Administracinė byla Nr. I-1437-621/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01079-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1; 73

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, susipažinęs su pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymu dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero 2012-07-19 potvarkio Nr. M-56-(2.5) panaikinimo,

              n u s t a t ė :

pareiškėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2012 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės mero 2012-07-19 potvarkį Nr. M-56-(2.5) „Dėl delegacijos į Gniezną (Lenkijos Respublika) sudėties“.

Pareiškėjos prašymas atsisakytini priimti.

Įgyvendinamas konstitucinę pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Pastarųjų įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios 1 punktą, nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, pastarasis per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Taigi Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjektų veiklos tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. gruodžio 6 d. administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010).

Kaip matyti iš prašymo ir prie jo esančios medžiagos, pareiškėjas prašo panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės mero 2012-07-19 potvarkį Nr. M-56-(2.5) „Dėl delegacijos į Gniezną (Lenkijos Respublika) sudėties“. 2012 m. rugsėjo 6 d. Teikimu Nr. 3-59 pareiškėjas pasiūlė Radviliškio rajono savivaldybės merui svarstyti ginčijamo potvarkio panaikinimo klausimą. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. S-2247-(8.6) nurodė, kad ginčijamu potvarkiu buvo sudaryta delegacija vykti į Gniezną (Lenkijos Respublika) 2012 m. liepos 27-31 d., šiai aplinkybei įvykus, potvarkio galiojimas laikytinas pasibaigusiu, todėl naikinti minėtą potvarkį jam nebegaliojant, nėra teisinio pagrindo.

Administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (LVAT 2008 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-635/2008), kad ABTĮ 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą. Tuo tarpu pareiškėjo materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo) dalyką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dažnai akcentuojama, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (ABTĮ 5 str. 1 d., 15 str., 22 str. 1 d.). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-540/2008, Nr. AS146-391/2009, Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010, Nr. AS63-334/2011, Nr. AS143-494/2011, Nr. AS63-233/2011, Nr. AS525-483/2011, kt.).

Teismas sutinka su atsakovo 2012 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. S-2247-(8.6) nurodyta aplinkybe, kad ginčijamas potvarkis yra nebegaliojantis. Pažymėtina, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Individualaus akto galiojimas baigiasi, kai baigiasi konkretus visuomeninis santykis (įvykdoma sutartis). Atsižvelgiant į tai, kad mero potvarkiu sudaryta delegacija vyko į Gniezną 2012 m. liepos 27-31 dienomis, konstatuotina, kad Radviliškio rajono savivaldybės mero 2012-07-19 potvarkio Nr. M-56-(2.5) „Dėl delegacijos į Gniezną (Lenkijos Respublika) sudėties“ galiojimas yra pasibaigęs, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Taip pat teismas pažymi, kad ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Šiuo atveju, net ir panaikinus skundžiamą aktą, buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis negalėtų būti atkurta, teisių ir pareigų apimtis (teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

              Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.,

              n u t a r i a :             

              Pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymą dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero 2012-07-19 potvarkio Nr. M-56-(2.5) panaikinimo atsisakyti priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų.

Nutarčiai įsiteisėjus, prašymą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teisėjas                                                                                                 Žanas Kubeckas