Administracinė byla Nr. I-1135-121/2013

Proc. Nr. 3-61-3-02612-2012-9

  Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 9.6, 74 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    Vilnius                                                                                                   2013 m. vasario 11 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjos „Nidera Handelscompagnie B.V.“ atstovei advokatei Iraidai Žogaitei, atsakovės atstovei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos „Nidera Handelscompagnie B.V.“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėja „Nidera Handelscompagnie B. V.“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) iš esmės išnagrinėti Bendrovės 2012-08-08 skundą dėl 2011-08-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Vilniaus AVMI) sprendimo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) Nr. 258856 (toliau - Sprendimas); 2) priteisti Bendrovės naudai iš Inspekcijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti vėliau.

Paaiškina, kad Bendrovė nesutinka su Inspekcijos pateiktu Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nuostatų traktavimu ir Inspekcijos pozicija, kad tarp Bendrovės ir Vilniaus AVMI kilęs ginčas nėra mokestinis ginčas ir kad jam netaikoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nes toks MAĮ nuostatų traktavimas ir Inspekcijos pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei teismų suformuluotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai. Vadovaujantis MAĮ 2 str. 21 dalimi, mokestiniais ginčais laikytini ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl mokesčių administratoriaus sprendimo: i) dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis; ii) dėl atsisakymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Analogiškas mokestinio ginčo sąvokos apibrėžimas yra įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 2 str. 18 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) taip pat ne kartą pabrėžė, kad ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką teisėtumo yra mokestinis ginčas, kuriam pagal MAĮ 145 str. 1 dalį taikytina ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra (LVAT nutartis adm. byloje Nr. AS-146-621/2009, nutartis adm. byloje Nr. AS-858-217/2010).

Ginčas tarp Bendrovės ir Vilniaus AVMI yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus prievolės sumokėti palūkanas už laiku negrąžintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) permoką, t.y. dėl Vilniaus AVMI pareigos priskaičiuoti palūkanas už visą laikotarpį (nuo Bendrovės mokestinio patikrinimo pradžios iki mokestinės permokos grąžinimo datos), kurio metu buvo neteisėtai apribota Bendrovės teisė į mokesčio permoką (11 743 259 Lt (3 401 083 EUR)), nes mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtumas buvo konstatuotas Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau - Komisija) 2010-11-24 sprendime Nr. S-316 (7-255/2009).

Pagal MAĮ 87 str. 9 dalies nuostatą mokesčių administratoriui kyla pareiga mokesčių mokėtojui mokėti palūkanas tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas turi tam tikrą mokesčio permoką ir mokesčių administratorius jos laiku negrąžina. Vilniaus AVMI, sumokėdama Bendrovei dalį jos prašomų palūkanų, iš viso 214 902,27 Lt, pripažino, kad pavėluotai grąžino PVM permoką ir dėl to Vilniaus AVMI pagal MAĮ nuostatas kilo pareiga Bendrovei sumokėti palūkanas. Pozicijos, kad palūkanų mokėjimas už laiku negrąžintą mokesčio permoką yra neatsiejamas nuo mokesčio permokos ir yra sudėtinė mokesčių grąžinimo instituto dalis, laikosi ir LVAT 2011-09-21 „Praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime“ (I dalis).

Minėta nuostata yra įtvirtinta MAĮ straipsnyje, reglamentuojančiame mokesčių permokos įskaitymo bei grąžinimo institutą, Inspekcijos viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau - Taisyklės) 64 ir 65 punktuose.

Todėl ginčai tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl palūkanų už laiku negrąžintą mokesčių permoką sumokėjimo turi būti sprendžiami tokia pat tvarka, kaip ir ginčai dėl mokesčių permokos grąžinimo. Tokią pareiškėjos poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-261/2010, LVAT nutartys adm. bylose Nr. AS-10-310/2004, A-2-326/2011, kuriose konstatuota, kad: „palūkanų mokėjimas už laiku negrąžintą mokesčio permoką yra neatsiejamas nuo mokesčio permokos ir yra sudėtinė dalis mokesčių grąžinimo instituto". LVAT nutartyje adm. byloje Nr. AS-10-310/2004 taip pat pažymėjo, kad: „ginčas tiek dėl palūkanų už <...> nekilnojamojo turto mokesčio permokos negrąžinimo laiku, tiek dėl šios mokesčio permokos grąžinimo yra mokestinis ginčas (MAĮ 2 str.). <...> Taigi pareiškėjo skundo reikalavimas dėl palūkanų priskaičiavimo nagrinėtas mokestiniams ginčams nustatyta tvarka ".

