Administracinė byla Nr. N⁵⁷⁵-6587/2010

                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2; 45.4.3  (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui A. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

            Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 25 d., apie 01.15 val., Panevėžyje, Staniūnų – Beržų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį, vengė blaivumo patikrinimo, atsisakė vykti į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumo, nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 ir 18 punktų reikalavimus.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. liepos 16 d. nutarimu pripažino A. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytas veikas bei skyrė galutinę nuobaudą – 30 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas konstatavo, kad A. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pažymomis, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, A. B. asmenybę – daug kartų baustas administracine tvarka, skirtų baudų nemoka, antivisuomeninio gyvenimo būdo nekeičia, nedirba, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda, ir tai, kad pažeidimą padarė būdamas padaręs nusikaltimą. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

 

 

 

II.

           

            Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą. Nurodo, kad yra nubaustas neteisingai ir nepagrįstai, teismas klaidingai interpretavo policijos pareigūnų pateiktus ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas ne dėl padaryto pažeidimo, o dėl jo konflikto su vienu policijos pareigūnu. Nurodo, kad automobilio nevairavo, o tiesiog sėdėjo už vairo ir ieškojo durelėse cigarečių pakelio, kai prie jo priėjo policijos pareigūnai, transporto priemonės registracijos dokumentus ir draudimo polisą pateikė, o vairuotojo pažymėjimo nedavė, nes automobilio nevairavo, po to buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam patikrintas neblaivumas. Tai, anot apelianto, patvirtina, kad policijos pareigūnai pateikė melagingus duomenis. Teigia, kad jo versiją gali patvirtinti liudytojai – R. Ž., R. K., M. V., M. R. ir M. B., kuriuos prašo apklausti teismo posėdyje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

III.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliaciniame skunde A. B. iš esmės neigia jam inkriminuotus pažeidimus, teigdamas, jog automobilio nevairavo, pasitikrinti neblaivumo neatsisakė, civilinės atsakomybės draudimo polisą pateikė (b. l. 36-38). Ši versija prieštarauja policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms – nurodyta, kad A. B. blaivumo pasitikrinti nei alkotesteriu, nei medicinos įstaigoje nesutiko, draudimo poliso nepateikė (b. l. 20-21). Kita vertus, administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateiktas alkotesterio parodymų kvitas (b. l. 22), iš kurio matyti, kad A. B. neblaivumas vis dėlto buvo patikrintas – 1.54 val. A. B. nustatytas 1,59 promilės girtumo laipsnis. Tarnybiniuose pranešimuose dėl šio fakto nieko nepasisakyta. A. B. teigia, kad policijos pareigūnai jį melagingai apkalba, nurodo liudytojus, galinčius patvirtinti jo versiją. Teisėjų kolegija pastebi, jog naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju tokia pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta. Atsižvelgiant į šioje byloje tiriamų pažeidimų pobūdį, akivaizdu, jog pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra liudytojų (policijos pareigūnų) parodymai, tačiau pirmosios instancijos teisme jie nebuvo apklausti. Taip pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N⁵⁷⁵-881/2009, nutartis Nr. N⁵⁷⁵-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. Pabrėžtina, kad neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus. Vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsniai) ir jų nepakeičia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 27). Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pirmosios instancijos teismo nutarimas šių reikalavimų neatitinka, nes yra nepakankamai motyvuotas. Spręsdamas dėl apelianto kaltės, teismas tik išvardino įrodymus, pažymėjo, kad jo kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pažymomis, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kitais byloje esančiais dokumentais, tačiau dėl šių įrodymų detaliau nepasisakė ir jų neanalizavo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, yra nepakankamai motyvuotas (ATPK 284, 286 str.), taigi negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas. Kadangi apelianto iškeltai versijai patikrinti būtina surinkti naujų įrodymų, A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

A. B. prašymas apklausti nurodytus liudytojus nespręstinas, nes jis visas, jo manymu, bylai reikšmingas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, galės pateikti pirmosios instancijos teisme, pastarajam bylą nagrinėjant iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Antanas Ablingis   Ričardas Piličiauskas    Virgilijus Valančius