Administracinė byla Nr. A-749-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

1.       Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – ir Komitetas) pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. rašte-pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Pažyma) klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas apie pareiškėją; 2) pripažinti, kad VSD neteisėtais veiksmais Pažymoje paskleisti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...> (Pažymos 4 psl.); „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau pradedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š.“. „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.), neatitinka tikrovės bei žemina pareiškėjo asmens garbę ir orumą; 3) įpareigoti VSD kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku informacijos ir duomenų paskleidimui būdu, t. y. oficialiu dokumentu Seimo Komitetui, pateikti šį paneigimą: „PANEIGIMAS Informuojame, kad NSGK pateiktoje VSD 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š.“; „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą“; 4) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundas priimtas. Ta pačia teismo nutartimi pareiškėjo skundo antrasis ir trečiasis reikalavimai išskirti į atskirą bylą ir byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3.       Pareiškėjas patikslintame skunde prašė: 1) pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant Komitetui pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas: MG atstovai derino R. Š. kandidatūrą į ministro pareigas nuo LLS; koncerno „MG Baltic“ atstovai parinko R. Š. kandidatu į Seimo Pirmininko pareigas, šis paprašė ir sutiko priimti šio koncerno palaikymą, šiuo tikslu buvo proteguojamas, o apie kitą asmenį buvo formuojama neigiama nuomonė; Koncerno atstovai naudojosi įtaka R. Š. kaip LLS deleguotam Sveikatos apsaugos ministerijos vadovui, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose (medicinos įstaigų statyba) projektuose; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo VSD bylinėjimosi išlaidas.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, kuriuo pritarė Komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadai (toliau – ir Išvada; ji yra Seimo nutarimo priedas). Komiteto Išvada ir jos priedai buvo paskelbti viešai 2018 m. birželio 1 d. Seimo dokumentų elektroninėje sistemoje e-seimas.lrs.lt. Vienas iš Seimo patvirtintos Komiteto Išvados priedų yra VSD Pažyma, kurioje, pareiškėjo tvirtinimu, paskleista klaidinga, neobjektyvi ir šališka informacija, duomenys, vertinimai bei išvados. Pažyma 2018 m. birželio 1 d. taip pat buvo paskelbta internetiniame tinklapyje 15min.lt.

5.       Pareiškėjo teigimu, Pažymoje nurodytus duomenis apie jį VSD rinko, tvarkė bei pateikė Komitetui, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento įstatymo (galiojusio iki 2012 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (galiojusio iki 2012 m. gruodžio 31 d.) bei šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatas.

6.       VSD, pateikdamas Komitetui, kuris Seimo pavedimu specialiosios tyrimų komisijos teisėmis vykdė politinį–parlamentinį tyrimą, Pažymoje nurodytus duomenis apie pareiškėją ir jo politinę veiklą, pažeidė Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimą užtikrinti, kad visa operatyvinės veiklos metu gaunama informacija būtų naudojama pagal paskirtį, laikantis reikalavimo saugoti asmens teises ir teisėtus interesus, naudoti informaciją tik tais tikslais, kuriems ji buvo renkama, taip pat Žvalgybos įstatymo reikalavimus laikytis savalaikiškumo, objektyvumo, aiškumo bei politinio neutralumo principų.

7.       VSD pareiškėjui niekada nepateikė jokios savalaikės informacijos apie Pažymoje nurodytus bandymus neva neteisėtai derinti jo kandidatūrą į postus Seime ar Vyriausybėje, bandymus neva neteisėtai jį proteguoti, bandymus daryti neva neteisėtą įtaką jam, kaip (duomenys neskelbtini) nariui, ar kaip (duomenys neskelbtini) ministrui. Pareiškėjui pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) ministru, VSD jam atnaujino iki tol turėtą leidimą dirbti su slapta informacija, jokių pretenzijų nepareiškė. Skiriant (duomenys neskelbtini) ministru, vėliau, 2013 m. sausio mėn., skiriant dirbti (duomenys neskelbtini) patarėju, 2013 m. balandžio 18 d. skiriant į (duomenys neskelbtini) pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis buvo atliekamas jo, kaip pretendento, patikrinimas, pateikiama į pareigas skiriančiam subjektui visa pretendentą neigiamai galinti charakterizuoti teisėsaugos institucijų turima informacija. Įstatymas numato pareigą ir galimybę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti ir įslaptintą informaciją. Pareiškėjo tvirtinimu, apie jį tokios neigiamos informacijos nebuvo pateikta.

