ 89 straipsnyje bei sutartyje numatytos jos keitimo tvarkos nesilaikymas eliminuoja atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove už jos atliktus papildomus darbus, kurių iki sutarties sudarymo ieškovė negalėjo objektyviai numatyti ir įvertinti. Kitaip nei įrodinėja atsakovė, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių faktinis elgesys patvirtina, jog abi šalys buvo suinteresuotos papildomų darbų atlikimu, juo labiau kad ir atsakovė neginčija tarimosi dėl tokių darbų, apie papildomų darbų poreikį jai neabejotinai buvo žinoma ir net buvo derinama jų kaina. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad techninį darbo projektą (dvi jo versijas, t. y. 0 ir A laidas) parengė pati atsakovė, o ne ieškovė, todėl ir reikalauti iš ieškovės visiško būtinų darbų bei jų kaštų atitikimo realiai egzistavusiems atitinkamų darbų poreikiams, kai ji nedalyvavo techninio darbo projekto parengimo stadijoje, nebūtų teisinga, protinga bei pagrįsta. Iš nė vienos sutarties šalies, nepriklausomai nuo to, ar ji sudaryta viešojo pirkimo būdu, ar ne, negalima reikalauti to, kas neįmanoma arba sunkiai įgyvendinama.   

59.       Visgi nėra pagrindo pritarti ir ieškovės pozicijai, kuria kvestionuojama teismo sprendimo dalis, susijusi su jos ieškinio dalies dėl 29 403,43 Eur skolos priteisimo atmetimu, patenkinant tik dalį šio ieškovės reikalavimo ir priteisiant jai iš atsakovės 496,22 Eur. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skolos dydį turėjo nustatyti pagal jos ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2020 m. vasario 24 d. (serija R20 Nr. 200217/1, mokėtina suma 19 829,55 Eur be PVM), 2020 m. kovo 9 d. (serija 20 Nr. 200309/1, mokėtina suma 15 736,74 Eur) ir 2020 m. balandžio 10 d. (serija R20 Nr. 200410/1, mokėtina suma 14 014,05 Eur) duomenis, o ne pagal ankstesnių, išrašytų 2019 m. liepos 12 d. (serija R20 Nr. 190712/1), 2019 m. rugpjūčio 29 d. (serija Nr. R20 Nr. 190829/1) ir 2019 m. lapkričio 20 d. (serija R20 Nr. 191120/1), duomenis.

60.       Savo apeliaciniame skunde ieškovė pakartoja pirmiau ieškinyje jos išdėstytas faktines aplinkybes, kad pagal jos išrašytas 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 9 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitas faktūras mokėtina bendra suma be PVM buvo 49 580,34 Eur, delspinigiai – 148,86 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė dviem mokėjimais, atliktais 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 17 d., sumokėjo jai 17 504,05 Eur ir 2 171,34 Eur, o ši suma buvo užskaityta kaip dalis skolos bei delspinigių pagal 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, t. y. atlikus pirmą 17 504,05 Eur mokėjimą – 17 449,07 Eur skola ir 55,58 Eur delspinigiai, atlikus antrą 2 171,34 Eur įmoką – 2 167,02 Eur skola ir 4,32 Eur delspinigiai. Atitinkamai, pagal pirmą sąskaitą liko neapmokėta 213,46 Eur suma, o delspinigiai iki ieškinio parengimo dienos sudaro 0,76 Eur, antra sąskaita visiškai neapmokėta ir skola pagal ją yra 15 736,74 Eur be PVM bei 88,20 Eur delspinigiai, trečioji sąskaita taip pat visiškai neapmokėta ir mokėtina suma be PVM sudaro 14 014,05 Eur. Iš viso, ieškovės vertinimu, bendra mokėtina suma yra 30 053,21 Eur, tačiau ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad yra susidariusi 153,56 Eur atsakovės permoka, todėl ją atėmus iš skolos su delspinigiais sumos, galutinis reikalavimas yra 29 899,65 Eur.   

61.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 57 punktas).    

