Baudžiamoji byla Nr. 1A-398-396/2018

                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00002-2015-4

          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2;

          2.4.6.1                                                          (S)       

 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                  N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,

gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,

nuteistajai V. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (dėl įgaliojimų viršijimo perkant baldus) – 80 MGL (3 013 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl įgaliojimų viršijimo perkant sporto inventorių) – 80 MGL (3 013 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš V. J. 227,91 Eur valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, daiktai, t. y. irklavimo treniruoklis „Kettler Favorit“, bokso maišas „Matsuru“, saugomi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje; bokso pirštinių „Pride“ pora (2 vnt.), sportinių batų „Beco“ pora (2 vnt.), laikrodis – širdies ritmo monitorius, saugomi prie baudžiamosios bylos, konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. V. J. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 5 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), siekdama iš UAB „M“ direktorės S. V. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu prokuroro 2016 m. birželio 2 d. nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 8 punkte nustatytais pagrindais) asmeninės turtinės naudos – neatlygintinai gauti baldus sau už 850,04 Lt (246,19 Eur) ir neatlygintinai gauti baldus už 631,86 Lt (183 Eur) kitam asmeniui – A. P. P., viršijo tarnybinius savo įgaliojimus.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

1.1. V. J. nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 5 d., nebūdama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatore dėl viešojo baldų pirkimo pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ ir žinodama, kad šio pirkimo organizatorė yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. S. (paskirta į pirkimo organizatorės pareigas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-619), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi, ir atliekant šias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog Panevėžio rajono savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, 2014 m. vasarį ketina pirkti baldus už 63 516 Lt (be PVM), šią viešojo pirkimo konfidencialią informaciją apie ketinamų pirkti baldų kainą, veikdama priešingai tarnybos interesams, atskleidė UAB „M“ direktorei S. V. susitikimų su ja metu UAB „M“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei už UAB „M“ laimėjimą šiame baldų viešajame pirkime, 2014 m. pradžioje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „M“ patalpose, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per S. V. dukrą A. J. pareikalavo iš S. V. sau iš UAB „M“ neatlygintinai gauti baldus, t. y. spintą kartu su prie jos priklausančiu suoleliu ir batų dėže, virtuvinį stalą, iš viso už 246,19 Eur, o A. P. P. naudai gauti spintą už 183 Eur. S. V. sutikus nemokamai šiuos baldus pagaminti, V. J. tęsdama savo nusikalstamą veiką, nebūdama pirkimo organizatore, už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. faktiškai atliko baldų pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešojo pirkimo procedūras: parengė šio pirkimo sąlygas ir pati parinko tiekėjus, t. y. UAB „M“, M. S. firmai „M“ ir UAB „D“ 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. (8.27) SD1-570 išsiuntė pačios parengtas pirkimo sąlygas, o iš jų 2014 m. vasario 27 d. bei 2014 m. vasario 28 d., gavusi pasiūlymus dėl baldų pardavimo Panevėžio rajono savivaldybei, pati už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. atliko tiekėjų: UAB „M“ 2014 m. vasario 26 d. pasiūlymo Nr. 4 (gauto 2014 m. vasario 27 d. Panevėžio rajono savivaldybėje); M. S. firmos „M“ 2014 m. vasario 27 d. pasiūlymo Nr. 1 (gauto 2014 m. vasario 28 d. Panevėžio rajono savivaldybėje) ir UAB „D“ 2014 m. vasario 27 d. pasiūlymo Nr. 2 (gauto 2014 m. vasario 27 d. Panevėžio rajono savivaldybėje) apklausą, šių tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų įvertinimą, bei nebūdama pirkimo organizatore, nustatė pasiūlymų eilę bei nusprendė 2014 m. vasario 28 d. laimėtoju pripažinti UAB „M“, o apie atliktą tiekėjų apklausą pirkimo organizatorės V. S. vardu 2014 m. vasario 28 d. surašė Tiekėjų apklausos pažymą, kurią pasinaudojusi aukšta Juridinio skyriaus vedėjos ir šio projekto grupės narės padėtimi, 2014 m. vasario 28 d. pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje tikrajai pirkimo organizatorei V. S. ir nurodė pasirašyti, užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. 2014 m. vasario 28 d. pasirašė Tiekėjų apklausos pažymą, ją užregistravo Nr. FB6/1-121 ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriui V. Ž., kuris pasirašydamas, patvirtino sprendimą pripažinti baldų viešojo pirkimo laimėtoju – UAB „M“, su kuriuo 2014 m. kovo 5 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB „M“ (pardavėjo) buvo sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-82 dėl 74 515 Lt (su PVM) arba 61 582,64 Lt (be PVM) vertės baldų pirkimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone. Tuo tarpu, V. J. iš UAB „M“ direktorės S. V. 2014 m. gegužę, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai neatlygintinai gavo baldus – spintą kartu su suoleliu ir batų dėže bei virtuvinį stalą, už 850,04 Lt (246,19 Eur), o 2014 m. gegužę, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. P. naudai gavo 631,86 Lt (183 Eur) vertės spintą.

1.2. Tokiais nusikalstamais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje 5 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei 9 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-56, 17 punktą, reikalaujantį, jog pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 15 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-56, 4 punkto reikalavimą, kad pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, ir 55.2 punkto reikalavimą, jog vykdant apklausą raštu visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija, o teikiant informaciją Perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A-619 (toliau – ir įsakymas Nr. A-619) 8 punktą, kad Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti pirkimo organizatoriumi paskiriama V. S. Tokiu būdu, V. J. viršijo savo įgaliojimus, nes įsakymu Nr. A-619, baldų viešas pirkimas buvo pavestas atlikti pirkimo organizatoriui – V. S.

1.3. Dėl tokių V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, nes buvo sumenkintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti, dalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos organizuotame viešajame baldų pirkime 2014 vasario mėnesį, bei sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje.

2. Taip pat, V. J. pripažinta kalta ir nuteista ir už tai, kad būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), siekdama iš UAB „S“ direktoriaus S. J. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais) ir vadybininkės I. C. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi, BPK 212 straipsnio 8 punktu) asmeninės turtinės naudos – neatlygintinai sau gauti sporto prekių už 2 484,05 Lt (719,43 Eur), viršijo tarnybinius savo įgaliojimus.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

2.1. V. J. nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., nebūdama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatore dėl sporto prekių pirkimo pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ ir žinodama, kad šio pirkimo organizatorė yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. S. (paskirta į pirkimo organizatorės pareigas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-264), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi, atliekant šias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog Panevėžio rajono savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, 2014 m. liepos mėnesį, ketina pirkti sporto prekes ir inventorių už 12 000 Lt (su PVM), ir šią viešojo pirkimo konfidencialią informaciją apie ketinamų pirkti sporto prekių kiekius ir jų kainą, veikdama priešingai tarnybos interesams, atskleidė UAB „S“ vadybininkei I. C. susitikimų metu UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o už UAB „S“ laimėjimą šiame sporto prekių viešajame pirkime, UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš I. C. ir per I. C. iš S. J. pareikalavo sau iš UAB „S“ neatlygintinai gauti sporto prekių, t. y. irklavimo treniruoklį „Kettler Favorit“ – už 961,12 Lt (278,36 Eur), vandens batų „Beco“ porą – už 122,91 Lt (35,60 Eur), 1 vnt. sūpuokles „Kettler“ – už 786,92 Lt (227,91 Eur), laikrodį – širdies ritmo prietaisą „Polar“ – už 181,82 Lt (52,65 Eur), bokso maišą „Matsuru“ – už 355,84 Lt (103,06 Eur), bokso pirštinių „Pride“ porą – už 75,44 Lt (21,85 Eur), iš viso prekių už 2 484,05 Lt (719,43 Eur). I. C. ir S. J. sutikus nemokamai suteikti šias prekes, V. J. toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, nebūdama pirkimo organizatore, tačiau už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. faktiškai atliko sporto prekių pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešojo pirkimo procedūras: parengė šio pirkimo sąlygas ir pati parinko vienintelį tiekėją – UAB „S“, vėliau už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. 2014 m. liepos 21 d. atliko tiekėjo – UAB „S“ apklausą ir gavo žodinį tiekėjo 2014 m. liepos 21 d. pasiūlymą dėl sporto prekių už 12 000 Lt (su PVM) pardavimo Panevėžio rajono savivaldybei, įvertino šio tiekėjo kvalifikaciją ir pripažino UAB „S“ 2014 m. liepos 21 d. žodinį pasiūlymą dėl sporto prekių tinkamu bei 2014 m. liepos 21 d. nusprendė laimėtoju pripažinti UAB „S“, o apie atliktą tiekėjų apklausą pirkimo organizatorės V. S. vardu, 2014 m. liepos 21 d. surašė Tiekėjų apklausos pažymą, kurią pasinaudojusi aukšta Juridinio skyriaus vedėjos padėtimi ir šio projekto grupės narės padėtimi, 2014 m. liepos 21 d. pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje tikrajai pirkimo organizatorei V. S., ir nurodė jai pasirašyti, užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti. 2014 m. liepos 21 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. savo parašu patvirtino 2014 m. liepos 21 d. Tiekėjų apklausos pažymą, ją užregistravo Nr. FB6/1-638, ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriaus pareigas ėjusiam administracijos direktoriaus pavaduotojui E. L., kuris pasirašydamas, patvirtino sprendimą pripažinti baldų viešojo pirkimo laimėtoju – UAB „S“, o 2014 m. liepos 22 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB „S“ buvo sudaryta sporto prekių už 12 000 Lt (su PVM) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. S1-346 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone. Tuo tarpu, nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio pabaigos, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V. J. reikalavimu prekes pristačius į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji iš UAB „S“ direktoriaus S. J. ir vadybininkės I. C. per tris kartus savo naudai neatlygintinai gavo sporto prekių iš viso už 2 484,05 Lt (719,43 Eur), t. y. iš UAB „S“ į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į namą, esantį (duomenys neskelbtini), V. J. buvo neatlygintinai perduotas irklavimo treniruoklis „Kettler Favorit“ – už 961,12 Lt (278,36 Eur), vandens batų „Beco“ pora – už 122,91 Lt (35,60 Eur), sūpuokles „Kettler“ – už 786,92 Lt (227,91 Eur), laikrodis-širdies ritmo prietaisas „Polar“ – už 181,82 Lt (52,65 Eur), bokso maišas „Matsuru“ – už 355,84 Lt (103,06 Eur), bokso pirštinių „Pride“ pora – už 75,44 Lt (21,85 Eur).

