Baudžiamoji byla Nr. 1-1703-1058/2017

   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29127-2016-3

                Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Aušrai Razutienei,

dalyvaujant prokurorams Žanetai Žalėnaitei, Rūtai Pečkaitytei, Mantui Januškevičiui,

kaltinamajam R. S. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

kaltinamojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei J. K.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovamas T. A. ir J. L.,

vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovėms Galinai Matačino, Jolantai Misiulytei, Evelinai Martinkienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, teistas:

1. 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 1 metų laisvės apribojimo bausmę kartu su įpareigojimais: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, 2) toliau tęsti mokslą; 3) uždrausti visą bausmės laiką bendrauti su A. M. bei 4) per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą;
2. 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 1 metų laisvės apribojimo, įpareigojant atlyginti padarytą turtinę žalą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą;
3. 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;
4. 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,
5. 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), paskiriant galutinę subendrintą bausmę 40 parų areštą, ją subendrinant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams, bausmės vykdymas atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą
6. 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

R. S. 2016 m. birželio 21 d. apie 22.30 val., po patirtos galvos traumos atvežtas  greitosios pagalbos automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje gydytojo T. I. kabinete įžūliu elgesiu – necenzūriniais žodžiais prieš pagalbą jam suteikiančius asmenis ir fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Gydytojo T. I. kabinete atlikus plaštakos, kuri buvo susiūta anksčiau, apžiūrą ir suteikiant  pirmą pagalbą – pertvarstymą bei pradėjus galvos žaizdų apžiūrą, R. S. pradėjo reikšti nepasitenkinimą apžiūra, naudoti necenzūrinius žodžius ir taip sukėlė konfliktą. Gydytojui T. I. prašant nusiraminti, R. S. neklausė ir atsikelbinėjo. Tuomet, T. I. atsisakius toliau tęsti apžiūrą ir ėjus kviesti kitą gydytoją, R. S. kėsinosi suduoti smūgį slaugytojai J. L. bei puolė gydytojui                                   T. I. iš paskos bandydamas suduoti smūgį ranka. Sušukus J. L., T. I. spėjo pasitraukti ir R. S. jam nepataikė. T. I. sugriebė jo rankas ir prispaudė prie stalo. R. S. besipriešinant, T. I. dešine ranka ties R. S. kaklu prispaudė jį prie kabineto sienos, vieną R. S. ranką laikė užlaužęs T. I., kitą laikė R. S. draugė A. N.. Tuo metu R. S. įkando T. I. į dešinės rankos dilbį. Kol belaikant R. S. T. I. stovėjo jam už nugaros, R. S. jam sudavė smūgį pakaušiu į veidą. Tuo metu, kai vyko grumtynės J. L. iškvietė į pagalbą ligoninės personalą, kurie padėjo sutramdyti R. S.. Jo apžiūrą ir gydymą, užbaigė kitas gydytojas. Šiais R. S. tyčiniais veiksmais gydytojui T. I. buvo  nežymiai sutrikdyta sveikata.

R. S. teismo posėdyje pripažino savo kaltę dėl kaltinimui reikšmingų aplinkybių. Parodė, kad švenčiant gimtadienį jis patyrė traumą – nukrito ir susižalojo galvą. Ranka buvo sužalota anksčiau. Draugai iškvietė greitąją pagalbą. Nuvykęs į ligoninę (duomenys neskelbtini), nuėjo į gydytojo kabinetą, kur tarp jo ir gydytojo kilo konfliktas. Tuo metu buvo visiškai blaivus, tačiau kas vyko ligoninėje ir kaip jis elgėsi gydytojo kabinete – neatsimena. Neatsiminė, kodėl keikėsi. Atėjęs į gydytojo kabinetą atsigulė ir su juo pradėjo šiurkščiai elgtis, gydytojas T. I. ėmė šiurkščiai tvarkyti jo žaizdą galvoje. Kol gydytojas tvarkė galvos žaizdą, medicinos sesuo buvo šalia, tačiau neprisiminė, ar ji atliko kokius nors veiksmus su juo. Parodė, kad daktarui sakė, jog jam nepatinka, kaip tvarkoma jo žaizda, tačiau neprisiminė, kas nepatiko. Jam skaudėjo, nes gydytojas smarkiai kraipė jo galvą. Porą kartų paprašė, kad būtų švelnesnis. Vėliau kilo žodinis konfliktas ir jie su daktaru susistumdė. Dėl ko tiksliai – neatsiminė. Daktaras pasakė „nevaidink erelio, apraminsiu“, jis atsakė „apramink“. Žodinio konflikto metu galėjo keiktis. Kas įvyko po šių žodžių, neatsiminė. Paskui buvo susistumdymas. Atsiminė kaip jis atsidūrė prie sienos ir buvo smaugimas. Tai vyko gydytojo kabinete, ne apžiūros kabinete. Gydytojo kabinete jis stovėjo veidu į sieną, o daktaras savo ranka laikė jį prispaustą ties kaklu. Jo ranką laikė užlaužtą. Jis prašė, kad paleistų. Kadangi daktaras nepaleido, jis, nebeturėdamas ką daryti, įkando jam į ranką, paskui su galva atsilošdamas sudavė daktarui į galvą. Tuo metu kabinete buvo jis, seselė, mama ir draugė A. N.. Neprisiminė, ar kabineto durys buvo atidarytos, ar uždarytos. Mama šaukė, kad jį paleistų, o ką veikė kiti – neatsiminė. Girdėjo sesutės šauksmą. Vėliau atėjo kiti daktarai ir juos išskyrė. Kodėl daktarui reikėjo laikyti prispaudus jį prie sienos, nežino. Iš pradžių jis elgėsi mandagiai, tačiau daktarui grubiai atsakinėjant, jis ėmė elgtis taip pat, kilo žodinis konfliktas, po to perėjo prie veiksmų. Kas iškvietė policiją, kitus daktarus, nežino. Kai jį apžiūrinėjo kitas daktaras, elgėsi ramiai, nes apžiūra buvo normali – sutvarkė žaizdą, suteikė psichologinę pagalbą. Teigė žinantis, kaip reikia elgtis gydymo įstaigoje, tačiau mano, kad „kai su tavimi elgiasi kaip su šiukšle, reikia atsakyti tuo pačiu“. Jam nepatiko gydytojo gydymas, jis elgėsi šiurkščiai ir atmestinai, užtepė „zelionkės“ ir pasakė „eik iš čia“. Nežino, ar gydytojas norėjo žaizdą susiūti, ar tik apžiūrėti. Jis to nesakė. Pats jis visiškai nežinojo, kas su juo yra daroma. Savo elgesio neteisino. Su civiliniais ieškiniais nesutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. savo kaltę neigė. Papildomai buvo nurodęs, kad kai jis su A. N. atvažiavo į ligoninę, mama jo jau laukė. Jokios eilės nebuvo, nebuvo nei vieno laukiančio žmogaus. Iš karto iš registratūros jis, mama ir draugė užėjo į gydytojo traumatologo kabinetą. Gulint ant apžiūros stalo jam labai skaudėjo, todėl jis kelis (gal tris, keturis) kartus paprašė gydytojo tvarkyti jo žaizdą atsargiau, nes jam skauda. Prašė mandagiai. Gydytojas atsakė, kad jis nemokintų jo, kaip reikia gydyti, pasakė, kad jis yra gydytojas, o ne R. S.. Tuomet jis pasakė, kad juk gražiai prašo, kad švelniau tvarkytų. Tuomet gydytojas nusikeikė necenzūriškai, pasakė: „Pohuj, iš viso netvarkysiu“. Daktaras išėjo iš operacinės patalpos į kitą kabinetą. R. S. atsikėlė nuo stalo ir kartu su mama ir drauge taip pat išėjo iš operacinės. Nuo to ir kilo konfliktas. Daktaras keikėsi jo atžvilgiu, jis atsakinėjo jam tuo pačiu. Sesutė išbėgo iš kabineto kviesti pagalbos.  Konflikto metu daktaras vadino jį ereliu, sakė, kad nuleis ant žemės. Jis ir vėl netylėjo, sakė, kad nuleistų. Mama taip pat reiškė nepasitenkinimą gydytojo darbu. Gydytojas agresyviai  prišoko prie jo iš nugaros suėmė jo abi rankas ir suspaudė į priekį. Jis paprašė, kad jis jį paleistų, tačiau jis toliau laikė ir tuomet jis įkando daktarui į dilbį, nes kitaip negalėjo nuo jo išsilaisvinti. Daktaras vis vien jo nepaleido, o prirėmė prie sienos veidu į sieną ir rankos dalimi nuo alkūnės iki riešo spaudė kaklą. Jis bandė išsilaisvinti. Mama su drauge priėjo ir paprašė, kad daktaras jį paleistų. Daktaras vis vien jo nepaleido, o tik perdėjo ranką iš priekio ir toliau spaudė kaklą. Tik tuomet atbėgo sesutė ir dar du daktarai vyrai, kurie juos išskyrė.