8.       Pareiškėjas atsakovo veiksmus laikė neteisėtais ir tuo aspektu, kad VSD, pabaigęs operatyvinį tyrimą, surinktos informacijos apie jį nesunaikino, o ją po devynių metų išslaptino ir paviešino. Pareiškėjo vertinimu, VSD surinktos ir Pažymoje nurodytos informacijos apie jį išslaptinimas ir jos paviešinimas reikšmingai pakenkė jo reputacijai, galbūt užkirto kelią jam pretenduoti ir būti paskirtam į (duomenys neskelbtini) pareigas antrai kadencijai. Dėl šių VSD neteisėtų veiksmų jis patyrė didelį emocinį stresą, daug išgyveno, pablogėjo sveikata, todėl prašė VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant Komitetui Pažymą, kurioje paskelbta informacija apie jį, pripažinti neteisėtais ir priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.       Atsakovas paaiškino, kad VSD yra valstybės institucija, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra įgaliota vykdyti žvalgybą, kontržvalgybą, kriminalinę žvalgybą, paslapčių apsaugą ir kontrolę bei atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas funkcijas (veiklas), o pagal anksčiau galiojusį pareiškėjo nurodomą reglamentavimą turėjo teisę atlikti ir operatyvinės veiklos bei kontržvalgybinius tyrimus. Atliekant operatyvinį tyrimą bei vykdant kontržvalgybinę veiklą, šią veiklą įgalioti vykdyti subjektai specialiai nerenka privataus pobūdžio duomenų apie vieną ar kitą asmenį. Subjektai, taikydami operatyvinės (kontržvalgybinės) veiklos veiksmus, priemones bei metodus, renka duomenis (informaciją), galinčius turėti reikšmės atliekamam tyrimui.

11.       Ginčo atveju VSD, atlikdamas tyrimus, taikė tuos veiksmus, priemones bei metodus, kurie buvo būtini ir buvo reglamentuoti tiek tuo metu galiojusiuose Operatyvinės veiklos ir Valstybės saugumo departamento įstatymuose, tiek šiuo metu galiojančiame Žvalgybos įstatyme. Atitinkamai, visais atvejais buvus poreikiui panaudoti technines priemones specialia tvarka (sankcionuojamus veiksmus), šių veiksmų pagrįstumą vertino ne tik VSD direktorius ar jo įgalioti direktoriaus pavaduotojai, bet ir Generalinės prokuratūros generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas bei teismai.

12.       VSD, atlikdamas operatyvinius (kriminalinės žvalgybos), kontržvalgybos (žvalgybos) tyrimus ar vykdydamas kitas jam įstatymais pavestas funkcijas, visada griežtai laikėsi ir laikosi įstatymų reikalavimų, tame tarpe ir dėl informacijos rinkimo bei tvarkymo, t. y. informacija buvo renkama ir tvarkoma tik įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

13.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog VSD, pateikdamas Komitetui Pažymą, veikė neteisėtai. VSD teigimu, jis Pažymą Komitetui pateikė vykdydamas Komiteto 2018 m. vasario 28 d. paklausimą. Seimas 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. VIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ pavedė Komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, kurio metu Komitetas turėjo teisę naudotis Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis. Informacijos pateikimas subjektui, kuriam VSD įstatymų nustatyta tvarka yra atskaitingas ir privalo teikti informaciją, nėra ir negali būti laikomas neteisėtais veiksmais.

14.       Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog Pažymoje nurodytas VSD surinktų faktų, duomenų ir įvykių vertinimas neatitinka tikrovės. VSD, vykdydamas jam pavestas funkcijas, vadovaujasi išimtinai tik teisės aktų nuostatomis, kurios, be kita ko, numato, jog VSD teikia Komitetui turimus žvalgybos duomenis, t. y. visi VSD surinktų faktų, duomenų ir įvykių vertinimai, teikiami Komitetui, yra pagrįsti surinkta faktine medžiaga. Dėl šių priežasčių Pažymoje nurodytas vertinimas negali būti traktuojamas kaip klaidingas, melagingas, neobjektyvus ar šališkas, nes yra paremtas turima įslaptinta informacija.

15.       Atsakovo teigimu, šiuo atveju naikinti surinktus duomenis nebuvo teisinio pagrindo, nes operatyvinio tyrimo metu surinkta informacija buvo naudojama VSD atliekamuose tyrimuose.

16.       VSD neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo abstraktūs skundo argumentai neįrodo priežastinio ryšio buvimo tarp tariamų VSD neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos, kurios dydis, atsakovo vertinimu, taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime nurodo, kad prokurorai, konkrečiais Generalinio prokuroro įsakymais įgalioti kontroliuoti kriminalinės žvalgybos subjektų (anksčiau – operatyvinės veiklos subjektų) veiksmus, šią kontrolę vykdo tik ribotais įstatymuose nustatytais atvejais ir formomis. Prokurorams nesuteikti įgaliojimai spręsti dėl tyrimus atliekančių institucijų pasirinktos tyrimo taktikos, jos krypčių, apimties, tyrimo metu surinktos informacijos perdavimo kitoms institucijoms ar kitų aplinkybių.

18.       Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Operatyvinės veiklos įstatymą pakeitusiam Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui bei naujos redakcijos Žvalgybos įstatymui, prokurorai jokia forma nebedalyvauja VSD, kaip žvalgybos institucijos, atliekamų tyrimo veiksmų teisėtumo kontrolėje, t. y. nuo nurodytos datos ši institucija, kilus poreikiui taikyti slaptus, įstatymo nustatyta tvarka sankcionuotinus tyrimo veiksmus, dėl jų sankcionavimo kreipiasi tiesiogiai į teismą, o prokuratūra apie tai nėra informuojama.