Vilniaus AVMI savo sprendimą dėl palūkanų sumokėjimo įformino, naudodama tokią pat formą, kaip ir įformindama sprendimus dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) (forma FR0783). Toks sprendimo įforminimas tik pagrindžia tai, jog palūkanų apskaičiavimas ir sumokėjimas yra sudėtinė mokesčių permokos grąžinimo instituto dalis.

Tad akivaizdu, kad tarp Bendrovės ir Vilniaus AVMI kilęs ginčas yra mokestinis ginčas ir Sprendimo apskundimui yra taikytina mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.

Pareiškėjos teigimu, MAĮ 144 straipsnyje, 145 str. 1 dalyje įtvirtinta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundus dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo.

Mokestiniams ginčams ir kitiems ginčams, kylantiems dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, įstatyme yra nustatyta skirtinga jų nagrinėjimo tvarka (ABTĮ 26 str. 3 d., 146 str., LVAT nutartis Nr. A-438-207/2008, nutartis Nr. AS-146-621/2009).

Inspekcijos 2012-09-11 rašte Nr. (24.6-31-5)-R-7652 (toliau - Inspekcijos raštas) pateiktas atsisakymas nagrinėti pareiškėjos 2012-08-08 skundą neatitinka teisės aktų ir formuojamos teismų praktikos nuostatų, todėl pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad nesutinka su Inspekcijos argumentu, kad šiuo metu pareiškėjos skunde išdėstytas reikalavimas yra nagrinėjamas LVAT. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT), kurio sprendimą Bendrovė apskundė LVAT, buvo nagrinėjimas ginčas pagal Bendrovės skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamos Inspekcijai, dėl žalos, kurią Bendrovė patyrė dėl pavėluotai grąžintos PVM permokos, atlyginimo, t.y. skundas paduotas dėl kito dalyko ir kitu pagrindu. Todėl Bendrovės skundo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas teisme neeliminuoja Inspekcijos pareigos išnagrinėti Bendrovės 2012-08-08 skundą privaloma ikiteismine tvarka (t. 1, b.l. 1-7).

Atsakovė Inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovės manymu, šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas dviem aspektais: pirma - ar tai mokestinis ginčas, antra - palūkanų dydis už ne laiku grąžintą PVM permoką.

Turi būti sprendžiamas klausimas, ar Sprendimas yra laikytinas sprendimu dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo), ir ar ginčas yra laikomas mokestiniu ginču.

Vadovaujantis MAĮ 87 straipsniu, Taisyklių 53 punktu, sprendimo FR0783 forma yra naudojama tik tais atvejais, kai yra keliamas klausimas dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo). Šiuo atveju pareiškėjai buvo sumokėtos palūkanos už laiku negrąžintą PVM permoką.

MAĮ 150 straipsnio nuostata reiškia, kad ne kiekvienas ginčas, kylantis tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus yra mokestinis ginčas. Mokestiniu ginču laikytinas tik toks ginčas, kuris kyla tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, kai vietos mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodomas sumokėti mokestis arba atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl palūkanų dydžio, o ne dėl mokesčio dydžio.

Byloje nėra ginčo, jog palūkanų skaičiavimas siejamas su PVM permoka. Palūkanų grąžinimo terminas apibrėžtas MAĮ 87 str. 7 dalyje, kur numatyta, kad, jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką atitinkamai nustatyta tvarka. PVM įstatymo 91 str. 1 dalyje pasisakoma apie PVM permokos grąžinimą MAĮ nustatyta tvarka ir terminais, o tai reiškia, jog minėta taisyklė nukreipia atgal į MAĮ, kuriuo ir turi būti vadovaujamasi, sprendžiant mokestinės permokos grąžinimo klausimus, kylančius iš PVM.

