Civilinė byla Nr. e2-607-824/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07383-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1;

2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė,

sekretoriaujant L. E. – K.,

dalyvaujant atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Klaipėda”, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group” (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau ir atsakovė) priteisti 453,85 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė transporto priemonių draudimo taisyklių pagrindu su V. K. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) kieme apdraustasis automobilis buvos apsemtas dėl potvynio, kurį sukėlė liūtys ir netvarkinga lietaus nuotekų kanalizacija, už kurios priežiūrą atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Nurodė, jog atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. viešai paskelbė, kad pripažįsta atsakomybę ir nurodė kreiptis dėl žalos atlyginimo. Ieškovė vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 453,85 Eur draudimo išmoką, dėl apgadinto apdraustojo turto. Mano, jog atsakomybė kyla Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuri privalo atlyginti padarytą žalą, tai yra 453,85 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovė atkreipė dėmesį ir nurodė, jog pagal policijos 2017 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) apie automobilio apsėmimo 2017 m. lapkričio 13 d. faktą buvo pranešta tik 2017 m. lapkričio 15 d., t. y. praėjus ~2 dienoms po autoįvykio. Per pastarąjį laikotarpį galėjo atsitikti bet kas ir bet kur. Byloje pateikta visa eilė automobilio skaitmeninių nuotraukų, darytų prie ieškovės atstovybės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinant automobilio vairuotojo gana jauną amžių ir patį gana prabangios klasės automobilį, nepateikta nė viena nuotrauka iš tariamos autoįvykio vietos. Pažymėjo, kad vairuotojo 2017 m. lapkričio 14 d. paaiškinime ieškovei nurodyta, jog ryte išvažiavus automobiliu ir pravažinėjus visą dieną, gedimai paaiškėjo tik vakare – automobilio kompiuteriui parodžius klaidas, o atidarius bagažinę rasta vandens. Atsakovės nuomone, akivaizdu, jog važinėjant visą dieną galėjo atsitikti bet kas ir bet kur. Nurodė, jog AUDI centro 2017 m. lapkričio 17 d. pažymoje nurodyta, jog sulaužytos galinės pusės ventiliacijos grotelės, kurių keitimas įtrauktas į žalos pagrindimo AUDI centro 2017 m. lapkričio 24 d. sąskaitą. Atsakovės nuomone, sunkiai įsivaizduojama, kaip vanduo galėjo sulaužyti minėtas groteles automobiliui tariamai stovėjus kieme (duomenys neskelbtini). Mano, kad tai mechaninis pažeidimas, kuris galėjo sąlygoti papildomo vandens patekimą į automobilio bagažinę, todėl kyla abejonių, ar pastarasis mechaninis pažeidimas negalėjo atsirasti kitu metu (pvz. vairuotojui važinėjant automobiliu iki pranešimo policijai). Nurodė, jog atsakovė 2003 m. gruodžio 29 d. lietaus nuotekų eksploatavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), miesto lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir faktinį valdymą perdavė AB „Klaipėdos vanduo“. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-01 „Dėl teritorijos tarp Baltijos pr., Šilutės pl., Debreceno g. ir Taikos pr., Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) ir kitiems pastatams buvo priskirtos gyvenamosios teritorijos, kurių planai bei kiti skaitmenizuoti duomenys viešinami www.klaipeda.lt. Pagal minėtus viešinamus duomenis, gyvenamąsias bei bendro naudojimo teritorijas administruoja atitinkamos teritorijos administratoriai, šiuo atveju kiemą tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) administruoja UAB „Mano būstas Klaipėda“. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka, atsakingi asmenys. Vadovaujantis Švaros taisyklių 3.3. p., 3.9. p., 3.10. p., 5 p., 6 p., 8.2. p., 8.9. p. želdynų ir lietaus nuotekų grotelių priežiūra tenka gatvės pastatų bendrojo naudojimo objekto valdytojams bei administratoriams. Nurodė, jog priešingai nei teigia ieškovė, teisės aktai nenustato savivaldybei ar savivaldybės institucijai pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Pažymėjo, kad atsakovė pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 skirsnį nėra savivaldybės institucija, nes neturi kompetencijos priiminėti norminius teisės aktus. Nurodė, jog byloje nėra duomenų kuo pasireiškė atsakovės kaltė bei kaip ir kokias pasekmes ji sukėlė.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, mano, kad atsiliepimo samprotavimai yra teisiškai nepagrįsti. Nurodė, jog ieškovė žalą kildina dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos netinkamo funkcijų atlikimo – atsakovė neužtikrino, kad įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)) stipraus lietaus metu nesusidarytų lietaus vandens sankaupos, apie tokį pavojų eismo saugumui jokiais būdais neinformavo eismo dalyvių. Pasak ieškovės žala atsirado dėl eismo saugumo automobilių keliais neužtikrinimo. Automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas dėl vandens susikaupimo važiuojamojoje kelio dalyje (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog žalos atlyginimui yra reikšminga, kad 2017 m. lapkričio 13 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo rastas vandenyje stovintis automobilis AUDI A8, o atsakovė, vykdydama kelių priežiūros funkciją, numatytą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 dalyje, nesiėmė priemonių eismo saugumui užtikrinti, šalindama kliūtis arba užtikrindama, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės ir išvengta žalos.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad atsakovė pripažįsta stipraus lietaus faktą. Tačiau nesuprantama, kodėl ieškovė ignoruoja atsakovės atsiliepime nurodytus motyvus ir dokumentus, pagal kuriuos tiek inžinerinių tinklų, tiek ir teritorijos valdymas bei priežiūra oficialiai buvo perduoti kitiems asmenims. Pažymėjo, jog ieškovė taip ir nenurodė, ko konkrečiai atsakovė nepadarė – bendro pobūdžio abstraktūs teiginiai negali būti konkrečios atsakomybės pagrindu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog įvykio metu pvz. lietaus nuotekų tinklai funkcionavo netinkamai ir/ar atsakovė kažką padarė netinkamai. Šiuo atveju netgi neaiški ieškovės minima tariamo netinkamo funkcionalumo apimtis – turima omenyje inžinerinę infrastruktūrą (pvz. požeminių lietaus nuotekų vamzdynų būklė įvykio metu) ar jos aplinką (pvz. lapų ir purvo sankaupos administratorių prižiūrimose teritorijose). Pažymėjo, jog tariamo autoįvykio duomenys yra tik iš vairuotojo pasakojimo, vairuotojui pasišalinus iš tariamo įvykio vietos, keliant prielaidas apie tikėtiną įvykio vietą, tačiau negrindžiant jokiais įvykio vietos fiksavimo duomenimis. Ieškovė nenurodo, kaip ir kokiomis priemonėmis reikėjo užtikrinti eismo saugumą, kai per stiprų lietų eismas automatiškai ribojamas. Nurodė, jog yra skiriami viešieji ir vidaus keliai todėl akivaizdu, kad aikštelė/teritorija skirta konkretiems daugiabučiams namams.

Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai. Trečiasis asmuo pateikė jai žinomas aplinkybes. Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 12 - 13 d. (duomenys neskelbtini) dalyje ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gretimybėje AB „Klaipėdos vanduo“ valdomuose/prižiūrimuose lietaus nuotekų tinkluose nebuvo jokios technologinės ar kitos avarijos, nebuvo vykdomi statybos ir/ar remonto darbai dėl ko padidėjo ar kilo potvynis. AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė aktą „2017-11-13 d. Klaipėdos miesto tvindymo priežastys“, kuriame nurodytos pagrindinės potvynį sukėlusios priežastys: didelis kritulių kiekis mieste ir aplinkiniuose rajonuose, dėl ko per trumpą laiką paviršinių nuotekų surinkimo sistemai reikėjo surinkti kritinį kiekį vandens; dėl 2017 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 12 d. stipraus vakarų krypties vėjo ir didelio kritulių kiekio, sukilęs vandens lygis atviruose vandens telkiniuose ir upėse, į kurias pajungti paviršinių nuotekų išleistuvai. Pakilęs vandens lygis upėse ir kanaluose stabdė paviršinių nuotekų ištekėjimo greitį iš miesto tinklų; paviršinių nuotekų surinkimo grotelių užsikišimas lapais, šiukšlėmis ir sniegu. Dėl nevalytų lapų ir iškritusio sniego gatvėse ir daugiabučių namų kiemuose esančio grotelės buvo užkimštos ir neatliko savo funkcijos, todėl kritulių vanduo neturėjo kur nutekėti; atskirose vietose teritorijos buvo užlietos dėl paviršinių tinklų nebuvimo arba jų užsikimšimo šaknimis ar šiukšlėmis; teritorijos užliejimas prasidėjo ir vyko nakties metu, todėl pranešimų srautas prasidėjo tik paryčiais, kai situacija jau buvo kritinė, todėl nebuvo galimybės laiku sureaguoti ir anksčiau imtis veiksmų.

Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Klaipėda“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 9 dalis).

Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo” bylą prašė nagrinėti trečiojo asmens atstovei nedalyvaujant.

Ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group” atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodyta, jog ieškovė ieškinį palaiko visa apimtimi. Papildomai pažymėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo” patvirtino nukentėjusiojo nurodytas faktines aplinkybes dėl 2017 m. lapkričio 13 d. apsemto (duomenys neskelbtini) kiemo.

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės rėmėsi atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį draudiko perimta nukentėjusio asmens reikalavimo teisė (išmokėjus jam draudimo išmoką) įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group” su V. K. 2017 m. spalio 17 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė – automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš draudimo žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 13 d., apie 9 val. ryto, adresu (duomenys neskelbtini), V. K. atvykęs pasiimti automobilio jį rado stovintį vandenyje. Išorinių automobilio pažeidimų nebuvo, tačiau pavažiavus su automobiliu iki vakaro pradėjo „lįsti“ klaidos. Atidarius bagažinę paaiškėjo, kad ten pilna vandens, kuris užpylė daviklius. Žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti transporto priemonės sugadinimai: neveikė adaptyvinė pakaba, acc, bagažinės valdymo blokas, sulaužytos galinės kairės pusės ventiliacijos grotelės. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atsakymo į paklausimą nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 15 d. buvo užregistruotas V. K. pareiškimas dėl to, kad 2017 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme (duomenys neskelbtini), buvo rastas vandeniu apsemtas automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 453,85 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas, kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija, VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę deliktinės atsakomybės bylose, ieškovė turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus atsakovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; atsakovės kaltė preziumuojama.

Ieškovės teigimu, apdraustas automobilis buvo apsemtas dėl potvynio, kurį sukėlė liūtys ir netvarkinga lietaus nuotekų kanalizacija, už kurios priežiūrą yra atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms priskiriamas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – GVTNTĮ). Pagal GVTNTĮ 13 straipsnio nuostatas, savivaldybių institucijos organizuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, tarybos vykdo viešajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas. Administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje (GVTNTĮ 10 straipsnio 14 punktas). Nuotekomis GVTNTĮ prasme suprantami ir krituliai (GVTNTĮ 3 straipsnio 22 punktas). Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad savivaldybės, siekdamos įgyvendinti joms įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą pagal jos kompetenciją šioje srityje, organizuoti, koordinuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdydama viešojo administravimo funkcijas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2003 m. gruodžio 29 d. su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė Lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartimi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pavedė AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuoti Klaipėdos miesto lietaus nuotekų tinklus (Sutarties 4 punktas). Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2017 m. lapkričio 12 – 13 d. (duomenys neskelbtini) dalyje ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gretimybėje AB „Klaipėdos vanduo“ valdomuose/prižiūrimuose lietaus nuotekų tinkluose nebuvo jokios technologinės ar kitos avarijos, nebuvo vykdomi statybos ir/ar remonto darbai dėl ko padidėjo ar kilo potvynis. Atsakovė šios trečiojo asmens nurodytos aplinkybės neginčijo. Taigi, byloje nenustatyta, jog lietaus nuotekų sistema, kaip inžinerinis tinklas, funkcionavo netinkamai, taip galėdama sukelti avariją, taip pat nenustatyta, jog vykdyti remonto darbai, dėl kurių lietaus nuotekų sistema galėjo neveikti ar veikti nepilna apimtimi.

Iš į bylą pateikto AB „Klaipėdos vanduo“ gautų pranešimų apie apsemtas teritorijas sąrašo nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. buvo apsemta teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta apsėmimo priežastis – lapais užneštos lietaus surinkimo grotelės. Atsakovė aplinkybės, jog potvynis kilo dėl lapais užneštų lietaus nuotekos grotelių neginčijo, neteikė kitų įrodymų, pripažino stipraus lietaus faktą. Tačiau nurodė, jog teritorijos valdymas bei priežiūra oficialiai yra perduoti kitiems asmenims ir už lietaus nuotekų pralaidumą (švarą) atsakingi atitinkamos teritorijos administratoriai.

Pagal Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktą asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Teritorija (tvarkoma teritorija) – žemės sklypas ar faktiškai naudojama teritorija (Taisyklių 3.7. punktas). Teritorijos tvarkytojas – butų savininkai (iki bus įsteigta bendrija ar paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius), gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, bendrojo naudojimo objektų administratorius, Savivaldybės administracija arba šių asmenų sutarčių pagrindu pasirinkti teritorijos tvarkymo paslaugų teikėjai (Taisyklių 3.8. punktas). Privalomai atliekami darbai: tvarkomos ir valomos teritorijos ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę; nuo lietaus nuotekų ir kanalizacijos šulinių grotelių šalinamas ledas ir sniegas (Taisyklių 8.1., 8.9. punktai). Šių Taisyklių laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti asmenys (Taisyklių 39 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teritorijos tvarkytojas yra bendrojo naudojimo objektų administratorius, tačiau atsakovė turi kontroliuoti Taisyklių laikymąsi. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, jog tinkamai ir laiku atliko Taisyklių laikymosi kontrolę (prižiūrėjo, tikrino) dėl darbų atlikimo. Taigi savivaldybė neužtikrino, kad darbai būtų atlikti tinkamai ir laiku.