Be R. S. prisipažinimo kaltu teismo posėdyje, jo kaltė padarius viešosios tvarkos pažeidimą įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusysis T. I. teismo posėdyje parodė, kad jo budėjimo metu greitosios pagalbos automobiliu buvo atgabentas R. S.. Jį lydėjo mama ir draugė. Kaltinamasis buvo  susižeidęs šaka, galvos žaizda buvo negili, paviršinė, kaukolės pažeidimų ar smegenų sukrėtimo požymių nebuvo. Jis buvo paguldytas operaciniame kabinete. R. S. kairė ranka buvo subintuota, bet tvarsčiai ant rankos kruvini. Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad jis pirmiausia apžiūrinėjo tvarčius ant rankos, o ne žaizdą galvoje. Sakė, kad nėra čia ko žiūrėti, nes žaizda yra galvoje. Apžiūrėjęs ranką, pamatė, kad naujų sužeidimų nėra ir liepė sesutei sutvarstyti. Tada ėmė apžiūrinėti žaizdą galvoje. Visi jo veiksmai R. S. kėlė nepasitenkinimą – jis nesutiko nusimauti batų operacinėje, paprašius antrą kartą, pradėjo pykti ant jo (T. I.), sakydamas „ką čia įsakinėji“. Ant galvos esančioje žaizdoje kraujas buvo sukrešėjęs, todėl jis (T. I.) pasiėmė pincetą, kad galėtų atsikirti plaukus vieną nuo kito. Galvos apžiūrėjimo metu, R. S. sakė, kad peša, todėl kelis kartus prašė jo pakentėti. R. S. reiškė nepagarbą, keikėsi. Jis T. S. sakė, kad supranta, jog nemalonu, paaiškino, kad arba skus plaukus, arba reikia pabūti ramiai. Kai draugė jo dar kartą paprašė nusiraminti, jis pasakė, kad geriau „pasėdės“, bet duos jam (T. I.) į galvą.  Kai jis pradėjo sakyti „eikim fiziniu būdu išsiaiškinti“, jis (T. I.) atsisakė jį gydyti. Jis R. S. atžvilgiu nevartojo žodžio „erelis“ ir pan., nenorėjo konfliktuoti. Pamatęs, kad konfliktas įsisiūbuoja, garsiai sesutei pasakė, kad jo negydys ir eina į kitą kabinetą kviesti kito gydytojo. Jį paliko ant operacinio stalo kartu su sesute ir jo drauge. Beeinant prie telefono aparato, sesutė sušuko „T.“, kai atsisuko pamatė, kad jį puola. Išbėgdamas iš operacinės, jis mojavo rankomis, buvo smūgiavimo veiksmas. Jis spėjo pasitraukti ir parvertęs R. S. ant stalo, prirėmė jį, laikydamas rankas, kad nenaudotų veiksmų. Sesutė išėjo ieškoti pagalbos. Jis bandė ištrūkti ir suduoti, tada viena ranka ties pečiais prirėmė jį prie durų. Kitą jo ranką laikė draugė, ji bandė jį raminti. Tada kaltinamasis įkando jam į ranką. Kadangi jo nepaleido, atlošdamas galvą kaltinamasis smūgiavo jam į galvą. Po šio smūgio jis pakėlė ranką taip, kad laikytų jo galvą ir negautų dar vieno smūgio į galvą. Juos išskyrė greitosios pagalbos felčeris ir vairuotojas, kurie tuo metu atvežė kitą pacientą. Kai jie atėjo, perdavė R. S., o pats nuėjo pakviesti daktaro S., kuris užbaigė gydymo procesą. R. S. elgėsi neadekvačiai, todėl laikydamas jį, jis saugojosi pats ir aplinkinius, o taip pat ir kaltinamąjį, kad labiau nesusižeistų. Jis aktyviai bandė išsilaisvinti, greičiausiai, ir naudoti prievartą prieš jį. Kabinete tuo metu buvo sesutė, jis, R. S. ir jo draugė. Patalpose jo mama buvo, tačiau ji nėjo į operacinę, kodėl – nežino. Sesutė vėliau išbėgo ieškoti pagalbos. Priėmimo skyrius iškvietė policiją. Konflikto metu durys buvo atidarytos, sesutė išbėgo kviesti pagalbos, žmonių koridoriuje buvo nemažai, jie viską girdėjo. Sesutė matė grumtynių pradžią ir išbėgo kai jis laikė R. S. prie durų. Nematė, kad jis būtų daręs ką nors sesutei, tačiau ji minėjo, kad vos nesudavė ir jai, kai lipo nuo operacinio stalo ir bėgo link jo. Vaikų ligoninėje dirba jau 3 metus, tačiau toks atvejis buvo pirmas. R. S. tikrai nebuvo tuo metu blaivus, elgėsi neadekvačiai ir nekoordinuotai. Jis neklausė „ką darysi“. Civilinį ieškinį palaikė, prašė atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, kad po įvykio turėjo kęsti skausmus veido srityje, jo emocinė būklė buvo sutrikdyta, turėjo anksčiau imti atostogas, nes negalėjo dirbti. Veido skausmas truko 2-3 savaites, teko vartoti nuskausminamuosius. Sužalojimas matėsi išoriškai. Kadangi darbas yra reprezentatyvus, su žmonėmis, jis jautė psichologiškai diskomfortą, nes matėsi mėlynė. Tai sutrikdė jo įprastą gyvenimo būdą. Nedarbingumo nepasiėmė, nes atsakingai žiūri į savo darbą ir nusprendė dirbti. Atostogas ėmė kiek vėliau, nes valstybiniame darbe nėra taip lengvai gaunamos, be to, jis turi suplanuotas operacijas, guldymo. Ikiteisminio tyrimo metu T. I. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodęs, kad nuo R. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, eisena buvo nekoordinuota, nerišli kalba, vaikinas vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus, gąsdino ( b. l. 24-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje T. I. nustatyta dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu, dešinio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27).