62.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius kitus įrodymus kaip visumą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualios ne ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovės įvardytos PVM sąskaitos faktūros, bet tos sąskaitos, kurios buvo išrašytos anksčiau, t. y. 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d., ir kuriose nurodyta bendra mokėtina suma su PVM yra 19 491,08 Eur. Būtent šios sąskaitos leidžia spręsti apie derybų metu susiformavusią šalių valią dėl atliktinų darbų bei jų kainos, taigi jomis vadovaujantis ir nustatytinas skolos dydis. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina ieškovė, iš teismo sprendimo turinio aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi būtent šiomis sąskaitomis, o ne tomis, kurias nurodo ieškovė.

63.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, bylą nagrinėjęs teismas atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kai atsakovė, nutraukusi su ieškove sudarytą sutartį, paskelbė naują pirkimą dėl ieškovės pradėtų ir neužbaigtų statybos darbų užbaigimo, kurio laimėtoja tapo UAB ,,Ivro“ ir su kuria atsakovė 2020 m. liepos 20 d. sudarė naują statybos darbų užbaigimo sutartį. Tokia šalių neginčijama faktinė aplinkybė, kad šios bylos nagrinėjimo metu UAB ,,Ivro“ jau buvo faktiškai užbaigusi objekto atnaujinimo darbus, teikė pagrindą išvadai, kad jokių kitų, nei byloje jau esantys, šalių surinkti vykdant jų sudarytą sutartį ar dar tebevykstant deryboms dėl papildomų darbų, įrodymų gavimas tapo negalimas. Atitinkamai, ir patikrinti, kokie konkrečiai papildomi darbai buvo ieškovės atlikti ir kokia jų vertė, objektyviai nėra galimybės dėl užbaigtos pastato renovacijos. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovė jokių nesutikimo su tokiais teismo sprendimo motyvais bei išvadomis argumentų nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju už papildomus darbus mokėtina kaina nustatytina remiantis artimiausios kainos reikšmės kriterijais (CK 6.198 straipsnio 4 dalis), nėra paneigta.       

64.       Tai, kad šalys ne kartą kėlė klausimus dėl papildomų darbų poreikio ir teikė viena kitai siūlymus dėl to, patvirtina jų abiejų į bylą pateiktų 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. lapkričio 20 d., 2019 m. lapkričio 26 d. posėdžių protokolai. Šiuose pasitarimuose nustatyta, kad buvo būtina demontuoti ir utilizuoti senus ventiliacijos kanalus techniniame aukšte, ieškovė įpareigota pateikti nenumatytų sutartyje darbų sąmatas ir kt.

65.       Be to, priešingai nei įrodinėja atsakovė, jos pačios darbuotojo A. K. 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovei išsiųsto elektroninio laiško turinys bei jo priedai leidžia įsitikinti, kad ieškovė parengė papildomų darbų sąmatą ir pateikė ją atsakovei derinti. Iš šio šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 6 d. parengtame papildomų darbų kiekių derinimo akte, kurį išsiuntė atsakovei, nurodė tokius papildomus darbus ir jų kainas: (1) senos ventiliacijos kanalų demontavimas ir utilizavimas techniniame aukšte, darbų kaina – 2 279,09 Eur; (2) ventiliacijos sistemos kanalų prailginimas cinkuotais gaminiais, kaina – 471,23 Eur; (3) po lietaus nuotekų stovų demontavimo atliktini sienos mūro ir apdailos darbai, kaina – 541,56 Eur; (4) fasadinės sienos lyginimas naudojant kronšteinų prailginimus, kaina – 1 200 Eur; (5) fasado sienos vėjo izoliacijos papildomas klijavimas, kaina – 3 111,45 Eur; (6) darbai, susiję su fasado ploto padidėjimu, kaina – 5 054,50 Eur; (7) visų angokraščių apšiltinimas polistireno plokštėmis, kaina – 7 343,33 Eur; (8) angokraščių plytų pjovimo darbai, kaina – 792,79 Eur; (9) angokraščių apšiltinimas priešvėjinėmis vatos plokštėmis, kaina – 1 132,50 Eur; (10) lengvų profilių karkaso įrengimas, kaina – 1 162,98 Eur; (11) vidaus angokraščių tinkavimas ir dažymas, kaina – 1 098,92 Eur; papildomų pastolių įrengimas, kaina – 441,60 Eur. Bendra visų šių darbų kaina – 24 629,95 Eur be PVM.

