Civilinė byla Nr. 2-1091-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00713-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ finansinis reikalavimas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje Nr. B2-309-459/2020.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, tame tarpe ir kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ 1 660 604,72 Eur finansinį reikalavimą pagal BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paltaja“ prašymus.

2.       Kreditorei UAB „Hidrona“ pateikus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pasinaikino 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ 1 660 604,72 Eur finansinis reikalavimas ir šios kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nusprendė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

3.       Kreditorė UAB „Hidrona“ atskirajame skunde nurodė, kad bankroto administratorė nepateikė duomenų, kurių pagrindu finansinio reikalavimo suma buvo paskaičiuota. Kreditavimo sutartys pačios savaime patvirtina tik neginčijamą aplinkybę, kad tarp BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir AB „Šiaulių bankas“ buvo susiklostę kreditavimo santykiai, tačiau nepagrindžia kokia įsipareigojimų dalis liko neįvykdyta ir nuo kada neįvykdyta. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. 2-704-241/2019 dėl bankroto bylos BUAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo nurodoma, kad UAB Pajūrio mėsinė įsipareigojimai sudarė ne 1 660 604,72 Eur, o 1 367 927,86 Eur, t. y. net 292 676,86 Eur mažiau nei patvirtinta ginčijama nutartimi. AB „Šiaulių bankas“ vienašališka pažyma pagal savo esmę yra išvestinis dokumentas ir negali būti laikomas dokumentu, kurio pagrindu būtų atsiradusi prievolė, o juo labiau, kuris patvirtintų prievolės dydį. Iš pateiktų duomenų neįmanoma įvertinti, kokia AB „Šiaulių bankas“ reiškiamo reikalavimo dalis galimai yra pagrįsta, o kokia ne.

4.       AB „Šiaulių bankas“ su atskiruoju skundu nesutiko ir nurodė, kad kredito suteikimo ir negrąžinimo faktas jau yra patvirtintas ne vienoje teismo nutartyje: tiek iškeltoje ir nutrauktoje restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1203-777/2016 (2016 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ 1 074 150,68 Eur reikalavimas), tiek civilinėje byloje Nr. e2-1038-10311/2018 dėl kredito sutarties pakeitimo, tiek nutartimis bankroto byloje. Kredito suteikimo ir skolos faktą taip pat patvirtinta AB „Šiaulių bankas“ bei UAB „Pajūrio mėsinė“ sutartis ir jos pakeitimai, kuriuose fiksuotas skolos dydis. UAB „Hidrona“, būdama susipažinusi su nurodytomis aplinkybėmis ir ginčydama AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą pilna apimtimi, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise. Sudaryta pažyma yra teisinga, AB „Šiaulių bankas“ papildomai pateikė išrašus iš atsiskaitomųjų sąskaitų, kurių pagrindu buvo suformuota teikta skolos pažyma ir kurie patvirtina tiek kredito suteikimo faktą, tiek iš BUAB „Pajūrio mėsinė“ gautų sumų dydžio faktą, o tuo pačiu ir skolos likučio faktą. AB „Šiaulių bankas“ pateikė sąskaitas faktūras dėl teisinių išlaidų ir sąskaitų išrašą, kurios patvirtina, kad visos išlaidos yra patirtos iki bankroto bylos iškėlimo, kurias, remiantis Kredito sutarties 11.1 punktu, turi atlyginti BUAB „Pajūrio mėsinė“.

5.       BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorė su atskiruoju skundu nesutiko ir nurodė, kad prie banko finansinio reikalavimo pridėti priedai (kredito grąžinimo grafikai, skolos paskaičiavimai) patvirtina, kokia BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimų dalis liko neįvykdyta ir nuo kada įsipareigojimai neįvykdyti. Iš šių duomenų matyti, nuo kada susidarė skola, koks yra negražinto kredito, palūkanų, delspinigių dydis.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Hidrona“ patenkino BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorės prašymą dėl AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, įtraukė AB „Šiaulių bankas“ į BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą bei patvirtino 1 660 902,77 Eur finansinio reikalavimo dydį.

7.       Teismas administratorės prašymą sprendė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ).

8.       AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“ 2009 m. balandžio 27 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. IV-2009-007-07. Teismas iš pateiktų dokumentų (Kredito sutartys, suvestiniai duomenys ir juos pagrindžiantys atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai), sprendė, kad AB „Šiaulių bankas“ suteikė kreditus BUAB „Pajūrio mėsinė“. Pati BUAB „Pajūrio mėsinė“ kredito suteikimo ir negrąžinimo fakto neginčijo. Be to, kredito suteikimo ir skolos faktas yra patvirtintas ir AB „Šiaulių bankas“ bei BUAB „Pajūrio mėsinė“ sutartimi ir jos pakeitimais, kuriuose, be kita ko, užfiksuotas ir skolos dydis. AB „Šiaulių bankas“ į bylą pakartotinai pateikė išrašus iš banko sąskaitos dėl kredito suteikimo ir grąžinimo, sąskaitas faktūras dėl teisinių išlaidų bei išrašus iš banko sąskaitos dėl teisinių išlaidų dydžio, todėl teismas vertino, kad patvirtina, jog  paskaičiavimai atlikti vadovaujantis Kredito sutarties nuostatomis ir apskaitos duomenimis, kuriais fiksuota skolos dydis, pažymoje nurodytos konkrečios datos ir grąžinti kreditą pradelstas dienų skaičius.