Nukentėjusioji J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo kelios dienos iki jos atostogų, buvo apie 22.30 val., daug pacientų. Išleidžiant prieš  tai buvusį pacientą, įėjo R. S., jo mama ir draugė. Gydytojas liepė nusiauti batus ir eiti į operacinę. Mamos ji paprašė prisėsti šalia jos, nes reikės sutikimo ant operacinio lapo. Mamos paklausė, kas atsitiko, ji grubiai atsakė „iš kur aš žinau, klauskite jo. Kodėl aš turiu kažką pasirašinėti“ Ji paaiškino. Gydytojas T. I. nusivedė vaiką ir ji dar rinkdama parašus girdėjo, kaip pacientas grubiai kalba su gydytoju „tu man čia nereguliuosi, kas tu toks esi“ „tu tik pasižiūrėk, jis pradeda apžiūrą nuo rankos, tai, ar jis ne „debilas“, „jis daktaras, aš tau sakau, galvą man skauda“. Tuo metu ji įėjo į kabinetą. Gydytojas I. buvo tuo metu atbintavęs ranką, pasakė, kad yra šiek tiek prasiskyrę, sujudėję siūlai. Dar prieš įeinant į kabinetą jautėsi alkoholio kvapas, R. S. vos nusėdėjo ant kušetės, ilgai nesugebėjo nusiauti batų. Tada, kai ligonis buvo paguldytas ant stalo, T. I. paprašė užeiti subintuoti ranką. Ligonis kėlėsi nuo stalo, muistėsi, kol T. I. pasakė, kad tos žaizdos nesiūs. Kai T. I. nuėjo kviesti į pagalbą kito gydytojo, R. S. užsimojo ta ranka, kurią ji bintavo ir mojosi, tačiau nepataikė. Vos per akimirką ji spėjo pasitraukti prie šaldytuvo, nes būtų sudaužęs ir akinius, ir veidą. Jai susidarė įspūdis, kad jis norėjo trenkti. S. nulipdamas nuo stalo žiūrėjo agresyviai, buvo piktas. Ji matė kaip jis nulipo nuo stalo ir išbėgęs pro duris lėkė prie T. I., mano, kad būtų jam smogęs. Paties smūgio gydytojui nematė. S. pradėjo tyčiotis iš daktaro, keiktis – pasiuto, susinervino. Kai ji išbėgo į apžiūros kabinetą, ten visi popieriai buvo ant grindų, T. I. laikė R. S. prispaudęs prie stalo. Tai pamačiusi, išbėgo kviesti pagalbos. Kabinete buvo mama ir jo draugė. Ji nematė pačių grumtynių, nes nubėgo į priimamąjį, kad darbuotojos pakviestų policiją. Priimamojo darbuotojos pasakė, kad policija jau iškviesta dėl mamos. Paprašiau jų kviesti gydytojus, kurie buvo arčiausiai. Tuo metu atvažiavo greitosios ekipažas (3 moterys ir vyras), jie atėjo padėti. Kai ji atėjo į kabinetą, gydytojas T. I. stovėjo „pilkas“. Pasakė, kad R. S. įkando į ranką, matėsi atvira kraujosrūva, tada atėjo trys greitosios ekipažo darbuotojai ir gydytojas Kviklys. Vyrai laikė S., moteris jį ramino. S. pradėjo gąsdinti vieną iš greitosios ekipažo darbuotojų, sakė: „tu pliki, dink iš čia, nes gausi į snukį“. Kilo konfliktas tarp greitosios ir ligonio. Tada atėjo gydytojai S. ir J.. Vėliausiai atvyko policijos pareigūnai. Gydytojas T. I. išėjo. Gydytojas S. apžiūrėjo R. S. žaizdą ir pasakė, kad tai paviršinė žaizda, liepė užbintuoti. Iš priimamojo dar buvo atėjusi ir A. S.. Ji uždėjo tvarstį. Tada R. S. priėjo prie veidrodžio ir demonstratyviai nusiėmė tvarstį bei pasakė „o dabar  bintuokite iš naujo“.  Visą situaciją stebėjo mama, kuri ligonį kurstė, grasino ir jai, ir A. S., „kad jūs šiandien dirbat, o rytoj stovėsit prie darbo biržos.“  Tuomet policijos pareigūnas pasakė, kad koridoriuje laukia ligoniai, į tai R. S. atsakė, kad jam visiškai vienodai. Tada suimtas, užlaužus ranką, S. policijos pareigūnų buvo išvestas iš ligoninės, o vėliau kieme, prie automobilio, pabėgo. Nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį, teigė, kad tai buvo košmariškas budėjimas, po įvykių ją turėjo pavaduoti A. S., nes ji bijojo grįžti į kabinetą. Grįžus namo savijauta buvo prasta, ji jautė didelį stresą, jaučia jį iki šiol. Atostogos buvo sugadintos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. L. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 32-33).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė J. K. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus dėl jos sūnui R. S. pareikšto kaltinimo. Savo sūnų apibūdino kaip ūmaus būdo, greitai supykstantį. Šiuo metu jis mokosi komunalinių paslaugų mokykloje, nes dėl ankstesnių teistumų nenorėjo grįžti į gimnaziją. 2015 m. jis buvo teistas už plėšimus ir vagystes. Ji blogai vertina tokį sūnaus elgėsi, teigė, kad kreipėsi pagalbos į vaikų teises, į psichologus, psichiatrus. Šiuo metu sūnus nusikaltimų nedaro, mandagiai elgiasi su kaimynais ir draugais, dėl niekų nekonfliktuoja. Alkoholio kiekvieną dieną nevartoja. Gimtadienių metu išgeria, kaip ir visi paaugliai. Ji kalbasi su juo ir dėl alkoholio, ir dėl narkotinių medžiagų, jis ir šiuo metu lankosi ir pas psichologą, ir pas psichiatrą. Lankosi dėl elgesio, pykčio priepuolių. Šiuos apsilankymus rekomendavo ir vaikų teisės, ir probacijos skyrius. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), puse etato, pajamos apie 500 EUR, nuomoja butą ir augina tris vaikus. Kitų dviejų vaikų išlaikymui gauna 300 EUR, o R. išlaiko viena, už jį iš vaikų fondo gauna 44 EUR. Vasarą užsidirba iš (duomenys neskelbtini). Prekiauti padeda sūnus R.. Su civilinių ieškinių dydžiais nesutiko. Teigė, kad nukentėjusiosios patirti išgyvenimai yra neįrodyti dokumentais. Ji turėjo kreiptis pas psichologus, kitus gydytojus ir pateikti dokumentus. Sutinka su 200 EUR civilinio ieškinio suma nukentėjusiajai. Gydytojui, jos nuomone, protinga suma būtų 500 EUR. Atkreipė dėmesį, kad jis taip pat nepateikė jokių dokumentų, įrodančių išgąstį, patirtą diskomfortą, kad gėrė vaistus ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodymų nedavė (b. l. 56).

