Baudžiamoji byla Nr. 2K-322/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00184-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.1;
2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. ir jo gynėjo advokato Algirdo Cegelio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–3 dalimis paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėta vieneriems metams ir dviem mėnesiams, jį įpareigojant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui UAB „Ius Positivum“ bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteistas 13 746,12 Lt civilinis ieškinys ieškovui UAB „Ius Positivum“ turtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo P. K. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą,
n u s t a t ė :
P. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas bankrutuojančios bendrovės „Barimeta“ administratoriumi, UAB „Ius Positivum“ įgaliotas vykdyti UAB „Barimeta“ bankroto procedūrą, eidamas šias pareigas, 2009 m. spalio 22 d., būdamas AB „DnB Nord“ banke, esančiame Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 26, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, paėmė iš UAB „Barimeta“ sąskaitos 13 746,12 Lt; 2009 m. gruodžio 30 d. būdamas supažindintas su UAB „Ius Positivum“ direktoriaus 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5, kad įgaliojimas vykdyti bankrutuojančios įmonės UAB „Barimeta“ bankroto procedūrą suteiktas kitam UAB „Ius Positivum“ darbuotojui V. J., 2010 m. sausio 6 d., būdamas atleistas iš UAB „Ius Positivum“, šios bendrovės atstovams negrąžino 13 746,12 Lt ir nepateikė jokios ataskaitos dėl šių pinigų panaudojimo; taip jis pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „Barimeta“ priklausančius pinigus, padarydamas 13 746,12 Lt turtinę žalą.
Taip pat P. K. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad, 2009 m. rugsėjo 11 d., būdamas bankrutuojančios bendrovės „Barimeta“ administratoriumi, bendrovės „Ius Positivum“ įgaliotas vykdyti UAB „Barimeta“ bankroto procedūrą, eidamas šias pareigas, 2009 m. rugsėjo 22 d. priėmęs iš UAB „Barimeta“ direktoriaus K. V. šios bendrovės antspaudą, registravimo pažymėjimą, įstatus, 2009 m. gruodžio 30 d. būdamas supažindintas su UAB „Ius Positivum“ direktoriaus 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5, kad įgaliojimas vykdyti bankrutuojančios įmonės UAB „Barimeta“ bankroto procedūrą suteiktas kitam UAB „Ius Positivum“ darbuotojui V. J., 2010 m. sausio 6 d. būdamas atleistas iš UAB „Ius Positivum“, šios bendrovės atstovams nepateikė ir taip neturėdamas teisėto pagrindo laikė UAB „Barimeta“ antspaudą, registravimo pažymėjimą ir įstatus.
Nuteistasis P. K. ir jo gynėjas advokatas A. Cegelis kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
Kasatoriai nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, šios išvados padarytos nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pripažindamas P. K. kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį teismas padarė neteisingas išvadas, jas grįsdamas vien liudytojų – suinteresuoto bylos baigtimi abejotinos reputacijos asmens J. V. ir kitų nuo jo priklausančių asmenų parodymais, byloje esant vos vienam dokumentui – banko išrašui apie tai, kad pinigai buvo paimti iš banke esančios UAB „Barimeta“ sąskaitos. Esant priešingiems nuteistojo ir visų liudytojų parodymams byloje, teismas turėjo reikalauti iš ikiteisminio tyrimo arba savo iniciatyva surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas turėjo pagrindo abejoti liudytojų J. V. ir J. M. parodymais, kuriuose šie teigė, kad apie esamus pinigus UAB „Barimeta“ sąskaitoje banke buvo sužinota bankrotą administruojančioje UAB „Ius Positivum“ tik paskyrus administratorium V. J., nors nuo pat bankroto procedūrų UAB „Barimeta“ pradžios šie pinigai buvo apskaityti jos balanse ir turėjo būti žinomi bendrovėje. Analogiškai, nagrinėdamas inkriminuojamą UAB „Barimeta“ dokumentų ir antspaudo tariamai neteisėtą laikymą, teismas detaliau nesiaiškino esančios dokumentų saugojimo, jų išdavimo ir priėmimo UAB „Ius Positivum“ tvarkos ir sąlygų, nenustatinėjo už dokumentų apsaugą atsakingų bendrovėje asmenų. Be to, nebuvo atsižvelgta į nuteistojo argumentuotą paaiškinimą, kad bankrutuojančios bendrovės antspaudas ir registravimo dokumentai yra absoliučiai nereikšmingi, be panaudojimo galimybių, todėl visiškai nelogiška yra kaltinti šių dokumentų laikymu. Taip teismas, visapusiškai neišanalizavęs visų bylos aplinkybių, o apsiribojęs tik liudytojų parodymais, kurie laikytini tik prielaidomis, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas taisykles. Apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą ir nepagrįstai pripažino teisingomis pirmosios instancijos išvadas.
Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pažymėdamas, kad baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, šiuo aspektu nusikaltimo neanalizuoja, o apsiriboja konstatavimu, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog P. K. pasisavino svetimus jam patikėtus UAB „Barimeta“ priklausančius 13 746,12 Lt, padarydamas bendrovei tokio paties dydžio turtinę žalą, ir tai atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistajam skirtos bausmės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pagrindimą, nepagrįstai sutiko su apylinkės teismo padarytomis išvadomis bei konstatavo, kad liudytojas J. V. viso baudžiamojo proceso metu neigė P. K. nurodytas aplinkybes dėl UAB „Barimeta“ antspaudo ir dokumentų disponavimo, teigdamas, jog nei bendrovės antspaudo, nei kitų bendrovės dokumentų UAB „Ius Positivum“ nebuvo ir jis nepatikėjęs nuteistuoju, kad jis antspaudą ir dokumentus grąžino.
Kasatoriai nesutinka dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Jie mano, kad pinigų suma – 13 746,12 Lt – yra nedidelės vertės turtas ir kad teismas nepagrįstai nurodo, jog pasisavinto turto vertė yra didelė – didesnė nei 105 MGL; toks teiginys prieštarauja BPK 190 straipsnyje duotam turto vertės išaiškinimui, pagal kurį didelės vertės turtas laikytinas tada, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras A. K. atsiliepime su kasacinio skundo argumentais nesutinka ir prašo kasacinį skundą atmesti, nes teismų išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei įvertintais įrodymais, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, esminių BPK pažeidimų nepadaryta.
Apeliacines instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus juose keltus klausimus, kasaciniame skunde keliami su faktinių bylos aplinkybių vertinimu susiję klausimai, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad teismai vertino byloje surinktus įrodymus kitaip, nei to tikėjosi nuteistasis, negali būti teisinis pagrindas teismų sprendimams naikinti ar keisti.
Prokuroro nuomone, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo veikos įvertinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, neteisingai suprantant BK 190 straipsnyje pateiktos didelės vertės turto sąvokos, P. K. nusikalstama veika dėl 13 746,12 Lt pasisavinimo kvalifikuota tinkamai. Abiejų instancijų teismų padaryta išvada, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus laisvės atėmimo – yra logiška ir pagrįsta. Bausmė paskirta laikantis BK 54 straipsnyje numatytų pagrindų ir BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų taisyklių, sprendimai priimti nevilkinant jų priėmimo.
Civilinis ieškovas UAB „Ius Positivum“ atsiliepime mano, jog teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nuosprendyje ir nutartyje išdėstyti argumentai yra išsamūs, teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, todėl kasatorių skundai atmestini.
Civilinis ieškovas pažymi, kad tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
Civilinis ieškovas įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, priešingai, nei nurodo kasatoriai, yra pagrįsti ne vien liudytojų parodymais, kuriuos jie laiko tik prielaidomis, bet teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
Kasatorių argumentas, kad, esant absoliučiai priešingiems nuteistojo ir visų liudytojų parodymams byloje, teismas turėjo pareigą reikalauti iš ikiteisminio tyrimo arba savo iniciatyva surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Baudžiamojo proceso metu surinkti ir ištirti faktiniai duomenys nepatvirtino nė vienos aplinkybės, kurios pagrindu teismas būtų galėjęs konstatuoti faktą, jog pareikšti kaltinimai nepagrįsti. Priešingai, įrodymų visuma vienareikšmiškai atskleidė faktą, jog būtent P. K. neteisėtai pasisavino UAB „Barimeta“ pinigus, taip pat įmonės antspaudą ir dokumentus, kurių jis negrąžino UAB „Ius Positivum“ pasibaigus pastarojo įgaliojimams vykdyti UAB „Barimeta“ bankroto procedūras, todėl teismas neturėjo pareigos reikalauti papildomų įrodymų juos rinkti savo iniciatyva.