9.       Teismas sprendė, kad klausimas dėl momento nuo kada Kredito sutartis laikoma nutraukta jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo palikta nepakeista. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad kreditorė AB „Šiaulių bankas“ nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį, todėl ginčyti nuo kada kyla BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimai iš kreditavimo sutarčių AB „Šiaulių bankas“, nebegalima. Teismas sprendė iš AB „Šiaulių bankas“ pateiktų išrašų iš atsiskaitomųjų sąskaitų nuo 2015 m. vasario 6 d., kurių pagrindu suformuota pažyma apie skolos dydį, kad šie duomenys  patvirtina tiek kredito suteikimo faktą, tiek iš BUAB „Pajūrio mėsinė“ gautų sumų faktą ir dydį, o taip pat ir skolos likučio dydį. Be to, 2015 m. vasario 6 d. šalys, pasirašydamos susitarimą prie Kredito sutarties, yra fiksavusios ir skolos dydį. Pateikti dokumentai, pasak teismo, patvirtina ir negrąžintų (nesumokėtų) palūkanų ir delspinigių dydį, todėl teismas nenustatė pagrindo abejoti AB „Šiaulių bankas“ pateiktu skaičiavimų teisingumu.

10.       Iš AB „Šiaulių bankas“ pateiktų sąskaitų faktūrų dėl teisinių išlaidų ir sąskaitų išrašo teismas nustatė, kad teisinės išlaidos patirtos dar iki bankroto bylos iškėlimo. 2015 m. vasario 6 d. Kredito sutartyje Nr. IV-2009-007-07 (susitarimas Nr. 11 dėl 2009 m. balandžio 27 d. Kredito sutarties Nr. IV-2009-007-07 pakeitimo ir papildymo) numatyta padengti visus su įsipareigojimų nevykdymu susijusius nuostolius įsipareigojo BUAB „Pajūrio mėsinė“ (Kredito sutarties 11.1 punktas). BUAB „Pajūrio mėsinė“ pralaimėjus visus teisminius ginčus, kurie susiję su įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymu, o AB „Šiaulių bankas“ išlaidas faktiškai patyrus iki bankroto bylos iškėlimo, remiantis Kredito sutarties 11.1 punktu, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas patvirtinti visą AB „Šiaulių bankas“ reikalavimo dydį.

11.       Teismas darė išvadą, kad AB „Šiaulių bankas“ prašymas patvirtinti 1 660 902,77 Eur finansinį reikalavimą yra pagrįstas, nes finansinio reikalavimo suma detalizuota, prie prašymo pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, todėl teismas patvirtino AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą nurodyta apimtimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Apeliantė UAB „Hidrona“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      AB „Šiaulių bankas“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ turi nepasibaigusį teisinį ginčą byloje Nr. eB2-615-796/2020, todėl būtų neteisinga, jei AB „Šiaulių bankas“ teisinės išlaidos, patirtos šioje byloje, kurios baigtis nežinoma, būtų patvirtintos kaip finansinis reikalavimas ginčijama nutartimi.

12.2.                       Nurodyta delspinigių suma yra nepagrįsta ir aiškiai per didelė, nes 366 991,66 Eur delspinigių sudaro net 35,27 proc. nuo negrąžintų kreditų sumų, nors BUAB „Pajūrio mėsinė“ ženklią dalį savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis yra įvykdžiusi.

12.3.                      Delspinigiai negali būti skaičiuojami už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., t. y. už 1 227 dienas.

12.4.                      Apeliantei pateikti dokumentai, kurie turėtų pagrįsti finansinio reikalavimo dydį, yra neišsamūs, kredito sutarčių pateikti tik fragmentai. Be to, apeliantė neturėjo galimybės susipažinti su naujai pateiktais AB „Šiaulių bankas“ duomenimis ir pareikšti dėl jų savo nuomonę.

12.5.                      Pagal kredito sutarčių nuostatas, buvo nustatytos kintama palūkanų norma, kuri turėjo būti  perskaičiuojama du kartus per metus, keičiantis kintamai palūkanų normos daliai, tačiau skolos paskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad visam laikotarpiui kreditorė taikė fiksuotą palūkanų normą ir kintančios EURIBOR reikšmės nenurodė, todėl nenustatytas palūkanų apskaičiavimo teisingumas.

12.6.                      Teismas nemotyvavo, kodėl rėmėsi tik kreditorės duomenimis, o atmetė bankrutuojančios įmonės apskaitos duomenis. 

12.7.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. 2-704-241/2019 dėl bankroto bylos BUAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo nurodoma, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimai sudarė ne 1 660 604,72 Eur, o 1 367 927,86 Eur, t. y. net 292 676,86 Eur mažiau nei patvirtinta finansinių reikalavimų suma ginčijama nutartimi.

12.8.                       Teismas nepagrįstai teigia, kad kredito sutarties nutraukimo klausimas yra išspręstas, nes nė vienoje byloje ginčo dalyku nebuvo klausimas dėl sutarties nutraukimo.

12.9.                      Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo, teismas spręsdamas dėl įmonės nemokumo fakto nustatymo, nurodė savo vertinimą dėl Kredito sutarčių, sudarytų su AB „Šiaulių bankas“, nutraukimo fakto. Atsižvelgiant į tai teisėja R. A. jau nagrinėjo šį klausimą, ji turėjo nusišalinti nuo klausimo dėl AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo.

