Civilinė byla Nr. e2-947-943/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00204-2020-6

        Procesinio sprendimo kategorijos: 

        3.1.18.1.1; 3.1.18.2.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Guso Baltic“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Progresas“, dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį natūra,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Guso Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę restruktūrizuojamą akcinę bendrovę (toliau – AB) ,,Progresas” per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti 2018 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 018/01/001 natūra, t. y. perduoti ieškovei UAB „Guso Baltic“ nuosavybės teise priklausančias 8 vienetus sklendžių (grąžintinų pagal restruktūrizuojamos AB ,,Progresas” 2019 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PRO Nr. 04958), 6 vienetus sklendžių (grąžintinų pagal restruktūrizuojamos AB ,,Progresas” 2020 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PRO Nr. 05055 ir pagal 2020 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PRO Nr. 05056), 6 vienetus pelenų konteinerių (grąžintinų pagal restruktūrizuojamos AB ,,Progresas” 2019 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PRO Nr. 05032), 5 vienetus pelenų konteinerių 10 kub. m. (PK2797) (grąžintinų pagal restruktūrizuojamos AB ,,Progresas” 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PRO Nr. 05093), 4 vienetus kompensatorių 900 x 900 1-30170000, 3 vienetus kompensatorių diam 1100 1-30130001, 1 vienetą kompensatoriaus diam 1100 1-3014001 (grąžintinų pagal restruktūrizuojamos AB ,,Progresas” 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PRO Nr. 05091), 4 vienetus kompensatorių diam 1000 KLN 2858, 3 vienetus kompensatorių diam 800 KLN 2845, 2 vienetus kompensatorių diam 800 KLN 2847 (grąžintinų pagal restruktūrizuojamos AB ,,Progresas” 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PRO Nr. 05092), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pas atsakovę esantį, ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą, skirti ieškovę areštuoto turto saugotoja. Nurodė, kad atsakovės nesąžiningumas yra grindžiamas pačiu ieškinio faktiniu pagrindu ir prie ieškinio pridedamais įrodymais, susijusiais su ginčo esme, t. y. aplinkybėmis, kad atsakovė, būdama sunkioje finansinėje padėtyje, vengia vykdyti teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį, negrąžina ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, o ši aplinkybė vertintina ne tik kaip nesąžininga, neteisėta, bet ir nusikalstama. Atsakovė ieškovės atžvilgiu yra akivaizdžiai nesąžininga, kadangi savo finansines problemas siekia išspręsti jos žinioje esančio turto (saugomų gaminių), nuosavybės teise priklausančio ieškovei, neperdavimu, tikėtinai turėdama tikslą šį turtą realizuoti kitiems asmenims, nors šio turto nuosavybės teisės pagal sutartį neabejotinai priklauso ieškovei. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (turto areštas) yra būtinas, siekiant išsaugoti patį ginčo objektą, t. y. užtikrinant ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m balandžio 9 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4.       Teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas, todėl laikė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

5.       Vertindamas tai, ar egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, jog įvertinus nurodytas aplinkybes ir ieškinio dalyką (reikalavimo pobūdį), akivaizdu, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (turto areštas) yra būtinas, siekiant išsaugoti patį ginčo objektą, t. y. užtikrinant ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą). Teismo nuomone turi būti atsižvelgtina ir į tai, kad siekiama aprašyti bei apriboti atsakovės disponavimą jos žinioje esančia ieškovės nuosavybe, todėl atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovės teisių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė restruktūrizuojama AB „Progresas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Ieškovė jau yra pareiškusi ieškinį tuo pačiu pagrindu ir iš esmės dėl to paties dalyko kitoje civilinėje byloje, kurią nagrinėja ta pati teisėja, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalėjo atsisakyti priimti ieškinį. Prie ieškinio pridėta 2018 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 018/01/001 sudaryta atgaline data ir asmens, neturinčio teisės ją sudaryti, dėl ko yra rengiamas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Dalis ieškovės nurodomų prekių jai yra jau perduotos. Ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir prašo taikyti prekėms, kurios jau realizuotos, areštą turėdamas vienintelį tikslą – trikdyti atsakovės veiklą. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas bei dubliuoja kito ieškinio reikalavimus.