19.       Pareiškėjo skundas nėra susijęs su Generalinės prokuratūros veiksmais kontroliuojant atskirus, konkrečius operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektų bei žvalgybos institucijų veiksmus. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjo ginčijamoje VSD Pažymoje nurodyti duomenys galėjo būti surinkti Operatyvinės veiklos įstatymo bei Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, sankcionavus tyrimo veiksmus, vien pats tokio sankcionavimo faktas niekaip negali turėti reikšmės vertinant skundžiamus VSD veiksmus, nes informacijos rinkimas taikant sankcionuotus veiksmus yra tik viena iš tokios veiklos formų, kurios taikymo galimas neteisėtumas nebuvo patvirtintas nei kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo, nei prokuroro, nei teismo, kaip tai numato Kriminalinės žvalgybos įstatymas. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalimi, kilus abejonių dėl galimai pažeistų žmogaus teisių ir laisvių vykdant kriminalinę žvalgybą (įskaitant prokuroro veiksmus slaptų tyrimo veiksmų sankcionavimo atvejais), asmuo gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o Kriminalinės žvalgybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais – prokurorui. Asmuo, nesutinkantis su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimu, gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Prokurorinė kontrolė buvo vykdyta ir yra vykdoma vienodai visų subjektų atžvilgiu, netaikant jokiam operatyvinės veiklos ar kriminalinės žvalgybos subjektui, taigi, ir VSD, jokių išimčių. Duomenų apie kokius nors galbūt neteisėtus VSD veiksmus atliekant operatyvinius ar kriminalinės žvalgybos tyrimus, kurių duomenimis remiantis buvo surašyta pareiškėjo skunde minima VSD Pažyma, Generalinė prokuratūra neturi. Generalinės prokuratūros nuomone, šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Seimo kanceliarija atsiliepime nurodo, kad vykdydamas Seimo pavedimą (2017 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. XIII-691), parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams atliko Komitetas, kuris yra Seimo struktūrinis padalinys, o Komiteto parengtą Išvadą patvirtino Seimas (2018 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. XIII-1228). Komitetas, vykdydamas Seimo pavedimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir kitų teisės aktų, nurodytų Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 patvirtintos komiteto išvados 7 punkte, nuostatomis ir parlamentiniam tyrimui atlikti gauta informacija. Visi sprendimai atliekant parlamentinį tyrimą buvo priimti balsuojant tiek Komitete, tiek Seime balsuojant dėl pavedimo komitetui ir dėl komiteto parengtos parlamentinio tyrimo išvados.

21.       Seimo kanceliarija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Seimo kanceliarijos paskirtis – padėti Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti jo veiklą. Seimo kanceliarija (jos tarnautojai), vadovaujantis Seimo kanceliarijos nuostatais, patvirtintais Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434 (Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1303 redakcija), taip pat kitais Seimo kanceliarijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, sprendimų, susijusių su pareiškėjo skunduose nurodytomis aplinkybėmis ir / ar argumentais nepriėmė, veiksmų neatliko, todėl teismo sprendimas šioje byloje negali paveikti Seimo kanceliarijos teisių ir pareigų.

 

II.

 

22.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23.       Teismas nustatė, kad Seimas 2017 m. spalio 19 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“, kuriuo pavedė Seimo Komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams ir įpareigojo Komitetą nustatyti: 1) ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams; 2) ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams; 3) ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams. Komitetas, vykdydamas Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. XIII-691, 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-2018-1450 kreipėsi į VSD su prašymu pateikti turimą informaciją apie: 1) galimą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėtą poveikį AB „Lietuvos geležinkeliai“ (ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonėms) vykdytiems viešiesiems pirkimams, ar galimus neskaidrius asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių ryšius su sprendimų priėmime dalyvaujančiais asmenimis siekiant užtikrinti didelės vertės sandorių sudarymą ar tokių sandorių nuolatinumą, taip pat informaciją apie galimą neteisėtą įtaką didinant šio transporto sektoriaus technologinę priklausomybę nuo gamintojo ar tiekėjo; 2) valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvusių vadovų ryšius su oro erdvės stebėjimo, ar kitą naudojamą įrangą gaminančiomis, tiekiančiomis ir Lietuvoje ją montuojančiomis bei prižiūrinčiomis įmonėmis ar jų atstovais; 3) visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti, kai buvo siekiama neteisėtai valstybės institucijas, politikus ar politinius procesus, taip pat turimą informaciją apie neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms. VSD 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286 Komitetui pateikė apibendrintą VSD turimą informaciją apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti. Komitetas 2018 m. balandžio 25 d. raštu Nr.S-2018-3200 kreipėsi į VSD su prašymu teisės aktų nustatyta tvarka išslaptinti Komitetui 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286 pateiktą įslaptintą informaciją. VSD Komiteto 2018 m. balandžio 25 d. prašymą tenkino ir 2018 m. gegužės 9 d., Komitetui 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286 pateiktą įslaptintą informaciją, išslaptino. Komitetas 2018 m. gegužės 30 d. posėdyje patvirtino atlikto parlamentinio tyrimo „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ išvadą, kuriai pritarė Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228.