13.       Atsakovė BUAB „Pajūrio mėsinė“, atstovaujama nemokumo administratorės „Paltaja“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

14.       Suinteresuotas asmuo kreditorė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą  atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

14.1.                      Apeliantė viso proceso eigoje turi pareigą aktyviai domėtis procesu ir bylos medžiaga, o ne reikšti reikalavimus, kad jai paštu buvo pateikti neaiškiai nukopijuoti ar ne visi procesiniai dokumentai, kadangi visi dokumentai yra byloje, o apeliantė buvo informuota apie naujai gautus bylos duomenis ir ši turėjo teisę ir pareiga su jais susipažinti.

14.2.                      Ginčo dėl Kredito sutarčių nutraukimo nebuvo ir nėra. Kredito sutartys buvo nutrauktos laikantis kredito sutartyse nustatytos tvarkos ir jų nutraukimas yra teisėtas. Aplinkybė, kad nėra teismo nutarties patvirtinančios kredito sutarčių nutraukimo teisėtumą, nereiškia, kad nutraukimas yra neįvykęs ar, kad neteisėtas.

14.3.                      BUAB „Pajūrio mėsinė“ buvo suteiktas ir yra negrąžintas 1 040 442,85 Eur kreditas. Šis faktas įrodinėjamas ne suvestine pažyma, o pirminiais dokumentais (Kredito sutartys, atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai), kurie susisteminti pažymoje dėl reikalavimo dydžio. Šalys 2015 m. vasario 6 d. susitarimu Nr. 11 dėl 2009 m. balandžio 27 d. Kredito sutarties Nr. 2009-007-07 pakeitimo ir papildymo patvirtino, kad yra suteiktas ir negrąžintas 575 370,45 Eur kreditas (Kredito sutartis/1) ir bus suteiktas 469 200 Eur kreditas (Kredito sutartis/2). BUAB „Pajūrio mėsinė“ laikantis kredito grąžinimo grafiko nuo 2016 m. sausio 30 d. kiekvieną mėnesį turėjo grąžinti po 1 000 Eur kredito pagal Kredito sutartį/1 ir Kredito sutartį/2, tačiau prievolės grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį/1 nevykdė ir visa 2015 m. vasario 6 d. susitarimu Nr. 11 patvirtinta negrąžinto kredito dalis 575 370,45 Eur liko negrąžinta; prievolę grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį/2 vykdė tik kelis mėnesius, negrąžinto kredito dalis sudaro 465 072,40 Eur (grąžinta 4 127,60 Eur).

14.4.                      Dėl palūkanų dydžio šalys buvo susitarusios kredito sutartyje, kurioje numatyta palūkanų apskaičiavimo tvarka, t. y. palūkanos apskaičiuojamos kaip kredito sutartyje numatytos minimalios 4,744 proc. maržos ir EURIBOR suma. Pagal viešai skelbiamą informaciją EURIBOR buvo neigiamas, todėl kaip ir nurodyta pažymoje, buvo paskaičiuota minimali kredito sutartyje nurodyta palūkanų marža, kuri papildomai nepadidinta EURIBOR suma, t. y. palūkanų norma nekito per visą laiką ir atitiko minimalią maržą.

14.5.                      BUAB „Pajūrio mėsinė“ turi patirties ir galimybių įvertinti sutarties sąlygas, savo galimybes vykdyti kredito sutartis bei atsakomybę dėl prisiimtų įsipareigojo nevykdymo. Kredito sutartimis sutarta delspinigių norma 0,05 proc. atitinka teismų praktikoje pripažįstamą kaip pagrįstą delspinigių normą, ji nėra vertinama kaip per didelė, todėl nepažeidžia kreditorių interesų ir nėra jokio pagrindo šalių susitarimą vertinti kitaip. Taip pat joks teisės aktas nedraudžia reikalauti visų priskaičiuotų delspinigių priteisimo už visą laikotarpį.

14.6.                      Dėl pačios BUAB „Pajūrio mėsinė“ pateiktų pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kitų nepagrįstai inicijuotų teisminių procesų terminas dėl delspinigių skaičiavimo bei galimybės išsiieškoti skolą buvo apribotos nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. liepos 20 d., nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. spalio 26 d., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. liepos 25 d., nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki bankroto bylos. Kreditorė negali prarasti teisės reikalauti delspinigių priteisimo tik todėl, kad buvo inicijuoti pakartotiniai restruktūrizavimo procesai ir užtruko bankroto bylos iškėlimo teisme procesas.

14.7.                      Ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Net jei teismas spręstų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas delspinigių skaičiavimo nesustabdė, BUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byloje pareikštas ir patenkintas finansinis reikalavimas ieškinio senaties terminų nenutraukė, AB „Šiaulių bankas“ pažeistos teisės turėtų būti apgintos atnaujinant ieškinio senaties terminą.