2.2. Tokiais nusikalstamais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje 5 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, 9 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, 16 punktą, reikalaujantį, jog pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2014 m. kovo 14 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-263, 4 punkto reikalavimą, kad pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, ir 55.2 punkto reikalavimą, jog visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija, o teikiant informaciją Perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. A-264 (toliau – ir įsakymas Nr. A-264) 8 punktą, kad Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti pirkimo organizatoriumi paskiriama V. S. Tokiu būdu, V. J. viršijo savo įgaliojimus, nes įsakymu Nr. A-264 sporto prekių viešas pirkimas buvo pavestas atlikti pirkimo organizatoriui – V. S.

2.3. Dėl tokių V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, nes buvo sumenkintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti, dalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos organizuotame viešajame sporto prekių pirkime 2014 liepos mėnesį, bei sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje.

3. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendį ir ją išteisinti.

3.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, vienpusiškai ir šališkai įvertino bylos įrodymus, neįvertino jų visumos, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl padarė neteisingas išvadas dėl jos kaltės (BPK 20 straipsnio 5 dalis, BPK 305 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3.2. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde pažymi, kad veikos, už kurių padarymą ji nuteista, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Be to, ji nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kurie sudarytų pagrindą persekioti ją baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantės vertinimu, ji savo veiksmais nepadarė jokios didelės žalos nei fiziniams, nei juridiniams asmenims, nei valstybei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą ir prieštaringą išvadą, kad ji (apeliantė) nebuvo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešojo baldų ir sporto prekių pirkimo organizatore pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“.

3.2.1. Nuteistoji tvirtina, kad nei įsakymu Nr. A-619, nei įsakymu Nr. A-264, nei jokiu kitu įsakymu jai (apeliantei) nebuvo pavesta atlikti jokių projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų, nebuvo paskirta ir į šio projekto įgyvendinimo grupę. Pažymi, kad šiais įsakymais buvo patvirtintas bendras pirkimo organizatorių sąrašas ir jame nurodyti asmenys vykdydavo skyriui priskirtus pirkimus tuo atveju, kai skyriui priskirtų pirkimų neatlikdavo kiti asmenys. Tuo tarpu, kai buvo įgyvendinami projektai, susiję su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1000 „Dėl projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos Bendrijų ar kitų programų planavimo, rengimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“, kiekvieno projekto atveju buvo rengiami atskiri direktoriaus įsakymai, kuriais būdavo sudaromos konkretaus projekto įgyvendinimo grupės, patvirtinamos projekto įgyvendinimo grupės narių pareigybės ir šiais atskirais direktoriaus įsakymais buvo pavedama projekto įgyvendinimo grupei atlikti visus su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133 (toliau – įsakymas Nr. A-133) projektui „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinti buvo sudaryta grupė, į kurią paskirta A. P. P., L. S. ir V. J. P. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-134 (toliau – įsakymas Nr. A-134) buvo patvirtinti projekto įgyvendinimo grupės pareigybių aprašymai. Pasak nuteistosios, ji buvo paskirta projekto viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigoms. Pagal viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės aprašymo 7 punktą, į jos pareigas įėjo viešųjų pirkimų dokumentų rengimas, o pagal patvirtintą Juridinio skyriaus vedėjo pareigybę, į jos pareigas įėjo ir administracijos direktoriaus pavedimų vykdymas. Aukščiau nurodyti ir aptarti įsakymai, nuteistosios vertinimu, jai buvo privalomi vykdyti. Nė vienas iš šių įsakymų nebuvo nei pakeistas, nei panaikintas, nei pripažintas neteisėtu, todėl ji neturėjo jokio pagrindo jų nevykdyti. Be to, tiek ji (apeliantė), tiek kiti projekto įgyvendinimo grupės nariai, privalėjo projektą įgyvendinti, pasiekiant nustatytus tikslus ir atlikti viešuosius pirkimus.

3.2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-56, ir Panevėžio rajono savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, pirkimo organizatoriumi laikomas bet kuris administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas nepaisant to, ar jis paskirtas bendru įsakymu ar atskiru įsakymu. Be to, pagal paminėtas viešųjų pirkimų organizavimo taisykles, pirkimo dokumentus remiantis perkančiosios organizacijos vadovo patvirtinta paraiška, rengia komisija ar pirkimų organizatorius. Todėl apeliantės vertinimu, direktorius, pavesdamas jai rengti viešųjų pirkimų dokumentus, suteikė jai pirkimo organizatoriaus funkcijas.

3.2.3. Nuteistoji pažymi, kad byloje liudytojais apklausti A. P. P., V. Ž., E. L. bei V. S. parodė, jog ji (apeliantė) galėjo vykdyti baldų ir sporto inventoriaus viešuosius pirkimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymų neįvertino ir nenurodė, kodėl jais nesiremia.

3.3. Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad visą projekto įgyvendinimą kuravo ir kontrolę vykdė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA), kuriai buvo pateikti visi savivaldybės teisės aktai, susiję tiek su ginčo projektu, tiek ir Panevėžio rajono savivaldybėje galiojantys viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. CPVA kartu su paraiška pinigams gauti, buvo teikiami kiekvieno pirkimo visi viešųjų pirkimo dokumentai, t. y. išsiųsti kvietimai tiekėjams, techninės specifikacijos, tiekėjų pasiūlymai, tiekėjų apklausos pažymos, pranešimai apie laimėtoją bei užpildytos pirkimo ataskaitos. Visuose šiuose dokumentuose rengėja buvo nurodoma V. S. Tačiau agentūra, turėdama visus dokumentus apie tai, kokie asmenys įgyvendina šį projektą, kad projekto viešuosius pirkimus turi vykdyti ji (apeliantė), skirdama lėšų darbo užmokesčiui projekto nariams už jų darbą projekte, ir matydama, jog pirkimus ir pirkimų dokumentus pasirašo ne paskirtas asmuo (apeliantė), o projekte nedalyvaujantis asmuo – V. S., niekada nekėlė jokių klausimų ir nelaikė tai, pažeidimu. Be to, pasak nuteistosios, ji visais klausimais, susijusiais su viešaisiais pirkimais, bendravo su agentūros darbuotoja, kuri koordinavo šį projektą ir atlikdavo viešųjų pirkimų dokumentų patikrą, su ja derino technines specifikacijas, pirkimo būdus, ir tik nustačiusi, kad pirkimai atlikti tinkamai, priimdavo sprendimus skirti finansavimą. Todėl V. J. nuomone, agentūra, žinodama, kad pirkimus turi vykdyti ji (apeliantė), gavusi pirkimų dokumentus, pasirašytus V. S., jei tai nebuvo leistina, turėjo tai užfiksuoti ir konstatuoti viešųjų pirkimų pažeidimą bei jų nefinansuoti ar taikyti baudą. Tačiau, agentūra, atlikusi patikrą vietoje, jokių pažeidimų nenustatė. Tai reiškia, kad baldų ir sporto įrangos pirkimai buvo atlikti tinkamai ir teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų bei principų.

3.4. Apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad pirkimus vykdė įgaliotas asmuo, o tai, jog V. S. pasirašė pirkimų dokumentus, neįrodo ir nepatvirtina teismo išvados, jog ji nebuvo pirkimo organizatorė. Be to, Panevėžio rajono savivaldybėje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad dokumentus į savivaldybės duomenų sistemą, sukeldavo vienas skyriaus darbuotojas. Pažymi, kad savivaldybėje pirkimus vykdė ir tie asmenys, kurie neturėjo jokių prisijungimų ir teisių registruoti dokumentus, tačiau buvo priimtas sprendimas, jog pačius pirkimus nuo pradžios iki galo atlieka tie asmenys, kuriems pavesta, bet visus formalumus, dokumentų įforminimus, registravimą ir kt., atlieka tie darbuotojai, prie kurio skyriaus buvo priskirtas pirkimas bei kurie turi visas sistemos administratoriaus suteiktas teises užregistruoti, įkelti dokumentą. Todėl nagrinėjamu atveju, tokiu darbuotoju buvo V. S.

3.5. Taip pat nuteistoji V. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog projekto įgyvendinimo grupė nebuvo pirkimo organizatoriumi bei šia išvada grindė jos kaltę. Kita vertus, tokia teismo išvada nepatvirtina, kad ji (apeliantė) būdama projekto įgyvendinimo grupės nare ir atsakinga už projekto viešųjų pirkimų dokumentų rengimą, neturėjo teisės vykdyti pirkimus. Apeliantės nuomone, nelogiška ir nepagrįsta teismo išvada, kad pavedimas jai rengti pirkimų dokumentus, nėra pagrindas pripažinti, jog jai buvo suteiktos visos pirkimo organizatoriaus teisės, t. y. suteikta teisė vykdyti pirkimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nė viename savivaldybės priimtame teisės akte nenustatyta, jog pirkimas dalimis gali būti atliekamas kelių asmenų. Akivaizdu, kad visi, su pirkimu susiję veiksmai, buvo pavedami vienam asmeniui. Vien tai, kad pirkimo dokumentus, kuriuos jau buvo pasirašiusi V. S., pasirašyti direktoriui ar jo pavaduotojui atnešdavo ji (apeliantė), ir kurie vadovų buvo pasirašyti, tik patvirtina, jog tokia praktika egzistavo ir buvo priimtina. Pažymima, kad tokiu būdu buvo vykdoma eilė pirkimų, dėl kurių jai kaltinimai nėra pareikšti. Be to, projekto įgyvendinimo grupės nariams buvo mokamas darbo užmokestis ir ši aplinkybė rodo, kad būtent projekto įgyvendinimo grupės nariai, o ne kiti asmenys, įgyvendindavo projektus ir atlikdavo visus, su projektu susijusius, veiksmus.