Mokesčio permokos grąžinimo tvarka priklauso nuo tam tikrų faktinių aplinkybių, kurios iš esmės ir sąlygoja atitinkamos taisyklės pritaikymą (pavyzdžiui, MAĮ 87 str. 7 d. 2 punkte numatytas atvejis).

Paprastai, turi būti paduotas mokesčių mokėtojo rašytinis prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo, o jos grąžinimas numatytas per 30 dienų, jei nėra kitų įstatymų leidėjo numatytų išimčių (MAĮ 87 str. 5 d., 87 str. 7 d. 1 p.).

Siekiant nustatyti galimą palūkanų mokėjimo atskaitos tašką galimai laiku negrąžinus PVM permokos, atkreiptinas dėmesys į keletą faktinių bylos aplinkybių. Iš 2009-01-16 patikrinimo akto Nr. (21.26)-06-77-4 matyti, kad buvo atliktas pareiškėjos veiklos PVM patikrinimas. Minėtame patikrinimo akte pažymėta apie atitinkamą grąžintiną ir negrąžintiną PVM iš biudžeto. Tad mokestinis patikrinimas buvo susijęs ir su PVM permokos grąžinimu, o tokiu atveju taikytina norma, įtvirtinta MAĮ 87 str. 7 d. 2 punkte.

Komisija, vadovaudamasi ETT 2012-10-21 sprendimu Nr. C-385/09, 2010-11-24 sprendimu Nr. S-316(7-255/2009) panaikino Inspekcijos 2009-06-22 sprendimą Nr. 69-168, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2009-03-19 sprendimas Nr. (21.26)-265-129 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Tad mokesčių administratoriui pareigos pradžia grąžinti PVM mokesčio permoką, atsižvelgus į terminų skaičiavimo taisykles, sietina su 2010-11-25 data. Mokesčio permoka pareiškėjai grąžinta 2010-12-22 už laikotarpį nuo 2010-10-21 iki 2010-12-22. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai teisė į palūkanų priteisimą nuo 2008-11-21 iki 2010-10-20 paneigtina (t. 1, b.l. 128-130).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime nurodo, kad, palaikydama Inspekcijos atsiliepimo argumentus, nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jo netenkinti (t. 1, b.l. 126-127).

Pareiškėjos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog šis ginčas yra anksčiau kilusio mokestinio ginčo dalis; palūkanų mokėjimo trukmė, jų dydis nėra šios bylos dalykas.

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog ginčo suma nėra mokesčio permoka; pareiškėja Vilniaus AVMI 2011-08-11 sprendimą Nr. 258856 privalėjo per 20 dienų skųsti tiesiogiai teismui, gi šioje byloje skundžiamas sprendimas yra vidaus dokumentas, reikalingas vidinei  apskaitai – pateisinti pinigų pervedimo pareiškėjai sumą.           

Skundas netenkintinas.  

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus AVMI, atlikusi patikrinimą dėl pareiškėjos prašymų grąžinti 14 974 549 Lt PVM permoką už laikotarpį nuo 2008-08-12 iki 2008-09-30, 2009-01-16 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-06-77-4 nustatė, kad pareiškėja 2008-09-25 Vilniaus AVMI pateiktoje deklaracijoje už laikotarpį nuo 2008-08-12 iki 2008-08-31 į PVM atskaitą įtraukusi 11 743 259 Lt pirkimo PVM, pažeidė PVMĮ 63 straipsnio nuostatas ir, vadovaudamasi PVMĮ 123 str. 2 punktu, papildomai apskaičiavo pareiškėjai 11 743 259 Lt PVM sumą (t. 1, b.l. 9-14).

Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjos pastabas, 2009-03-19 sprendimu Nr. (21.26)-256-129 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą jame apskaičiuotą mokesčio sumą bei skyrė 1 174 326 Lt PVM baudą (t. 1, b.l. 16-23).

Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Inspekcijai (t. 1, b.l. 24-33), kuri 2009-06-22 sprendimu Nr. 69-168 patvirtino Sprendimą ir atleido pareiškėją nuo paskirtos baudos (t. 1, b.l. 34-44).