14.8.                      Atsižvelgiant, kad civilinė byla Nr. 2-57-3-00868-2016-8, kurioje teisinės išlaidos sudaro 50 178 Eur, nėra baigta nagrinėti, AB „Šiaulių bankas“ neprieštarauja, kad ši reikalavimo dalis galės būti patvirtinta bankroto byloje kaip finansinis reikalavimas pasibaigus nurodytai civilinei bylai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (

16.       Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

17.       Iš esmės ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų dydžio ir eilės tenkinimo tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. vasario 12 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ 1 660 902,77 Eur finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino 1 660 902,77 Eur dydžio AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą, kurį sudaro 465 072,40 Eur negrąžinto kredito pagal Kredito sutartį/1, 77 383,28 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį/1, 164 303,13 Eur delspinigių pagal Kredito sutartį /1, 575 370,45 Eur negrąžinto kredito pagal Kredito sutartį/2, 95 709,08 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį/2, 202 688,53 Eur delspinigių pagal Kredito sutartį/2 bei 80 375,90 Eur teisinių išlaidų dėl skolos išieškojimo.

Dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo remiantis byloje pateiktais duomenimis

20.       Anot apeliantės, AB „Šiaulių bankas“ pateikti dokumentai yra neišsamūs, Kredito sutarčių pateikti tik tam tikri fragmentai, nors būtent kreditorei tenka įrodyti jos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

22.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą kildina iš 2009 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutarties Nr. IV-2009-007-07 su vėlesniais jos pakeitimais, sudarytos tarp AB Šiaulių bankas ir BUAB „Pajūrio mėsinė“, kuria bankas suteikė bendrovei 810 936 Eur kreditą. 2015 m. vasario 6 d. Susitarimo dėl 2009 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutarties Nr. IV-2009-007-07 sąlygų pakeitimo ir papildymo 1 punktu šalys susitarė pakeisti 2009 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutartį Nr. IV-2009-007-07 ir išdėstyti ją nauja redakcija (priedas Nr. 1). Minėtame susitarime šalys patvirtino, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ negražinto kredito suma sudaro 575 370,45 Eur (Kredito sutartis/1; šią sumą ir prašo patvirtinti AB „Šiaulių bankas“); pagal susitarimą bankas taip pat suteikė įmonei papildomą 469 200 Eur kreditą (Kredito sutartis/2). AB „Šiaulių bankas“ pateikti išrašai iš atsiskaitomųjų sąskaitų nuo 2015 m. vasario 6 d. patvirtina, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ prievolės grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį/1 neįvykdė ir negrąžinto kredito pagal Kredito sutartį/1 dalis sudaro 575 370,45 Eur, kurią ir prašo patvirtinti AB „Šiaulių bankas“; prievolę grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį/2 įvykdė iš dalies ir bankui grąžino 4 127,60 Eur kredito pagal Kredito sutartį/2, t. y. negrąžinto kredito pagal Kredito sutartį/2 suma sudaro 465 072,40 Eur, kurią AB „Šiaulių bankas“ ir prašo patvirtinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditų suteikimo fakto bei negrąžintų kreditų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus byloje kreditorės reikalavimo dydžio įrodymus, pagrįstai sprendė patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą dalyje dėl pagrindinės skolos – 465 072,40 Eur negrąžinto kredito pagal Kredito sutartį/1 bei 575 370,45 Eur negrąžinto kredito pagal Kredito sutartį/2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti apie AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo nepagrįstumo dalyje dėl pagrindinės skolos ir šio reikalavimo netvirtinti.

23.       Teisėjų kolegija taip pat laiko deklaratyviais apeliantės argumentus dėl AB „Šiaulių bankas“ sudarytos skolos detalizacijos pažymos. Kaip pagrįstai nurodo AB „Šiaulių bankas“ minėta pažyma yra išvestinis dokumentas, kuri sudaryta pirminių duomenų pagrindų, t. y. kreditorė savo finansinio reikalavimo pagrįstumą įrodinėja ne skolos detalizacijos pažyma, o į bylą pateikta Kredito sutartimis su vėlesniais pakeitimais, sąskaitos išrašais. Teisėjų kolegija svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad negrąžintų kreditų dydį pripažino ir pati skolininkė BUAB „Pajūrio mėsinė“.

24.        Apeliantė nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. 2-704-241/2019 dėl bankroto bylos BUAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo nurodoma, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimai sudarė ne 1 660 604,72 Eur, o 1 367 927,86 Eur, t. y. net 292 676,86 Eur mažiau nei patvirtinta ginčijama nutartimi. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus dėl reikalavimo sumos neatitikimo, pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas negali ir neprivalo nustatyti tikslaus visų įmonės įsiskolinimų dydžio, tikslių kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų dydžio, išspręsti ginčijamų reikalavimų ar jų dalių pagrįstumo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies bei 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (ĮBĮ 26 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-114/2010). Taigi būtent nagrinėjamoje byloje, o ne BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylos iškėlimo etape, yra sprendžiama dėl AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio.

Dėl sutartinių mokėjimo (pelno) palūkanų

25.       Apeliantė teigia, kad AB „Šiaulių bankas“ pateiktoje skolos paskaičiavimo pažymoje nurodyta, jog visam laikotarpiui kreditorė taikė fiksuotą palūkanų normą, o kintančios EURIBOR reikšmės nenurodė, todėl neįmanoma nustatyti palūkanų paskaičiavimo teisingumo. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

26.       Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

27.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.211 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas, ir šiame punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Kredito teisiniuose santykiuose tiek mokėjimo (pelno) palūkanos už naudojimąsi kredito lėšomis per sutarties laikotarpį, tiek kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį praleidus mokėjimo terminus paprastai nustatomos kredito sutartyje.

