Civilinė byla Nr. e2-15247-1167/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10138-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.8.10; 2.6.29.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,
sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,
dalyvaujant ieškovo G. K. (G. K.) atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ atstovui advokatui Robertui Balikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. (G. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab Processing“ dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BankingLab Processing“ 73 002,80 Eur sumą, 12,50 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas, kaip paskolos davėjas, ir atsakovė UAB „BankingLab Processing“ (buvęs pavadinimas – UAB „Giro sistema“), kaip paskolos gavėja, 2023 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 34 100 Eur paskolos suteikimo 180 d. terminui, t. y. iki 2023 m. liepos 1 d. Šia sutartimi buvo refinansuoti atsakovės 34 100 Eur dydžio įsipareigojimai ieškovui pagal atsakovės naudai atliktus ir negrąžintus avansinius mokėjimus. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 punkte šalys susitarė mokėti paskolos davėjui 10 proc. dydžio metines palūkanas, kurios iš viso yra 1 681,64 Eur. Ieškovo teigimu, pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nėra sumokėjusi ieškovui minėtų sumų, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti 5 152,56 Eur delspinigius (0,08 proc. per 1 pradelstą dieną už 180 dienų). Šio ieškinio teikimo dieną atsakovė pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra skolinga ieškovui bendrą 40 934,20 Eur sumą.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. šalys sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 26 854,79 Eur lėšų paskolos suteikimo 160 d. terminui, t. y. iki 2023 m. birželio 28 d. Šia sutartimi buvo refinansuoti 26 854,79 Eur dydžio atsakovės įsipareigojimai ieškovui pagal 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 punkte šalys taip pat susitarė mokėti ieškovui 10 proc. dydžio metines palūkanas, kurios iš viso yra 1 177,20 Eur. Ieškovo teigimu, pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nėra sumokėjusi ieškovui minėtų sumų, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti 4 036,61 Eur delspinigius (0,08 proc. per 1 pradelstą dieną už 180 dienų). Šio ieškinio teikimo dieną atsakovė pagal minėtą paskolos sutartį yra skolinga ieškovui bendrą 32 068,60 Eur sumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad abi sutartys pripažintinos tinkamai sudarytos, nes yra rašytinės formos ir paskolos sumos buvo tinkamai pervestos atsakovei.
4. Atsakovė UAB „BankingLab Processing“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo teismo iniciatyva konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovės 2022 m. gegužės 24 d. sudaryta paskolos sutartis (kartu su 2023 m. sausio 19 d. redakcija) ir 2023 m. sausio 2 d. sudaryta paskolos sutartis yra niekinės ir negalioja ab initio; atmesti ieškinio reikalavimus dėl 3 713,63 Eur pelno palūkanų ir 9 189,17 Eur delspinigių priteisimo. Nurodė, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, sąmoningai neatskleidė, jog jis abiejų paskolų sutarčių sudarymo momentais buvo atsakovės valdybos pirmininkas. Pirmoji paskolos sutartis 2023 m. sausio 19 d. išdėstyta nauja redakcija – paskola, suteikta pagal pirminę sutartį, tačiau padidinta 10 proc. pelno palūkanų forma. Atsakovė pažymėjo, kad komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolų sutarčių sudarymo momentais, siekė 4,90 proc. Vadinasi, ieškovas suteikė atsakovei, kaip savo paties valdomai bendrovei, paskolas gerokai brangiau, negu paskolų suteikimo momentais skolino kredito įstaigos. Be to, sutarta delspinigių norma – 0,08 procento už kiekvieną uždelstą dieną, per metus sudaro netgi 29,20 proc. Pirmiau nurodytos paskolų sutarčių sąlygos buvo nustatytos būtent ieškovo iniciatyva. Atsakovės teigimu, viena vertus, bendrovės valdybos narys a priori gali sudaryti sandorius su valdoma bendrove. Kita vertus, bendrovės valdybos narys, sudarydamas atlygintinį finansavimo sandorį su valdoma bendrove, iš kurio jis bendrovės sąskaita gauna finansinę naudą, veikia akivaizdaus interesų konflikto sąlygomis, todėl jis privalo užtikrinti jam tenkančių fiduciarinių pareigų, kurios yra orientuotos į veikimą geriausiais valdomos bendrovės interesais, įgyvendinimą. Finansavimo sandoriai, anot atsakovės, buvo sudaryti gerokai nepalankesnėmis, negu vyravo skolinimo rinkos lygmeniu, finansinėmis sąlygomis. Be to, paskolų sutartyse nustatyta ypač griežta sutartinė civilinė atsakomybė už įsipareigojimų pagal šias sutartis nevykdymą.
5. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad jos finansinė padėtis paskolų sutarčių sudarymo momentais buvo sudėtinga: atsakovės veikla 2021 metais buvo nuostolinga, patirti nuostoliai buvo 447 983 Eur, o 2022 metais nuostoliai buvo netgi 646 766 Eur. Ieškovas buvo ne tik atsakovės valdybos narys, bet ir ieškovės akcininkės vienintelis akcininkas ir vadovas, todėl ieškovas neabejotinai žinojo, kokia yra atsakovės finansinė padėtis, ir kartu aiškiai suvokė, jog atsakovė gali susidurti su sunkumais, siekdama nustatytais terminais grąžinti paskolas ir vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus pagal paskolų sutartis. Paskolų sutartyse nustatyta, kad paskolos suteikiamos atsakovės finansiniams poreikiams, apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms. Atsakovės įsipareigojimų dengimas laiku ir buvo tas finansinis poreikis, kuriam tenkinti buvo reikalingos paskolos. Atsakovės teigimu, joks rūpestingas ir lojalus bendrovės valdybos narys nesiektų pasipelnyti valdomos bendrovės sąskaita. Priešingai, veikdamas geriausiais valdomos bendrovės interesais, suteiktų paskolas kuo palankesnėmis pačiai bendrovei sąlygomis. Nors paskolų sutartys abiejų šalių valios išraiškos rezultatas, tačiau šalys buvo nelygiaverčiai paskolų teisinių santykių dalyviai – tarp paskolų sutarčių šalių egzistavo esminė nelygybė, pasireiškusi tais aspektais, kad atsakovė turėjo rimtų ekonominių sunkumų ir neatidėliotinų poreikių. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, kad ieškovas pasinaudojo sudėtinga atsakovės finansine padėtimi ir, suteikdamas atsakovei paskolas tokiomis nenaudingomis jai sąlygomis, veikė priešingai atsakovės interesams, t. y. pirmiausia siekė atsakovės sąskaita patenkinti savo asmeninius poreikius ir taip pažeidė savo, kaip atsakovės valdybos nario, fiduciarines pareigas. Todėl ieškovas neturi teisės pretenduoti į finansinę naudą, atsiradusią iš jo neteisėtų veiksmų, t. y. į pelno palūkanas ir netesybas. Atsakovė pažymėjo, kad pelno palūkanoms pagal 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį skaičiuoti buvo taikoma mažesnė, t. y. 5 procentų dydžio, palūkanų norma, todėl ieškovas neturi teisės pretenduoti į 854,79 Eur pelno palūkanas, kuriomis buvo padidinta paskola, suteikta pagal 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį. Taigi, ieškovo reikalavimai dėl 3 713,63 Eur (2 858,84 Eur + 854,79 Eur) pelno palūkanų ir 9 189,17 Eur delspinigių priteisimo, anot atsakovės, yra nepagrįsti. Ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli tiek pačių delspinigių procentine išraiška, tiek absoliučiu dydžiu (reikalaujamų delspinigių dydis yra beveik 15 procentų likusių ieškinio reikalavimų dydžio).
6. Atsakovės finansinė padėtis, 2023 m. birželio mėnesį pakeitus vadovą ir valdybos sudėtį, t. y. atšaukus ieškovą iš valdybos nario pareigų, stabilizuojasi, tačiau vis dar nėra gera. Atsakovė, jeigu reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nebūtų atmestas pirmiau įvardytais pagrindais, prašo mažinti delspinigių dydį iki 2 297,29 Eur (0,02 procento). Pripažinus paskolų sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, t. y. įpareigojus atsakovę grąžinti paskolas, egzistuotų pagrindas konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai dėl pelno palūkanų ir netesybų priteisimo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Atsakovės teigimu, ieškovas nesiverčia paskolų teikimo ir (ar) kitokia finansavimo veikla, vadinasi, jis tiek, kiek susiję su paskolų atsakovei teikimu, nėra ūkio subjektas, kaip jis suprantamas pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalį. Pirminėse paskolų sutartyse yra nurodyta, jog paskolos suteikiamos atsakovės finansiniams poreikiams, apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms, paskolų sutarčių nuostatos, apibrėžiančios šių sutarčių dalyką, patvirtina, kad paskolų paskirtis – patenkinti neatidėliotinus atsakovės poreikius. Todėl, anot atsakovės, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad paskolų sutartys, sudarytos tarp bylos šalių, nėra komercinės sutartys.
7. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame palaikė pradiniame ieškinyje nurodytus argumentus bei reikalavimus, išreiškė nesutikimą su atsiliepime dėstoma pozicija. Papildomai nurodė, kad pareikštu atsiliepimu į ieškinį atsakovė neginčija aplinkybių, kad laisva valia sudarė ginčo paskolos sutartis, bei pripažįsta, kad atsakovė gavo ieškovo paskolintas lėšas. Tačiau atsakovė nepaaiškina jokių aplinkybių, kodėl ilgą laiką delsia atsiskaityti su ieškovu, kodėl negrąžina bent pagrindinės paskolos sumos. Taip pat nepaaiškina, kodėl ilgą laiką ignoravo ieškovo mėginimus taikiai išsireikalauti paskolintų lėšų grąžinimo, nereagavo į ieškovo pranešimus dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo. Ieškovo nuomone, atsiliepime dėstoma atsakovės pozicija yra tik nesąžiningas siekis vilkinti skolos išieškojimo iš atsakovės procesą, siekiant kiek įmanoma atidėti atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškovu vykdymą. Ieškovo teigimu, ginčo paskolos sutartyse nustatytos 10 proc. dydžio palūkanos dėl išaugusios rizikos, kad atsakovė negrąžins paskolintų lėšų. Atsakovė nepagrįstai nutyli aplinkybes, jog dėl ypač prastos atsakovės finansinės būklės ir neigiamų veiklos rezultatų jokios kredito įstaigos nesutiko finansuoti atsakovės. Atsakovė pati pateikė įrodymus, kurie patvirtina jos blogą finansinę būklę 2022 m. gruodžio 31 d., t. y. prieš pat atnaujintų ginčo paskolos sutarčių sudarymą. Atsakovės pateiktame veiklos balanse matyti, jog praėjusio ataskaitinio laikotarpio metu, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d., atsakovė veiklai vykdyti turėjo vos 953 Eur piniginių lėšų ar jų ekvivalento, o per vienerius metus atsakovės mokėtina finansinių įsipareigojimų suma buvo 550 686 Eur. Atsakovės pateikti veiklos duomenys rodo, kad 2023 m. sausio mėn. atsakovės turtinė būklė negalėjo staigiai ir ženkliai pagerėti nuo 2022 m. gruodžio 31 d. fiksuoto ženklaus finansinio veiklos nuostolio bei didelių trumpalaikių finansinių įsipareigojimų. Tokie atsakovės veiklos finansiniai rezultatai rodė galimai artėjantį bendrovės nemokumą, todėl jokios kredito įstaigos nebūtų skolinę atsakovei lėšų. Ieškovas skolindamas lėšas atsakovei bei 2023 m. sausio mėn. perskolindamas lėšas ir patęsdamas paskolų grąžinimo terminus, labai rizikavo apskritai neatgauti jokių paskolintų lėšų. Nepaisant to, ieškovas veikė atsakovės naudai ir jos interesais, suprasdamas, kad atsakovė nebeturi lėšų kasdienei veiklai tęsti, atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius – ieškovas sutiko prisiimti didelę riziką ir asmeniškai padėti finansinius sunkumus išgyvenančiai atsakovei.
8. Anot ieškovo, pasikeitus atsakovės valdymo organams, atsakovės naujai paskirtų valdymo organų nariai nusprendė nebegrąžinti ieškovui asmeniškai paskolintų lėšų tikėdamiesi, kad galbūt ieškovas neturės pakankamai resursų vesti teisminių ginčų ir galbūt atsisakys dalies paskolintų lėšų. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, jog 2023 m. sausio mėn. iš kredito įstaigų galėjo pasiskolinti lėšas už 4,9 proc. metinių palūkanų. Dėl prastos atsakovės finansinės būklės ir veiklos nuostolio jokia kredito įstaiga nebūtų sutikusi paskolinti atsakovei lėšų kasdienei veiklai finansuoti. Ieškovo žiniomis, atsakovė apskritai nei 2022 m., nei vėliau 2023 m. nebuvo pasiskolinusi jokios lėšų sumos iš kredito įstaigų. Vien ši aplinkybė savaime paneigia atsakovės teiginius dėl neva nuolat egzistavusios galimybės pasiskolinti iš kredito įstaigų už mažesnes palūkanas. Jeigu atsakovė laiko, kad jos vadovas neteisėtai patvirtino 10 proc. metinių palūkanų dydį ginčo paskolos sutartyse, atsakovė turi kreiptis dėl tuometinio vadovo civilinės atsakomybės, o ne ginčyti paskolos sutartyse įtvirtinto palūkanų dydžio. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai prašo teismo savo iniciatyva (ex officio) pripažinti negaliojančiomis paskolos sutartis, kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius sandorius. Šalys susitardamos dėl 10 proc. pelno palūkanų dydžio nepažeidė viešosios tvarkos ir geros moralės, nes 10 proc. dydžio metinės palūkanos pripažintinos proporcingu ir teisingu dydžiu, atsižvelgiant į egzistavusį atsakovės poreikį gauti veiklos finansavimą bei buvusią ypač prastą finansinę būklę. Be to, atsakovė deklaratyviai teigia, kad neva ginčo paskolos sutarčių sąlygos yra neteisėtos, nes viršija 5,1 proc. palūkanų dydžiu tuometines vidutines kredito įstaigų paskolų palūkanas, tačiau atsakovė ignoruoja aplinkybes, kad ji objektyviai negalėjo pasiskolinti iš kredito įstaigų dėl prastos finansinės būklės. Atsakovė nėra vartotoja, kuri negali apsiginti savo interesų ar kuri negali turėti žinių, ką reiškia nustatomas ginčo paskolos sutartyse palūkanų dydis. Atsakovė, būdama profesionali verslininkė, savo laisva valia sutiko su nustatytu palūkanų dydžiu, puikiai suprasdama, kad niekur kitur žemesne palūkanų norma negalės pasiskolinti.