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Jolantai Misiulytei teismo posėdyje nurodė, kad iš kolegių aktų žino, kad kaltinamojo mama aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime. Bendraujant su pačiu R., jis buvo mandagus, malonus. Matė, kaip jis bendravo su kolegėmis, iš to sprendė, kad jis elgėsi maloniai.

              Liudytojas E. S. teismo posėdyje parodė, kad budėjimo metu jam paskambino sesutė J. L. ir pranešė, kad įvyko konfliktas ir sumušė T. I., kad reikia ateiti daktarui į pagalbą. Nuėjus į įvykio vietą, viskas jau buvo pasibaigę, kaltinamąjį laikė 2 sanitarai paėmę už rankų, prisispaudę prie šonų. Laikė, nes buvo agresyvus, konfliktiškas, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamojo žaizda buvo pradėta apžiūrėti, bet apžiūra nebaigta, kraujavo. Žaizda buvo kaltinamojo galvoje, ją skubiai reikėjo sutvarkyti. Kitų žaizdų neprisiminė. Kai tvarkė R. S. žaizdą, jis klausė, bet buvo agresyvus su policininkais, apsižodžiavo, konfliktavo su sesutėmis. Neprisimena, ar atėjus kabineto durys buvo atviros, bet greitosios sanitarai, laikė kaltinamąjį. Atmosfera buvo konfliktinė, visi buvo pakankamai įsiaudrinę, vyko apsižodžiavimai. T. I. prie akies buvo paraudimas, jis buvo strese, šoke, sakė, kad jį sumušė. Ką sakė kiti neprisiminė. T. I. ir  J. L. vėliau pasakojo, kad norint susiūti žaizdą, kaltinamasis pabėgo nuo apžiūros stalo, įvyko žodinis ir vėliau fizinis konfliktas, vėliau, bandant jį sulaikyti, kaltinamasis galva smogė T. I. į veidą. Nepasakojo, kad prieš sesutę būtų buvęs pavartotas smurtas. T. I. apibūdino kaip kompetentingą, tvarkingą gydytoją, nekonfliktuojantį nei su pacientais, nei su personalu. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. davė analogiškus parodymus (b. l. 52).

              Liudytoja P. N. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų priėmimo chirurginiame skyriuje. Vakare, apie 22 val. pirma į ligoninę atvažiavo kaltinamojo mama, netrukus atvažiavo greitosios pagalbos automobilis su R. S.. Ji pradėjo registraciją, iš pradžių                           R. S. elgėsi normaliai, o mama visą laiką buvo pakėlusi toną, agresyviai elgėsi. Po to ir kaltinamasis pradėjo elgtis agresyviai, į prašymus ramintis nereagavo, todėl iškvietė policiją. Užregistravus palydėjo į apžiūros kabinetą. Ir vėl iš jų sulaukė daug agresijos, todėl dar kartą kvietė policiją. Visą laiką iš mamos pusės jautėsi nepasitenkinimas, agresyvumas. Kaltinamasis keikėsi, grasino, o mama šalia stovėjo ir juokėsi. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, iš jo elgesio taip pat buvo galima spręsti, kad jis buvo neblaivus. Jo galva ir ranka buvo apibintuotos, pats jis nepasakojo, kas nutiko, sakė, kad ne jų reikalas, keikėsi. Po pirminės apžiūros juos nusiuntė pas traumatologus ir dar kartą paskambino policijai. Tą dieną dirbo traumatologas T. I. ir slaugytoja J. L.. Vėliau išgirdo slaugytojos J. L. šauksmą „greičiau kvieskit pagalbą. Darykit ką nors, jis daktarą užmuš“. Tuo metu prie kabineto buvo labai daug tėvų su vaikais, jie visi greitai kažkur dingo. Atvažiavusios greitosios darbuotojų paprašė padėti. Mama tuo metu lakstė su telefonu, reikalavo tapatybės kortelių, grasino, kad atleis iš darbo, susidoros. Kaltinamasis irgi buvo agresyvus. Agresyviai elgėsi ir koridoriuje. Tiek priimamajame, tiek prie traumatologinio punkto tuo metu buvo labai daug tėvų su vaikais. Pagal taisykles R. S. turėjo palaukti prie traumatologinio savo eilės, bet jie pradėjo rėkti, kad žaizda, kad jie nelauks eilės, kad jiems tuojau pat reikalingas daktaras ir tiesiai įsiveržė į kabinetą. Tada išgirdo slaugytojos J. L. pagalbos šauksmą. Ji išbėgo į koridorių šaukdama, kad greičiau kviestume pagalbą. Pacientai išsilakstė. T. I. apibūdino kaip taktišką, malonų, gerą specialistą. Tarp jo ir pacientų nėra buvę konfliktinių situacijų. Slaugytoja po šio įvykio buvo išsigandusi, išbalusi, drebėjo, davė jai raminančiųjų. Pasakojo, kad kaltinamąjį atvedė į kabinetą, paguldė ant stalo, kad galėtų apžiūrėti žaizdą. Tada ėmė pacientui apžiūrinėti galvą. Galva buvo sužeista jau prieš tai. Jis pradėjo rėkti, kad jam  sužeista ranka, o ne galva, pradėjo keiktis. Daktaras jo prašė nusiraminti arba, kitu atveju, jis toliau nebežiūrės. Pacientas nenusiramino, tada gydytojas T. I. parašė kviesti vyr. budintį gydytoją S.. Tuo metu pacientas šoko ir trenkė daktarui.  Konfliktas įvyko dėl to, kad daktaras apžiūrėjo ne tą žaizdą, kurią, kaltinamojo nuomone, turėjo apžiūrėti. Kai įvyko konfliktas, kai ji atbėgo kviesti pagalbos, nuo tada kabineto durys buvo atidarytos, girdėjosi riksmai, šaukė ir kaltinamojo mama, ir jis pats. Šaukė, kad susidoros, kad atleis iš darbo, bus blogai visiems darbuotojams. JI ir kitos darbuotojos jautėsi nemaloniai, policijai skambino tris kartus. Ar toks atvejis buvo vienintelis L., nežino, nes dirba skirtingomis pamainomis, tačiau agresyvių pacientų būna dažnai, kartais užtenka pagąsdinti policija. Ikiteisminio tyrimo metu P. N. davė iš esmės analogiškus parodymus ( b. l. 41-42).

Liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninėje, priėmimo skubios pagalbos skyriuje. Tą dieną, kai kaltinamasis atvyko su greitąja ji kartu su N. K. ir P. N. buvo priėmime. Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad reikia pasakyti vardą, pavardę, adresą. Ji stovėjo netoliese, todėl girdėjo triukšmą. Buvo ir necenzūrinių žodžių. Jis elgėsi kaip pavartojęs alkoholio. Policiją kvietė iš karto, kadangi tiek vaiko, tiek mamos elgesys buvo labai agresyvus.  Koridoriuje prie traumatologinio punkto kabineto buvo daug pacientų, taip pat ir su mažais vaikais. Nematė kaip jie reagavo, nes visada buvo priėmime. Skambino policijai 2 kartus, nes situacija paūmėjo. Jie nelaukė savo eilės, iš karto nuėjo pas gydytoją ir viskas prasidėjo. Po kelių minučių atbėgo J. L., prašydama pagalbos. Kai nuėjo prie traumatologinio punkto padėti, koridoriuje dar buvo daug žmonių, neprisiminė, ar kabineto durys buvo ar atviros. J. L. buvo labai išsigandusi. Kabinete pamatė visą pabalusį daktarą T. I., ant jo veido buvo žymė nuo smūgio, vėliau ant jo rankos pamatė dantų žymes. Daktaras vėliau pasakė, kad kaltinamasis jam įkando. Kai ji atėjo, daktaras laikė R. S. ir stovėjo prie sienos. Tuo metu iš paskos grįžo L. ir netrukus atėjo greitosios darbuotojai. Ji nuėjo pasakyti, kad kviestų dar kartą policiją ir pakviesti kitą gydytoją, nes daktaras I. tokiomis aplinkybėmis negalėjo suteikti pagalbos. R. jo atsisakė. Atėjo daktaras S., ji padėjau atlikti apžiūrą, tačiau R. visiškai nepriėmė jos pagalbos, jis viską nuplėšdavo, išmesdavo. Sakydavo „žiūrėk, man kraujuoja, kaip jūs čia tvarstėt?“. Daktaro S. klausė, nekonfliktavo. Iš vėlesnių pasakojimų suprato, kad R. buvo traumuota ranka ir daktaras norėjo ją apžiūrėti. Pagal bendrą tvarką, jei ateina sužeistas žmogus, nesvarbu, kur jam sutvarstyta, apžiūrimos visos žaizdos. R. sakė „man čia nereikia, man reikia tik galvą“, tačiau būtent gydytojas nusprendžia, kur reikia apžiūrėti. Konfliktas įvyko dėl to, kuri žaizda buvo apžiūrėta pirmiau. Net ir apžiūrint gydytojui S., kartais R. reikėjo sulaikyti, nes jis vis kažkur brovėsi eiti. Dėl viso šio įvykio ji jautėsi labai nemaloniai, norėjo viską pamiršti. J. taip pat buvo labiausiai prislėgta, ji sakė, kad bijojo tų grasinimų, jautėsi išsigandusi. Tą įvykį prisimindavo, kai aplinkybės primindavo apie tai. T. I. apibūdino kaip draugišką ir nekonfliktuojantį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 45-46).

Liudytoja N. K. teismo posėdyje parodė, kad apie 9.30 val. vakaro atvyko greitoji ir atsivežė vaikiną su apibintuota galva. Išgirdusi triukšmą, užėjo į registratūrą, ten buvo kaltinamasis. Ji paklausė vaikino, kas atsitiko, tačiau jis nieko nenorėjo sakyti. Mama taip pat nežinojo, kas jam yra. Kaltinamasis ėmė šaukti ant jos, ko jos lenda prie mamos, nes jos ten nebuvo, ji nieko nežino. Pradėjo agresyviai elgtis ir keiktis. Registruojanti kolegė ėmė kviesti policiją. Kadangi vaikinas nesakė, kas jam yra, ji užrašė tai, ką matė, ir nusiuntė pas traumatologą. Tuo metu prie traumatologinio punkto buvo nemažai žmonių, kas ten įvyko nematė. Kažkas vėliau pasakojo, kad išsilakstė visi tėvai, kurie laukė prie kabineto. Tą dieną dirbo traumatologas T. I.. Jis yra ramus, santūrus žmogus. Su juo dirbo J. L.. Ji į situacijas reaguoja adekvačiai. Ji girdėjo, kaip L. garsiai šaukdama prašė kviesti policiją. Policija atvyko po trečio kvietimo. Kaltinamasis prieš jas nesmurtavo, bet buvo agresyvus. Į tą kabinetą nebuvo nuėjusi, nes negalima palikti posto. Po įvykio visi bendradarbiai buvo įsiaudrinę. Nematė, kad gydytojas būtų sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. davė analogiškus parodymus (b. l. 38).