28.       Iš 2015 m. vasario 6 d. Susitarimo dėl 2009 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutarties Nr. IV-2009-007-07 sąlygų pakeitimo ir papildymo priedo Nr. 1 – 2015 m. vasario 6 d. Kredito sutarties su juridiniu asmeniu Nr. IV-2009-007-07 Bendrosios dalies 5.1 punkto matyti, kad kredito gavėjas įsipareigojo bankui mokėti Specialios dalies 2 punkte nustatytas palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo kredito (ar jo dalies) išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos kiekvieną dieną už faktinį panaudotą kredito dydį (5.3 punktas). Bendrosios dalies 5.2 punkte nurodyta, kad tarpbankinės palūkanų normos reikšmės yra viešai skelbiamos Lietuvos banko interneto puslapyje www.lb.lt. Specialios dalies 2.1 punktu nustatyta kintama palūkanų norma, kuri apskaičiuojama imant 6 mėnesių trukmės EURIBOR reikšmės ir fiksuotos maržos – 4,744 proc. sumą. Šalys taip pat susitarė, kad palūkanų norma keičiama du kartus metuose.

29.       Iš byloje esančios 2019 m. gegužės 16 d. skolos detalizacijos pažymos matyti, kad AB „Šiaulių bankas“ palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. apskaičiavo, taikydama 4,744 proc. palūkanų normą. Viešai Europos bankų federacijos skelbiamais duomenimis, euro tarpbankinės rinkos palūkanų norma aptariamu laikotarpiu buvo neigiama, todėl sutiktina su kreditore AB „Šiaulių bankas“, kad apeliantės argumentai dėl palūkanų paskaičiavimo neteisingumo, taikant fiksuotą normą, yra nepagrįsti. Bankas teisingai palūkanas skaičiavo, taikydamas minimalią kredito sutartyje nurodytą palūkanų maržą, kurios, esant EURIBOR neigiamai, papildomai nedidino EURIBOR suma.

30.       Nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir priėmė nutartį, kurioje buvo sprendžiama dėl skolininko pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas kredito sutarties nutraukimo atveju, šių palūkanų santykio su kompensuojamosiomis palūkanomis ir galimybės sutarties pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) ir kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoti kartu, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bankroto bylose vyraujantį viešą interesą, šios bylos kontekste vadovaujasi šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

31.       Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija, 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020, nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas aptariamoje byloje suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

32.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorė AB „Šiaulių bankas“ kreditavimo sutartį nutraukė vienašališkai nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. Nors apeliantė teigia, kad kredito sutarties nutraukimo klausimas vis dar nėra išspręstas, nes nė vienoje byloje ginčo dalyku nebuvo klausimas dėl sutarties nutraukimo, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus laiko deklaratyviais. BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kredito sutarties pabaigos terminas buvo nustatytas 2020 m. vasario 5 d., tačiau BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymu prašė AB „Šiaulių bankas“ pakeisti kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostatas, pratęsiant kredito grąžinimo terminą ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 20 d., nenumatant tarpinių kredito grąžinimo įmokų. 2017 m. liepos 26 d. bankas informavo įmonę apie netinkamą kredito sutarties vykdymą bei ragino įvykdyti sutartines prievoles. 2017 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu bankas pakartotinai informavo ieškovę apie netinkamą kreditavimo sutarties vykdymą, t. y. susidariusį 148 003,92 Eur įsiskolinimą, palūkanas ir delspinigius. AB „Šiaulių bankas“, atsakydama į 2017 m. rugpjūčio 4 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ prašymą, nurodė, kad nesutinka pratęsti kredito grąžinimo terminų, įspėjo, jog reikalavimų nevykdymo atveju bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį (sutartis). 2017 m. rugsėjo 7 d. pranešimu AB „Šiaulių bankas“ pranešė BUAB „Pajūrio mėsinė“ dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.

33.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, ieškiniu prašydama: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudžiant AB „Šiaulių bankas“ kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal kreditavimo sutartis išdavimo, taip pat nutraukti kreditavimo sutartį; pakeisti kreditavimo sutarčių nuostatas, pratęsiant kredito grąžinimo terminą iki 2021 m. liepos 20 d., nenumatant tarpinių kredito grąžinimo įmokų. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10090-1031/2017 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – įpareigojo AB „Šiaulių bankas“ iki bylos išnagrinėjimo nenutraukti su BUAB „Pajūrio mėsinė“ sudarytų kredito sutarčių. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-999-210/2017 Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10090-1031/2017 BUAB „Pajūrio mėsinė“ patikslintą ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti AB „Šiaulių bankas“ vienašalį kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu, atsisakė priimti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1038-1031/2018 BUAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinį dėl kredito grąžinimo termino iki 2021 m. liepos 20 d. pratęsimo atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-421-569/2018 nurodytą 2018 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

34.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-704-241/2019, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo palikta nepakeista, įvertinęs nutarties 33 ir 34 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ inicijuotas teisminis ginčas dėl kreditavimo sutarčių grąžinimo termino pratęsimo, kuriame buvo taikytos laikinosios pasaugos priemonės – draudimas AB „Šiaulių bankas“ nutraukti kreditavimo sutartis, buvo nepagrįstas, todėl 2018 m. lapkričio 15 d. pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, t. y. įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimui, AB „Šiaulių bankas“ 2017 m. rugsėjo 7 d. raštas, kuriuo BUAB „Pajūrio mėsinė“ buvo informuota apie sutarties nutraukimą nuo 2017 m. rugsėjo 27 d., tęsė savo galiojimą, todėl kreditavimo sutartys buvo nutrauktos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-704-241/2019 nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minima apeliacinio teismo nutartimi ir konstatavo, jog kreditorė AB „Šiaulių bankas“ kreditavimo sutartį nutraukė vienašališkai nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.

35.       Minėta, kad AB „Šiaulių bankas“ prašo patvirtinti finansinį reikalavimą, kurį, be kitų sumų, sudaro 77 383,28 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį/1 ir 95 709,08 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį/2, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., kai tuo tarpu kreditavimo sutartis nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė savo finansinio reikalavimo dalyje dėl palūkanų nesiejo su jos negautų pajamų atlyginimu ir jų pagrįstumo neįrodinėjo. Atsižvelgdama į aukščiau aptartus motyvus bei nurodytą naujausią kasacinio teismo praktiką dėl pelno palūkanų, teisėjų kolegija, įgyvendindama viešojo intereso bankroto byloje užtikrinimą, sprendžia, kad šioje dalyje yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, sumažinant AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą dalyje dėl palūkanų nuo 77 383,28 Eur pagal Kredito sutartį/1 iki 40 917,99 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį/1 bei nuo 95 709,08 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį/2 iki 50 595,59 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį/2, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl delspinigių dydžio ir ieškinio senaties

36.       Iš 2015 m. vasario 6 d. Susitarimo dėl 2009 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutarties Nr. IV-2009-007-07 sąlygų pakeitimo ir papildymo priedo Nr. 1 – 2015 m. vasario 6 d. Kredito sutarties su juridiniu asmeniu Nr. IV-2009-007-07 Bendrosios dalies 5.5 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo ir / ar palūkanų ar  įsipareigojimo mokesčio mokėjimo terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino dieną mokėti bankui Specialiosios dalies 12 punkte nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas. Specialiosios dalies 12 punkte susitarta, kad delspinigių norma – 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Analogiška nuostata dėl delspinigių ir jų dydžio yra numatyta ir 2009 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutarties Nr. IV-2009-007-07 8.1.1 punkte.

37.       Apeliaciniame skunde UAB „Hidrona“ nurodo, kad prašoma tvirtinti delspinigių suma yra nepagrįsta ir aiškiai per didelė, nes 366 991,66 Eur delspinigių sudaro net 35,27 proc. nuo negrąžintų kreditų sumų, nors BUAB „Pajūrio mėsinė“ ženklią dalį savo įsipareigojimų yra įvykdžiusi. Teisėjų kolegija tokį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu, nes pats faktas, kad reikalaujami delspinigiai sudaro 35 proc. finansinio reikalavimo dalį, nėra pagrindu šią sumą laikyti neprotinga ir nepagrįsta.

38.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

39.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų (delspinigių), kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra teismui priskirta teisė. Šioje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

40.       Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, o CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

41.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 32 punktas).

42.       Nutarties 37 punkte nustatyta, kad šalys dėl 0,05 proc. delspinigių normos buvo susitarusios pirminėje 2009 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutartyje Nr. IV-2009-007-07 (8.1.1 punktas), vėliau delspinigių norma nebuvo keičiama (2015 m. vasario 6 d. Susitarimo priede Nr. 1 įtvirtinta analogiška nuostata dėl delspinigių dydžio (Specialiosios dalies 12 punktas)). Byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkė BUAB „Pajūrio mėsinė“ būtų kėlusi klausimą dėl delspinigių normos sumažinimo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių delspinigių dydis galėtų būti sumažintas remiantis CK 6.251 straipsnio kriterijais. Esant nustatytoms aplinkybėms, pagrindo mažinti delspinigių dydį nėra pagrindo, nes toks mažinimas prieštarautų kredito sutarties šalių valiai numatytai sutartyje.

43.       Apeliantė UAB „Hidrona“ atskirajame skunde pareiškė reikalavimą sumažinti delspinigių dydį taikant ieškinio senatį. Pasak apeliantės, AB „Šiaulių bankas“, apskaičiuodama delspinigius, nesilaikė ieškinio senaties termino, nes delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., t. y. už 1 227 dienas. Pažymėtina, kad apeliantė reikalavimą mažinti delspinigių dydį taikant ieškinio senatį pareiškė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, įgyvendindama viešojo intereso bankroto byloje užtikrinimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamas ginčas turi įtakos ne tik UAB „Hidrona“, bet ir kitų BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių teisėtiems interesams, vertina apeliantės argumentus, susijusius su ieškinio senaties taikymu netesyboms. Juo labiau kad kasacinio teismo praktikoje nėra draudžiama tokio reikalavimo pareikšti ir apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė išsamius nesutikimo su apeliantės reiškiamu reikalavimu dėl ieškinio senaties taikymo atsikirtimus, todėl toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl ieškinio senaties termino taikymo delspinigiams.