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (toliau - ETT), prašydama priimti prejudicinį sprendimą ginčo klausimu (t. 1, b.l. 46-55). ETT 2010-10-21 priėmė pareiškėjai palankų  sprendimą Nr. C-385/09, kuriame nurodė, kad, kadangi Nidera išgabeno visą Lietuvoje įsigytą kviečių kiekį į trečiąsias valstybes, taikydama 0 procentų PVM tarifą, kaip numatyta taikytinoje nacionalinėje teisėje, ji, pasak ETT, turėjo teisę į atskaitą, įtvirtintą Direktyvos 2006/112 168 straipsnio „a“ punkte, kiek ji susijusi su už šias prekes Lietuvoje sumokėtu PVM (t. 1, b.l. 172-185).

Komisija, atsižvelgusi į minėtą ETT sprendimą, 2010-11-24 sprendimu Nr. S-316 (7-255/2009) panaikino Inspekcijos sprendimą, kadangi pareiškėja į PVM mokėtojų registrą įsiregistravo per protingą terminą (t.1, b.l.76-85).

Vilniaus AVMI, vykdydama minėtą sprendimą, 2010-12-22 grąžino pareiškėjai 11 743 259 Lt PVM permoką (t. 1, b.l. 157).

Pareiškėja 2011-05-11 kreipėsi į Vilniaus AVMI, prašydama 933 597 EUR palūkanų dėl neteisėto atsisakymo pripažinti 11 743 259 Lt pirkimo PVM permoką (t. 1, b.l.91-95).

Vilniaus AVMI, atsakydama į prašymą, 2011-06-15 raštu Nr. (17.2)-46-24118 „Dėl prašymo sumokėti delspinigius" informavo, jog pareiškėjai Vilniaus AVMI sutinka sumokėti 62 240 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2010-10-21 (data, kada buvo priimtas ETT sprendimas Nr. C-385/09) iki 2010-12-22 (data, kada pareiškėjai buvo grąžinta prašoma permoka). Vilniaus AVMI išaiškino pareiškėjai, kad galimybė kreiptis į ETT atsirado tik ginčui pasiekus Komisiją. Nei Vilniaus AVMI, nei Inspekcija negalėjo kreiptis į ETT, mokesčių administratoriai Komisijos sprendimo kreiptis į ETT neskundė, operatyviai įvykdė galutinį Komisijos sprendimą, todėl Vilniaus AVMI nesutinka su pareiškėjos nurodomu palūkanų skaičiavimo laikotarpiu (t.1, b.l. 96-97).

Pareiškėja kreipėsi į VAAT, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVMI, 3 649 804,39 Lt palūkanų sumą nuostoliams atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l.106-111).

VAAT 2012-07-23 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2683-244/2012 pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėja neįrodė patirtos žalos dydžio. Nesutikdama su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl palūkanų apskaičiavimo, pareiškėja turėjo teisę skųsti sprendimą MAĮ nustatyta tvarka. Taip pat byloje nenustatyta Vilniaus AVMI neteisėtų veiksmų. Mokesčių administratoriaus panaikinti sprendimai negali būti laikomi neteisėtais veiksmais, nes jie buvo priimti pagal Vilniaus AVMI kompetenciją. Byloje nenustatyta, kad buvo pažeistos kokios nors konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamą valstybės institucijos veiklą. Vilniaus AVMI veiksmai buvo proporcingi ir adekvatūs ir būtent todėl jie neturi būti vertinami kaip neteisėti. Taip pat nenustatyta, kad Vilniaus AVMI piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (t. 1, b.l.106-111).

Šis VAAT sprendimas šiuo metu yra apskųstas ir nagrinėjamas LVAT (administracinė byla Nr. A-261-243-13).

Pareiškėja 2011-07-19 raštu vėl kreipėsi į Vilniaus AVMI, nurodydama, kad panaikina savo 2011-05-11 prašymą ir reikalauja priimti sprendimą dėl 1 119 296,42 EUR palūkanų už pavėluotai grąžintą PVM permoką sumokėjimo (t. 1, b.l. 98-102).