24.       Teismas iš Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. XIII-1228 ir Komiteto Išvados nustatė, kad Komitetas Išvadą priėmė vadovaudamasis ir VSD 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286 (Pažyma). Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog VSD Pažymoje nurodyta ir 2018 m. gegužės 9 d. išslaptinta informacija, kuri buvo pateikta Komitetui, surinkta vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu (galiojusiu iki 2013 m. sausio 1 d.). Operatyvinių veiksmų, kurių metu buvo gauta operatyvinė informacija apie pareiškėją, nurodyta VSD Pažymoje, teisėtumas bylos duomenimis nėra paneigtas. Operatyvinė informacija, susijusi su pareiškėju, buvo įslaptinta ir jai suteikta slaptumo žyma „Slaptai“, sudaranti valstybės paslaptį.

25.       Teismas, susipažinęs su jam pateikta informacija, kuriai suteikta žyma „Slaptai“ ir atsižvelgdamas į Operatyvinės veiklos įstatyme ir šiuo metu galiojančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus operatyvinės veiklos ir kriminalinės žvalgybos uždavinius, padarė išvadą, jog paslapčių subjektas, atsižvelgdamas į valstybės interesus, sunaikinti ginčo operatyvinės informacijos pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalį neturėjo pagrindo.

26.       Teismas įvertino, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinkta ir įslaptinta informacija yra apie jo privatų gyvenimą, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad VSD pažeidė Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą sunaikinti informaciją apie privatų jo gyvenimą, yra nepagrįstas.

27.       Teismas iš VSD įslaptintos informacijos išslaptinimo 2018 m. gegužės 9 d. akto Nr. (10)-14-2190 nustatė, kad ginčo Pažymoje įslaptinta informacija, susijusi su pareiškėju, išslaptinta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. išnykus įslaptinimo tikslingumui, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Šis sprendimas patvirtintas paslapčių subjekto – VSD direktoriaus. 

28.       Teismas pažymėjo, kad jis neatlieka įslaptintos informacijos išslaptinimo tikslingumo vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas paslapčių subjektui, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą vertinimą, įstatymu yra priskirta paslapčių subjektui. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant paslapčių subjekto atliktus vertinimus dėl informacijos išslaptinimo tikslingumo, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindamas savo diskreciją paslapčių subjektas nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turi įvertinti, ar paslapčių subjektas laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių.

29.       Teismas akcentavo, kad Pažymoje nurodyti duomenys ir teismui pateikti dokumentai, sudarantys valstybės paslaptį, patvirtina, jog įslaptintos informacijos išslaptinimo 2018 m. gegužės 9 d. akte Nr. (10)-14-2190 nurodytos įslaptintos informacijos įslaptinimo terminas nebuvo pasibaigęs. Paslapčių subjekto vadovas sprendimą išslaptinti informaciją priėmė atsižvelgęs į VSD Specialiosios ekspertų komisijos siūlymą. Teismas iš VSD Specialiosios ekspertų komisijos 2018 m. gegužės 9 protokolo Nr. 30-94 nustatė, kad Specialioji ekspertų komisija 2018 m. gegužės 9 d. posėdyje svarstė VSD 10-os valdybos 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (10)-22-1673. Byloje nėra duomenų, jog VSD direktoriaus 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas priimtas pažeidžiant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1307 patvirtinto Įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos aprašo nuostatas. 

30.       Nagrinėjamos bylos kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės (priežiūros) sprendžia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 10 punktas).

31.       Teismas įvertino, kad informacijos, gautos vykdant operatyvinę veiklą, apie galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas išslaptinimas ir panaudojimas atliekant parlamentinį tyrimą yra pateisinamas ir proporcingas, atitinka viešąjį interesą ir neriboja asmens teisių labiau negu būtina reikšmingiems viešiesiems tikslams pasiekti. Teismas akcentavo, kad išslaptintos informacijos pagrindu pareiškėjo atžvilgiu jokios teisinio poveikio priemonės taikytos nebuvo. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Asmuo, dalyvaudamas politinėje veikloje, užimdamas atsakingas pareigas, neturi ir negali tikėtis visiško privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo ribų nebelieka, kuomet asmuo aktyviai dalyvauja visuomenės ir valstybės gyvenime. Toks asmuo privalo suvokti viešą interesą ir visuomenės teisę sužinoti apie valstybėje vykstančius politinius procesus, galimą neteisėtą įtaką jiems, galimą verslo subjektų ir kitų interesų grupių siekį galimai neteisėtai paveikti valstybės tarnautojus, politikus, daryti įtaką jų sprendimams.