44.       Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

45.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, nei analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

46.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47.       Nutarties 37 punkte minėta, kad 2015 m. vasario 6 d. Susitarimo dėl 2009 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutarties Nr. IV-2009-007-07 sąlygų pakeitimo ir papildymo priedo Nr. 1 – 2015 m. vasario 6 d. Kredito sutarties su juridiniu asmeniu Nr. IV-2009-007-07 Bendrosios dalies 5.5 punktu buvo susitarta, jog kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo ir / ar palūkanų ir / ar įsipareigojimo mokesčio mokėjimo terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino dieną mokėti bankui Specialiosios dalies 12 punkte nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas. Iš byloje esančių AB „Šiaulių bankas“ pateiktų išrašų iš atsiskaitomųjų sąskaitų nuo 2015 m. vasario 6 d. matyti, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ prievolės grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį/1 neįvykdė visiškai, o prievolę grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį/2 vykdė kelis mėnesius ir bankui grąžino 4 127,60 Eur kredito pagal Kredito sutartį/2. Šių aplinkybių neginčija ir AB „Šiaulių bankas“. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias faktines aplinkybes bei remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad AB „Šiaulių bankas“ nepagrįstai nurodo, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes teisė paskaičiuoti delspinigius, o tuo pačiu ir momentas nuo kada galėjo būti pareikštas reikalavimas atsirado tik po 2017 m. spalio 26 d., kai pakartotinai buvo atsisakyta BUAB „Pajūrio mėsinė“ kelti restruktūrizavimo bylą.

48.       Iš AB „Šiaulių bankas“ pateiktos skolos detalizacijos matyti, kad delspinigiai yra paskaičiuoti už didesnį negu šešių mėnesių laikotarpį, t. y. už kreditą pagal Kredito sutartį/2 nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., viso už 1 227 dienas 202 688,53 Eur, už kreditą pagal Kredito sutartį/1 nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., viso už 1 319 dienas 164 303,13 Eur, taip pat, kad yra praleistas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas ieškinio senaties terminas.

49.       Daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50.       Kreditorė AB „Šiaulių bankas“, nesutikdama su prašymu taikyti ieškinio senatį, teigia, kad dėl pačios BUAB „Pajūrio mėsinė“ paduotų pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo ir kitų nepagrįstai inicijuotų teisminių procesų terminas dėl delspinigių skaičiavimo bei galimybės išsiieškoti skolą ieškiniu buvo apribotos nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. liepos 20 d., nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. spalio 26 d., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. liepos 25 d., nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki bankroto bylos; kreditorė negali prarasti teisės pareikalauti delspinigių priteisimo tik todėl, kad buvo inicijuoti pakartotiniai restruktūrizavimo procesai ir užtruko bankroto bylos iškėlimo teisme procesas, todėl senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

51.       Viena vertus, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkė BUAB „Pajūrio mėsinė“ kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nustatytais terminais ir tvarka nevykdė ilgą laiką, ginčijo kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat, kad AB „Šiaulių bankas“ negalėjo tinkamai vykdyti išieškojimo dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ inicijuoto restruktūrizavimo proceso. Kita vertus, sprendžiant dėl skolininkės BUAB „Pajūrio mėsinė“ inicijuotų teisminių procesų įtakos ieškinio senaties termino praleidimui, pažymėtina, kad vis dėl to egzistavo konkretūs laikotarpiai, kuriais nebuvo ribojami AB „Šiaulių bankas“ veiksmai dėl kreditų priverstinio išieškojimo. Juo labiau kad AB „Šiaulių bankas“ yra kredito įstaiga, kurios veikla neatsiejamai susijusi su kreditų teikimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien dėl skolininkės veiksmų (nevykdant kredito sutarties, ginčijant jos teisėtumą, inicijuojant restruktūrizavimo procesus) atnaujinus bankui senaties terminą dėl delspinigių priteisimo, nukentėtų kreditorių visumos interesai, nes labai sumažėtų likusių kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės UAB „Hidrona“ prašymas taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, atitinkamai AB „Šiaulių bankas“ prašymas dėl senaties termino atnaujinimo atmetamas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis).

52.       Minėta, kad AB „Šiaulių bankas“ delspinigius skaičiavo už kreditą pagal Kredito sutartį/2 nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., viso už 1 227 dienas 202 688,53 Eur, už kreditą  pagal Kredito sutartį/1 nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., viso už 1 319 dienas 164 303,13 Eur. Reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikant sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, delspinigiai skaičiuojami už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, todėl AB „Šiaulių bankas“ sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino dėl delspinigių priteisimo nepraleido tik tiems delspinigiams, kurie skaičiuojami nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgdama į aukščiau aptartus motyvus bei nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl ieškinio senaties netesyboms taikymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, sumažinant AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą dalyje dėl delspinigių nuo 164 303,13 Eur už kreditą pagal Kredito sutartį/1 iki 570,40 Eur delspinigių pagal Kredito sutartį/1 bei nuo 202 688,53 Eur delspinigių pagal Kredito sutartį/2 iki 705,66 Eur delspinigių pagal Kredito sutartį/2, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl teisinių išlaidų pagrįstumo

53.       AB „Šiaulių bankas“ savo finansinio reikalavimo dydį grindžia ir 80 375,90 Eur teisinių išlaidų dėl skolos išieškojimo suma, nes BUAB „Pajūrio mėsinė“ kredito sutartyje įsipareigojo padengti visus su įsipareigojimų nevykdymu susijusius AB „Šiaulių bankas“ nuostolius. Apeliantė nesutinka su 50 178 Eur teisinių išlaidų, kurios buvo patirtos dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje, patvirtinta suma.