Vilniaus AVMI Mokesčių apskaitos skyrius 2011-08-11 sprendimu Nr. 258856 grąžino Bendrovei neįskaitytą 214 902 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, išaiškino, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ numatyta tvarka (t.1, b.l. 104).

Vilniaus AVMI 2011-08-30 raštu Nr. (18.1 )-46-33435 „Dėl palūkanų sumokėjimo", atsakydama į pareiškėjos 2011-07-19 reikalavimą, nurodė, jog visus argumentus nurodė 2011-06-15 rašte Nr. (17.2)-46-24118 ir jos pozicija dėl palūkanų skaičiavimo nepasikeitė. Apskaičiuota 214 902 Lt palūkanų suma 2011-08-16 buvo pervesta į Bendrovės sąskaitą (t. 1, b.l. 103).

Pareiškėja 2012-08-08 pateikė skundą Inspekcijai „Dėl 2011-08-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) Nr. 258856", kuriuo prašė pakeisti Vilniaus AVMI 2011-08-11 sprendimą Nr. 258856 dalyje dėl palūkanų dydžio, nustatant, kad Bendrovei grąžintina palūkanų suma sudaro 3 864 706,66 Lt (t. 1, b.l. 112-118).

Inspekcija, išnagrinėjusi 2012-08-08 skundą, 2012-09-11 raštu Nr. (24.6-31-5)-R-7652 „Dėl skundo" konstatavo, kad tarp pareiškėjos ir Vilniaus AVMI dėl jos 2011-08-11 sprendimo Nr. 258856 kilęs ginčas nepriskirtinas nei mokestinių ginčų, nei MAĮ nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų kategorijai, kadangi 2011-08-11 sprendimu Nr. 258856 nebuvo pareiškėjai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis, o taip pat ir nebuvo atsisakyta grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Vilniaus AVMI, vykdydama Komisijos 2010-11-24 sprendimą Nr. S-316(7-255/2009), pareiškėjai 2010-12-22 grąžino 11 743 259 Lt PVM permoką bei sumokėjo palūkanas už laikotarpį nuo 2010-10-21 iki 2010-12-22, t.y. iš viso 214 902,27 Lt. Apie tai, kad Vilniaus AVMI pareiškėjai sumokės 214 902,27 Lt palūkanų (jos buvo pervestos 2011-08-16), pareiškėja buvo informuota Vilniaus AVMI 2011-06-15 raštu Nr. (17.2)-46-24118. Taigi 2011-08-11 sprendimas Nr. 258856 šiuo konkrečiu atveju, buvo surašytas dėl pareiškėjai apskaičiuotų palūkanų sumokėjimo, bet ne dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo). Be to, pareiškėjos skunde išdėstytas reikalavimas šiuo metu yra nagrinėjamas LVAT. Kadangi ginčas nėra mokestinis, vadovaujantis MAĮ 146 str. 1 dalimi, skundai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, nenurodytų MAĮ 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl Vilniaus AVMI 2011-08-11 sprendimą Nr. 258856 pareiškėja gali skųsti VAAT  (t. 1, b.l. 119-120).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra ginčo dėl atsakovės atsisakymo sumokėti pareiškėjai jos prašomo dydžio palūkanas kvalifikacija, t.y. teismas turi nuspręsti, ar šis ginčas yra mokestinis, ar kitokio pobūdžio, nes nuo to priklauso sprendimo apskundimo tvarka bei terminai.

Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas Nr. IX-2112 (MAĮ), kurio 2 str. 21 dalyje nustatyta, kad mokestiniai ginčai yra ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Analogiškai šiai teisės normai mokestiniai ginčai apibrėžti ir 2000 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1927 (toliau - ABTĮ) 2 str. 18 dalyje.

Tad MAĮ 2 str. 21 dalyje yra trejopo pobūdžio teisės normų, kurios ginčą mokesčių teisės srityje apibūdina kaip mokestinį: 1) mokestinis ginčas yra ginčas dėl sprendimo, kuriuo patvirtinamas patikrinimo aktas; 2) mokestinis ginčas yra ginčas dėl sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis; 3) mokestinis ginčas yra ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Supaprastinus šias teisės normas, galima daryti išvadą, kad mokestinio ginčo objektai yra patikrinimo aktas (1), naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis (2) ir mokesčio permoka (3). Matyti, jog palūkanos už laiku nesugrąžintą mokesčio permoką kaip mokestinio ginčo objektas čia tiesiogiai neminimos.