32.       Teismas nurodė, kad atsakovas, pateikdamas Komitetui 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. 19‑286, nei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, nei Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų nepažeidė. VSD veikė įstatymų jam suteiktose ribose ir nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų renkant, tvarkant ir pateikiant duomenis Komitetui. Nenustačius neteisėtų VSD veiksmų, pareiškėjas neįgijo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

33.       Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas skunde pripažino, jog Komiteto Išvada ir jos priedai buvo paskelbti viešai 2018 m. birželio 1 d. Seimo dokumentų elektroninėje sistemoje e‑seimas.lrs.lt. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog šią informaciją paskelbė atsakovas – VSD. Todėl teismas šios informacijos paskelbimo Seimo dokumentų elektroninėje sistemoje e-seimas.lrs.lt aplinkybių nevertino.

 

III.

 

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (60 Eur žyminio mokesčio).

35.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas jo civilinis ieškinys atsakovui VSD Vilniaus miesto apylinkės teisme ir iki įsiteisės atitinkamas teismo sprendimas. Teismas pareiškėjo ieškinį pilnai patenkino ir pripažino visus teiginius, nurodytus apie jį Pažymoje, neatitinkančius tikrovės bei žeminančius jo garbę bei orumą (teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs). Pareiškėjo nuomone, civilinės bylos išsprendimas turės įtakos teisingam administracinės bylos išnagrinėjimui. Todėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota ir nurodyta, kad „operatyvinių veiksmų, kurių metu buvo gauta operatyvinė informacija apie pareiškėją, nurodyta VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286, teisėtumas bylos duomenimis nėra paneigtas“.

36.       Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad VSD Pažymoje nurodytus duomenis rinko ne apie pareiškėją, o apie kitus asmenis, taip pat nurodė, jog duomenis rinko ir tvarkė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, kad pareiškėjui jokių pretenzijų, kaip buvusiam pareigūnui ir asmeniui, nei tuo metu, nei dabar neturėjo ir neturi. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmų renkant ir tvarkant bei panaudojant – paskleidžiant informaciją, susijusią ne tik su trečiais asmenimis, bet ir tiesiogiai su pareiškėju bei jo veikla, teisėtumą, neteisingai taikė proceso bei materialinės teisės normas, neatsižvelgė į byloje pateiktus duomenis, skunde nurodytą informaciją. Pareiškėjas su teismo sprendime minima įslaptinta informaciją apie jį patį neturėjo galimybės susipažinti ir dėl jos pasisakyti bei tinkamai ginti savo teises. Be to, teismas posėdžio metu informavo, kad jis su įslaptinta medžiaga susipažino, tačiau prie bylos jos neprijungė, todėl, pareiškėjo nuomone, ji negalėjo būti vertinama, dėl jos pasisakoma bei ja remiamasi teismo sprendime.

37.       Teismas sprendime nepasisakė dėl Valstybės saugumo departamento įstatymo 7 straipsnio, Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 1 punkto nuostatų. Taip pat VSD, pateikdamas Pažymoje nurodytus klaidingus, neobjektyvius ir neišslaptintus duomenis bei informaciją, vertinimus bei išvadas apie pareiškėją ir jo politinę veiklą Komitetui, pažeidė Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimą užtikrinti, kad visa operatyvinės veiklos metu gaunama informacija būtų naudojama pagal paskirtį, laikantis įstatymų, saugoti asmens teises ir teisėtus interesus, naudoti informaciją tik tais tikslais, kuriems ji buvo renkama, taip pat Žvalgybos įstatymo reikalavimą laikytis savalaikiškumo, objektyvumo, aiškumo bei politinio neutralumo principų.

38.       Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad pabaigus operatyvinį tyrimą, jei operatyvinė informacija apie operatyvinės veiklos objektą nepasitvirtino, apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija per 3 mėnesius turi būti sunaikinama. Šios taisyklės nagrinėjamu atveju turėjo būti paisoma netgi tuo atveju, jeigu operatyviniai veiksmai buvo vykdomi prieš kita asmenį. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo priešingai. Pažymoje cituojamas advokato R. R. ir pareiškėjo pokalbis ar el. susirašinėjimas (kuris neaišku, ar buvo ir ar buvo būtent tokio turinio, kaip pateikta Pažymoje), turėjo būti laikomas privačiu pareiškėjo pokalbiu ar susirašinėjimu, t. y. duomenimis apie jo privatų gyvenimą, ir privalėjo būti sunaikintas (Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalys).

39.       VSD pateikė Komitetui ir visuomenei nepagrįstą, neobjektyvią, šališką, klaidingą ir iškraipytą informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas. Jomis buvo suformuotas neigiamas požiūris į pareiškėją ir jo politinę veiklą, buvo pakenkta jo nepriekaištingai reputacijai, t. y. ji buvo visiškai sugriauta, jo kandidatūra nebebuvo teikiama svarstyti Seimui skirti jį į (duomenys neskelbtini) pareigas antrai kadencijai. Teismas atsisakė kviesti liudytoju Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininką V. S., todėl sprendime nepagrįstai konstatavo, jog „nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad išslaptintos informacijos pagrindu pareiškėjo atžvilgiu jokios teisinio poveikio priemonės taikytos nebuvo“.