3.6. Nuteistoji nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nebuvo projekto grupės nare nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d., nors projekto grupė veikė nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Pažymi, kad projektą nuo 2012 m. vasario 8 d., vadovaujantis įsakymu Nr. A-133, įgyvendino savivaldybės administratoriaus direktoriaus sudaryta projekto įgyvendinimo grupė. Projekto įgyvendinimo grupė dirbo nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nepertraukiamai. Projekto įgyvendinimas nebuvo sustabdytas, įsakymas Nr. A-133 nepakeistas. Pasak V. J., byloje taip pat nėra duomenų, kad jos įgaliojimai dirbti projekte nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d. buvo nutraukti ar sustabdyti. Priešingai, 2012 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A-134 (toliau – įsakymas Nr. A-134) buvo pakeistas, ir jis galiojo „nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.“ (Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. A-826). Įsakymas Nr. A-134, kuriuo buvo patvirtintos projekto pareigybės, galiojo nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Projekto įgyvendinimo metu, grupės nariams buvo mokamas darbo užmokestis, o nesant projekto biudžete asignavimų, grupės nariai dirbo neatlygintinai. Todėl grupės nariams už darbą projekte buvo mokamas darbo užmokestis, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, nes grupės nariai projekte nėra laikomi valstybės tarnautojais. Tuo laikotarpiu, kai projekto įgyvendinimo grupės nariai projekte dirbo neatlygintinai (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d.), su jais darbo sutartys nebuvo sudarytos, nes jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nauji pavedimai įgyvendinti projektą taip pat nebuvo suformuluoti, nes galiojo įsakymas Nr. A-133. Atsiradus lėšoms, šios buvo skirtos grupės nariams mokėti darbo užmokestį, todėl 2014 m. liepos 24 d. buvo priimtas įsakymas Nr. P-117 ir vėl su projekto grupės nariais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys ir jiems nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. mokamas darbo užmokestis.

3.7. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji savo naudai neatlygintinai gavo baldus, o A. P. P. naudai – spintą, nors už baldus ir buvo atsiskaityta. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kada už baldus buvo atsiskaityta tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tačiau neįvertino aplinkybės, kad už baldus buvo sumokėta. Pagal egzistuojančią verslo praktiką, apmokama tada, kai yra gaunama sąskaita apmokėti. Tai, kad neskubėjo išrašyti sąskaitos, patvirtino ir liudytoja apklausta UAB „M“ direktorė S. V. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl apmokėjimo už baldus buvo tariamasi. Šią aplinkybę, akivaizdžiai, patvirtina tiek jos pačios (apeliantės), tiek A. P. P., S. V., A. J. parodymai, duoti teisme. Be to, netikėti liudytojų A. P. P. ir S. V. parodymais, duotais teisme, nėra jokio pagrindo, nes prieš abi liudytojas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jos atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jokio suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi neturi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apygardos teismas be pagrindo atidžiai nevertinto liudytojų S. V. ir A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra iš esmės skirtingi duotiems teisme. Liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotiems parodymams įtakos turėjo reali grėsmė ir baimė būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn, o A. J. – dėl prieš jos motiną S. V. pradėto ikiteisminio tyrimo, todėl liudytoja apkalbėdama kitą asmenį, siekė padėti motinai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis S. V. teisme duotais parodymais, kuriuos ji davė jau prieš jai nutraukiant ikiteisminį tyrimą.

3.7.1. Nuteistosios vertinimu, aplinkybės, kad UAB „M“ neišrašė sąskaitos už baldus, todėl ji, neturėdama jokios sąskaitos ir nežinodama nei tikslios sumos, nei kur pervesti už baldus pinigus, bei tai, jog S. V. nusprendė sąskaitos už baldus nerašyti ir juos padovanoti nieko apie tai jai (V. J.) nežinant, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti.

3.8. Taip pat, apeliantės vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad ji iš UAB „S“ neatlygintinai gavo sporto prekių. Nurodo, kad liudytojų I. C. ir S. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl turi būti vertinami kritiškai. Be to, šių liudytojų parodymų prieštaravimams pašalinti nebuvo atliktos akistatos, parodymai nepatikrinti kitais leistinais baudžiamojo proceso veiksmais, todėl iš esmės buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principas. Pažymima ir tai, kad jos (apeliantės) kaltės nepagrindžia ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. telefoninis pokalbis, kuris nelaikytinas įrodymu, nes nebuvo ištirtas ir patikrintas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantė prašo atsižvelgti ir į tai, kad jos ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d. parodymai buvo duoti darant psichologinį spaudimą, todėl, akivaizdžiai, prieštarauja ankstesniems parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

3.8.1. Nuteistosios nuomone, jos kaltės nepagrindžia ir ta aplinkybė, kad daiktų ji neperdavė tuoj pat, o ketino juos perduoti vėliau, t. y. esant tam tikrai progai. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad prekės jai buvo reikalingos ir ji jomis naudojosi. Tai, kad širdies matuoklis buvo paskolintas laikinai A. P. iki tol, kol jį ketino perduoti Vadoklių socialinių paslaugų centrui, nepatvirtina jos asmeninės naudos siekimo. Pasak apeliantės, aplinkybė, kad ji kitokiu būdu perduoti prekių negalėjo (tik kaip labdarą nuo fizinio asmens), jog dalį prekių perdavė, o likusią dalį planavo perduoti vėliau, taip pat neįrodo jokio siekio gauti asmeninę naudą.

3.9. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji (apeliantė) atskleidė UAB „M“ direktorei ir UAB „S“ vadybininkei konfidencialią informaciją apie ketinamų pirkti prekių kainą, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Pažymi, kad sąvokos „prekių kaina“ ir „numatomo pirkimo vertė“ yra skirtingos. Pirkimo kaina – tai kaina, kurią siūlo konkretus tiekėjas, ji yra konfidenciali iki tol, kol neatplėšiami vokai su pasiūlymais. Tuo tarpu, pirkimui skirta pinigų suma yra numatomo pirkimo vertė, kuri nėra konfidenciali informacija. Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri įstatymo leidėjo yra įgaliota ir kompetentinga institucija teikti konsultacijas viešųjų pirkimų klausimais, 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė elektroninę konsultaciją, kurioje nurodė, kad numatomo viešojo pirkimo vertė tiek paraiškoje, tiek metiniame pirkimų plane, nėra laikoma konfidencialia informacija. Todėl, pasak apeliantės, ji, pasakydama UAB „M“ direktorei viešą ir visiems prieinamą informaciją, kurią gauti turi teisę bet kuris tiekėjas, nepažeidė jokių teisės aktų bei viešųjų pirkimų principų.

3.9.1. Pirmosios instancijos teismo išvada apie konfidencialios informacijos atskleidimą UAB „S“, taip pat ne tik neteisėta, bet ir visiškai nelogiška, neatitinkanti faktinių aplinkybių. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse buvo nustatyta, kad kai pirkimo vertė mažesnė arba lygi 10 000 Lt be PVM, pirkimą galima atlikti apklausos žodžiu būdu, apklausiant vieną tiekėją. Tiekėjų apklausos pažyma patvirtina, kad buvo apklaustas vienas tiekėjas UAB „S“. Todėl nuteistosios teigimu, ji niekaip negalėjo atskleisti pirkimo kainos, nes vienintelė pirkimo kaina buvo ta, kurią pasiūlė UAB „S“, bei tokiu būdu, užkirsti kelią sąžiningai konkurencijai, pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Be to, kitų tiekėjų šiame pirkime nebuvo, o supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės yra skelbiamos viešai. Tuo tarpu, teisės aktų nuostatų ir pirkimui skirtos sumos atskleidimas nėra konfidenciali informacija.

3.10. Skunde V. J. nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl jos neva nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Pažymi, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaroma dar ir kita nusikalstama veika. Todėl apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ji buvo reikšmingos įstaigos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus – vedėja, o viešieji pirkimai yra labai svarbi valstybės tarnybos veiklos sritis, todėl piktnaudžiavimas šioje srityje daro milžinišką žalą visoms valstybės galimybėms gauti Europos Sąjungos lėšas. Akivaizdu, kad tokia teismo išvada yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, nei Panevėžio rajono savivaldybė, nei agentūra, nei valstybė nepatyrė jokios žalos, ypač didelės. Europos Sąjungos lėšos buvo įsisavintos laiku ir tinkamai, projektas įvykdytas. Byloje nėra nė vieno nukentėjusiojo, nepareikštas civilinis ieškinys, nesukelta jokių iš esmės žalingų pasekmių. Tuo tarpu, Panevėžio rajono savivaldybė patyrė ne žalą, o naudą. Savivaldybė gavo daug daugiau prekių, nei buvo numatyta projekte, atlikti papildomi pirkimai, projektas iki šiol yra giriamas ir rodomas kaip labai gero darbo pavyzdys.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neišsamiai ištyrė operatyvinių veiksmų pradėjimo ir ypač jų vykdymo, tęsiant slaptą nuteistosios V. J. pokalbių klausymąsi, teisėtumą, nesilaikė BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo patikrinti, ar slapto tyrimo metu duomenys gauti teisėtais būdais, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

4.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, turi patikrinti pakankamai ilgą laiką vykdytos slaptos V. J. telefoninių pokalbių kontrolės pagrįstumą, t. y. slaptų tyrimo veiksmų trukmę, jų sankcionavimo pratęsimo, paaiškėjus galimai padarytai nusikalstamai veikai, priežastis, faktinį ir teisinį pagrįstumą, įvertindamas ir tai, ar tuo nebuvo siekiama dirbtinai užfiksuoti daugiau nusikalstamų epizodų ir pasunkinti asmens teisinę padėtį.

