Nr. DOK-1242

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06875-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                               2026 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 30 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB autocentras „Žėrutis“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovėms UAB „Conlista“ ir UAB „Berce“ dėl žalos atlyginimo. 

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, netinkamai taikydami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad būtų išvengta žalos kitiems asmenims, nepagrįstai pripažino, jog vien informacinių skelbimų iškabinimas laikytinas pakankama priemone, atitinkančia protingo ir rūpestingo žmogaus standartą, kai statybos darbai atliekami teritorijoje, kurioje vyksta transporto priemonių eismas. Teismai atsakovių veiksmus įvertino formaliai, nenustatydami, ar pasirinktos priemonės buvo realiai tinkamos paveikti eismo dalyvių elgesį ir užkirsti kelią patekimui į teritoriją, kurioje vykdant dažymo darbus krito dažymo dulkės, nors tokio pobūdžio situacijose reikšmingos yra būtent eismo reguliavimo ar ribojimo priemonės. Toks teismų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto rūpestingumo standarto, nes pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai negali būti laikoma įvykdyta vien bet kokiu būdu informavus apie galimą pavojų. Siekiant užtikrinti, kad žala tretiesiems asmenims neatsirastų, turi būti taikomos tokios priemonės, kurios realiai paveiktų eismo dalyvių elgesį ir ribotų jų galimybę patekti į pavojingą zoną.

2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad vairuotojo elgesio vertinimas negali būti grindžiamas abstrakčiais teiginiais apie neatsargumą, nenustačius konkrečių Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės normų pažeidimų. Kelių eismo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, o eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Teismai nevertino, ar atsakovių naudotos informavimo priemonės (ant pastato sienų iškabinti 21,0 x 29,7 cm dydžio skelbimai) buvo objektyviai tinkami pasiekti eismo dalyvius ir paveikti jų elgesį. 

3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatos įpareigoja rangovą užtikrinti saugų darbą ir apsaugoti gretimą aplinką bei trečiuosius asmenis nuo statybos darbų keliamo pavojaus. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje nuostatos įtvirtina pareigą aptverti statybvietę taip, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys, įrengiant nustatyto aukščio aptvarus, o esant šalia intensyvaus judėjimo vietų – ir su apsauginiu stogeliu. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šios pareigos turinio ir jos laikymosi nagrinėjamu atveju.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovių veiksmus, nepagrįstai susiaurino neteisėtų veiksmų sampratą, ją siedamas išimtinai su konkrečių specialiųjų teisės normų pažeidimo nustatymu, ir padarydamas išvadą, kad atsakovės nepažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje nuostatas. Toks vertinimas neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje pažymėta, kad, sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą. Todėl vien tai, kad atsakovių veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip konkrečių specialiųjų teisės normų pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog jų elgesys buvo teisėtas. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama, ar atsakovės, vykdydamos statybos darbus urbanizuotoje teritorijoje, ėmėsi tokių priemonių, kurios atitinka protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą ir realiai užkerta kelią žalos atsiradimui tretiesiems asmenims. Teismai nevertino atsakovių elgesio atitikties bendrojo rūpestingumo standartui, todėl netinkamai pritaikė CK 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.248 straipsnio 3 dalį, 6.263 straipsnio 1 dalį.

5. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-611/2023 suformuotų teisės aiškinimo taisyklių, nes trečiojo asmens elgesį panaudojo kaip pagrindą netaikyti atsakovėms civilinės atsakomybės, nors pirmiausia turėjo savarankiškai įvertinti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir tik tuomet spręsti dėl galimų atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų. Teismai neatskleidė esminių CK 6.282 straipsnio taikymui būtinų elementų ? nors trečiojo asmens elgesį apibūdino kaip nerūpestingą, tačiau nevertino, ar toks elgesys atitinka didelio neatsargumo kriterijų, taip pat nenustatė, ar ir kokiu mastu šis elgesys turėjo priežastinį ryšį su žalos atsiradimu ar jos padidėjimu.

6. Teismai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė pernelyg formaliai, nepagrįstai susiaurindami CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymą iki vien aplinkybės, kad ieškovė neatsisakė ieškinio vienos iš atsakovių atžvilgiu. Teismai nevertino, ar pati situacija, dėl kurios ieškovė pasirinko pareikšti reikalavimą abiem atsakovėms, nebuvo nulemta atsakovės UAB „Conlista“ elgesio ir jos laiku neatskleistos informacijos apie tai, kas konkrečiai vykdė ginčo darbus ir kokios yra jos atsakomybės ribos. Toks CPK 93 straipsnio aiškinimas neatitinka nei šios normos paskirties, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

           Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

            Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB autocentras „Žėrutis“ (j. a. k. 134476078) 62 (šešiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 27 d. AS „Citadele banka“, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP34085.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                          Sigita Rudėnaitė

                                                                                                              Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                              Dalia Vasarienė