9. Atsakovė taip pat niekaip nepaaiškina ir neįrodinėja MAPKSVPĮ taikymo apimties, tačiau prašo vertinti, kad MAPKSVPĮ taikomas tik tuo atveju, jeigu asmenų sudaryta atlygintinė sutartis susijusi su šių asmenų tiesiogine komercine veikla, tuo tarpu visos kitos sutartys turėtų būti laikomos „ne komercinėmis“ sutartimis MAPKSVPĮ taikymo atžvilgiu. Tačiau atsakovė nepateikia jokio teisinio pagrindimo tokiam MAPKSVPĮ taikymo aiškinimui, todėl atsakovės teiginiai laikytini neįrodytais. Jeigu visgi teismas spręstų, kad MAPKSVPĮ pagrindu negali būti taikomas 12,50 proc. dydžio procesinių palūkanų dydis, tuomet, anot ieškovo, atsakovės atžvilgiu taikytinas ginčo paskolos sutarčių 3.4 punkte nuostatose įtvirtintas 10 proc. dydžio metinių palūkanų dydis kaip procesinių palūkanų dydis. Ieškovas pažymėjo, kad net ir civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė naudojasi ieškovo paskolintomis lėšomis bei ieškovui nesumokėtų pelno palūkanų lėšomis ir už tokį lėšų naudojimą atsakovė ginčo paskolos sutartimis sutiko (ir įsipareigojo) mokėti 10 proc. dydžio palūkanas. Atitinkamai, atsakovei negali būti švelninama neteisėto naudojimosi ieškovo lėšomis kaina, sumažinant procesinių palūkanų dydį vos iki 6 proc.
10. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaike atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis nebuvo nei kritinė, nei tiek bloga, kad egzistuotų pagrindas pripažinti, jog ieškovas, skolindamas atsakovei lėšas, prisiėmė didelę riziką. Priešingai, ieškovas, skolindamas atsakovei lėšas, rizikavo ne daugiau, negu būtų skolinęs bet kokiam kitam verslo subjektui, o ir pati rizika ne tik buvo priimtina ieškovui, bet ir skatino jį skolinti lėšas atsakovei ir kartu pelnytis jos sąskaita. Paskolos, suteiktos pagal 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, grąžinimo terminas buvo pratęstas du kartus 280 dienų, pats pratęsimo laikotarpis yra daugiau negu du kartus ilgesnis už pirminį paskolos grąžinimo terminą. Atsakovės teigimu, tuo atveju, jeigu būtų egzistavusi didelė paskolintų lėšų neatgavimo rizika, ieškovas nebūtų sutikęs tokiam ilgam laiko tarpui pratęsti paskolos grąžinimo termino, todėl paties ieškovo veiksmai rodo, kad rizika, susijusi su paskolų atsakovei suteikimu, jam buvo priimtina. Ieškovas yra patyręs verslininkas, turintis ilgesnę nei 20 metų investavimo patirtį ir todėl neabejotinai žinantis, kaip geriausiai investuoti turimą kapitalą. Ieškovas neįrodinėja, kad jis turėjo alternatyvių investavimo sprendimų ir (ar) kad jis galėjo gauti didesnę investicinę grąžą už tas lėšas, kurios buvo paskolintos atsakovei. Tai rodo, kad ieškovui buvo priimtina skolinimo atsakovei rizika, o pats skolinimas susijusiam asmeniui – atsakovei – buvo panaudota kaip priemonė pasipelnyti.
11. Atsakovė nurodė, kad pasikeitus atsakovės akcininkų struktūrai, po kurio laiko paaiškėjo, kad buvęs atsakovės vadovas A. D. (o kartu ir ieškovas, kaip buvęs atsakovės vadovas) veikė priešingai atsakovės interesams, todėl buvo priimtas sprendimas atšaukti šį asmenį iš vadovo pareigų. Atsakovei atlikus finansinių dokumentų vertinimą ir nustačius akivaizdų piktnaudžiavimą, pateikti du ieškiniai dėl žalos, padarytos atsakovei, atlyginimo, kuri kildintina tiek iš ieškovo, kaip buvusio atsakovės vadovo, neteisėtų veiksmų, tiek iš pirmiau įvardyto buvusio vadovo neteisėtų veiksmų, taip pat ir iš tariamų susitarimų su UAB „Gekota“ ir užsienio bendrove „Sofitis GmbH“ (ieškovas yra šios užsienio bendrovės akcininkas ir vadovas). Anot atsakovės, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas linkęs atsakovės sąskaita tenkinti asmeninius interesus, o paskolų sutartys su neproporcingo dydžio palūkanomis bei delspinigiais buvo tik dar vienas būdas pelnytis atsakovės sąskaita ir bloginti jos finansinę padėtį asmeninių interesų tenkinimo forma. Atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad ji 2022–2023 metais nesiskolino lėšų iš kredito įstaigų, bet tai nereiškia, kad atsakovė neturėjo tokios galimybės, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė neturėjo galimybių pasiskolinti pigiau, negu finansavo ieškovas. Atsakovė nurodė, kad UAB „AutoKYC“, kuri kartu su atsakove ir dar keliomis įmonėmis patenka į „BankingLab“ įmonių grupės sudėtį, veikla generavo didelį pelną, kuris, be kita ko, neatlygintinų paskolų forma galėjo būti panaudotas kitų įmonės grupių, įskaitant atsakovę, poreikiams tenkinti. Vis dėlto atsakovė, vadovaujama buvusio vadovo A. D., netgi nesikreipė į UAB „AutoKYC“ dėl tokios finansavimo galimybės.
12. Atsakovė taip pat neneigia tos aplinkybės, kad ginčo palūkanos formaliai yra šalių susitarimų rezultatas, tačiau ieškovas abiejų paskolų sutarčių sudarymo ir atnaujinimo momentais buvo atsakovės valdybos pirmininkas, todėl jis atitinkamai buvo fiduciarinių pareigų, įpareigojančių veikti geriausiais bendrovės interesais, subjektas. Atsakovės teigimu, ieškovas privalėjo informuoti kitus atsakovės valdybos narius apie sudaromus sandorius, įskaitant ir jų sąlygas, taip pat užtikrinti, kad sudarant paskolų sutartis prioritetas pirmiausia būtų teikiamas atsakovės interesams. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tokios pačios pelno palūkanos yra įtvirtintos ir paskolų sutartyse, sudarytose tarp ieškovo ir kitų įmonių, sudarančių „BankingLab“ įmonių grupę, kuriose ieškovas užėmė vadovaujamas pareigas. Vadinasi, pelno palūkanos sutartyse, sudarytose tarp bylos šalių, buvo nustatytos būtent ieškovo valia ir iniciatyva. Ta aplinkybė, kad buvęs vadovas, veikdamas atsakovės vardu, besąlygiškai, t. y. be kita ko, net neieškojęs alternatyvių lėšų pritraukimo šaltinių, sutiko su ieškovo primesta valia, taip sąmoningai atsakovės vardu sudarė sandorius, prieštaraujančius pačios atsakovės interesams, sudaro pagrindą konstatuoti, kad patys susitarimai neatspindi tikrosios atsakovės valios.
13. Atsakovės teigimu, tarp paskolų sutarčių šalių egzistavo esminė nelygybė, pasireiškusi tais aspektais, kad atsakovė dėl netinkamo valdymo buvo dirbtinai skatinama skolintis nepalankiomis sąlygomis iš ieškovo. Ieškovas pasinaudojo savo padėtimi (užėmė vadovaujančias pareigas, buvo valdymo organo, prižiūrinčio atsakovės vadovą, pirmininkas) ir, buvusiam atsakovės vadovui sąmoningai sudarius sąlygas taip veikti, siekia realizuoti savo ketinimą pasipelnyti atsakovės sąskaita. Pirmiau nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovas, sudarydamas paskolų sutartis tokiomis sąlygomis, kokiomis jos buvo sudarytos, pažeidė savo, kaip valdybos nario, fiduciarines pareigas ir buvo nesąžiningas sutartinių teisinių santykių dalyvis. Todėl neturi teisės pretenduoti į finansinę naudą, atsiradusią iš jo neteisėtų veiksmų, t. y. į pelno palūkanas ir netesybas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė MAPKSVPĮ taikymo sąlygų. Be to, paskolų sutarčių 3.4 punktai reglamentuoja išimtinai pelno palūkanų dydį. Procesinės palūkanos savo paskirtimi prilyginamos kompensuojamosioms palūkanoms, o kompensuojamosios palūkanos atlieka visiškai kitą funkciją negu pelno palūkanos. Todėl, šalims atskirai nesusitarus, kad pelno palūkanų norma taikoma ir kompensuojamosioms (įskaitant procesines) palūkanoms apskaičiuoti, paskolų sutarčių 3.4 punktų nuostatos negali būti taikomos procesinėms palūkanoms apskaičiuoti.
14. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
15. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Bylos faktinės aplinkybės
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas (ieškovas) suteikė paskolos gavėjai (atsakovei) 26 000 Eur dydžio paskolą 120 dienų laikotarpiui (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2022 m. rugsėjo 21 d. šalys sudarė Paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. sausio 19 d. (240 dienų).