40.       Visuomenė ir žiniasklaida besąlygiškai pasitiki VSD kompetencija, atsakingumu ir objektyvumu. Komitetas Pažymos pagrindu parengė, o Seimas patvirtino Išvadą. Seimo nutarimu pritarta (pareiškėjo pavardė Išvadoje nebuvo nurodyta) tikrovės neatitinkantiems duomenims, vertinimams bei išvadoms apie pareiškėją. Komitetas pareiškėjo nekvietė apklausai, nesuteikė galimybės pateikti savo poziciją arba nuomonę dėl Pažymoje nurodytų duomenų, taip pat jo neprašė pateikti paaiškinimus raštu. Pareiškėjas savo iniciatyva negalėjo kreiptis į Komitetą, nes jam nebuvo žinomas Pažymos turinys. Apie tai, kad VSD pateikė informaciją apie pareiškėją Komitetui, pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. birželio 1 d., kai Komiteto Išvada su priedais (įskaitant ir Pažymą) buvo įkelta į e-Seimo dokumentų sistemą, ir tą pačią dieną paskelbta internetiniame portale 15min.lt.

41.       Tiek pareiškėjui, tiek jo artimiesiems Pažymoje klaidingų, neobjektyvių, šališkų ir iškraipytų duomenų, informacijos, išvadų bei vertinimų apie jį paskleidimas sukėlė didelį emocinį stresą, daug išgyvenimų, jam buvo pablogėjusi sveikata. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad neteisėtais VSD veiksmais pareiškėjui nebuvo padaryta jokia žala.

42.       VSD, pateikdamas Komitetui Pažymą su neišslaptinta informacija, apimančią laikotarpį nuo 2008 m. iki 2013 m., pažeidė tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatas, numačiusias, kad negali būti perduota ar atskleista operatyvinės veiklos metu gauta įslaptinta informacija, taip pat duomenys apie žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą bei žeminantys garbę ir orumą duomenys, išskyrus perdavimą bendradarbiaujant operatyvinės veiklos subjektams ir atvejus, numatytus šio įstatymo 17 straipsnyje. Pagal minėto įstatymo 17 straipsnį tokia įslaptinta informacija galėjo būti teikiama tik baudžiamajame procese arba drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrimui, tuo tarpu kitoms valstybės institucijoms ar asmenims, nevykdantiems operatyvinės veiklos, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik išslaptinta informacija, parengta operatyvinės informacijos pagrindu. Taigi, vykdant operatyvinius veiksmus gauta įslaptinta informacija, taip pat duomenys apie žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą bei žeminantys garbę ir orumą duomenys visiems kitiems subjektams, kitiems nei įstatymo nustatytiems tikslams, įskaitant ir Seimo Komiteto tyrimo išvadoms parengti, galėjo ir turėjo būti teikiama tik išslaptinta. Be to, Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje buvo reglamentuojama, kad žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją naudoja tik joms pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir tik tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.

43.       Atsakovas VSD ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSD, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44.       VSD nurodo, kad pareiškėjas kvestionuoja ir prašo administracinio teismo vertinti įslaptintos informacijos išslaptinimo tikslingumą, ko teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį neatlieka.

45.       VSD 2019 m. kovo 22 raštu Nr. 19-395S į bylą pateikė įslaptintą informaciją. Ši informacija, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, buvo teikiama susipažinti išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui ir pagal savo pobūdį negalėjo būti prijungiama prie bylos. Kaip teisingai konstatavo teismas, operatyvinė informacija, susijusi su pareiškėju, buvo įslaptinta ir jai suteikta slaptumo žyma „Slaptai“, taigi, ji sudaro valstybės paslaptį. VSD nuomone, teismui pateikta įslaptinta informacija yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl informacijos apie pareiškėją rinkimo teisėtumo, tačiau tai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą – sprendimo priėmimą nulėmė ir kitos bylos aplinkybės. Įslaptintą informaciją, kurią VSD pateikė pirmosios instancijos teismui, tokia pačia tvarka pateiks ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nagrinėjančiam šią bylą.

46.       Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo vykdomas joks tyrimas, jo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie operatyviniai veiksmai. VSD, atlikdamas operatyvinius veiksmus, vykdė įstatymų jam pavestas funkcijas ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, taikė tuos veiksmus, priemones bei metodus, kurie buvo būtini tuo metu ir buvo reglamentuoti tuo metu galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatyme.