Iš aukščiau paminėtų teisės aktų analizės, byloje nustatytų duomenų, darytina išvada, kad atsakovė privalėjo atlikti lietaus nuotekų tvarkymo organizavimo, koordinavimo, kontroliavimo, priežiūros funkcijas. Tačiau šių veiksmų atsakovė neatliko, t. y. neužtikrino nuotekų tvarkymo koordinavimo, kontroliavimo ir priežiūros funkcijų. Pažymėtina, kad rudenį (lapkričio mėnesį) įvykęs potvynis nepripažintinas force majeure aplinkybe, nes atsakovei turėjo būti žinoma ir suprantama, kad rudenį krentant lapams ir lyjant lietui, lapais gali būti užneštos lietaus surinkimo grotelės. Taigi atsakovė turėjo galimybę situaciją kontroliuoti – galėjo ir privalėjo imtis priemonių, jog lapai neužneštų lietaus surinkimo grotelių. Atsakovės atleisti nuo atsakomybės nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, o kilusi žala yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, neteisėto neveikimo priežastis (CK 6.246, 6.247 straipsniai).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuotoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Iš Klaipėdos AUDI centras pažymos nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 17 d. į servisą pristatytas automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus automobilį buvo nustatyta, jog nuo vandens pažeistas galinio dangčio valdymo blokas. Taip pat sulaužytos galinės kairės pusės ventiliacijos grotelės. Klaipėdos AUDI centras išrašyta sąskaita 506,95 Eur sumai. Ieškovė išmokėjo 453,85 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodyta, jog kairės pusės ventiliacijos grotelės buvo sulaužytos dėl vandens poveikio, todėl šioje dalyje žalos dydis mažintinas. Iš atsakovės ieškovei priteistina 373,68 Eur suma (506,59 Eur (nuostolių suma) – 9,60 Eur (gal. k. p. ventiliacijos grotelių keitimas) – 52,80 Eur (N/p. galinio bamperio apatinė apdaila – 21,50 Eur (grotelės) – 19 procentų nusidėvėjimas naujoms originalioms dalims (49,37 Eur) = 373,68 Eur).

Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Minėta, jog automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas 2017 m. lapkričio 13 d., adresu (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nustatytas atsakovės, kaip savivaldybės, turinčios pareigą atlikti lietaus nuotekų tvarkymo organizavimo, koordinavimo, kontroliavimo, priežiūros funkcijas, neveikimas, t. y. nuotekų tvarkymo koordinavimo, kontroliavimo ir priežiūros funkcijų neužtikrinimas, bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Taigi atsakovės neveikimas bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas sudarė sąlygas žalai atsirasti, t. y. lėmė automobilio apliejimą. Taigi atsakovės elgesys buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti dėl atsakovės civilinės atsakomybės, konstatuojant pakankamą priežastinį ryšį tarp nustatyto atsakovės neveikimo bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo (CK 6.246 straipsnis) ir įvykusio įvykio (CK 6.247 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytą, byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės kontroliavimo bendrojo naudojimo objektų administratorius, kaip laikomasi Taisyklių ar tinkamai ir laiku buvo nuo lietaus nuotekų ir kanalizacijos šulinių grotelių šalinamas ledas ir sniegas, o taip pat lietaus nuotekų tvarkymo koordinavimo, kontroliavimo ir priežiūros funkcijų neužtikrinimas bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas, žalos automobiliui AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas ir žalos atsiradimo, atsakovės kaltė preziumuojama. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl automobiliui AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanų dydis yra penki procentai per metus nuo priteistos sumos, o tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos šešių procentų dydžio palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi savivaldybė nėra nei verslo subjektas, nei privatus juridinis asmuo, todėl jai taikytinos ne CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos šešių procentų, bet penkių procentų dydžio palūkanos pagal to paties straipsnio 1 dalį. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (373,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d. (nuo priimto teismo įsakymo)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 15 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą. Šioje byloje ieškovės ieškinys patenkintas 82 procentais. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 12,30 Eur (15 Eur x 82 %) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group”, į. k. 304080146, iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188710823, priteisti 373,68 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 68 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (373,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,30 Eur (dvylikos eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                            Diana Navickienė