66.       Atsakovės atstovas kartu su 2019 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku išsiuntė savo pastabas dėl pateiktų darbų ir jų kainų, nurodė su dalimi darbų sutinkantis, su dalimi – ne, taip pat pateikė savo sąmatą su darbų lentele. Iš šio rašytinio įrodymo matyti, kad atsakovė visiškai nesutiko dėl fasado sienos vėjo izoliacijos papildomo suklijavimo 50 mm pločio juosta bei didesnio pastolių kiekio. Sutiko dėl senos ventiliacijos kanalų demontavimo ir utilizavimo darbų atlikimo bei nurodė, kad jų kaina be PVM galėtų būti 2 278,22 Eur; sutiko dėl ventiliacijos sistemos kanalų prailginimo cinkuotais gaminiais ir jų 166,85 Eur kainos; dėl po lietaus nuotekų stovų demontavimo sienos mūro atstatymo ir apdailos bei nurodė, kad šių darbų kaina 696,96 Eur; dėl fasadinės sienos prailginimo darbų ir jų 459,32 Eur kainos; fasado sienų šiltinimo darbų ir jų 1 159,09 Eur kainos; dėl fasado sienų vėjo izoliacijos įrengimo darbų ir jų 270,45 Eur kainos; visų angokraščių apšiltinimo darbų ir jų 4 319,09 Eur kainos; dėl angokraščių plytų pjovimo darbų ir jų 217,79 Eur kainos; dėl angokraščių apšiltinimo priešvėjinėmis vatos plokštėmis ir jų 935,93 Eur kainos; dėl lengvų profilių metalo karkaso įrengimo darbų ir jų 95,94 Eur kainos; dėl vidaus angokraščių dažymo ir jų 349,40 Eur kainos. Bendra šių darbų kaina – 9 195,79 Eur be PVM.

67.       Taigi, aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad šalys derėjosi dėl papildomų darbų atlikimo ir ieškovės lūkestis, kad juos atlikusi ji turės teisę į užmokestį, buvo pagrįstas ir teisėtas. Įrodymų, kad po šio apsikeitimo papildomų darbų kiekių derinimo lentelėmis šalys vedė derybas dėl kitokių darbų atlikimo ar jų kainos, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą grindė 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. balandžio 10 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodyta beveik dvigubai didesnė, t. y. 59 992,22 Eur su PVM mokėtina suma nei pirmiau aptartuose šalių papildomų darbų kiekių derinimo susitarimuose. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nesivadovauti tomis sąskaitomis faktūromis yra teisingas ir visiškai pagrįstas. Dar daugiau, visos šios ieškovės nurodomos PVM sąskaitos faktūros (2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. balandžio 10 d.) buvo išrašytos jau prasidėjus esminiams šalių nesutarimams dėl sutarties vykdymo, o viena jų ir po 2020 m. balandžio 2 d. atsakovės pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Todėl šiose sąskaitose nurodytos mokėtinos sumos negali būti laikomos atitinkančiomis artimiausios kainos reikšmės kriterijų.

68.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne visi papildomų darbų kiekių derinimo aktuose nurodyti darbai laikytini papildomais darbais, be kita ko, ir tie, dėl kurių atsakovė pretenzijų tuo metu neturėjo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad darbai, susiję su pastato paviršiaus ploto neteisingu identifikavimu, negali būti laikomi papildomais. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė sutartimi buvo prisiėmusi tokių darbų, kuriuos ji galėjo numatyti, atlikimo kaštų riziką. Tam, kad išvengtų šių rizikų, ieškovė prieš pateikdama pasiūlymą galėjo ir turėjo apžiūrėti būsimą darbų objektą, tam atsakovė buvo sudariusi visas galimybes ir numačiusi laiką (2018 m. lapkričio 22 d.) pastatui apžiūrėti. Tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo ir 2018 m. gruodžio 16 d. pasiūlymą darbus atlikti už 218 133,47 Eur su PVM sumą pateikė įvertinusi vien pirkimo dokumentus. 

69.       Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad techninio darbo projekto statinio techninių ir paskirties rodiklių dalyje buvo nurodytas tiek pastato bendras plotas, tiek jo tūris bei aiškiai įvardyta, kad šie dydžiai gali kisti dėl atliktinų apšiltinimo darbų. Todėl nepaneigta ir tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbai, susiję su padidėjusiu fasado plotu, papildomų profilių ir pastolių įrengimu, negali būti vertinami kaip papildomi, sutartyje nenumatyti darbai.   