Todėl analizuotina LVAT praktika panašiose bylose. Antai LVAT 2004 m. birželio 25 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AS-10-310-04  pareiškėjas AB “Klaipėdos energija” kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui 2479366 litus nekilnojamojo turto mokesčio ir sumokėti 378103,25 litus palūkanų nuo laiku negrąžintos 2479366 litų nekilnojamojo turto mokesčio sumos. LVAT išaiškino, kad mokesčio administratorius, per MAĮ nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčio mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Tai numato galiojančio MAĮ 87 str. 9 dalis. <...> Palūkanų mokėjimas už laiku negrąžintą mokesčio permoką yra neatsiejamas nuo mokesčio permokos ir yra sudėtinė dalis mokesčių grąžinimo instituto, numatyto MAĮ 38 straipsnyje. Todėl ginčas tiek dėl palūkanų už 2479366 litų nekilnojamojo turto mokesčio permokos negrąžinimą laiku, tiek dėl šios mokesčio permokos grąžinimo yra mokestinis ginčas (MAĮ 2 str.). Mokestiniams ginčams taikoma išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (MAĮ 145 str. 1 d. ir iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusios šio įstatymo redakcijos 54 str. 2 d.). Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl palūkanų priskaičiavimo nagrinėtinas mokestiniams ginčams nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad mokesčio permoka nėra grąžinta, laikytina, kad mokesčio mokėtojas turi teisę prašyti grąžinti palūkanas už laiku negrąžintą mokesčio permoką, t.y. pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 103 str. 1 d. 1 punktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl palūkanų už laiku negrąžintą mokesčio permoką priteisimo.

Tokios pačios pozicijos, kad palūkanų mokėjimas už laiku negrąžintą mokesčio permoką yra neatsiejamas nuo mokesčio permokos ir yra sudėtinė mokesčių grąžinimo instituto dalis, laikomasi ir LVAT 2011-09-21 „Praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime“ (I dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr.21, 2011 sausis-birželis).

LVAT išvados administracinėje byloje Nr. AS-146-621-09 bei administracinėje byloje Nr. AS-858-217/2010 šiam ginčui netaikytinos, nes jose buvo keliamas ginčas dėl mokesčio permokos negrąžinimo ir tai yra mokestinis ginčas, kuriam pagal MAĮ 145 straipsnio 1 dalį taikytina ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra ir dėl to ginčo nėra. Šiam ginčui netaikytina ir LVAT 2008 m. vasario 15 d. nagrinėta administracinė byla Nr. A-438-207-08, nes joje pareiškėja kėlė ginčą dėl baudos dydžio bei Inspekcijos atsisakymo sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. LVAT pasisakė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo taikymo prasme antrasis reikalavimas yra nepriskiriamas mokestinių ginčų kategorijai.

Iš pasakyto darytina išvada, jog pareiškėjos skundas dėl ne laiku sugrąžintos permokos palūkanų sumokėjimo yra mokestinis ginčas MAĮ 145 str. 1 dalies prasme, kuriam taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, t.y. skundo išnagrinėjimas inter alia Inspekcijoje.   

Dėl ginčo dalyko.   