4.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl veikų, už kurias nuteista V. J., kvalifikavimo, turėtų atsižvelgti į pasikeitusį teisinį argumentavimą (BK 225 straipsnio 5 dalis, 2017 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-391) ir aktualią naują teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-788/2018).

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. J. ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistosios V. J. apeliacinį skundą atmesti.

5. Nuteistosios V. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

5.1. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Bendrosios kompetencijos teismų paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Apeliaciniame skunde V. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, vienpusiškai ir šališkai įvertino bylos įrodymus, neįvertino jų visumos, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl padarė neteisingas išvadas dėl jos kaltės. Be to, bylos medžiagoje esantys įrodymai nepatvirtina jos (apeliantės) kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi.

6.1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji teismo šališkumą sieja su netinkamu įrodymų vertinimu ir įstatymo taikymu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, jog jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Akivaizdu, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

6.2. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę apie V. J. kaltumą ir / ar nekaltumą, ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jo šališkumo. Nuteistosios V. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl atmestini. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistosios nusikalstamus veiksmus, neįrodo teismo šališkumą.

7. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu, nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, padarytus šioje nagrinėjamojoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir ypač įrodymų vertinimą.

7.1. Pažymėtina, kad BPK normos reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjų kolegija, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą bei įvertinusi surinktų įrodymų visumą, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavo apeliantės veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir ta, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, ir nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio. Be to, visų įrodymų, t. y. pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma, turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

8. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir tvirtina, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo paskirta Panevėžio rajono savivaldybės projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės nare, o taip pat minėto projekto viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų koordinatore, todėl galėjo atlikti ir pirkimų organizatoriaus funkcijas, ir jai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais priskirtų įgaliojimų neviršijo.

8.1. Pažymėtina, kad pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.

8.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi I. C. ir S. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), pritaikius BK 227 straipsnio 5 dalies nuostatas (t. 6, b. l. 63–74). Iš teismo nutarties ir prokuroro nutarimo turinio matyti, kad I. C. ir S. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai dėl to, jog jie siekė V. J. pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus dėl sporto prekių pirkimo už 12 000 Lt iš UAB „S“, davė jai (V. J.) reikalaujamą kyšį (sporto prekių). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi S. V. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), pritaikius BK 227 straipsnio 5 dalies nuostatas (t. 1, b. l. 145–162). Iš teismo nutarties ir prokuroro nutarimo turinio matyti, kad S. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai dėl to, jog ji siekė V. J. pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus vykdant viešuosius pirkimus projekte „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ ir perdavė jai bei A. P. P. reikalaujamą kyšį (baldus).

9. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. anksčiau minėtų nutarčių ir prokuroro nutarimų matyti, kad V. J. reikalavo iš I. C., S. J. ir S. V. kyšio ir jį gavo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo pareikštas įtarimas ir Panevėžio apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu apeliantė pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos, viršijo įgaliojimus ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, nors taip pat konstatavo, jog nuteistoji reikalavo ir priėmė kyšį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytos faktinės aplinkybės yra prieštaringos ir neatitinka bylos aplinkybių.  

9.1. Pažymėtina, kad kyšininkavimas savo esme visada kartu yra ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, todėl santykis tarp šių dviejų giminingų normų įvardijamas kaip bendrosios normos (piktnaudžiavimas) ir specialiosios normos (kyšininkavimas) konkurencija. Įveikiant šią konkurencijos rūšį, pirmenybė teikiama specialiajai normai, kurios visiškai pakanka veikai kvalifikuoti. Būtent todėl, piktnaudžiavimo atveju, siekiant asmeninės ar turtinės naudos normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) yra nuoroda į tai, kad ji taikoma tik tuo atveju, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo normų taikymas iš sutapties galimas tik tuo atveju, kai šios dvi nusikalstamos veikos nėra tiesiogiai susijusios ir skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisykles, patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, pirkimus vykdo perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal VPĮ 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles; pirkimo dokumentus pagal pirkimo iniciatoriaus parengtą ir Perkančiosios organizacijos vadovo patvirtintą paraišką rengia komisija ar pirkimų organizatorius; rengdami pirkimo dokumentus, komisija ar pirkimo organizatorius turi teisę gauti iš pirkimo iniciatoriaus ir kitų Perkančiosios organizacijos darbuotojų visą informaciją, reikalingą pirkimo dokumentams parengti ir pirkimo procedūroms atlikti (t. 2, b. l. 96–98). Nustatyta, kad V. J. buvo Panevėžio rajono savivaldybėje sudarytos viešųjų pirkimų komisijos narė, todėl tais atvejais, kai viešuosius pirkimus, tame tarpe ir tuos, kurie buvo organizuojami įgyvendinant projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“, vykdydavo savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, V. J., kaip šios komisijos narė, turėjo teisę ir atitinkamus įgaliojimus vykdyti minėtus viešuosius pirkimus. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamais atvejais, viešuosius baldų ir sporto prekių pirkimus pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ turėjo vykdyti ne savivaldybės patvirtinta viešųjų pirkimų komisija, bet savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas viešojo pirkimo organizatorius. Pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. A – 619 ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo, ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A – 56, 17 punktą, baldų pirkimo konkursą privalėjo vykdyti V. S., kuri minėtu įsakymu Nr. A – 619 buvo paskirta pirkimų organizatore, Socialinės paramos skyriuje, prekėms ir paslaugoms pirkti (t. 2, b. l. 124 – 129). Pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. A – 264 (t. 2, b. l. 115), taip pat pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 įsakymo Nr. A – 263 16 punktą (pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles), taip pat vykdė V. S., kuri įsakymu Nr. A-264 buvo paskirta pirkimų organizatore, Socialinės paramos skyriuje, prekėms ir paslaugoms pirkti (t. 2, b. l. 124). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. J. P. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A – 133 buvo paskirta į projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupę ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A – 134 paskirta į minėtų viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigas (t 2, b. l. 147, 148). Pagal projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės aprašymą pagrindinės šias pareigas einančio darbuotojo (V. J.) funkcijos yra: rengti dokumentus CPVA; rengti viešųjų pirkimų dokumentus; būti atsakingam už susirašinėjimo su CPVA dokumentų viešųjų pirkimų klausimais rengimą ir dalyvauti rengiant projekto įgyvendinimo ataskaitas bei teikiant jas įgyvendinančiai institucijai; vykdyti kitus projekto vadovo paskirtus darbus, susijusius su projekto įgyvendinimu (t. 2, b. l. 152). Panevėžio rajono savivaldybės vidaus teisės aktų analizė rodo, kad V. S. buvo paskirta viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore, o V. J. – minėtų viešųjų pirkimų koordinatore. Tačiau iš nuteistosios V. J., liudytojų V. S., A. P. P., S. V., I. C. parodymų matyti, kad Panevėžio rajono savivaldybės baldų ir sporto prekių viešuosius pirkimus betarpiškai organizavo ir vykdė, taip pat rengė ir pildė dokumentus nuteistoji V. J.

10.1. Iš liudytojos V. S. parodymų matyti, kad savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo paskirta viešųjų pirkimų, vykdant projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore, tačiau pačiame pirkime nedalyvavo, o tik pasirašydavo pirkimų dokumentuose, kuriuos paruošdavo ir jai atnešdavo V. J. Iš liudytojos A. P. P. parodymų matyti, kad ji su V. J. ir L. S. buvo įtrauktos į projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ darbo grupę, tačiau ji (A. P. P.) neturėjo jokios įtakos organizuojant viešuosius pirkimus, nei priimant sprendimus ar laimint konkursus nedalyvavo (t. 2, b. l. 147). Iš liudytojų S. V. ir I. C. parodymų matyti, kad su jomis dėl galimybės dalyvauti Panevėžio rajono savivaldybės rengiamuose viešųjų pirkimų konkursuose tiesiogiai bendravo V. J., kuri nurodė, kokie pirkimai bus vykdomi savivaldybėje, kokios sumos pirkimams numatytos bei pareikalavo kyšio, kurį vėliau gavo.