54.       Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-93-613/2020 nėra išnagrinėta, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino AB „Šiaulių bankas“ išlaidas, patirtas šioje byloje, kurios baigtis nežinoma. Teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgdama į tai, kad AB „Šiaulių bankas“ sutiko, jog klausimas dėl šios reikalavimo dalies galės būti nagrinėjamas tik tada kai nurodyta civilinė byla bus išnagrinėta, sprendžia, kad šioje dalyje yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, sumažinant AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą dalyje dėl teisinių išlaidų nuo 80 375,90 Eur sumos iki 30 197,90 Eur  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl teisėjos šališkumo

55.       Apeliantė teigia, kad teisėja R. A. 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje dėl bankroto bylos BUAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo, spręsdama dėl jos mokumo, pateikė savo vertinimą dėl kredito sutarčių, sudarytų su AB „Šiaulių bankas“, nutraukimo. Atsižvelgiant į tai teisėja R. A. turėjo nusišalinti nuo klausimo dėl AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo.

56.       Draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant tas pačias bylas yra nustatytas CPK 71 straipsnyje. Vadovaujantis aptariama nuostata, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant (CPK 71 straipsnio 1 dalis); teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme (CPK 71 straipsnio 2 dalis); teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasaciniame teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme (CPK 71 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad teisėjas dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme, sudaro privalomą pagrindą teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

57.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 71 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su kitomis CPK nuostatomis ir turi būti suprantamas taip, kad teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo, apeliacine ar kasacine tvarka, kai bylą nagrinėjant pirmą kartą, žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme jis išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės. Šis draudimas netaikomas, kai teisėjas, neišdėstydamas nuomonės dėl šalių ginčo esmės, išsprendžia atskiros bylos dalies atskirą procesinį klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015). Taigi CPK 71 straipsnyje įtvirtintas principas galioja nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad situacija, kai tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant ir kitą su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijusią bylą, iškeltą kitu teisiniu pagrindu, nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo sritį ir pati savaime nepatvirtina teisėjo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar buvo išnagrinėjęs kitą su nagrinėjamu ginču susijusį šalių ginčą ir turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių. Priešingai nei nurodo UAB „Hidrona“, teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje vertino BUAB „Pajūrio mėsinė“ (ne)mokumą, o ne kredito sutarties, sudarytos tarp AB „Šiaulių bankas“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“, nutraukimo aplinkybes. Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje tik įvertino, ar yra pagrindas BUAB „Pajūrio mėsinė“ pripažinti nemokia ir iškelti bankroto bylą, o tai, kad, vertinant įmonės mokumą, teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl ginčo kredito sutarties, nesudaro pagrindo susiklosčiusią situaciją vertinti kaip patenkančią į CPK 71 straipsnio reguliavimo sritį. Juo labiau kad bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Taigi tiek bankroto iškėlimo, tiek ir kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimai yra atskiri bankroto bylos etapai, dėl kurių pagrįstumo sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

59.       Aptartos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo dydžio iš dalies yra nepagrįsta, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, kreditorės UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ reikalavimas, tenkinant iš dalies, AB „Šiaulių bankas“ įtraukiant į BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą su 1 163 430,39 Eur (465 072,40 Eur negrąžinto kredito pagal Kredito sutartį/1 suma, 575 370,45 Eur negrąžinto kredito pagal kredito sutartį/2, 40 917,99 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį/1, 50 595,59 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį/2, 570,40 Eur delspinigių pagal Kredito sutartį/1, 705,66 Eur delspinigių pagal Kredito sutartį/2, 30 197,90 Eur  teisinių išlaidų) finansiniu reikalavimu, užtikrintu įkeitimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

60.       Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme byloje nėra, todėl klausimas dėl šių išlaidų paskirstymo nespręstinas.

61.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka AB „Šiaulių bankas“ patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, į tai, kad atskirasis skundas patenkintas iš dalies (30 proc.), iš apeliantės kreditorei AB „Šiaulių bankas“ priteistina 770 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62.       Apeliantei UAB „Hidrona“ 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo atidėtas iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl apeliantės atskirojo skundo pagrįstumo. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, taip pat į apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apeliantės atskirąjį skundą vertinant kaip patenkintą iš dalies, žyminis mokestis valstybei nepriteisiamas. 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        „Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“, juridinio asmens kodas 302466074, buveinės adresas Klaipėdos r., Kretingalė, Klaipėdos g. 1H, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinės“ kreditorės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ reikalavimas, tenkinti iš dalies.

        Iš dalies patenkinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Paltaja“ prašymą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ kreditorės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo.

        Įtraukti kreditorę akcinę bendrovę „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, buveinės adresas Šiauliai, Vilniaus g. 167, į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, sąrašą su 1 163 430,39 Eur (milijono šimto šešiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų trisdešimties eurų trisdešimt devynių centų) finansiniu reikalavimu.

        Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Paltaja“ prašymo dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ kreditorės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo likusią dalį atmesti.“

        Priteisti akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                                Artūras Driukas

Asta Radzevičienė

Vytautas Zelianka