70.       Visi kiti ieškovės akte nurodyti darbai yra susiję su vidaus konstrukcijų darbais, apie kurių mastus ir apimtis galėjo tapti žinoma tik atlikus langų ir durų bei ventiliacijos angų demontavimo darbus, todėl šie darbai laikytini papildomais ir atsakovė turėjo už juos ieškovei sumokėti 17 970,87 Eur. Pati atsakovė iki sutarties nutraukimo tokios savo prievolės taip pat neneigė. Įrodymų, kad ieškovė, elgdamasi kaip atidus ir rūpestingas asmuo, nedėdama papildomų pastangų būtų galėjusi nustatyti šių papildomų darbų apimtis teikdama pasiūlymą pirkimui, byloje nėra.    

71.       Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė nesutikimo su teismo sprendimu argumentų dėl nepatenkinto jos reikalavimo priteisti delspinigius už delsimą apmokėti 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 9 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitas faktūras, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo papildomai nepasisako. Be to, šioje nutartyje anksčiau jau buvo nurodyta, kad ieškovė nepagrįstai reikalavimą grindė aptartomis PVM sąskaitomis faktūromis.

72.       Pirmosios instancijos teismas savo poziciją dėl atsakovės skolos už papildomus darbus dydžio aptarė skundžiamo sprendimo 18 lape, konstatavęs, kad papildomų darbų kaina, bylos duomenimis, yra 17 970,87 Eur. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2020 m. balandžio 8 d. sumokėjo jai 17 504,65 Eur, todėl teismas pagrįstai likusią nesumokėtą skolos dalį nustatė kaip už papildomus darbus mokėtinos visos sumos ir atsakovės faktiškai sumokėtos sumos skirtumą. Pažymėtina, kad ieškovė yra nurodžiusi ir apie dar vieną atsakovės atliktą mokėjimą, t. y. kad ši 2020 m. balandžio 17 d. yra sumokėjusi 2 171,34 Eur. Teismas, iš byloje esančių įrodymų – šalių 2020 m. balandžio 10 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 9-1893 – nustatęs, kad šis mokėjimas buvo atliktas būtent šio akto pagrindu, 2 171,34 Eur sumos nepriskyrė apmokėjimui už papildomus darbus. Šalys nesutikimo su tokiais teismo motyvais argumentų nenurodė, taigi ir teisėjų kolegija pagrindo šį mokėjimą įvertinti kitaip, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi.

73.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą. Nurodęs, kad skolos dydis šiuo atveju apskaičiuotinas iš pagrįsta pripažintos 17 970,87 Eur papildomų darbų kainos atėmus faktiškai atsakovės sumokėtą 17 504,65 Eur sumą, teismas suklydo atlikdamas aritmetinius veiksmus ir neteisingai nurodė, kad skirtumas tarp šių sumų yra 496,22 Eur, kai faktiškai jis yra 466,22 Eur.

74.       Apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaiso, patikslindamas teismo sprendimą bei nurodydamas, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 466,22 Eur skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (466,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 328 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymui ši nežymi korekcija įtakos neturi.

Dėl atsakovės nuostolių, patirtų jai vienašališkai nutraukus rangos sutartį, atlyginimo

75.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo nesutinkanti ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria jos priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo buvo atmestas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas lėmė jos 42 977,54 Eur nuostolių, susijusių su ieškovės įrengto karkaso pritaikymu ir (ar) jo pakeitimu kitų parametrų plokštėms pritvirtinti, bei 62 571,35 Eur nuostolių dėl darbų pabrangimo, atsiradimą.

76.       Teisėjų kolegija visų pirma atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas nevertino 2019 m. vasario 12 d. sudarytos sutarties nutraukimo aplinkybių ir nepasisakė dėl jų įtakos nuostolių atsiradimui. Priešingai nei tvirtina atsakovė, skundžiamame sprendime konstatuota, kad abi sutarties šalys (taigi ir atsakovė) nesielgė kaip atidžios, rūpestingos ir sąžiningos sutartinių teisinių santykių dalyvės, todėl jos abi turi prisiimti tokio savo veikimo neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti.