Liudytoja A. N. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną ji ir R. S. buvo su draugais. Ar kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus neprisiminė. Ji pati nevartojo. Jis parkrito lauke ir susižeidė galvą, todėl ji iškvietė greitąją. Kol jos laukė, kaltinamasis buvo apalpęs.  Ji važiavo kartu į ligoninę, nes to paprašė jo mama. Priimamajame kaltinamasis buvo suirzęs, jis kažkodėl pyko, keikėsi. Budėtojos ir ji prašė nusiraminti. Dėl ko jis keikėsi, neatsiminė. Kai ėjo pas gydytoją, prie kabineto žmonių beveik nebuvo, eilėje nelaukė. Chirurgo kabinete jį paguldė ant kušetės, ji buvo šalia kambarėlyje, durys buvo praviros, viską girdėjo. Apžiūra prasidėjo taip, kad gydytojas į ranką net nežiūrėjo, seselė apžiūrėjo ranką ir perrišo, nes ranka šiek tiek kraujavo. Gydytojas pasirodė piktas jau nuo įėjimo į kabinetą, pradėjo daryti kažkokią procedūrą, elgėsi šiurkščiai, R. pasakė „gulėk“, kelis kartus šiurkščiai pasuko jo galvą, liepė nejudėti, nesakė ką darys. Kol gydytojas apžiūrinėjo galvą, seselė perrišinėjo ranką. Iš pradžių R. gražiai kelis kartus paprašė gydytojo elgtis atsargiau, bet gydytojo elgesys nepasikeitė. Tada R. supyko, jis pakėlė balsą, keikėsi, garsiai šaukė. Po to gydytojas susinervino, metė įrankius, pasakė „nieko nedarysiu“ ir nuėjo į kabinetą. R. supyko dėl tokio daktaro elgesio. Ji tuo metu jau buvo tame pačiame kabinete. Kai daktaras išėjo iš kabineto, R. nušoko nuo stalo ir nubėgo paskui gydytoją. Jis nušoko į kitą pusę nei stovėjo sesutė, jos užgauti negalėjo, jai nieko nesakė. Sesutė elgėsi normailai. Kai R. nušoko nuo kušetės, įvyko muštynės. Ji nespėjo R. pagauti. Nuėjusi į kitą kabinetą, bandė juos atskirti. Jie abu kumščiavosi per stalą. Vienas kitam bandė trenkti. Paskui gydytojas užlaužė R. rankas ir prirėmė prie sienos. Ji bandė nuraminti R.. Tada atėjo greitosios pagalbos darbuotojai ir juos išskyrė. R. prašė gydytojo, kad šis jį paleistų, bet gydytojas neklausė. Kai jie griuvo per stalą, tai ir gydytojas užsimojo, bet ar sudavė, ji nematė. Ji su daktaru R. laikė, kad toliau nebūtų muštynių. Jų metu kabineto durys buvo uždaros, tačiau triukšmas buvo didelis. Tada atėjo greitosios pagalbos darbuotojai ir juos išskyrė. Apibūdindama R. S. charakterį teigė, kad jis greitai supyksta. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodžiusi, jog ir gydytojas šaukė ant R., kad už sukeltą konfliktą jis atsakys, vadino jį ereliu, sakė, kad nuleis jį ant žemės. R. atsakinėjo daktarui taip pat nemandagiai. Ji ir R. mama prašė, kad R. ir daktaras nusiramintų. Daktarui prispaudus R. S. prie sienos, jis bandydamas išsilaisvinti įkando daktarui į kažkurią ranką bei galva trenkė į veidą (b. l. 54).

Teismas paskelbė ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. I. duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jis dirba GMP pagalbiniu darbuotoju. 2016 m. birželio 21 d. vakare gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), Vilniuje dėl galvos sumušimo.  Atvyko su brigada 0803. Ten buvo daug nepilnamečių, vienas iš jų gulėjo, buvo sumušta galva ir kiti sužalojimai. Gydytoja suteikė pirmą pagalbą ir jie nuvežė vaikina į (duomenys neskelbtini). Kartu pasiprašė važiuoti vaikino draugė. Pakeliui berniukas elgėsi agresyviai, keikėsi. Jie jį paliko (duomenys neskelbtini), daugiau nieko nežino (b. l. 50).

Iš BRIT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 21 d. dėl Santariškių vaikų ligoninėje triukšmavusio agresyvaus paauglio (R. S.) buvo gauti du pranešimai (b. l. 7-10).

T. I. 2016 m. birželio 21 d. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl paciento R. S. agresyvaus įžūlaus elgesio (keiksmų, smurto naudojimo ir sukelto fizinio skausmo) jo apžiūros metu (b. l. 11).

T. I. 2016 m. birželio 22 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. apie 22.30 val. traumpunkto operacinėje jį užpuolė pacientas R. S. ir įkando į dešinės rankos dilbį bei sudavė smūgį pakaušiu į galvos sritį, dešinį skruostą (b. l. 12).

J. L. 2016 m. birželio 22 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. apie 22.30 val. traumpunkto operacinėje ją užpuolė pacientas R. S. ir bandė suduoti smūgį ranka į galvos sritį (b. l. 13).

Vaikų ligoninės direktorius J. R. 2016 m. birželio 23 d. pareiškime nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje 22.25 val. įvykusio incidento metu dėl R. S. panaudoto smurto  nukentėjo gydytojas T. I., skyriuje įvyko stresinė situacija, buvo išgąsdinti pacientai ir jų įstatyminiai atstovai (b. l. 14).

Iš 2016 m. birželio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Vaikų ligoninės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-21).

Pagal  BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-07-21 įstatymo redakcija) viešosios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl yra būtina nustatytai ne tik bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų asmens veiksmų, atliktų būtent viešoje vietoje, tačiau ir tai, kad toks elgesys sukėlė pasekmes, t. y. sutrikdė  visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla (kasacinės bylos Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad R. S. ypač įžūliai elgėsi būdamas viešoje vietoje – vaikų ligoninėje. Visi liudytojais apklausti asmenys teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis tiek ligoninės priimamajame, tiek traumatologiniame kabinete girdint tiek ligoninės personalui, tiek joje esantiems vaikams ir jų tėvams, elgėsi nepagarbiai – daug ir garsiai keikėsi, neklausė ligoninės personalo darbuotojų prašymų nusiraminti, atsikalbinėjo, nesilaikė bendros patekimo pas gydytoją tvarkos ir nelaukdamas savo eilės pas jį pateko. Nurodyti   R. S. veiksmai neabejotinai rodo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė įprastą įstaigos darbą. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. netinkamai elgėsi vaikų ligoninėje, kur keliami ypač dideli visuomenės rimties ir tvarkos reikalavimai, privalu gerbti ne tik įstaigos darbuotojus bet ir kitus pacientus, kurie dėl sveikatos sutrikimų ir jauno amžiaus jautriau reaguoja į aplinką. Kaltinamojo elgesys (keiksmai, šūkavimas, muštynės) yra nepriimtinas moralės požiūriu ir galėjo sukelti ypač nemalonius išgyvenimus mažamečiams, juos išgąsdinti. Tai, kad laukiamajame buvę pacientai girdėjo ir matė kaltinamojo veiksmus bei išsigando, patvirtina priimamojo darbuotojų parodymai –                     R. S. pradėjus šūkauti, išsiskirstė visi prie traumatologinio eilėje laukę pacientai, J. L. išbėgus kviesti pagalbą, kabineto durys liko praviros, taigi, visi galėjo matyti, kas ten vyksta. Tai, kad triukšmas iš kabineto buvo didelis girdėjosi iki pat priimamojo, patvirtino liudytojos P. N., A. S. ir N. K.. Visos šios liudytojos patvirtino, kad prie traumatologinio kabineto buvo pacientų eilė. Vaikų ligoninės direktorius J. R. 2016 m. birželio 23 d. pareiškime taip pat nurodė, kad dėl R. S. elgesio skyriuje įvyko stresinė situacija, buvo išgąsdinti pacientai, jų įstatyminiai atstovai (b. l. 13). Nurodyti įrodymai tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Priimamojo skyriaus darbuotojos N. K., P. N. ir A. S. teigė buvo šokiruotos kaltinamojo elgesio, blogai dėl to jautėsi. Tai patvirtina aplinkybė, kad nuo pat R. S. pasirodymo ligoninėje policijos pareigūnai buvo kviečiami net kelis kartus (7-10).