Civilinis ieškovas įsitikinęs, jog P. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nesiaiškinant, ar UAB „Ius Positivum“ yra nustatyta privaloma dokumentų saugojimo tvarka, kokios tvarkos sąlygos, ir pan. Civilinis ieškovas tokią išvadą daro remdamasis aplinkybe, jog vykdant bankrutuojančių įmonių administravimą įgaliotinio pareigos ir teisės kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų. CK reglamentuota, jog pasibaigus įgaliojimui įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 straipsnio 4 dalis, 2.150 straipsnis).
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 183 straipsnio 1 dalis)
Kasatorius šioje byloje nesutinka su teismų išvadomis ir skundą grindžia apeliaciniam skundui būdingais argumentais, nesutikdamas su įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad dėl to neteisingai inkriminuotos veikos.
Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-574/2010, 2K-P-78/2012). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.
Teismo išvada, kad P. K. paėmė iš UAB „Barimeta“ sąskaitos 13 746,12 Lt ir juos pasisavino, pagrįsta įrodymais pripažintais bylos duomenimis: liudytojų V. J., K. M., J. V., K. V., V. K. parodymais, specialistės Z. S. paaiškinimais. Teismas, atmesdamas P. K. parodymus apie tai, kad jis iš UAB „Barimeta“ sąskaitos 2009 m. spalio 22 d. paimtus 13 746,12 Lt tą pačią dieną perdavė J. V., įvertino ir tai, jog P. K., turėdamas aukštąjį išsilavinimą, patirtį administruojant bankrutuojančias įmones, gerai išmanantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, žinojo, kad jis yra atsakingas už bankrutuojančios įmonės turto apsaugą. Dėl to teismas motyvuotai konstatavo, kad „visiškai nelogiška, jog jis atiduotų bankrutuojančiai įmonei UAB „Barimeta“ priklausančius 13 746,12 Lt be jokių tai įrodančių dokumentų visiškai su bankrutuojančia įmone neturinčiam nieko bendro asmeniui“.
Kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis pasisavino didelės vertės turtą, kai BK 190 straipsnyje nurodyta, jog didelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 250 MGL, tačiau pačią veiką teisingai kvalifikavo, neįvertinęs kaltininko veiksmų kaip didelės vertės turto pasisavinimo.
Veika pagal BK 302 straipsnio 1 dalį inkriminuota pagrįstai, nes straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Čia antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko laikymu pripažintinas šių nusikalstamos veikos dalykų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos.
Šioje byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės, kad P. K. (kaip bankroto administratorius) priėmė UAB „Barimeta“ registravimo pažymėjimą, įstatus ir antspaudą ir, nuo 2009 m. gruodžio 29 d. nebevykdęs bankrutuojančios UAB „Barimeta“ administravimo, o nuo 2010 m. sausio 6 d. būdamas atleistas iš UAB „Ius Positivum“, negrąžino bendrovei UAB „Barimeta“ registravimo pažymėjimo, įstatų ir antspaudo. Teismai kvalifikavo veiką nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių, įrodymus vertino išsamiai, išvadas pateikė pagrįsdami teisiniais argumentais ir todėl nėra pagrindo abejoti jų sprendimais. Bausmė jam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio ir kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų reikalavimų.
Kolegija mano, kad P. K. veikose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji inkriminuotų nusikaltimų požymiai. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, kad nuteistajam P. K. byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veikos teisingai kvalifikuotos.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo normų laikymosi apeliacinės instancijos teisme (BPK 20 straipsnio 5 dalis)
Kolegija teigia, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas išsamiai, byla patikrinta tiek, kiek buvo prašoma skunde.
Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvadų ir pagrįstai savo poziciją motyvavo išnagrinėtais ir įvertintais įrodymais, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde pakartojami apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, jog vieni ar kiti bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo kaltės, tačiau šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas įvertino ir nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, savo sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. K. ir jo gynėjo advokato Algirdo Cegelio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Jonas Prapiestis
Antanas Klimavičius