77.       Šalių ginčas, be kita ko, buvo kilęs ir dėl to, ar atsakovė elgėsi pagal įstatymų reikalavimus ir galėjo pasiūlymų pateikimo stadijoje pakeisti viešojo pirkimo sąlygas, t. y. nustatyti kitokius nei pradiniame darbo techniniame projekte (0 laida) apdailos plokščių techninius reikalavimus, susijusius su jų storiu. Teisėjų kolegija, nesutikdama su ieškovės pozicija, kad atsakovė to daryti negalėjo, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, paremtus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2017 m. balandžio 5 d. priimtu sprendimu Borta (C-298/15), kuriame konstatuota, kad perkančiajam subjektui turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, bet su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šie reikalavimai reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo; be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių; antra, apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu; trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017).

78.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė Centriniame viešųjų pirkimų portale 2018 m. lapkričio 9 d. paskelbė apie organizuojamą ginčo pirkimą, skelbime nurodžiusi, kad pasiūlymai ar prašymai priimami iki 2018 m. gruodžio 17 d. Praėjus 12 dienų nuo skelbimo atsakovė visiems tiekėjams išsiuntė 2018 m. lapkričio 21 d. pranešimą dėl projekto pakeitimo, kuriame informavo, kad projektuotojas atliko pakeitimą iš 0 laidos į A laidą (faktiškai buvo atlikti keitimai dėl fasado apdailos plokščių specifikacijos ir storių), kartu su pranešimu pateikė pataisytą projekto dalį (1 lapą). Iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktų prisijungimo prie viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenų matyti, kad ieškovė kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 2018 m. lapkričio 22 d. 10.13 val., t. y. po pranešimo apie atliktus pakeitimus. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, prieš pateikdama 2018 m. gruodžio 16 d. pasiūlymą šiame pirkime, ieškovė visus pirkimo dokumentus peržiūrėjo trisdešimt kartų. Taigi, ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma apie pirkimo dokumentų pakeitimus, todėl prieš teikdama pasiūlymą ji neabejotinai turėjo įvertinti fasado apdailos plokštėms keliamus (pakeistus) techninius reikalavimus.

79.       Tokiu atveju konstatuotina, kad visiems potencialiems tiekėjams, įskaitant ieškovę, buvo užtikrintos vienodos galimybės susipažinti su pakeitimais, kuriems aprašyti užteko vieno lapo, be to, ir savo pasiūlymams pakeisti (juos patikslinti) jie turėjo beveik mėnesį, o toks terminas, atsižvelgiant į pakeitimų pobūdį, laikytinas protingu. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad šie pakeitimai buvo esminiai ar kad dėl jų turėjo būti skelbiamas naujas konkursas. Kaip minėta pirmiau, darbų apimtys iš esmės nekito, bet buvo pakeistos vienos iš pastato atnaujinimo procese naudojamos medžiagos (sienos apdailos plokščių) techninės charakteristikos. Todėl toks pirkimo sąlygų pakeitimas nėra negalimas.

80.       Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės, su kuria buvo sudaryta pirkimo sutartis, sutartinių įsipareigojimų vykdymą šiuo konkrečiu atveju apsunkino tai, kad pagal techninio darbo projekto A laidą sienų apdailai turėjo būti naudojamos ne tik konkretaus storio, bet ir kitais konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtos kvarco plokštės Calce grigio ir Calce avorio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal ieškovės ir UAB ,,Plantas“ 2019 m. kovo 21 d. pasirašytą priedą Nr. 1 prie pirkimo–pardavimo sutarties, tarp šių šalių buvo sudarytas susitarimas dėl 300 mm ilgio Laminam 5+ Calce avorio ir Laminam 5+ Calce grigio plokščių, t. y. dėl kitokių charakteristikų (plonesnių), nei buvo nurodyta pirkimo dokumentuose. Be to, ne tik ieškovei, bet ir vėliau atsakovės pasirinktai naujajai rangovei UAB ,,Ivro“ tokios plokštės, kurių sumontavimo, paskelbdama pirmąjį viešąjį pirkimą, siekė atsakovė, nebuvo prieinamos, nes tokios prekės nebuvo rinkoje. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia padaryti UAB ,,Ivro“ 2020 m. lapkričio 10 d. pranešimas dėl numatytų fasado apdailos plokštės techninių parametrų, kuriame teigiama, kad ši tiekėja, išanalizavusi rinką, nustatė, jog atsakovės nurodytus techninius parametrus tenkina tik ispanų gamintojos ,,The size surfaces SL“ porceliano keramikos plokštės ,,Neolith“, tačiau šio gamintojo plokštė neturi spalvos pavadinimais Calce grigio ir Calce avorio. Būtent tokių spalvų plokštes turi vienintelis gamintojas ,,Laminam“, tačiau jo gaminamos plokštės neatitinka nurodyto 6,1 mm storio reikalavimo.    

