Civilinė byla Nr. 2-178/2006

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 126.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m.  kovo 23 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos E. Vilkio transporto paslaugų įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutarties, kuria patvirtinti patikslinti finansiniai reikalavimai civilinėje byloje Nr. B2-324-3/2006 E. Vilkio transporto paslaugų įmonės bankroto byloje.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

Likviduojamos E. Vilkio transporto paslaugų įmonės administratorius kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti patikslintą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2004 m. liepos 27 d. preliminariu sprendimu priteisė skolą iš atsakovo E. Vilkio transporto paslaugų įmonės J. F. . Be to nurodė, kad AB „Turto bankas“ perėmė Telšių apskrities VMI reikalavimo teisę į E. Vilkio transporto paslaugų įmonę, todėl tikslintini bei tvirtinti ir šio kreditoriaus finansiniai reikalavimai.

Klaipėdos apygardos teismas 2005 vasario 14 d. nutartimi A. V. pripažino kreditore ir įtraukė jos finansinį reikalavimą į finansinių reikalavimų sąrašą.

              Klaipėdos apygardos teismas 2006 sausio 9 d. nutartimi patvirtino patikslintus likviduojamos E. Vilkio transporto paslaugų įmonės  kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas nutartyje nurodė, kad iš administratoriaus pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad jis papildytas dviem kreditoriais – J. F. ir A. V. . A. V. reikalavimas įtrauktinas pirmuoju ginant nepilnamečių vaikų interesus, nes su išlaikymo išieškojimu susiję reikalavimai išieškomi pirmąja eile (CPK 754 str.).

Atsakovas E. Vilkio transporto paslaugų įmonė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį dalyje dėl A. V. reikalavimo tenkinimo pirmąja eile. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

1. Nuo bankroto bylos iškėlimo visi išieškojimai vykdomi Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) nustatyta tvarka ir eile. A. V. reikalavimas nėra priskirtas reikalavimams tenkinamiems nei pirmąja, nei antrąja eile ĮBĮ prasme, todėl jis turi būti tenkinamas trečiąja eile.
2. Teismas nepagrįstai taiko CPK 754 straipsnį, nes šis straipsnis reglamentuoja priverstinį išieškojimą vykdomojo proceso tvarka, šiuo atveju reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

              Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo A. V. reikalavimus priskyrė reikalavimams tenkinamiems pirmąją eile.

              Atsakovas šioje byloje yra individuali įmonė. Individualios įmonės materialinės atsakomybės teisinis reglamentavimas turi ypatumų, išskiriančių ją iš kitų juridinių asmenų. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės savininkas. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, materialinės atsakomybės subjektu, be pačios įmonės, yra ir jos savininkas. Tačiau įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, taip yra materialinės atsakomybės subjektu pagal jo asmenines prievoles. Todėl susidaro teisinė situacija, kada tas pats subjektas atsako už individualios įmonės ir savo asmenines prievoles. Esant skirtingam skolų išieškojimo pagal bankroto procedūrą ir Civilinio proceso kodekse reglamentuotą vykdymo procesą susidaro šias procedūras reglamentuojančių normų kolizija. Pažymėtina, kad reikalavimas mokėti išlaikymą įmonės savininko vaikams, sutinkamai su CPK 754 straipsnio 2 dalimi, vykdymo procese tenkinamas pirma eile. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio nustatytą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę, jis, kaip ir visi kiti įmonės savininko kreditorių reikalavimai, galėtų būti tenkinamas trečiąja eile. Toks eiliškumas akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Socialine prasme išlaikymo mokėjimas yra žymiai svarbesnis negu mokesčiai valstybei, darbo užmokestis ar apmokėjimas už žemės ūkio produkciją, todėl tokie finansiniai reikalavimai tvirtintini pirmąja eile.

              Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai:                                                                                                                Gintaras Pečiulis

                                                                                                                              Donatas Šernas

                                                                                                                              Vigintas Višinskis