LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 8 d. pateiktu pareiškėjo J. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti teismų procesiniais sprendimais priteistų sumų išieškojimą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartis netenkinti prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-19774-217/2020, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nesirėmė teismų praktika dėl šios normos aiškinimo. Pareiškėjas nurodo, kad bylą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėję teismai netenkino jo reikalavimo, nes netinkamai nustatė ne mažiau kaip šešias aplinkybes. Bylą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai turėjo nustatyti, kad šiuo atveju yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes teismas yra padaręs akivaizdžią klaidą: įstatymas dėl 6 proc. kompensacinių palūkanų egzistavo jau nagrinėjant bylą iš esmės ir teismui priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomas faktas, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodys, nuo kokios sumos pareiškėjas prašė priteisti kompensuojamas palūkanas; ši aplinkybė paaiškėjo įsiteisėjus teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarčiai ir ši aplinkybė turi esminę reikšmę, nes jeigu ji būtų žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitas sprendimas. Pareiškėjas nurodo ir argumentus, kodėl abejoja bylą, kurioje prašomas atnaujinti procesas, nagrinėjusio teisėjo E. P. nešališkumu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad yra sumokėjęs žyminį mokestį už pateikiamą kasacinį skundą, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, taigi skundas neatitinka ir CPK 347 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl teismų procesiniais sprendimais priteistų sumų išieškojimo sustabdymo nesvarstytinas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas