Civilinė byla Nr. e2-321-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00075-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. B. ir L. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir S. K. ieškinį atsakovams A. B. ir L. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sutarčių nutraukimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Metro architektūra“ ir ,,Swedbank“, akcinė bendrovė,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. K. ir S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir L. B. 206 702,42 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 907,50 Eur ekspertizės išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. nutraukti su atsakovu A. B. sudarytą rangos sutartį bei su atsakovu L. B. sudarytą paslaugų teikimo sutartį;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu A. B. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl ieškovams priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos pagal ieškovų užsakymu parengtą rekonstrukcijos projektą, o su atsakovu L. B. 2019 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria jis įsipareigojo teikti rekonstrukcijos darbų priežiūros ir kitas su rekonstrukcijos darbais susijusias paslaugas. Atsakovas A. B. darbus įsipareigojo atlikti kokybiškai ir tinkamai, tačiau įpusėjus antro namo aukšto rekonstrukcijai ieškovams kilo abejonių dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovų užsakymu UAB ,,Statybos tyrimų institutas“ atliko tyrimą ir 2021 m. vasario 11 d. tyrimo akte nurodė, kad rekonstrukcijos darbai atlikti netinkamai – neįrengtos vedinimo angos, hidroizoliacija, antro aukšto sienos nėra armuotos, stogo konstrukcija neatitinka reikalavimų. Be to, buvo atliktas anstato sandarumo nustatymo testas. Pagal 2021 m. vasario 1 d. pastato sandarumo nustatymo protokolą antstatas atitinka F klasę. Ieškovai nurodė, kad atsakovai atsisakė pašalinti darbų trūkumus, o pagal UAB ,,Imstata“ 2021 m. rugsėjo 1 d. sąmatą darbų trūkumų šalinimas kainuos 206 702,42 Eur, kuriuos ieškovai ir prašo priteisti iš atsakovų. Be to, dėl netinkamai atliktų darbų ir baimės, kad gali netekti vienintelio šeimos būsto, ieškovai nuolat patiria nerimą bei stresą, todėl prašo iš atsakovų priteisti 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
3. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, bei padaryti įrašą registre, draudžiantį atsakovams perleisti nuosavybės teises.
4. Šį prašymą grindžia tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai vengia šalinti darbų trūkumus, turi ketinimų perleisti jiems priklausantį turtą ir taip apsunkti jiems galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškinys pareikštas siekiant apginti daugiavaikės šeimos interesus, siekiant užtikrinti mažamečių vaikų teisę į saugią gyvenamąją aplinką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovų R. K. ir S. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino visiškai: (1) areštavo atsakovams A. B. ir L. B. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 225 609,92 Eur; (2) padarė įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovams perleisti nuosavybės teises.
6. Teismas sprendė, kad pateiktas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovai, gindami savo teises, jame išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, kartu su ieškiniu pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus.
7. Spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui kaip kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas pažymėjo, kad ją ieškovai siejo su pareikšto reikalavimo dydžiu, teigdami, kad ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė.
8. Sutikdamas su ieškovais teismas padarė išvadą, kad atsakovams, fiziniams asmenims, ieškinio suma (225 609,92 Eur) tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovams galimai palankus sprendimas, galėtų būti didelė finansinė našta. Nėra žinoma, ar atsakovai turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, transporto priemonių ar piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar bankuose, nėra ir duomenų apie atsakovų šiuo metu vykdomą ir planuojamą vykdyti veiklą, kurią vykdant atsakovų finansinę padėtį būtų galima laikyti gera, atitinkamai, ieškinio sumą – nedidele. Todėl teismas ieškinio sumos dydį įvertino kaip ypatingai reikšmingą kriterijų, patvirtinantį grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei sprendė, kad vien to pakanka tokiai grėsmei konstatuoti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
9. Atsakovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovai nėra ir negali būti laikomi solidariais atsakovais, kadangi jokia bendra sutartis nebuvos sudaryta, atitinkamai, būtų galima nebent jų dalinė atsakomybė. Namui 2020 m. balandžio 28 d. išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, todėl argumentai, kad jis netinkamas gyventi, yra nepagrįsti. Rangos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, rekonstrukcija buvo vykdoma ūkio būdu, skirtingų asmenų, todėl atsakovas A. B. negali būti laikomas rangovu.
9.2. Atsakovo finansinė būklė yra gera, jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 17 nekilnojamo turto objektų, kurių bendra vertė yra 264 475 Eur. Todėl teismo išvada, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti faktinės situacijos.
9.3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant sumažinti turimo turto masę. Aplinkybes, kad konkrečiu atveju gali kilti grėsmė būsimo nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo – šiuo atveju ieškovai, kurie nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovas vengia ar ateityje vengs įvykdyti galimai ieškovų naudai priimtą sprendimą.
9.4. Skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, neturint jokių duomenų apie atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, finansinę ir (ar) ekonominę padėtį, yra visiškai nepagrįsta ir neproporcinga. Teismas privalėjo įvertinti byloje esančių įrodymų visumą, tačiau to nepadarė, priešingai, atsakovų atžvilgiu pritaikė maksimalias laikinąsias apsaugos priemones, solidariai areštuojant visą atsakovams bendrai priklausantį turtą. Teismas pažeidė ne tik laikinųjų apsaugos priemonių esmę, bet ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principus.
10. Atsakovas L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, priimti rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, ieškovai nepagrįstai prašo taikyti atsakovų solidarią atsakomybę, nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius ir nepagrindė jų dydžio. Ieškovai nepateikė įrodymų apie paslaugų teikimo sutarties vykdymą.
10.2. Ieškovai neįrodė atsakovų nesąžiningumo, ketinimų paslėpti turtą, jį perleisti ar įkeisti arba kitaip apsunkinti. Atsakovas niekada nesakė ir negalėjo sakyti ieškovams, kad jei ieškovai kreipsis į teismą, jis perleis turtą giminaičiams. Atsakovas paskutinius 7 metus savo nekilnojamojo turto niekam nebuvo ir nėra perleidęs, įkeitęs ar paslėpęs bei neketina to daryti. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu ir yra sąžiningas – tą patvirtina teikiami Nekilnojamojo turto registro ir kadastro išrašai.
10.3. Atsakovui L. B. priklauso nekilnojamas turtas, kurio rinkos vertė 122 140 Eur, dvi transporto priemonės, kurių vidutinė rinkos vertė yra 12 000 Eur, jis gauna stabilias pajamas, kurios per metus siekia 45 000 Eur, neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo, kaip fizinio asmens, turtinė padėtis yra gera ir ieškinio suma jam nėra didelė.
10.4. Teismas ignoravo proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, neįvertindamas visiškai to, kad atsakovai taip pat yra fiziniai asmenys, turintys šeimas, vaikų, žmogiškų poreikių, bei taikė laikinąsias apsaugos priemones absoliučia apimtimi nenumatydamas jokios minimalios sumos kasdienių poreikių tenkinimui, nenurodydamas net ir to, kad, nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams.
11. Ieškovai R. K. ir S. K. atsiliepime prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti, priimti naujus įrodymus. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
11.1. Žala atsirado dėl atsakovų bendrai atliktų neteistų veiksmų, todėl jie atsakingi solidariai. Ieškovų pasirinktas namo rekonstrukcijos būdas nepanaikina atsakovų atsakomybės, o jų argumentai, kad nei rangos, nei paslaugų teikimo santykiai nėra susiklostę, yra melagingi ir neatitinkantys faktinės situacijos. Rangovu laikomas ir asmuo, kuris darbus atlieka ūkio būdu.
11.2. Atsakovai ir po atliktos statinio ekspertizės nepripažino savo kaltės, be to, yra nurodę, kad tuo atveju, jei ieškovai kreipsis į teismą, jie visą turtą perrašys artimiesiems. Tai, kad atsakovai gali imtis priemonių teismo sprendimo vykdymui išvengti, patvirtinta ir atskirųjų skundų pateikimas.
11.3. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, tuomet vienintelis keturių ieškovų nepilnamečių vaikų gyvenamasis būstas nebus tinkamai sutvarkytas ir bus nesaugus gyventi.
11.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovams nesuteikia nepagrįsto pranašumo ir nevaržo jų teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Jei atsakovai teigia, kad su turimu turtu nieko nedarė ir nesiruošia daryti, tai laikini apribojimai disponuojant turtu jokių jų teisių nesuvaržys.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
12. Apeliantas A. B. su atskiruoju skundu pateikė nauju rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus apie jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamo turto objektus ir 2022 m. sausio 31 d. antstolio I. Gaidelio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Apeliantas L. B. su atskiruoju skundu taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenis apie turtą, UAB ,,Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje, transporto priemonių registracijos liudijimus, išrašus iš elektroninių skelbimų portalų, 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją. Ieškovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis iš apelianto A. B. socialinių tinklų, 2020 m. spalio 2 d. susitarimą su apeliantu A. B. ir elektroninį šalių susirašinėjimą.
13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. kovo 24 d. gauti apelianto A. B., o 2022 m. kovo 25 d. – ir apelianto L. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose apeliantai išdėstė savo nesutikimo su ieškovų atsiliepime į jų atskiruosius skundus nurodytus argumentus. Apeliantas A. B. taip pat nurodė prašantis nepriimti ieškovų su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. B. neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė kilo tik teikiant atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas jo pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
16. Apeliantas L. B. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo bei nurodė aplinkybes, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apelianto teigimu, jo teikiami įrodymai paneigia niekuo nepagrįstą teismo išvadą, kad pareikšto ieškinio suma jam yra didelė ir kad ši aplinkybė yra pakankama sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Viena vertus, nors apelianto pateikti įrodymai, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, galėtų būti susiję su nagrinėjamu procesiniu klausimu, kita vertus, byloje pakanka kitų duomenų šiam klausimui tinkamai išspręsti ir skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įvertinti, juo labiau kad priėmus naujus įrodymus bylos nagrinėjimas, atitinkamai, ir paties klausimo išsprendimas neabejotinai užsitęstų. Todėl apelianto L. B. pateikti nauji įrodymai nepriimami.
17. Pasisakant dėl ieškovų pateiktų įrodymų, kuriais jie įrodinėja ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių, susijusių su apeliantų atsakomybės rūšimi, jų prisiimtų įsipareigojimų apimtimi, priėmimo, visų pirma pažymėtina tai, kad jokių objektyvių kliūčių šiuos įrodymus teikti prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijoje nebuvo. Kaip matyt iš šių duomenų sukūrimo ir (arba) parengimo datų, ieškovai jais disponavo dar iki kreipimosi į teismą. Be to, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ieškinio faktinį pagrindą sudarančių įrodymų tyrimas bei vertinimas nėra atliekamas, todėl ieškovų pateikti įrodymai nepriimami ir dėl jų ryšio su nagrinėjamu procesiniu klausimu nebuvimo (CPK 180 straipsnis).
18. Netenkinamas ir apeliantų prašymas dėl jų rašytinių paaiškinimų priėmimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nė viena CPK norma negali būti aiškinamai atsietai nuo visos procesinių normų sistemos. CPK 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiųjų apeliaciniame procese taikomų normų, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus draudimus bei ribojimus (CPK 338 straipsnis).
19. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu (šiuo konkrečiu atveju – su nutartimi) argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantai pateikė atsikirtimus į ieškovų atsiliepime į jų atskiruosius skundus nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors, kaip minėta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantai, atsikirsdami į atsiliepimo į jų atskiruosius skundus argumentus, iš esmės siekia juos papildyti naujomis aplinkybėmis, taigi ir rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
21. Apeliantai, nesutikdami su skundžiama 2022 m. sausio 26 d. nutartimi, kuria jų turto ir turtinių teisių atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tvirtina, kad ieškovų ieškinys, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra net preliminariai pagrįstas, todėl vien dėl šios priežasties ieškovų prašymas neturėjo būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka.
22. CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė siekdami užtikrinti ieškinio, kuriuo jie prašo priteisti iš apeliantų 206 702,42 Eur turtinės ir 18 000 Eur neturtinės žalos bei 907,50 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimą, įvykdymą. Ieškiniu siekiama įrodyti, kad apeliantas A. B. netinkamai vykdė rangovo, o apeliantas L. B. – darbų prižiūrėtojo pareigas, dėl ko ieškovų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti netinkamai. Ieškinyje taip pat teigiama, kad apeliantų neteisėti veiksmai lėmė ne tik 206 702,42 Eur turtinės žalos, susijusios su trūkumų šalinimu, bet ir 18 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl nuolatinio streso bei nežinomybės dėl vienintelio šeimos būsto, atsiradimą. Taigi, ieškovai yra aiškiai išdėstę tiek ieškinio pagrindą, tiek jo dalyką. Nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ieškovai prie savo ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus – rekonstrukcijos darbų sąmatą, paslaugų teikimo sutartį, atliktų darbų sąmatą, statinio tyrimo aktą, pastato sandarumo nustatymo protokolą, elektroninį šalių susirašinėjimą ir kt. Taip pat ieškinyje nurodytas ir pareikšto reikalavimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 250 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.647 straipsnio 2 dalis ir kt.
24. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl duomenų šioje procesinėje stadijoje pakankamumo preliminariai spręsti apie ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Apeliantų atskirųjų skundų argumentai, susiję su jų atsakomybės rūšimi, šalis siejusių teisinių santykių kvalifikacija, atliktų darbų apimtimi ir kokybe, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kitaip tariant, tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus bei teisiškai įvertinus kiekvienos iš šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus galės būti padarytos atitinkamos išvados tiek dėl į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tiek ir dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti. Priešingai nei teigiama atskiruosiuose skunduose, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra ir negali būti atliekamas įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinys, tyrimas ir vertinimas, ar, juo labiau, teisinė ginčo kvalifikacija.
25. Kadangi ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tokia būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir proporcingumo principo
26. Nesutikdami su skundžiama nutartimi apeliantai taip pat kelia netinkamai nustatytos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir jiems taikytų ribojimų proporcingumo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad jokio pagrindo spręsti apie grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui šiuo konkrečiu atveju nebuvo, sutinka ir su tuo, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo reikalavimo.
27. Pirmosios instancijos teismas net ir pats pripažinęs, kad vien ieškinio suma pati savaime negali būti pakankamu pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui visgi susiejo išimtinai su pareikšto reikalavimo sumos dydžiu, nurodęs, jog nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste ieškovų prašomos priteisti žalos dydis suponuoja grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Privalomosios sąlygos disponavimo turtu ribojimams iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės taikyti, t. y. apeliantų sąžiningumo, teismas visiškai nevertino ir dėl to nepasisakė.
28. Tokia skundžiamos nutarties argumentacija yra aiškiai nukrypta nuo šiuo klausimu nuosekliai jau suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir tokią grėsmę galinčių patvirtinti aplinkybių nustatymo. Gausiais tokios praktikos pavyzdžiais teismams buvo išaiškinta, kad didelė ieškinio reikalavimų suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuponuoja tokių griežtų ribojimų, kaip asmens turto areštas, nustatymo poreikio. Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui.
29. Tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto arešto, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42-1120/2021; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1316-516/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-370/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-912/2022).
30. Kitaip tariant, ne pareikštos reikalavimo sumos ir asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas, turtinės padėties santykis, o būtent šio asmens (ne)sąžiningumo vertinimas galėjo lemti tokią išvadą, kurią padarė teismas skundžiamoje nutartyje, t. y. kad kyla reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
31. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad apeliantai, aiškiai nežinodami, ką ieškovai laiko grėsmę jų turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingų aplinkybių, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 17 straipsnis).
32. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai ignoravo ginčui aktualią teismų praktiką ir grėsme pripažino vien pareikšto reikalavimo dydį, bet ir nepasisakė dėl ieškovų prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis jie grindė apeliantų nesąžiningumą. Tačiau, priešingai nei savo prašyme teigia ieškovai, apeliantų elgesys, vykdant su jais sudarytas sutartis, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tokie teiginiai negali būti vertinami (aiškinami) kaip aplinkybė, patvirtinanti jų siekį vengti galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo. Tokia aplinkybė, kad rekonstruojamas buvo šeimos, auginančios keturis nepilnamečius vaikus, būstas, taip pat savaime negali būti vertinama kaip apeliantų nesąžiningumas. Atitinkamą prašymą pateikę ieškovai konkrečių apeliantų nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą (apie turto vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus), nenurodė ir neįrodinėjo.
33. Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai ignoruodamas nagrinėjamam klausimui aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nepagrįstai apsiribojo pareikšto reikalavimo sumos dydžio ir apeliantų turtinės padėties aptarimu. Šioje bylos proceso stadijoje nėra nustatytas apeliantų nesąžiningumas, todėl vien jiems pareikšto ieškinio reikalavimo suma ir (ar) jų finansinė padėtis neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.
34. Visiškai sutiktina su apeliantu L. B. ir tuo aspektu, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo reikalavimo. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Šiuo gi atveju teismas teisės gauti piniginių lėšų dalį jų asmeninių poreikių patenkinimui apeliantams iš viso nesuteikė. Akivaizdu, kad neleidus iš areštuotų lėšų tenkinti būtinųjų apeliantų ir jų šeimos narių poreikių, buvo neproporcingai suvaržytos jų teisės.
35. Be to, pirmosios instancijos teismui išaiškintina ir tai, kad pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus yra areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtines teisės, o turto areštas visų pirma reiškia, kad nustatomas draudimas disponuoti tokių turtu, lėšomis bei teisėmis. Nutartis dėl turto arešto taikymo yra įregistruojama viešame registre, konkrečiai – Turto arešto aktų registre. Įregistravus turto, kuris yra registruotinas viename iš valstybės registrų, areštą Turto arešto aktų registre, šio registro duomenų bazės tvarkymo įstaiga turi pareigą per 8 val. apie tai informuoti atitinkamą valstybės registrą, kuriame turtas yra įregistruotas (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atitinkamas registras, gavęs tokio pobūdžio duomenis, viešame registre padaro žymą apie turto areštą.
36. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį turto arešto aktų reglamentavimą, kurio, akivaizdu, pirmosios instancijos teismas nė nevertino, nebuvo jokio pagrindo taikyti savo pasekmėmis analogiško draudimo, nustatyto CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. padaryti dar ir įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo. Kaip minėta, areštavus nekilnojamąjį turtą, t. y. uždraudus perleisti nuosavybės teisę į jį, atitinkami įrašai viešuose registruose yra atliekami įstatymų nustatyta tvarka.
37. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės apeliantams buvo pritaikytos nesant vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti apeliantams laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.
Teisėja Dalia Kačinskienė