81.       Taigi, naujosios rangovės atsakovei siųstų raštų turinys taip pat leidžia įsitikinti ieškovės argumentų pagrįstumu, kad ji objektyviai negalėjo įgyvendinti tokių pirkimo sąlygų, kokios buvo atsakovės nustatytos. Atsakovės apeliaciniame skunde įvardyti įrodymai, t. y. ieškovės su UAB ,,Plantas“ 2019 m. kovo 21 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties bei 2019 m. kovo 20 d. UAB ,,Plantas“ komercinio pasiūlymo turinys, kitokios išvados nesuponuoja. Kaip pagrįstai nurodoma ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 20 d. komercinis pasiūlymas nėra pasirašytas, negalima identifikuoti ir 2020 m. kovo 3 d. rašto rengėjo, todėl negalima patikrinti šiuose įrodymuose užfiksuotų duomenų teisingumo ir pagrįstumo. Be to, ir toks faktas, kad atsakovė, nutraukusi su ieškove sudarytą sutartį, paskelbė naują viešąjį pirkimą, kuriame jau buvo patikslintos apdailos plokščių techninės charakteristikos – parinktos kito gamintojo plokštės, neabejotinai patvirtina pačios atsakovės veiksmų ydingumą bei kaltę dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų, sukėlusių sunkumų ieškovei įvykdyti sutartį pagal joje nurodytas sąlygas.

82.       Atsakovė jokiais leistinais įrodymais nepaneigė ir tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad jos įrodinėtas 42 977,54 Eur karkaso įrengimo išlaidas lėmė būtent tai, kad kitame pirkime buvo pasirinktos kito gamintojo ir kitokių techninių charakteristikų plokštės, juolab kad ir atsakovės užsakymu 2020 m. spalio 20 d. išvadą parengęs specialistas laikėsi analogiškos pozicijos, paaiškinęs, kad karkasų dydis bei jų tvirtinimas priklausė nuo to, kokios plokštės ant jų bus dedamos (montuojamos). Todėl konstatuotina, kad ginčas dėl 42 977,54 Eur nuostolių atlyginimo buvo išspręstas teisingai, nes šių papildomų kaštų atsiradimą didžia dalimi lėmė pačios atsakovės, o ne ieškovės veiksmai.  

83.       Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį dėl 76 764,01 Eur nuostolių, patirtų dėl pakeičiančios sutarties pabrangimo, atlyginimo. Kaip jai buvo aptarta pirmiau, poreikis sudaryti pakeičiančią sutartį iš esmės atsirado dėl abiejų sutarties šalių veiksmų prieš ir po sutarties sudarymo, nepakankamo jų bendradarbiavimo, aptarto skundžiamame sprendime (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams ir šiuo aspektu, jų nekartoja. Be to, atsakovės elgesys, ėmus reikšti pretenzijas bei įrodinėti ieškovės atliktų darbų trūkumus ir dėl jų atsiradusią žalą tik tada, kai pakeičiančios sutarties rezultatas jau buvo pasiektas, t. y. darbus visiškai užbaigus kitai rangovei UAB ,,Ivro“, neatitinka rangos sutarties šalies rūpestingo ir apdairaus elgesio standarto. Todėl šioje byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje atsakovės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, nėra aktualūs, nes nėra pagrindo spręsti tik dėl vienos sutarties šalies – ieškovės – veiksmų neteisėtumo ir kaltės dėl įvykusio sutarties nutraukimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme   

84.       Tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinius skundus atmetus kaip nepagrįstus, jų patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti šio teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies buvo patenkintas, ir ją išdėstyti taip: 

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Redanas“ (juridinio asmens kodas 301012535) iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188608252) 466,22 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 22 centų) skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (466,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Teisėjai                                                Dalia Kačinskienė

                                                Gintaras Pečiulis

                                                Tomas Venckus