17. Tarp ieškovo ir atsakovės 2023 m. sausio 2 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 34 100 Eur dydžio paskolą 180 dienų terminui (iki 2023 m. liepos 1 d.) užskaitant pinigus iš negrąžintų 34 100 Eur avansinių mokėjimų (2022 m. vasario 3 d. 15 600 Eur sumai, 2022 vasario 7 d. – 2 500 Eur sumai ir 2022 m. kovo 10 d. – 16 100 Eur sumai). Paskola suteikta atsakovės finansiniams poreikiams, apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms (Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 2.1, 2.2, 3.1 punktai).
18. Šalys 2023 m. sausio 19 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 26 854,79 Eur paskolą iki 2023 m. birželio 28 d., užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir jos pratęsimą, ir priskaičiuotas palūkanas 854,79 Eur sumai. Paskola suteikta atsakovės finansiniams poreikiams, apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms (Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)1, 2.1, 2.2, 3.1 punktai).
Dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ex officio (pagal pareigas)
19. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė teismo savo iniciatyva konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovės 2022 m. gegužės 24 d. sudaryta paskolos sutartis (kartu su 2023 m. sausio 19 d. redakcija) ir 2023 m. sausio 2 d. sudaryta paskolos sutartis yra niekinės ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento) kaip prieštaraujančios gerai moralei.
20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ex officio (pagal pareigas) teismas niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes taiko tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu yra akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas nulemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 36 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022, 42 punktas).
21. Vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje konstatavo, kad, nesant atsakovės pareikšto priešieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas šioje byloje (savo iniciatyva) nenagrinės sandorių negaliojimo klausimo, nes sandoris (-iai) nėra akivaizdžiai niekinis (-iai), t. y. atitinkamų atsakovės išdėstytų argumentų įvertinimas reikalauja atskiros analizės, ir taip sudarė atsakovei galimybę byloje pareikšti priešieškinį.
22. Atsakovė tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu ir toliau palaikė savo procesinį prašymą teismui savo iniciatyva pripažinti sandorius niekiniais, tačiau priešieškinio, kuriame būtų pareiškusi tokį savarankišką reikalavimą, taip ir nepateikė.
23. Dėl išdėstytų priežasčių, nesant atsakovės pareikšto priešieškinio, teismas nevertina atitinkamų atsakovės argumentų dėl galimo sandorių negaliojimo. Šiame kontekste teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, ginčo pobūdis nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, todėl pagrindo teismui šioje byloje veikti aktyviai nenustatyta.
Dėl skolos priteisimo
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
25. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
26. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 34 100 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 26 854,79 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso – 60 954,79 Eur. Ieškovo į bylą pateikti mokėjimo nurodymai (el. b. 1 t., b. l. 6–8, 15) patvirtina, kad ieškovas minėtas paskolų sumas pervedė atsakovei. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, jog ginčo paskolas sutartis sudarė ir paskolos sumas gavo. Taigi, tarp šalių nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytas paskolos sutartis. Atsakovė duomenų, kad būtų įvykdžiusi prievolę ir grąžinusi ieškovui paskolas, į bylą nepateikė, taip pat neginčijo suteiktų paskolų dydžio.
27. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino ieškovui suteiktų paskolų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti paskolas, ieškovui iš atsakovės priteistina 34 100 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 26 854,79 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso – 60 954,79 Eur.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo
28. Ginčo paskolų sutarčių 3.4 punktuose atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 10 proc. metinių palūkanų. Ieškovas, remdamasis šia paskolų sutarčių nuostata, prašo priteisti iš atsakovės 1 681,64 Eur metinių palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 177,20 Eur metinių palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso – 2 858,84 Eur metinių palūkanų. Taigi, šalys ginčo paskolų sutartyse sutarė dėl konkretaus pelno (mokėjimo) palūkanų dydžio.
29. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 straipsniuose ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 11 punktas).
30. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo. Savo prašymą atsakovė iš esmės grindė tuo, kad šalys buvo nelygiaverčiai paskolų teisinių santykių dalyviai – tarp paskolų sutarčių šalių egzistavo esminė nelygybė, pasireiškusi tais aspektais, kad atsakovė turėjo rimtų ekonominių sunkumų ir neatidėliotinų poreikių, o ieškovas pasinaudojo sudėtinga atsakovės finansine padėtimi ir, suteikdamas atsakovei paskolas tokiomis nenaudingomis jai sąlygomis, veikė priešingai atsakovės interesams, t. y. pirmiausia siekė atsakovės sąskaita patenkinti savo asmeninius poreikius ir taip pažeidė savo, kaip atsakovės valdybos nario, fiduciarines pareigas. Be to, atsakovė procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti, jog paskolų sutartys prieštarauja gerai moralei, vadinasi, yra niekinės ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pelno (mokėjimo) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
32. Vienas iš atsakovės argumentų, kurio pagrindu atsakovė prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo – esminė šalių nelygybė. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos minėto straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CP 6.228 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė (CK 6.228 straipsnio 3 dalis).
33. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo suformulavusi jokio prašymo pagal CK 6.228 straipsnį pakeisti paskolos sutarčių sąlygas, susijusias su pelno palūkanų dydžiu, tačiau apskritai prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, be kita ko, motyvuodama tuo, kad sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys nuo sudarymo momento. Teismas šiame sprendime jau pasisakė, kad teisinio pagrindo teismui šioje byloje ex officio (pagal pareigas) vertinti atsakovo nurodomas aplinkybes, susijusias su galimu sandorių negaliojimu, nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindo teismui šioje byloje veikti aktyviai.
35. Taigi, atsakovei šioje byloje, viena vertus, teigiant, kad paskolos sutarčių sudarymo metu atsakovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau, kita vertus, laikantis pozicijos, jog atsakovės finansinė padėtis aptariamais laikotarpiais nebuvo tokia bloga, o ir pačios paskolos nebuvo tokios didelės, kad atsakovė nebūtų galėjusi pasiskolinti lėšų bent jau už tokias palūkanas, kurios atitiko komercinių bankų vidutinę normą, t. y. nurodant teismui prieštaringus argumentus dėl šalių esminės nelygybės; atsakovei byloje nepareiškus jokio reikalavimo dėl paskolos sutarčių sąlygų, susijusių su palūkanų dydžiu, pakeitimo, o prašant ieškinio reikalavimus dėl palūkanų priteisimo apskritai atmesti, nesant nuginčytų nei pačių sandorių, nei pakeistų atskirų sandorių sąlygų, teismas konstatuoja, kad atsakovės pozicija byloje dėl pelno palūkanų (ne) priteisimo yra teisiškai nepagrįsta ir nesudaranti pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.
36. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovo reikalavimas tenkinamas ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 681,64 Eur metinių (pelno) palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 177,20 Eur metinių (pelno) palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso – 2 858,84 Eur palūkanų.
Dėl delspinigių priteisimo
37. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
38. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas).
39. Nagrinėjamos bylos atveju šalys ginčo paskolos sutarčių 3.7 punkte sutarė, kad atsakovei vėluojant atlikti bet kokį pagal paskolos sutartis ieškovui mokėtiną mokėjimą, atsakovė moka ieškovui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pareikštu ieškiniu atsakovas prašo priteisti iš atsakovės 5 152,56 Eur dydžio delspinigių pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 036,61 Eur delspinigių pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuotų už pradelstas atsiskaityti 180 dienų taikant 0,08 proc. dydžio delspinigių normą.
40. Atsakovė nesutinka su tokiu delspinigių dydžiu ir prašo šį dydį sumažinti iki 0,02 proc.
41. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Taigi, pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
42. Teismų praktikoje yra išaiškina, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).
43. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Be to, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę, tačiau ne pareigą, sumažinti pagal sutartis atsiradusias netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
44. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).
45. Savo prašymą sumažinti delspinigių dydį atsakovė iš esmės motyvuoja tuo, kad ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli tiek pačių delspinigių procentine išraiška (delspinigių norma per metus sudaro 29,20 proc.), tiek absoliučiu dydžiu (reikalaujamų delspinigių dydis yra beveik 15 procentų likusių ieškinio reikalavimų dydžio). Anot atsakovės, šalys buvo nelygiaverčiai paskolų teisinių santykių dalyviai ir ieškovas pasinaudojo savo, kaip stipresniosios šalies, padėtimi, savo iniciatyva nustatydamas neprotingai dideles netesybas. Ieškovas dar paskolų sutarčių sudarymo metu suvokė, kad atsakovė gali susidurti su sunkumais, siekdama nustatytais terminais grąžinti paskolas ir vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus pagal paskolų sutartis, ir atitinkamai įgyti pareigą mokėti ieškovo iniciatyva nustatytus delspinigius.
46. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, be kita ko, pačių delspinigių procentine išraiška, teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo priteisiami ir didesnio dydžio, nei prašoma šioje byloje, t. y. 0,1 proc., 0,5 proc. dydžio, delspinigiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
47. Antra, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad paskolų sutartyse įtvirtintos nuostatos dėl delspinigių dydžio yra suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai, šalys, laisva valia pasirašydamos paskolos sutartis, žinojo sutartyse nustatytą delspinigių dydį, todėl galėjo numatyti ir sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Atsakovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, sudarydama ginčo paskolos sutartis, turėjo ir, teismo vertinimu, galėjo įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas paskolos sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad susidūrusi su finansinėmis problemoms ir (ar) pasikeitus atsakovės akcininkų struktūrai, bandė susiekti su ieškovu ir taikiai susitarti dėl kitokio delspinigių dydžio ar atsiskaitymo tvarkos. Priešingai, nors atsakovė byloje neginčijo paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų gavimo fakto, tačiau sutartyse nustatytu terminu paskolų sumų ieškovui negrąžino, to nepadarė ir šio teisminio proceso metu, tuo pačiu nenurodydama jokių savo sutartinių prievolių nevykdymą pateisinančių priežasčių. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovė, kurios santykiai su ieškovu yra tapę itin konfliktiniai, ką atspindi ne viena tarp šalių nagrinėjama civilinė byla, iš principo atsisako grąžinti ieškovui gautų paskolų sumas ir tokiu savo elgesiu lemia pareigos mokėti delspinigius atsiradimą. Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovė laisva valia pasirašė paskolos sutartis (sutartys nėra nuginčytos), kuriose buvo nurodyti delspinigių dydžiai, ir tuo metu paskolos sutartyse nustatytas delspinigių dydis atsakovei tiko. Tuo tarpu vėlesnis atsakovės elgesys, atsisakant sutartyse nustatytais terminais grąžinti ieškovui paskolos sumas, tiesiogiai lėmė pareigos mokėti delspinigius atsiradimą ir jos apimtį.
48. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė netesybų mažinimo pagrindų, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas – ieškovo naudai iš atsakovės priteistini 5 152,56 Eur dydžio delspinigiai pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 036,61 Eur delspinigiai pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuoti už pradelstas atsiskaityti 180 dienų taikant 0,08 proc. dydžio delspinigių normą, iš viso – 9 189,17 Eur delspinigių.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
49. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 12,50 procentų metinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
50. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašomu priteisti metinių procesinių palūkanų dydžiu bei savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad ieškovas nesiverčia paskolų teikimo ir (ar) kitokia finansavimo veikla, todėl jis nėra ūkio subjektas, kaip jis suprantamas pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalį.
51. MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalyje komercinė sutartis aiškinama kaip – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalis).
52. Vertinant, ar šiuo atveju gali būti taikomas MAPKSVPĮ, svarbios yra tos aplinkybės, jog ieškovas yra fizinis asmuo, kuris, kaip teigė jo atstovas teismo posėdžio metu, atsakovei lėšas skolino iš savo asmeninių ir šeimos lėšų. Taigi, nagrinėjamu atveju MAPKSVPĮ negali būti taikomas, kadangi nėra vieno iš taikymo elemento – ieškovas nėra ūkio subjektas, kuris verstųsi ūkine komercine ar profesine skolinimo veikla.
53. Ieškovas dublike nurodė, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, jog negali būti taikomas 12,5 proc. dydžio procesinių palūkanų dydis, atsakovės atžvilgiu prašo taikyti ginčo paskolos sutarčių 3.4 punkte įtvirtintą 10 proc. dydžio metinių palūkanų dydį.
54. Atsakovė nesutiko su tokiu ieškovo prašymu, kadangi, atsakovės teigimu, paskolų sutarčių 3.4 punktai reglamentuoja išimtinai pelno palūkanų dydį. Procesinės palūkanos savo paskirtimi prilyginamos kompensuojamosioms palūkanoms, o kompensuojamosios palūkanos atlieka visiškai kitą funkciją negu pelno palūkanos. Todėl, šalims atskirai nesusitarus, kad pelno palūkanų norma taikoma ir kompensuojamosioms (įskaitant procesines) palūkanoms apskaičiuoti, paskolų sutarčių 3.4 punktų nuostatos negali būti taikomos procesinėms palūkanoms apskaičiuoti. Teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija.
55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 20 punktas).
56. Kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos, pelno palūkanų ir procesinių palūkanų paskirtys yra skirtingos. Šalys ginčo paskolų sutartyse aiškiai susitarė, kad 10 proc. dydžio metinės palūkanos yra pelno palūkanos, t. y. yra užmokestis už pinigų skolinimą ir atlieka mokėjimo funkciją, todėl jos negali būti taikomos siekiant kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius ieškovo nuostolius.
57. Šiuo atveju nenustačius pagrindų taikyti MAPKSVPĮ nuostatų bei šalims paskolų sutartyse nesusitarus dėl kitokio procesinių palūkanų dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistinos procesinės palūkanos, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesinių palūkanų norma.
58. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 12,50 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkinamas. Ieškovui iš atsakovės priteistina 6 procentų metinių palūkanų už priteistą 73 002,80 Eur (60 954,79 Eur + 2 858,84 Eur + 9 189,17 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
59. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Nors teismas netenkino ieškovo procesinio prašymo dėl 12,50 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės (ir priteisė mažesnio dydžio metines procesines palūkanas), tačiau materialūs ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl teismas laiko, kad ieškinys yra patenkintas 100 proc., ir atitinkamai tarp šalių paskirsto jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
61. Ieškovas sumokėjo 1 320 Eur žyminio mokesčio, kuris, ieškinį tenkinus visiškai, priteisiamas ieškovui iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti iš atsakovės ir kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai nesprendžia.
62. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui G. K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“, juridinio asmens kodas 125277796, 60 954,79 Eur (šešiasdešimt tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 79 ct) skolos, 2 858,84 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 84 ct) palūkanų, 9 189,17 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus, 17 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (73 002,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Adomaitytė