Būdamas traumatologiniame kabinete, matant ne tik jį atlydėjusiai J. K. bei                           A. N., tačiau ir medicinos seseriai J. L. bei gydytojui T. I., R. S. nesiliovė elgtis agresyviai, keikėsi, atsikalbinėjo, bendravo pakeltu tonu, šaukė. Apžiūros metu neklausė gydytojo T. I. nurodymų gulėti ramiai ir pakentėti, kol bus atlikta procedūra, provokavo konfliktą ir jį užpuolė. Bandant sulaikyti, įkando T. I. į dešinį dilbį ir pakaušiu sudavė smūgį į veido sritį. Dėl tokių R. S. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta T. I. sveikata (b. l. 27). Nurodyti R. S. veiksmai neabejotinai įžeidė T. I. ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Dėl kaltinamojo veiksmų didžiulį stresą patyrė bei nesaugi savo darbo vietoje jautėsi ir nukentėjusioji J. L.. J. L. parodė, kad šokdamas nuo apžiūros stalo ir mojuodamas rankomis, R. S. vos jos neužgavo, smūgio ji išvengė tik greitai pasitraukdama. R. S. neigė, kad norėjo suduoti J. L.. Liudytoja A. N. parodė, kad R. S. nuo apžiūros stalo nušoko į kitą pusę, nei stovėjo sesutė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prieš kaltinamajam nušokant nuo apžiūros stalo, J. L. perrišinėjo jo rankos žaizdą, siekdamas ištraukti ranką, R. S. turėjo imtis veiksmų ir ją ištraukti. Nukentėjusioji teisme parodė, kaip buvo į ją užsimota, jos parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitų liudytojų parodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Tuo tarpu pats kaltinamasis teisme parodė, kad nelabai prisimena savo veiksmų seką ir priežastis, todėl šiais jo parodymais teismas nesivadovauja.

Nors R. S. teigė, kad jo veiksmus išprovokavo šiurkščiai atliekama jo galvos žaizdos apžiūra ar paties gydytojo fiziniai veiksmai, nuo kurių jis tik gynėsi, tokius jo parodymus paneigia liudytojais apklaustų asmenų parodymai. Liudytojas E. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dar vežamas į ligoninę kaltinamasis buvo neramus ir keikėsi. Iš priimamojo darbuotojų parodymų matyti, kad dar iki T. I. apžiūros kaltinamasis elgėsi agresyviai, įėjęs į traumatologo kabinetą sunkiai vykdė reikalavimą nusiauti batus, nepagarbiais komentarais nesutiko su atliekamos apžiūros eiliškumu. Teismo vertinimu, R. S. elgesys dar iki patenkant į traumatologinį kabinetą ir iki galvos žaizdos apžiūros jau buvo nesuderinamas su viešąja tvarka ir rimties palaikymu tokioje specifinėje įstaigoje. Kaltinamojo nurodyta konflikto priežastis yra visiškai mažareikšmė ir nepateisina jo tolesnio agresyvaus elgesio – beatodairiško šokimo nuo apžiūros stalo, ko pasėkoje vos neužgavo J. L. ir fizinio smurto T. I. atžvilgiu vartojimo. Tai, jog būtent R. S. pirmas ėmėsi fizinių veiksmų gydytojo atžvilgiu patvirtina A. N., J. L. ir T. I. parodymai iš kurių matyti visa įvykių seka – T. I. atsisakęs apžiūrėti kaltinamąjį išėjo į kitą kabinetą ir būtent R. S. nušokęs nuo apžiūros stalo jį nusivijo. Jei R. S. nebūtų užpuolęs gydytojo, jam nebūtų reikėję jo laikyti. R. S. smūgis pakaušiu ar įkandimas, tikslu išsilaisvinti, kaip teigė pats kaltinamasis, yra nepateisinami šiuo atveju. Tiek pats T. I., tiek J. L., tiek ir R. S. draugė A. N. patvirtino, kad gydytojo veiksmai buvo nukreipti išimtinai siekiant sulaikyti R. S.. Jeigu jis būtų elgęsis adekvačiai, nusiraminęs ir nesipriešinęs, T. I. nebūtų buvę jokio tikslo jį laikyti, o pastarajam siekti ištrūkti. Atkreiptinas dėmesys, jog ne tik gydytojas spaudė kaltinamąjį prie sienos, bet ir A. N. laikė jo ranką. Tai rodo, kad gerai pažinodama R. S. jo draugė situaciją laikė pakankamai rimta. Šios bylos kontekste aktualu ir tai, kad nukentėjusįjį pažįstantys ligoninės darbuotojai –   N. K., P. N., A. S., J. L. ir E. S. gydytoją T. I. apibūdino, kaip ramų ir nekonfliktišką asmenį, tuo tarpu tiek kaltinamojo mama, tiek jo draugė A. N. parodė, kad R. S. yra ūmaus būdo ir greitai supyksta, todėl, teismo vertinimu, galėjo neadekvačiai sureaguoti į gydytojo atsisakymą suteikti jam pagalbą.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad R. S., nors ir patvirtino žinantis kaip reikia elgtis tokioje įstaigoje kaip ligoninė, tačiau nepaisė tinkamų visuomenės normų ir būdamas viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkinių atžvilgiu, savo elgesiu – triukšmavimu, necenzūrinių žodžių ir smurto vartojimu, išgąsdino ne tik ligoninės personalą bet ir joje buvusius pacientus bei jų įstatyminius atstovus, T. I. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie R. S. veiksmai truko pakankamai ilgą laiką ir neabejotinai laikytini viešosios tvarkos pažeidimu, todėl pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