6.2.       Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenustatė aplinkybių, kurios tikėtinai pagrįstų atsakovės nesąžiningumą arba bandymą slėpti turtą. Ieškovė nuslėpė tai, kad atsakovė su ieškove bendradarbiavo, teikė reikalingą informaciją, tačiau dėl nepaaiškintų priežasčių pati ieškovė elgėsi nesąžiningai.

6.3.       Atsakovės vienintelis pajamų šaltinis – metalo konstrukcijų gamyba, apdirbimas ir pardavimas. Ieškovė siekia sutrikdyti gaminamos produkcijos realizavimą ir pajamų gavimą, restruktūrizavimo plano vykdymą. Remiantis ekonomistų prognozėmis, COVID-19 viruso sukelta krizė, tikėtina, ypač palies faktiškai visą šalies ūkio sektorių, t. y. ši krizė, tikėtina, gali paveikti ir atsakovės vystomą gamybą.

7.       Ieškovė UAB ,,Guso Baltic” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Šiuo atveju vienoje civilinėje byloje reikalaujama 87 890,79 Eur skolos priteisimo už perduotą dalį žaliavų, tuo tarpu kitoje byloje (nagrinėjamoje) reikalaujama grąžinti ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančias pagamintas prekes, kurios buvo pagamintos panaudojus dalį žaliavų ir suteiktų piniginių resursų. Taigi akivaizdu, kad abejose civilinėse bylose ieškinio dalykas skiriasi, todėl nesant vienos iš sąlygų, nėra pagrindo spręsti apie ieškinių tapatumą. Atsakovė pati nurodo, kad dalį gaminių yra perdavusi ieškovei, kas rodo, kad ji vykdė jungtinės veiklos sutartį, todėl dabar teigti, kad tokia sutartis neegzistavo, ji sudaryta atgaline data ir neįgalioto asmens yra daugiau nei nesąžininga ir ši aplinkybė patvirtina ne ką kita, kaip atsakovės siekį išvengti savo įsipareigojimų vykdymo.

7.2.       Atsakovės nesąžiningumas yra grindžiamas aplinkybėmis, kad asakovė, būdama sunkioje finansinėje padėtyje, vengia vykdyti teisėtai sudarytą ir galiojančią Sutartį, negrąžina Ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, o ši aplinkybė vertintina ne tik kaip nesąžininga, neteisėta, bet ir nusikalstama.

7.3.       Atsakovė skunde nutyli, jog ji veiklos nevykdo, neatsiskaito nei su darbuotojais, nei su valstybės biudžetu, todėl egzistuoja grėsmė sprendimo įvykdymui. Atsakovė pati neneigia, kad jos finansinė padėtis yra prasta, taigi areštuotas turtas bet kada gali būti perleistas kitiems asmenims.

7.4.       Argumentai, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės veikla gali sutrikti ir jai gresia bankrotas yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, be to, nesisiję su sprendžiamu klausimu, kadangi teigti, kad atsakovės veiklos sėkmingumas priklauso nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto realizavimo, t. y. atsakovė siekia pelno realizuodama svetimą turtą, yra daugiau nei nesąžininga ir neteisėta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl procesinių bylos aplinkybių

9.       Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi buvo sujungtos Kauno apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1478-638/2020, Nr. e2-1459-638/2020 ir Nr. e2-1342-324/2020 į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-1478-638/2020.