Sprendimo dalyje „Faktinės bylos aplinkybės“ minėta, jog Vilniaus AVMI, pasibaigus pagrindiniam mokestiniam ginčui, 2010-12-22 grąžino pareiškėjai 11 743 259 Lt PVM permoką, o pareiškėja 2011-05-11 kreipėsi į Vilniaus AVMI, prašydama 933 597 EUR palūkanų dėl neteisėto atsisakymo pripažinti 11 743 259 Lt PVM permoką, t.y. ginčas dėl palūkanų prasidėjo 2011-05-11. Vilniaus AVMI 2011-06-15 raštu Nr. (17.2)-46-24118 „Dėl prašymo sumokėti delspinigius" sutiko sumokėti 62 240 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2010-10-21 iki 2010-12-22, t.y. pareiškėjos 2011-05-11 prašymą tenkino iš dalies, o Inspekcijos Mokesčių apskaitos skyrius 2011-08-11 priėmė sprendimą Nr. 258856 grąžinti Bendrovei neįskaitytą 214 902 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB Swedbank. Nors šiame sprendime 214 902 Lt vadinami „permoka (skirtumu)“, bet tai yra tie patys 62 240 EUR palūkanų. Taip pat minėta, jog pareiškėja Vilniaus AVMI 2011-06-15 rašto Nr. (17.2)-46-24118 „Dėl prašymo sumokėti delspinigius", kuriuo tik iš dalies buvo patenkintas reikalavimas sumokėti 933 597 EUR palūkanų, jokia tvarka neskundė, nors jame buvo išaiškinta apskundimo tvarka, pareiškėja šį raštą gavo, nes pridėjo prie skundo teismui, o dėl Vilniaus AVMI 2011-08-11 sprendimo Nr. 258856 Inspekcijai tik 2012-08-08 padavė skundą. Antra vertus, Vilniaus AVMI Mokesčių apskaitos skyriaus 2011-08-11 sprendimas Nr. 258856 laikytinas sprendimu, kuriuo tik buvo realizuotas Vilniaus AVMI 2011-06-15 rašte Nr. (17.2)-46-24118 „Dėl prašymo sumokėti delspinigius" suformuluotas sprendimas iš dalies patenkinti reikalavimą sumokėti 933 597 EUR palūkanų   

Iš pasakyto darytina išvada, jog pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė ne šioje byloje skundžiamas Vilniaus AVMI Mokesčių apskaitos skyriaus 2011-08-11 sprendimas Nr. 258856, bet Vilniaus AVMI 2011-06-15 rašte Nr. (17.2)-46-24118 „Dėl prašymo sumokėti delspinigius" suformuluotas sprendimas iš dalies patenkinti reikalavimą sumokėti 933 597 EUR palūkanų.   

Minėta, jog pareiškėjos 2012-08-08 skundą Inspekcija šioje byloje skundžiamu 2012-09-11 sprendimu atsisakė priimti motyvuodamas, jog keliamas ginčas nėra mokestinis ir skundas turi būti paduotas tiesiogiai teismui ABTĮ numatyta tvarka. Įvertinus aukščiau šiame teismo sprendime jau padarytą išvadą, kad ginčas dėl ne laiku grąžintos mokesčio permokos palūkanų yra mokestinis ginčas, ir todėl galėjo būti nagrinėjamas Inspekcijoje, teismas pasisako ir dėl skundo dėl Vilniaus AVMI Mokesčių apskaitos skyriaus 2011-08-11 sprendimo Nr. 258856 priėmimo.

MAĮ 152 str.  1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Šiuo atveju teismas negali tiksliai nustatyti, kada konkrečiai pareiškėja gavo 2011-08-11 sprendimą Nr. 258856, bet, įvertinus aplinkybę, jog skundą padavė tik 2012-08-08, darytina išvada, kad pareiškėja akivaizdžiai esmingai praleido  terminą skundui paduoti, tuo tarpu MAĮ 152 str. 3 dalis numato, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Šiuo atveju pareiškėja tokio prašymo Inspekcijai nepadavė, todėl atsakovė turėjo teisę atsisakyti skundą priimti, tik kitu teisiniu – MAĮ 152 str. 3 dalies – pagrindu.

Įvertinus pasakytą, teismas sprendžia, jog vertinant ginčo esmę ne formaliai, bet iš esmės, atsakovė pagrįstai, nors ir klaidingu teisiniu pagrindu, atsisakė priimti pareiškėjos 2012-08-08 skundą dėl Vilniaus AVMI 2011-08-11 sprendimo Nr. 258856.

Nepatenkinus skundo reikalavimų, negali būti patenkintas prašymas priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44, 45 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

n u s p r e n d ė :

pareiškėjos „Nidera Handelscompagnie B. V.“ skundą atmesti  kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                      Nijolė Žalnieriūnienė