R. S. yra nepilnametis, todėl bausmė už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis). Byloje nustatyta, kad R. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Nusikaltimas padarytas veikiant neapibrėžta tyčia – iš R. S. veiksmų akivaizdu, kad jam nebuvo svarbu, kokį poveikį aplinkiniams turės jo atliekami veiksmai, tačiau nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus turėjo suvokti, jog dėl tokio jo elgesio bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Juo labiau, kad teismo posėdyje patvirtino, kad jam žinomos bendrosios elgesio normos. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. I. sveikata, nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, aplinkiniai (ligoninės personalas, pacientai) buvo šokiruoti, sutrikdyta normali gydymo įstaigos veikla. Tai, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta vaikų ligoninėje, matant nepilnamečiams pacientams, kaltinamojo nusikalstamą veiką daro dar pavojingesne. R. S. teisme pripažino iš esmės visas kaltinimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl savo elgesio apgailestavo, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami ir į kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – baustas administracine tvarka, veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau vėliau teistas 6 kartus, pastarasis jo nusikaltimas padarytas vėliausiai (b. l. 75-107). Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų nesilaikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo reikalavimų ar pažeidęs teismo nustatytus įpareigojimus. Kaltinamojo įstatyminė atstovė parodė, kad šiuo metu                 R. S. lankosi pas psichologus ir ji mato jo pastangas elgtis tinkamai. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė taip pat patvirtino, jog neturi duomenų apie probacijos sąlygų pažeidimus, kaltinamąjį apibūdino kaip mandagų ir malonų asmenį. Tai rodo, kad nežiūrint į tai, jog R. S. jau yra eilę kartų teistas už sunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymą, tačiau duomenų, kad po 2016 m. birželio 22 d. jo atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, byloje nėra. Šiuo metu jis mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje 10 klasėje, nedirba, tačiau padeda mamai prekiauti turguje. Nurodytos aplinkybės patvirtina asmens siekį pasitaisyti ir keisti savo gyvenimo būdą. Kaltinamasis gyvena kartu su motina, kuri parodė, kad jis augo be tėvo, tėvas niekada juo nesirūpino, kas, teismo vertinimu, taip pat galėjo įtakoti netinkamą kaltinamojo elgesį. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. S. skiriant prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis, atsižvelgiant į BK 90 straipsnio 4 dalyje nustatytas šios bausmės ribas, parinktinas artimas bausmės vidurkiui.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. S. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme – laisvės atėmimu.

              Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju teismas įvertinęs tai, kad po 2016 m. birželio 21 d. nusikalstamos veikos R. S. naujų nusikaltimų nepadarė, mokosi, Vaikų teisių apsaugos tarnybos yra charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie anksčiau paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo reikalavimų pažeidimą byloje nėra, iki šios nusikalstamos veikos padarymo dar nebuvo teistas ir vis dar yra nepilnametis, sprendžia, kad yra tikslinga atidėti paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams. Tai padėtų išsaugoti dabartinius kaltinamojo socialinius ryšius bei suteiktų galimybę baigti mokslus ir įgyti specialybę. Tuo tarpu BK 41 straipsnio 2 dalyje bei 80 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skirtinos auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimas ir elgesio apribojimas maksimaliam laikotarpiui – 12 mėnesių. Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir padėti pakeisti gyvenimo būdą, jam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

              Kaltinamajam 2016 m. birželio 23 d. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ( b. l. 72), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Baudžiamojoje byloje T. I. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 EUR neturtinės žalos priteisimo (b. l. 28), o J. L. prašo priteisti 1 300 EUR neturtinę žalą (b. l. 35). Nukentėjusysis T. I. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam dėl R. S. veiksmų po dešine akimi buvo padaryta kraujosruva, kuri tris savaites matėsi vizualiai ir kenkė jo įvaizdžiui, be to, dėl sumušimo jis jautė skausmą. Įvykis paveikė psichologiškai, jam buvo sunku kelis mėnesius dirbti mediko darbą. Nukentėjusioji J. L. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl R. S. elgesio patyrė šoką, išgąstį, baimę ir įtampą, jai buvo sunku dirbti iki budėjimo galo tą dieną ir dar kelias savaites po to. Po visko, jai teko sutvarkyti visus kaltinamojo išmėtytus dokumentus, dėl patirto streso negalėjo užmigti visą naktį, negalėjo atsigauti net netrukus prasidėjusių atostogų metu. Nurodė, kad tokio incidento nėra buvę per visą jos darbo stažą.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,  dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis yra nustatomas individualiai, įvertinus jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). J. L., A. S. ir E. S. patvirtino, kad po įvykio T. I. buvo išblyškęs ir sukrėstas. Pats T. I. teismui patvirtino, kad dėl R. S. veiksmų net kelias savaites kentė fizinį skausmą, jo suduotų smūgių pasekmės gan ilgą laiką buvo matomos vizualiai, todėl logiška, kad dirbdamas su pacientais ir būdamas viešoje erdvėje jis jautėsi negerai, be to, jis buvo užpultas savo darbo vietoje, kas pagrįstai sukėlė jam didelį stresą, pažeminimą, nesaugumo jausmą ir neigiamus prisiminimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas kompensuoti pinigais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir J. L. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Posėdyje apklaustos priimamojo darbuotojos tvirtino, kad J. L. dėl įvykio buvo labai išsigandusi, drebėjo, gėrė raminančius vaistus, buvo išbalusi, šoko būsenoje. Būdama savo darbo vietoje prieš savo valią ji tapo nepagarbaus ir morališkai nepateisinamo elgesio liudytoja, pagrįstai išgyveno dėl savo saugumo ir sveikatos, todėl teismas sutinka su ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytais civilinės ieškovės argumentais dėl patirtų išgyvenimų, kurie galėjo būti tiek stiprūs, kad net ir praėjus kuriam laikui po įvykių, ji galėjo jausti stresą, baimę ir įtampą.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. yra nepilnametis ir niekur nedirba. Jį išlaiko civilinė atsakovė J. K., kuri viena augina tris nepilnamečius vaikus. Visos jos pajamos yra iš darbo užmokesčio – 500 EUR per mėnesį. Papildomai R. S. išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo gauna 44 EUR, tėvas niekada nepadėjo ir nepadeda. Nors J. K. nurodė, kad kitų dviejų vaikų išlaikymui per mėnesį gauna dar 300 EUR, tačiau teisingumo principo neatitiktų R. S. veiksmais padarytos žalos atlyginimo išlaidas nukreipti į kitiems vaikams skirtas pajamas. Be to, ankstesniais nuosprendžiais dėl R. S. nusikalstamų veikų iš jo yra priteista virš 1 500  EUR žalos atlyginimo, todėl įvertinus civilinės atsakovės turtinę padėtį, tai, kad R. S. šiuo metu mokosi ir nuosavų pajamų neturi, ankstesniais nuosprendžiais iš R. S. priteistų žalos atlyginimų dydį, nukentėjusiųjų patirtus neigiamus išgyvenimus, T. I. patirtą fizinį skausmą ir tai, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, protingumo ir teisingumo kriterijus, tinkama J. L. padarytos žalos kompensacija laikytina 200 EUR, o  T. I. – 500 EUR. Nurodyta neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo R. S., o šiam neturint nuosavų lėšų iki jo pilnametystės subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės J. K. (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 23 (dvidešimt trijų) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, 7 (septyniems) mėnesiams ir 17 (septyniolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendį atliktą ir įskaitytą bausmės dalį.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. S. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

R. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo T. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: solidariai iš R. S., o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės iš jo įstatyminės atstovės J. K.,  priteisti nukentėjusiajam T. I. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: solidariai iš R. S., o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės iš jo įstatyminės atstovės J. K.,  priteisti nukentėjusiajam J. L. 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

              Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                      Giedrė Telksnienė