47.       Žvalgybos informacijos teikimą nustato Žvalgybos įstatymo 18 straipsnis, kuris numato ir žvalgybos informacijos teikimą pagal atskirus prašymus – Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms ir kitoms valstybės institucijoms, jeigu prašoma informacija yra susijusi su jų tiesioginėmis funkcijomis ir gali būti reikšminga šių institucijų veiklai. Komitetui tuo metu Seimo nutarimu buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, Komitetas naudojosi Seimo laikinosios komisijos statusu ir jam suteiktomis teisėmis, įskaitant ir Seimo laikinųjų komisijų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, tame tarpe ir teise susipažinti su valstybės valdžios ir valdymo institucijų turima informacija, susijusia su tyrimo klausimu.

48.       Be to, informacijos pateikimo Komitetui teisėtumą patvirtino ir Seimo kontrolierius, kuris atliko išsamų VSD veiklos tyrimą ir pateikė 2019 m. gruodžio 20 d. Pažymą–išvadą Nr. 4D‑2018/1-897/2RN-1S. Minėto tyrimo metu buvo vertinami VSD pareigūnų veiksmai, susiję su galbūt neteisėtu informacijos rinkimu, nepagrįstai ilga informacijos rinkimo trukme ir neteisėtu informacijos panaudojimu, t. y. perdavimu/pateikimu Komitetui. Anot Seimo kontrolieriaus, tiek VSD pareigūnų veiksmai renkant informaciją apie valstybėje vykstančius procesus, tiek tvarkant bei pateikiant surinktą informaciją Komitetui, buvo pagrįsti ir teisėti.

49.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Operatyvinės veiklos įstatyme ir šiuo metu galiojančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus operatyvinės veiklos ir kriminalinės žvalgybos uždavinius, bei į tai, kad įslaptintos informacijos įslaptinimo terminas nebuvo pasibaigęs, visiškai pagristai padarė išvadą, jog paslapčių subjektas, t. y. VSD, atsižvelgdamas į valstybės interesus, sunaikinti ginčo operatyvinės informacijos pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalį neturėjo pagrindo.

50.       Pareiškėjas, kuris skundžiasi jo neturtinių teisių – teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą – pažeidimu, tiek šiuo metu, tiek informacijos rinkimo, tvarkymo ir pateikimo Komitetui metu, neabejotinai buvo ir yra viešas asmuo. VSD jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra prasmės išsamiau pasisakyti ir dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

51.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime nurodo, nors ir nėra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas turi būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

52.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Seimo kanceliarija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

53.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (žr. nutarties 22 p.), pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą (žr. nutarties 35 p.), apskųstame sprendime nebuvo pasisakyta dėl ginčą liečiančio teisinio reguliavimo (žr. nutarties 37 p.), neatsižvelgta į tai, kad buvo nesilaikyta Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų (žr. nutarties 38 p.).

 

 Dėl administracinės bylos sustabdymo

 

54.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

55.       Siekiant administracinę bylą sustabdyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, turi būti pateikti faktiniai duomenys, kad tarp apeliacine tvarka tikrintinos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja organinis ryšys, t. y. tol, kol nebus išspręsta byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, nebus galimas sprendimo (bendrine prasme) priėmimas tikrinamoje administracinėje byloje. Šiuo konkrečiu atveju tokių duomenų nėra, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo taikyti aptariamą teisinį reguliavimą.

56.       Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakė tik ta apimtimi, kiek tai liečia VSD veiksmus, susijusius su Pažymos surašymu bei pateikimu Komitetui, todėl nesant tiesioginio ryšio tarp šios bylos ir reikalavimų, išskirtų bei perduotų nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nebuvo pagrindo ir šios administracinės bylos sustabdymui (žr. nutarties 2 p.) – prašymas dėl administracinės bylos sustabdymo buvo atmestas visiškai pagrįstai.

 

Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų

 

 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinėje valstybėje negalima tokia situacija, kai asmuo, kuris mano, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, neturėtų galimybės pasinaudoti teismine gynyba. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

58. Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad administraciniams teismams yra suteikti įgaliojimai nagrinėti ginčus tik dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniams teismams nėra suteikta galimybė vertinti ginčijamą aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, be to, teismams nėra suteikta teisė spręsti išimtinai politinių ar ekonominių klausimų. Suteikta teisė tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas ir prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.; žr., pvz., ?? 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1627-13).

60. Skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką, tai yra skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Akivaizdu, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti tam tikrus įstatymus neatitinka minėtų ABTĮ įtvirtintų nuostatų ir nėra toks reikalavimas, kuris sukeltų konkrečias teisines pasekmes kitai bylos šaliai, ar reikalavimas, kurio pagrindu atsakovas būtų įpareigotas atlikti konkrečiai apibrėžtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo??? 2012 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1532/2012).

61. Pareiškėjas patikslintame skunde (žr. nutarties 3 p.) prašė pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant Komitetui Pažymą, t. y. pateikė reikalavimą, kuriuo konkretus poveikis materialiniams teisiniams santykiams, net ir priėmus palankų (hipotetiškai) pareiškėjui teismo sprendimą, neįvyks. Tai iš principo tik motyvas, kuriuo galėtų būti grindžiamas teismo sprendimas. Joks patvarkymas, teismui priėmus sprendimą, atsakovui nebus suformuluotas. Atsakovas neturės, ką įvykdyti.

62. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A14-261/2007; Nr. AS146‑669/2009). Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad juridinę reikšmę turinti aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma yra net ir aktas ar dokumente esanti formuluotė dėl galimybės pastarąjį apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atmestu pirmuoju skundo reikalavimu, kadangi, dėl pirmiau išdėstytų argumentų, tai nenagrinėtina administracinių teismų (žr. nutarties 3 p.).

63. Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. nutarties 3 ir 8 p.), kurio pirmosios instancijos teismas irgi netenkino.

64. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

65.       Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir Saugumo departamentas) yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kurios paskirtis – saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką (Valstybės saugumo departamento įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 1 straipsnio 1 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. – Pažyma surašyta 2018 m. kovo 9 d., todėl turi būti vadovaujamasi tuo teisiniu reguliavimu, kuris galiojo Pažymos surašymo metu).

66.       VSDĮ 8 straipsnio 1 punkte numatyta, kad Saugumo departamentas, spręsdamas VSDĮ numatytus uždavinius, Lietuvos valstybės interesais inter alia atlieka žvalgybą ir kontržvalgybą; tiria, analizuoja ir prognozuoja visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su valstybės saugumu; tiria asmenų veikas, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams (6 punktas), valstybės saugumo klausimais teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms (10 punktas).

67.       Žvalgybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta žvalgybos institucijų pareiga teikti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms valstybės institucijoms žvalgybos informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti. Žvalgybos informacija teikiama oficialiu dokumentu (Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti žvalgybos informacijos gavėjai – institucijos, kurioms teikiama žvalgybos informacija, t. y. įstatyme nustatytais atvejais Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, teisėsaugos institucijos, žvalgybos institucijų kontrolę vykdančios institucijos ir kt.

68.       Žvalgybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijų veiklos metu surinkta žvalgybos informacija turi būti tvarkoma taip, kad nebūtų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos šaltiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai. Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją naudoja tik joms pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir tik tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama (Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, neteisėtai atskleidę žvalgybos informaciją ar panaudoję šią informaciją kitiems tikslams, negu nurodo šis įstatymas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

69.       Pirmiau išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad ta apimtimi, kiek tai liečia VSD teisę rinkti, tirti bei pateikti Komitetui informaciją (Pažymos surašymas, analizė bei pateikimas Komitetui) dėl visuomeninių politinių bei ekonominių procesų, susijusių su valstybės saugumu, dėl asmenų veikų, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams, VSD veiksmuose nėra prieštaravimo teisiniam reguliavimui, t. y. nėra vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, dėl ko negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas.

70.       Saugumo departamento uždaviniai ir yra laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas ir kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka (VSDĮ 7 straipsnis).

71.       Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įslaptinta informacija išslaptinama, kai: 1) pasibaigia šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas; 2) išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs. Tokiu atveju informacija išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu.

72.       Komitetas 2018 m. balandžio 25 d. raštu Nr. S-2018-3200 kreipėsi į VSD su prašymu teisės aktų nustatyta tvarka išslaptinti Komitetui 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286 pateiktą įslaptintą informaciją. VSD Komiteto 2018 m. balandžio 25 d. prašymą tenkino ir 2018 m. gegužės 9 d., Komitetui 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286 pateiktą įslaptintą informaciją, išslaptino. Komitetas 2018 m. gegužės 30 d. posėdyje patvirtino atlikto parlamentinio tyrimo „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ išvadą, kuriai pritarė Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228, su išslaptintos medžiagos turiniu.

73. Vadinasi, ginčijamos Pažymos turinio paskleidimas, sprendžiant pagal turimus bylos duomenis, buvo atliktas ne VSD. VSD iš pradžių teikė įslaptintą informaciją, kurios teikimas pripažintas teisėtu, kuri (ginčo informacija) Komiteto prašymu vėliau buvo išslaptinta bei teikta tolimesnei procedūrai (kartu tapo prieinama ir plačiai visuomenei), kurioje VSD jau nebedalyvavo.

74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje yra nurodęs, kad NSGK (Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui) priėmus sprendimą išviešinti parlamentinio tyrimo metu surinktus duomenis, turi būti užtikrintas šių duomenų patikimumas. Vadinasi, VSD pažymoje pateikus duomenis apie ieškovą, o NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, NSGK prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą (civilinė byla Nr. e3K-3-12-403/2021).

75. Taigi, ir nutarties 67–70 punktuose išdėstytos nuostatos leidžia tvirtinti, kad VSD neatliko veiksmų, nesuderinamų su VSDĮ 3 straipsniu (Saugumo departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo įstatymu, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Saugumo departamento statutu, kitais teisės aktais ir šio departamento norminiais aktais). Taigi nebuvo jokio pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

76.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, kuris paliktinas galioti šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu – apeliacinis skundas yra atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius   Rytis Krasauskas   Arūnas Sutkevičius