10.2. Iš nuteistosios V. J. parodymų matyti, kad būtent ji organizavo bei vykdė baldų ir sporto įrangos viešuosius pirkimus. Pagal projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės aprašymo 9 punktą, V. J. galėjo vykdyti kitus projekto vadovo paskirtus darbus, susijusius su projekto įgyvendinimu (t. 2, b. l. 152). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos medžiagoje iš tikrųjų nėra jokių duomenų apie tai, jog V. S., kaip viešųjų pirkimų organizatorė, pavedė V. J. vykdyti viešuosius pirkimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. visus viešųjų pirkimų dokumentus tik pasirašydavo, o realiai viešųjų pardavimų apklausas ir pan., atliko nuteistoji. Bylos rašytiniais įrodymais ir liudytojo E. L. parodymais nustatyta, kad pirkimų organizatore buvo V. S., kuri ir pasirašinėjo pirkimo dokumentuose, o projekto valdymo grupė, į kurią buvo įtraukta ir nuteistoji V. J., buvo sudaryta stebėti, prižiūrėti viešųjų pirkimų vykdymo procesus (t. 8, b. l. 50–51). Liudytojas E. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pagal savivaldybėje susiklosčiusią praktiką, kas yra projekto grupėje, tas ir vykdydavo visas veiklas, visus pirkimus, koordinuoja ir organizuoja su tuo susijusius procesus (t. 8, b. l. 50). Iš liudytojo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Ž. parodymų matyti, kad viešųjų pirkimų apklausą galėjo vykdyti tik V. S., o V. J., būdama darbo grupės nare, galėjo siūlyti ką reikia įsigyti (t. 8, b. l. 51). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio rajono savivaldybėje vykdant viešuosius pirkimus buvo susiklosčiusi praktika, jog su viešaisiais pirkimais susijusius veiksmus atlikdavo bet kuris iš sudarytos darbo grupės narių, kadangi konkreti pirkimų tvarka nebuvo nustatyta. Tai akivaizdžiai patvirtina liudytojo E. L. parodymai. Be to, iš liudytojos V. S. parodymų matyti, kad nors ji ir buvo paskirta viešųjų pirkimų organizatore, tačiau neprieštaravo, jog V. J. atliktų visus su tuo susijusius veiksmus, t. y. tiekėjų apklausą, jų kvalifikacijos ir pasiūlymų įvertinimą, nustatytų pasiūlymų eilę bei laimėtoją ir pan. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad V. S. nuteistosios V. J. paruoštą tiekėjo pažymą ir su ja susijusius dokumentus pasirašė, užregistravo bei pateikė administracijos direktoriui V. Ž., kuris patvirtino sprendimą pripažinti baldų viešojo pirkimo laimėtoja – UAB „M“, su kuria 2014 m. kovo 5 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB „M“ (pardavėjo) buvo sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-82 dėl baldų pirkimo už 74 515 Lt (su PVM) arba 61 582,64 Lt (be PVM). Taip pat, V. S. tokius pačius V. J. paruoštus dokumentus pateikė patvirtinti ir administracijos direktoriaus pareigas ėjusiam administracijos direktoriaus pavaduotojui E. L., kuris patvirtino sprendimą pripažinti baldų viešojo pirkimo laimėtoja – UAB „S“, o 2014 m. liepos 22 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB „S“ buvo sudaryta sporto prekių už 12 000 Lt (su PVM) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-346, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Pažymėtina ir tai, kad VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) pareigūnai dėl tokios viešųjų pirkimų procedūros jokių pastabų nepareiškė ir trūkumų nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad V. J. turėjo teisę atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, susijusius su viešaisiais pirkimais iš UAB „M“ ir UAB „S“, todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 5 ir 9 punktuose, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, 16 punkte, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2014 m. kovo 14 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-263, 4, 55.2 punktuose, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. A-264 8 punkte įtvirtintų reikalavimų, nepažeidė. Nors V. S. pagal aukščiau minėtus įsakymus buvo paskirta viešųjų pirkimo organizatore, o V. J. – viešųjų pirkimų darbo grupės koordinatore (nare), kuri ir atliko visus su viešaisiais pirkimais susijusius veiksmus, tačiau toks veiksmų pasiskirstymas laikomas tik formaliu pažeidimu. Pažymėtina ir ai, kad nuteistoji V. J. atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus, akivaizdžiai, jai suteiktų įgaliojimų neviršijo, todėl ir negali atsakyti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

11. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupė veikė nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., o nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d., ji nebuvo minėtos projekto įgyvendinimo grupės narė.

11.1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Juridinio skyriaus vedėja V. J. projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės nare buvo paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133 (t. 2, b. l. 147). Projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės aprašymas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A – 134, buvo patvirtintas 2012 m. vasario 8 d., kurio 2 punkte buvo nurodyta, kad įsakymas galioja nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 148). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A – 826 buvo pakeistas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. A – 134 2 punktas ir nurodyta, kad įsakymas galioja nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 178). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A – 133 sudarytos projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės veikla kuriuo nors projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo sustabdyta, todėl darytina išvada, jog projektas buvo vykdomas nepertraukiamai nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Akivaizdu, kad V. J. visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, buvo šio projekto įgyvendinimo grupės narė – kaip Juridinio skyriaus vedėja, arba kaip viešųjų pirkimų koordinatorė. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta ir tai, kad V. J. nebuvo baldų ir sporto prekių viešųjų pirkimų pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su projekto įgyvendinimo grupės veikimo laikotarpiu, kurias pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nurodė, neturi esminės reikšmės įrodymų vertinimui. Be to, ši klaida ištaisoma apeliacinio proceso metu, nes V. J. veiksmai iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į BK 225 straipsnio 1 dalį.

11.2. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. UAB ,,M“ direktorei S. V. ir UAB ,,S“ vadybininkei I. C. nurodė Panevėžio rajono savivaldybėje numatomiems viešiesiems baldų bei sporto prekių pirkimams pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ skirtą pinigų sumą, t. y. numatomo pirkimo vertę. Remiantis VPĮ nuostatomis matyti, kad pirkimų iniciatorius kiekvienais metais privalo sudaryti visos įstaigos pirkimų planą ir jį paskelbti viešai prieinamoje Viešųjų pirkimų tarnybos informacinėje sistemoje, todėl viešai skelbiama informacija negali būti laikoma konfidencialia. Tačiau VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimui skirtą biudžetą gali paviešinti tik įgalioti subjektai, t. y. viešojo pirkimo komisija arba pirkimo organizatorius, nurodant pirkimui skirtą sumą pirkimo dokumentuose arba kitaip informuojant visus pirkime dalyvaujančius tiekėjus, taip užtikrinant visų dalyvių lygiateisiškumą. Todėl numatomos pirkimų vertės atskleidimas tiems tiekėjams, kurie buvo pripažinti viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais ir su kuriais V. J. betarpiškai bendravo derindama paslaugų kainas, o taip pat siekdama neatlygintinai gauti asmeninės naudos (baldų ir sporto prekių) gali būti pripažintas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimu, užkirtusiu kelią sąžiningai konkurencijai. Tačiau pripažinus, kad V. J. galėjo vykdyti viešuosius pirkimus ir atlikti su tuo susijusius veiksmus, toks pažeidimas laikomas formaliu drausminiu nusižengimu, bet ne nusikaltimu.

Dėl V. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)

12. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) dispoziciją, kyšininkavimas yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priima, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalauja ar provokuoja jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015; Nr. 2K-55-489/2016; Nr. 2K-288-696/2016; Nr. 2K-73-942/2017). Be to, BK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektas yra tik specialaus subjekto požymių turintis asmuo – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti.

12.1. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas; 2) pažadas jį priimti; 3) susitarimas jį priimti; 4) reikalavimas jį duoti; 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 225 straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai, pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

13. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir V. J. pareikšto kaltinimo matyti, kad nuteistoji per S. V. dukrą A. J., pareikalavo iš S. V. UAB „M“ neatlygintinai gauti baldus, t. y. spintą kartu su prie jos priklausančiu suoleliu ir batų dėže, virtuvinį stalą, iš viso už 246,19 Eur, o A. P. P. naudai – spintą už   183 Eur, kuriuos gavo kaip kyšį už tai, jog ši bendrovė laimėjo viešuosius pirkimus. Taip pat V. J. siekdama iš UAB „S“ direktoriaus S. J. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu ir 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 5 dalį ir BPK 212 straipsnio 8 punktą) ir vadybininkės I. C. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu ir 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 5 dalį ir BPK 212 straipsnio 8 punktą) asmeninės turtinės naudos, pareikalavo neatlygintinai sau gauti sporto prekių už 2 484,05 Lt (719,43 Eur), kuriuos gavo kaip kyšį už tai, kad ši bendrovė laimėjo viešuosius pirkimus.

14. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistoji V. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji iš UAB ,,M“ neatlygintinai savo naudai įgijo 246,19 Eur vertės baldus, o A. P. P. naudai – 183 Eur vertės spintą, o iš UAB ,,S“ savo naudai įgijo sporto prekių už 719,43 Eur. V. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nurodo aplinkybę, jog už baldus buvo atsiskaityta.

14.1. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais nuteistosios argumentais nesutinka, nes juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, kuriuos apygardos teismas tinkamai įvertino. Akivaizdu, kad nuteistoji V. J. savaip interpretuoja, ir tik sau naudinga linkme vertina ne tik rašytinę bylos medžiagą, bet ir liudytojų S. V. ir A. P. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme. 

14.2. Liudytoja S. V. parodė, kad V. J. pasiūlė UAB ,,M“ dalyvauti savivaldybės paskelbtame konkurse ir pagaminti darželiui baldus, todėl visais su konkursu susijusiais klausimais bendravo tik su V. J. Kai buvo paskaičiuota darželio baldų kaina, V. J. užsiminė apie tai, ar būtų galima jai asmeniškai pigiai gauti iš bendrovės spintą ir stalą. UAB ,,M“ laimėjus konkursą, V. J. dar kartą paprašė jai asmeniškai padaryti baldus. Todėl ji (S. V.) liepė savo dukrai A. J., kuri dirbo dizainere, nuvažiuoti pas V. J. ir išsiaiškinti, ko tiksliai jai reikia. V. J. prašė baldus pagaminti labai pigiai, todėl spinta ir staliukas buvo pagaminti iš likučių ir pigiai. Po to V. J. pasakė, kad ir A. P. P. reikia spintos, todėl taip pat ją pagamino. Ji suprato, kad minėtus baldus bendrovė turėtų pagaminti kaip dovaną, o savo iniciatyva nebūtų gaminusi, be to, už juos buvo sumokėta tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui (t. 8, b. l. 16–18).

14.3. Liudytoja A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad mama (S. V.) jos paprašė nuvažiuoti ir suprojektuoti baldus. Ji buvo susitikusi su V. J. ir A. P. P. dėl joms reikiamų baldų pagaminimo, tačiau apie baldų kainą nekalbėjo ir nederino. Ji suprato, kad nei V. J., nei A. P. P. už baldus nemokės, nes matavimai buvo atlikti neįvykus pokalbiui apie baldų kainą (t. 8, b. l. 49–51).

14.4. Liudytoja A. P. P. parodė, kad V. J. pasiūlė jai iš UAB „M“ užsisakyti baldų. Tuo metu, jai reikėjo prieškambario spintos rūbams, todėl kartu su V. J. nuvyko į UAB „M“ ir užsisakė minėtą spintą. V. J. nesakė, kad baldai bus pagaminti nemokamai ir apie tai, nieko nežinojo, tačiau vėliau už spintą susimokėjo (t. 8, b. l. 75 –76).

14.5. Akivaizdu, kad įvertinus bylos rašytinę medžiagą ir liudytojų S. V. bei A. J. parodymus bei atsižvelgiant į tai, jog V. J. ir A. P. P. už baldus sumokėjo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pirmosios instancijos teismo padarė teisingą išvadą, jog baldai nuteistajai V. J. ir A. P. P. buvo pagaminti ir perduoti neatlygintinai, t. y. kaip dovana už laimėtą savivaldybės organizuotą viešųjų pirkimų konkursą. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti S. V. parodymais, nes juos patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.

14.6. V. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja 2015 m. kovo 30 d., dalyvaujant gynėjui, parodė, kad klausinėjo UAB „S“ darbuotojos I. C., ar nebūtų galimybės gauti papildomai prekių sau, už kurias nereikėtų mokėti ir kurių nėra sąraše, t. y. batų, treniruoklio „Kettler“, bokso pirštinių, bokso kriaušės, taip pat sūpynių, sportinio laikrodžio kraujospūdžiui matuoti (t. 7, b. l. 91–93). Tuo tarpu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiais jos parodymais, nes vėlesnių apklausų metu, ji nurodė kitokias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis ir negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra beverčiai ar niekiniai, nes turi būti vertinami kitų byloje surinktų įrodymų visumoje (BPK 276 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas V. J. parodymus, kuriuos ji davė 2015 m. kovo 30 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vertino ne atskirai, o kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. J. 2015 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo apklausiama įtariamąja papildomai, dalyvaujant gynėjui, tačiau jokių pastabų dėl protokolo surašymo nepareiškė. Iš minėto apklausos protokolo matyti, kad V. J. savo ranka užrašė, kad „Perskaičiau, surašyta teisingai“ (t. 7, b. l. 93).

15. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde kritiškai vertina I. C., S. J. ir S. V. parodymus ir pažymi, kad liudytojai pareiškimus apie neteisėtus jos veiksmus parašė ne savanoriškai, bet į bendroves atvykus STT pareigūnams, siekdami tokiu būdu išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės. Taip pat, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jos ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d. duotais parodymais, nes šie parodymai prieštarauja vėlesnių apklausų metu ir pirmosios instancijos teisme duotiems parodymams, bei 2014 m. rugpjūčio 12 d. užfiksuotu jos telefoniniu pokalbiu su I. C., kadangi šis pokalbis nebuvo ištirtas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, todėl negalėjo būti pripažintas tinkamu įrodymu.

15.1. Liudytoja apklausta UAB ,,S“ vadybininkė I. C. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistoji V. J. pasakė, jog Panevėžio rajono savivaldybėje bus organizuojamas viešasis pirkimas, nurodė, kokia pinigų suma yra numatyta ir kokių prekių reikia. Kito susitikimo metu, ji pasakė išsirinktų prekių kainą, o V. J. pasakė, jog yra daugiau pinigų, todėl buvo sukeltos kainos treniruokliams, o už susidariusį kainų skirtumą nuteistajai bendrovė atsilygino daiktais – irklavimo treniruokliu, bokso kriauše, pirštinėmis, laikrodžiu. Iš liudytojos parodymų matyti, kad V. J. daiktus asmeniniam naudojimui rinkosi pati, o iš bendravimo su ja (nuteistąja), bei iš to, kur reikia siųsti išsirinktas prekes, suprato, jog prekės skirtos asmeniškai V. J. Be to, šios prekės nebuvo nurodytos viešojo pirkimo dokumentuose. Vėliau, nuteistoji V. J. informavo, kad bendrovėje gali apsilankyti STT pareigūnai, todėl klausė, ar galima atsiskaityti už asmeniniam naudojimui išsirinktas prekes, tačiau to padaryti jau nebuvo galima (t. 8, b. l. 51–53).

15.2. Iš liudytojo UAB ,,S“ direktoriaus S. J. parodymų matyti, kad pats asmeniškai su V. J. nebendravo, tuo užsiėmė I. C. Iš I. C. sužinojo, kad viešajame konkurse perkamiems daiktams, V. J. prašymu, buvo dirbtinai padidinta kaina, jog už likusius pinigus bendrovė galėtų asmeniškai jai (V. J.) padovanoti daiktų. Daiktai, kuriuos išsirinko V. J., nebuvo nurodyti įmonės dokumentuose ir nuteistajai buvo atiduoti nemokamai (t. 8, b. l. 77–78). Apeliacinio proceso metu apklausti liudytojai pareigūnai M. R. ir M. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko procesinius veiksmus (kratas, apklausas ir pan.), tačiau jokio spaudimo liudytojams S. J. ir I. C. nedarė (t. 9, b. l. 71–73). Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad S. J. paaiškino, jog per I. C. davė V. J. bokso kriaušę, irklavimo treniruoklį (t. 9, b. l. 72–73). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, V. J. apeliacinio skundo argumentai, kad I. C. ir S. J. davė parodymus ne savo iniciatyva, bet įtakoti STT pareigūnų, siekiant tokiu būdu išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

15.2.1. Pažymėtina ir tai, kad I. C. bei S. J. parodymus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad: V. J. gyvenamojoje vietoje, buvo rasti ir išimti: irklavimo treniruoklis ,,Kettler Favorit“, batai ,,Beco“, bokso pirštinės ,,Pride“ (t. 5, b. l. 182–188); nuteistosios motinos I. K. gyvenamojoje vietoje buvo rastas ir paimtas bokso maišas ,,Matsuru“ (t. 6, b. l. 120–124); P. pataisos namuose – atviroje kolonijoje pas nuteistąjį A. P. buvo rastas ir paimtas laikrodis – širdies ritmo monitorius ,,Polar“ (t. 6, b. l. 187–191); R. Č. gyvenamojoje vietoje, M. rajone, buvo rastos ir paimtos sūpuoklės ,,Kettler“ (t. 7, b. l. 28–32).

15.2.2. Iš 2016 m. vasario 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, surašyto atliekant techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, matyti, kad V. J. 2014 m. liepos 18 d. paskambino I. C. ir pranešė, koks turi būti sportinės sienelės aukštis, nurodė, jog pažiūrėtų irklavimo treniruoklį – valtį; 2014 m. liepos 25 d. telefoninio pakalbio metu, V. J. paklausė I. C., ar užsakytas laikrodis, o ji (I. C.) atsakė, kad laikrodį užsakė, tik dar negavo (t. 1, b. l. 96–97). 2014 m. rugpjūčio 12 d. I. C. paskambino V. J. ir paklausė, ar laikrodžio ji (V. J.) nori sau, o nuteistojo atsakė teigiamai („Aha“). Po to I. C. paklausė, kokios spalvos laikrodžio ji (V. J.) nori, o nuteistoji atsakė, kad juodos (t. 1, b. l. 98–99). 2014 m. rugpjūčio 14 d. I. C. paskambino V. J. ir pranešė, kad turi laikrodį bei tariasi dėl jo perdavimo nuteistajai (t. 1, b. l. 99–100). Akivaizdu, kad kratos protokolai ir garso įrašas patvirtina I. C. parodymus, jog V. J. reikalavo kyšio ir jį (sporto prekes) priėmė kaip dovaną už tai, kad UAB „S“ laimėjo savivaldybės organizuotą viešųjų pirkimų konkursą. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad STT pareigūnai darė įtaką I. C. ir S. V. parašyti pareiškimus dėl V. J. reikalaujamų kyšių ir daiktų perdavimo. 

15.2.3. V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė, todėl šio pokalbio negalėjo pripažinti tinkamu įrodymu byloje bei juo grįsti jos kaltę. Tačiau susipažinus su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad teisiamojo posėdžio metu pirmininkaujančiai teisėjai pasiūlius ištirti rašytinę bylos medžiagą, proceso dalyviai pareiškė, jog yra susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga ir nepageidauja, jog dokumentai būtų skaitomi. Išvardinus bylos medžiagą, nuteistoji ir jos gynėjas nepateikė prašymo detaliau ištirti minėtą protokolą ar išklausyti prie protokolo pridėtą garso įrašą. Tačiau šis nuteistosios ir jos gynėjo pateiktas prašymas išklausyti 2014 m. rugpjūčio 12 d. užfiksuoto V. J. ir I. C. pokalbio garso įrašą buvo patenkintas apeliacinės instancijos teisme (t. 9, b. l. 95; t. 10, b. l. 33–42). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas perskaitydamas rašytinius įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, nes proceso dalyviai išsamesnio tyrimo neprašė. Tačiau minėtas garso įrašas buvo išklausytas apeliacinės instancijos teisme, todėl akivaizdžiai nesumenkina 2016 m. vasario 10 d. protokole užfiksuotų faktinių duomenų bei prie šio protokolo pridėto garso įrašo įrodomosios vertės. Pirmosios instancijos teismas minėtą protokolą bei prie jo pridėtą garso įrašą pagrįstai pripažino tinkamais įrodymais bei rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį (BPK 20 straipsnis).

16. V. J. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad iš UAB ,,S“ nenurodytas prekes neatlygintinai įgijo ne savo reikmėms, bet ketindama kaip labdarą jas perduoti V. socialinių paslaugų centrui, tačiau to nesuspėjo padaryti, kadangi nežinojo kaip tiksliai įforminti jų perdavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vedėja I. G. parodė, kad V. J. į ją nesikreipė su prašymu paaiškinti, kaip reikėtų perduoti daiktus neatlygintinai, t. y. kaip labdarą. Taip pat paaiškino, kad fiziniam asmeniui perduoti labdarą savivaldybės įstaigoms nėra ir nebuvo jokių kliūčių, tokio perdavimo tvarka yra aiški (t. 9, b. l. 73–74). Iš byloje esančio 2014 m. rugsėjo 16 d. daiktų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad V. J. perdavė neatlygintinai naudotis Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui įvairias prekes (t. 8, b. l. 72). Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja labdaros ir paramos fondo ,,A“ narė V. P. parodė, kad su V. J. kalbėjo apie labdarą, nes nuteistoji ruošėsi socialiniam būstui, į kurį ateina nuo smurto nukentėjusios mamos su vaikais, daryti labdarą, domėjosi, ar reikia fiziniam asmeniui turėti kokį nors ypatingą statusą (t. 9, b. l. 99). Todėl aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji V. J. turėjo visas galimybes iš UAB ,,S“ gautas prekes perduoti labdarai, puikiai žinojo, kokiu būdu tai padaryti, tačiau to nepadarė, o priešingai – minėtas neatlygintinai gautas prekes laikė skirtingose vietose, taip siekdama nuslėpti šių prekių neteisėtą įgijimą savo reikmėms. Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad V. J. neatlygintinai sporto prekes iš UAB ,,S“ įgijo siekdama asmeninės turtinės naudos, o ne labdaros tikslais.

17. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. J. iš UAB direktorės S. V. pareikalavo ir gavo kaip kyšį spintą su suoleliu ir batų dėže bei virtuvinį stalą, už 850,04 Lt (246,19 Eur), o A. P. P. naudai gavo 631,86 Lt (183 Eur) vertės spintą. Taip pat, iš I. C. bei per I. C. iš S. J. pareikalavo ir gavo kaip kyšį sporto prekių už 2 484,05 Lt (719,43 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. J. būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja, turėjo teisę Panevėžio rajono savivaldybėje organizuoti viešuosius pirkimus, todėl darytina išvada, jog tokie nuteistosios veiksmai vertinami kaip teisėtas veikimas, o kyšis – kaip dovana už laimėtus savivaldybės organizuotus viešųjų pirkimų konkursus.   

  17.1. BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma veikiant tik tiesiogine tyčia. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė ir neatskleidė subjektyviojo jai inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį sudėties požymio – tyčios. Pažymėtina, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne vien tik pagal paties kaltininko parodymus, tačiau įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltininko elgesį, nulemiantį jo psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės apie tai, kad V. J. veiksmai, t. y. reikalavimas kyšio – daiktų ir jų gavimas, taip pat po nusikaltimų padarymo, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės stengiantis maskuoti nusikalstamus veiksmus sumokant už juos – leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistoji suprato savo nusikalstamą veikų pobūdį, numatė, jog dėl jos neteisėtų veikų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės ir tokių pasekmių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

17.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. J. nusikalstamus veiksmus iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, kvalifikuojantį požymį – didelę žalą įrodinėti nereikia. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. reikalavo ir priėmė kyšį, kurio vertė viršija 1 MGL dydį, todėl jos veiksmai atitinka BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

17.3. Pažymėtina, kad BK 230 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai taip pat yra asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilma J. P. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92 buvo paskirta į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjos pareigas. Akivaizdu, kad nusikalstamų veikų padarymo metu V. J. buvo valstybės tarnautoja, todėl yra BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektas.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymo teisėtumo

18. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti; 2) ar šie tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015; Nr. 2K-7-85-696/2016; Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.).

18.1. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra: 1) kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų ar prokurorų motyvuoti teikimai apylinkių ar apygardų teismų pirmininkams ar jų įgaliotiems teisėjams, kurie turi priimti motyvuotas nutartis; arba 2) kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų, vadovaujančių prokurorų nutarimai, tačiau dėl šių nutarimų turi būti kreipiamasi į šiame įstatyme nurodytus teisėjus per 24 valandas su teikimu dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo, kuris patvirtinamas motyvuota nutartimi (KŽĮ straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme nurodytus apysunkius nusikaltimus; pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; dingsta be žinios asmuo; vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Pagal suformuotą teismų praktiką, faktinis pagrindas – informacija apie ne bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas).

18.1.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi Nr. S6-825 sankcionavo techninių priemonių naudojimo specialia tvarka – slaptą V. J. <...> elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jos turinio fiksavimą nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. kovo 11 d. (t. 1, b. l. 28). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos išslaptintos medžiagos matyti, kad STT Panevėžio valdyboje buvo pardėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl I. D. ir kitų asmenų galimai daromos nusikalstamos veikos VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, o vėliau buvo gauta informacija, jog su tuo galimai yra susijusi V. J., kuri dirbo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjos bei ligoninės juristės pareigose. Tačiau pagal gautą kriminalinės žvalgybos informaciją, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes gautų duomenų nepakako nusikalstamos veikos požymiams nustatyti. 2014 m. kovo mėnesį, buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad V. J., būdama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja, galimai siekdama turtinės naudos, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi organizuojant Panevėžio rajono savivaldybės viešųjų pirkimų konkursus dėl baldų pirkimo. Todėl Panevėžio apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi Nr. S6-175, pratęsė techninių priemonių specialia tvarka – slaptą V. J. <...> elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jos turinio fiksavimą nuo 2014 m. kovo 11d. iki 2014 m. birželio 7 d. (t. 1, b. l. 32). 2014 m. balandžio mėnesį, buvo gauta nauja informacija apie V. J. galimai daromas nesunkias nusikalstamas veikas, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes gautų duomenų nepakako nusikalstamos veikos požymiams nustatyti, tačiau buvo tęsiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. S6-426 sankcionavo techninių priemonių naudojimo specialia tvarka – slaptą V. J. <...> elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jos turinio fiksavimą nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. (t. 1, b. l. 36). Iš 2014 m. birželio 2 d. pranešimo apie gautą informaciją matyti, kad nustatyti V. J. ir kitų bendrininkų galimai nusikalstamų veiksmų požymius neįmanoma (sudėtinga), nes jie laikosi konspiracijos (t. 10, b. l. 10). 2015 m. kovo 24 d. STT Panevėžio valdybos viršininko sprendimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl V. J. kyšio priėmimo iš UAB „M“, o 2015 m. kovo 30 d. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, dėl kyšio priėmimo iš UAB „S“ (t. 1, b. l. 1–2, 5–7).

18.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija susipažinusi su visa pateikta išslaptinta medžiaga, susijusią su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu, atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismo išslaptintų nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo turinys nevisiškai tiksliai atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. tik abstrakčiai nurodytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinis pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo stadijoje nėra įmanomas tikslus galbūt daromos nusikalstamos veikos, kurios požymiai dar nenustatyti, kvalifikavimas, atitinkantis galutinį jos kvalifikavimą baudžiamajame procese. Tačiau svarbu pažymėti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui, t. y. informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdoma tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką.

19. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad STT Panevėžio valdybos pareigūnai, turintys ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisę, vadovaudamiesi BPK nuostatomis, nustatę nusikalstamų veikų požymius, 2015 m. kovo 24 d. ir 2015 m. kovo 30 d. pradėjo ikiteisminius tyrimus Nr. 06-7-00002-15 ir 06-7-00003-15 (t. 1, b. l. 1, 5). Šių ikiteisminių tyrimų pradėjimo pagrindas buvo Specialiųjų tyrimo tarnybos 2015 m. kovo 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. L-09-156 ir I. C. pareiškimas, iš kurių turinio matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo 6 d., buvo surinkta pakankamai duomenų dėl V. J. padarytų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje (t. 10, b. l. 1–18).

 20. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti slaptus veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, iš esmės nėra nustatyta ir jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimo skaičiaus. Todėl neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tačiau pažymėtina, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką, t. y. jie turi tęstis tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamas veikas, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimus padariusius asmenis, jog būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Svarbu pažymėtina ir tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, jog atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

21. Apeliacinis teismas atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo chronologiją ir pobūdį, V. J. ir kitų asmenų veiksmų konspiraciją, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti V. J. slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą. Todėl duomenys, kurie buvo gauti atliekant aukščiau nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir gali būti laikomi įrodymais šioje nagrinėjamojoje byloje. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Panevėžio apygardos teismo nutartyse esantys trūkumai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, nenulėmė šių veiksmų ir juos atliekant surinktų duomenų neteisėtumo. Byloje esantys duomenys taip pat neduoda pagrindo tvirtinti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami, siekiant rinkti informaciją apie nusikalstamas veikas, dėl kurių jų taikyti negalima. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas dėl V. J. nusikalstamų veiksmų padarymo nebuvo pradėtas per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Tačiau, teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad ilgesnis neviešo procesinių veiksmų atlikimas šioje nagrinėjamojoje byloje leido nustatyti neatsitiktines, bet sistemines korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, iš 2015 m. vasario 2 d. pranešimo apie gautą informaciją Nr. S8-09-52 matyti, kad V. J. galimai darė ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 10, b. l. 15–16). Todėl konstatuotina, kad užsitęsę kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikomi kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys (provokuojami ir / ar tiražuojami) daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog nuteistosios V. J. kaltė grindžiama provokacijos būdu gautais duomenimis. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistosios V. J. laisvė pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą nebuvo suvaržyta – nuteistoji turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jos nuomone, kurstymą (provokavimą) padaryti nusikalstamus veiksmus, tačiau to nepadarė. Todėl šie surinkti duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje, atitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

22. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustatė:

22.1. V. J., būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 5 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „M“ direktorės S. V. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu prokuroro 2016 m. birželio 2 d. nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte nustatytais pagrindais) už teisėtą veikimą, t. y. už laimėtą savivaldybės organizuotą viešųjų pirkimų konkursą, pareikalavo neatlygintinai gauti kyšį, t. y. sau baldus už 850,04 Lt (246,19 Eur) ir A. P. P. – baldus už 631,86 Lt (183 Eur), kurį gavo.

22.1.1. Nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. J. būdama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatore dėl viešojo baldų pirkimo pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ ir žinodama, kad šio pirkimo organizatorė yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. S. (paskirta į pirkimo organizatorės pareigas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-619), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi ir atliekant šias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog Panevėžio rajono savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje, P. rajone, 2014 m. vasario mėnesį ketina pirkti baldus už 63 516 Lt (be PVM) bei už UAB „M“ laimėjimą šiame baldų viešajame pirkime, 2014 m. pradžioje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „M“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per S. V. dukrą A. J., pareikalavo iš S. V. sau iš UAB „M“ neatlygintinai gauti baldus, t. y. kyšį, kaip dovaną už savivaldybės laimėtą viešųjų pirkimo konkursą, t. y. spintą kartu su prie jos priklausančiu suoleliu ir batų dėže, virtuvinį stalą, iš viso už 246,19 Eur, o A. P. P. naudai gauti spintą už 183 Eur. S. V. sutikus nemokamai šiuos baldus pagaminti, V. J. tęsdama savo nusikalstamą veiką, veikdama teisėtai atliko baldų pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešojo pirkimo procedūras: parengė šio pirkimo sąlygas ir pati parinko tiekėjus, t. y. UAB „M“, M. S. firmai „M“ ir UAB „D“ 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. (8.27) SD1-570 išsiuntė parengtas pirkimo sąlygas, o iš jų 2014 m. vasario 27 d. bei 2014 m. vasario 28 d., gavusi pasiūlymus dėl baldų pardavimo Panevėžio rajono savivaldybei, pati atliko tiekėjų: UAB „M“ 2014 m. vasario 26 d. pasiūlymo Nr. 4 (gauto 2014 m. vasario 27 d. Panevėžio rajono savivaldybėje); M. S. firmos „M“ 2014 m. vasario 27 d. pasiūlymo Nr. 1 (gauto 2014 m. vasario 28 d. Panevėžio rajono savivaldybėje) ir UAB „D“ 2014 m. vasario 27 d. pasiūlymo Nr. 2 (gauto 2014 m. vasario 27 d. Panevėžio rajono savivaldybėje) apklausą, šių tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų įvertinimą, nustatė pasiūlymų eilę bei nusprendė 2014 m. vasario 28 d. laimėtoju pripažinti UAB „M“, o 2014 m. vasario 28 d. surašė Tiekėjų apklausos pažymą ir tą pačią dieną pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorei V. S. pasirašyti, užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. 2014 m. vasario 28 d. pasirašė Tiekėjų apklausos pažymą, ją užregistravo Nr. FB6/1-121 ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriui V. Ž., kuris patvirtino sprendimą pripažinti baldų viešojo pirkimo laimėtoju – UAB „M“, su kuriuo 2014 m. kovo 5 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB „M“ (pardavėjo) buvo sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-82 dėl 74 515 Lt (su PVM) arba 61 582,64 Lt (be PVM) vertės baldų pirkimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, Panevėžio rajone. Tuo tarpu, V. J. iš UAB „M“ direktorės S. V. 2014 m. gegužės mėnesį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai neatlygintinai kaip kyšį gavo baldus – spintą su suoleliu ir batų dėže bei virtuvinį stalą, už 850,04 Lt (246,19 Eur), o 2014 m. gegužės mėnesį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. P. naudai gavo 631,86 Lt (183 Eur) vertės spintą.

22.2. Taip pat, V. J. būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), siekdama iš UAB „S“ direktoriaus S. J. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais) ir vadybininkės I. C. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi, BPK 212 straipsnio 8 punktu) už teisėtą veikimą, t. y. už laimėtą savivaldybės organizuotą viešųjų pirkimų konkursą, pareikalavo neatlygintinai sau gauti sporto prekių už 2 484,05 Lt (719,43 Eur), kuriuos gavo.

22.2.1 Nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. J. būdama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatore dėl sporto prekių pirkimo pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ ir žinodama, kad šio pirkimo organizatorė yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. S. (paskirta į pirkimo organizatorės pareigas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-264), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi, atliekant šias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog Panevėžio rajono savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, 2014 m. liepos mėnesį, ketina pirkti sporto prekes ir inventorių už 12 000 Lt (su PVM), ir šią viešojo pirkimo konfidencialią informaciją apie ketinamų pirkti sporto prekių kiekius ir jų kainą, už UAB „S“ laimėjimą šiame sporto prekių viešajame pirkime, UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš I. C. ir per I. C. iš S. J., pareikalavo sau iš UAB „S“ neatlygintinai gauti sporto prekių, t. y. irklavimo treniruoklį „Kettler Favorit“ – už 961,12 Lt (278,36 Eur), vandens batų „Beco“ porą – už 122,91 Lt (35,60 Eur), 1 vnt. sūpuokles „Kettler“ – už 786,92 Lt (227,91 Eur), laikrodį – širdies ritmo prietaisą „Polar“ – už 181,82 Lt (52,65 Eur), bokso maišą „Matsuru“ – už 355,84 Lt (103,06 Eur), bokso pirštinių „Pride“ porą – už 75,44 Lt (21,85 Eur), iš viso prekių už           2 484,05 Lt (719,43 Eur). I. C. ir S. J. sutikus nemokamai suteikti šias prekes, V. J. toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, parengė šio pirkimo sąlygas ir parinko vienintelį tiekėją – UAB „S“ ir gavo žodinį tiekėjo 2014 m. liepos 21 d. pasiūlymą dėl sporto prekių už 12 000 Lt (su PVM) pardavimo Panevėžio rajono savivaldybei, įvertino šio tiekėjo kvalifikaciją ir pripažino UAB „S“ pagal 2014 m. liepos 21 d. žodinį pasiūlymą dėl sporto prekių, tinkamu bei 2014 m. liepos 21 d. nusprendė laimėtoju pripažinti UAB „S“. 2014 m. liepos 21 d. surašė Tiekėjų apklausos pažymą ir tą pačią dieną pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorei V. S. užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti. 2014 m. liepos 21 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. savo parašu patvirtino 2014 m. liepos 21 d. Tiekėjų apklausos pažymą, ją užregistravo Nr. FB6/1-638, ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriaus pareigas ėjusiam administracijos direktoriaus pavaduotojui E. L., kuris pasirašydamas, patvirtino sprendimą pripažinti sporto prekių viešojo pirkimo laimėtoju – UAB „S“, o 2014 m. liepos 22 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB „S“ buvo sudaryta sporto prekių už 12 000 Lt (su PVM) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-346 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, P. rajone. Tuo tarpu, nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V. J. reikalavimu prekes pristačius į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji iš UAB „S“ direktoriaus S. J. ir vadybininkės I. C. per tris kartus savo naudai už teisėtą veikimą, t. y. už laimėtą savivaldybės organizuotą viešųjų pirkimų konkursą, neatlygintinai, kaip kyšį, gavo sporto prekių iš viso už 2 484,05 Lt (719,43 Eur), t. y. iš UAB „S“ į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į namą, esantį (duomenys neskelbtini), V. J. buvo neatlygintinai perduotas irklavimo treniruoklis „Kettler Favorit“ – už 961,12 Lt (278,36 Eur), vandens batų „Beco“ pora – už 122,91 Lt (35,60 Eur), sūpuokles „Kettler“ – už 786,92 Lt (227,91 Eur), laikrodis–širdies ritmo prietaisas „Polar“ – už 181,82 Lt (52,65 Eur), bokso maišas „Matsuru“ – už 355,84 Lt (103,06 Eur), bokso pirštinių „Pride“ pora – už 75,44 Lt (21,85 Eur).

Dėl bausmių skyrimo ir turto (daiktų) konfiskavimo

 23. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Be to, remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

 24. Pažymėtina, kad V. J. nusikalstamas veikas iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), jai skirtinos ir naujos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) buvo paskirtos baudos. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į BK 54 straipsnio nuostatas ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (abi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), asmenybę (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi šeimą ir išlaiko nepilnametę dukrą, dirba, buvusių darbdavių charakterizuojama teigiamai), jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei teisingumo ir proporcingumo principus, V. J. skiriamos baudos, kurių dydis nustatomas mažesnis už bausmių, skiriamų už apysunkius nusikaltimus, vidurkį (BK 47 straipsnis (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios bausmės skyrimas atitiktų BK 41 straipsnyje keliamus tikslus.

24.1. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, kuri už apysunkio nusikaltimo padarymą numatė iki               1 000 MGL dydžio baudą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantis BK 47 straipsnis už šio nusikaltimo padarymą numato baudą nuo 100 iki 4 000 MGL. Teisėjų kolegija V. J. nustato baudos dydį nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) sankcijos ribose (BK 3 straipsnio 4 dalis) (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija).   

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje V. J. teisingai taikė BK 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalis, dėl to apeliaciniame skunde jokie argumentai nenurodomi, todėl ši nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,  

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio

- V. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl įgaliojimų viršijimo perkant baldus) perkvalifikuoti į BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jai paskirti 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio baudą;

- V. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl įgaliojimų viršijimo perkant sporto inventorių) perkvalifikuoti į BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jai paskirti 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai                                                    Jolanta Čepukėnienė

                                                   Kęstutis Jucys

                                                   Regina Pocienė