10.       Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1478-638/2020 buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1459-638/2020 (skundžiama nutartis). Teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1459-638/2020 taikytą areštą šiam turtui: 2020 m. vasario 28 d. PVM s. f. Nr. PRO Nr. 05093 – pelenų konteineris 10 m3 PK 2797 – 4 vienetai, suma 23540 Eur be PVM; 2020 m. vasario 28 d. PVM s. f. Nr. PRO Nr. 05092 – kompensatorius 1000 KLN 2858 – 4 vienetai, suma 1820,00 Eur be PVM; kompensatorius 800 KLN 2845 – 3 vienetai, suma 660,00 Eur be PVM; kompensatorius 800 KLN 2847 – 2 vienetai, suma 980,00 Eur be PVM; 2020 m. sausio 27 d. PVM s. f. Nr. PRO Nr. 05055 – Sklendė 600 VKS 2638 MS – 4 vienetai, suma 2020 Eur be PVM; 2020 m. sausio 27 d. PVM s. f. Nr. PRO Nr. 05056 – Sklendė 1100 VKS 2967 MS – 2 vienetai, suma 1480 Eur be PVM; 2019 m. gruodžio 12 d. PVM s. f. Nr. PRO Nr. 05032 – pelenų konteineris PK 2644SB – 6 vienetai, suma 31320 Eur be PVM; 2019 m. rugsėjo 16 d. PVM s. f. Nr. PRO Nr. 04958 – Sklendė 2447 SB – 8 vienetai, suma 3040 Eur be PVM. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės – areštas – vis dar galioja toliau nurodytam turtui: 1 vienetas pelenų konteinerių 10 kub. m. (PK2797) (nurodytas RAB ,,Progresas” 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija PRO Nr. 05093); 4 vienetai kompensatorių 900 x 900 1-30170000; 3 vienetai kompensatorių diam 1100 1-30130001; 1 vienetas kompensatorių diam 1100 1-3014001 (nurodytų RAB ,,Progresas” 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija PRO Nr. 05091).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė šiuos įrodymus: ieškinio, nagrinėjamo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1409-638/2020, kopiją, 2020 m. kovo 16 d. elektroninį susirašinėjimą su UAB ,,Guso Baltic”, UAB ,,Guso Baltic” mokėjimų pavedimus, restruktūrizuojamos AB ,,Progresas” sąskaitas, VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenis apie UAB ,,Guso Baltic“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. balandžio 15 d. el. paštu pateiktą užklausą, V. V. patvirtinimą apie suklastotą sutartį, VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenis apie D. M..

12.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).

13.       Kaip minėta, apeliantė, teikdama naujus įrodymus, turi argumentuoti, kodėl būtina pridėti naujai pateikiamus įrodymus, nes naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliantas nenurodo jokių motyvų, kodėl jos apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turėtų būti pridėti prie nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į tai bei CPK 314 straipsnio reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, atsisako priimti apeliantės pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Taip pat išaiškintina, kad apeliantė, manydama, jog jos teikiami dokumentai turi reikšmės bylos nagrinėjimui iš esmės, juos gali teikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės.

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

14.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

15.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Su šia teismo išvada apeliantė nesutinka ir nurodo, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas bei dubliuojasi su kito ieškinio reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neegzistavimo, kadangi, kaip minėta šioje nutartyje, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi buvo sujungtos Kauno apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1478-638/2020 (apeliantės nurodoma byla, kurioje, jos teigimu, pareikštas tapatus reikalavimas), Nr. e2-1459-638/2020 ir Nr. e2-1342-324/2020 į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-1478-638/2020. Taigi, aplinkybės, kurias nurodo apeliantė (tapatus ieškinys), jei ir egzistavo, tai išnyko sujungus minėtas bylas, o vienoje byloje pareikštų galbūt alternatyvių prašomų taikyti teisės gynimo būdų konkurencijos klausimą išspręs bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą. Sprendžiant byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepakanka duomenų abejoti proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumu (CPK 337 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio reikalavimų nepagrįstumu (įskaitant argumentus dėl galimo 2018 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutarties suklastojimo, žaliavų bei sukurtų produktų perdavimo), bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau ne šioje civilinėje byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismas tik tikrina skundžiamos nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą ir teisėtumą.

16.       Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

17.       Šiuo atveju byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, t. y. nurodė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje areštuoti konkretų turtą (pagamintas prekes), kurį ieškovė ieškiniu reikalauja grąžinti natūra. Tai rodo byloje egzistuojantį siekį užtikrinti, kad ginčo objektas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).

18.       Apeliantė taip pat nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra trikdoma jos veikla, ji negali realizuoti sukurtų prekių, todėl yra neproporcingai varžomi jos interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės siekis panaikinti jos atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones bei jos nurodomi argumentai, tik patvirtina abejones, kad grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui šiuo konkrečiu atveju nėra visiškai eliminuota. Panaikinus pagamintų prekių areštą, atsakovė šias prekes galėtų realizuoti ir perleisti tretiesiems asmenims (byloje yra duomenų apie įvykusius turto perleidimus), todėl akivaizdu, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (ginčo prekių areštas) yra būtinas, siekiant išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, t. y. užtikrinant ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą).

19.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad laikinoji apsaugos priemonė – ginčo objekto areštas, yra pritaikyta teisėtai, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neprieštarauja proporcingumo, lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principams, todėl paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja