Administracinė byla Nr. eA-42-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02579-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.3; 14.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Grigeo Klaipėda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. (31)-A4E-8230 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo išnagrinėti AB „Grigeo Klaipėda“ 2021 m. birželio 9 d. prašymą Nr. SK/2021-69 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“ (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais:
2.1. 2020 m. vasario 5 d. Bendrovė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) su prašymu parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą bei jų įgyvendinimo priemones. Departamentas 2020 m. vasario 10 d. raštu įpareigojo Agentūrą atlikti Bendrovės vykdytos galbūt neteisėtos veiklos, kai iš dalies biologiškai nevalytos gamybinės nuotekos buvo išleidžiamos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų išleidimo kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą, bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą bei kitus atliekamus aplinkos tyrimus pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonių nustatymui. Departamentas 2020 m. birželio 26 d. raštu pateikė Bendrovei atsakovo atliktą paviršinio vandens telkinio (Kuršių marių) ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimą, atliktą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika), ir paprašė Bendrovės pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą dėl pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonių panaudojimo, numatyti aplinkos atkūrimo priemones, priemonių vykdymo darbus bei jų vykdymo terminus, atsakingus asmenis ir kitus, ūkio subjekto manymu, reikšmingus duomenis. Kartu su šiuo Departamento raštu buvo pateiktas 2020 m. gegužės 11 d. Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo vertinimas (toliau – ir vertinimas, reikšmingumo vertinimas), todėl Bendrovė kreipėsi į JAV ir Italijos mokslininkų grupę su prašymu atlikti papildomą užduotį ir įvertinti vertinime nustatytus faktus bei padarytas išvadas, atliekant jų ekspertinį aplinkosauginį įvertinimą. 2020 m. rugpjūčio 7 d. ši grupė pateikė ekspertinę ataskaitą, kurioje paneigtos vertinime padarytos išvados dėl Bendrovės veiksmais padaryto poveikio Kuršių marių ekologinei ir cheminei būklei. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Bendrovė informavo Departamentą apie Agentūros vertinimo trūkumus. 2021 m. sausio 22 d. Departamentas pareiškė civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, kuriuo paprašė priteisti iš Bendrovės 48 257 676,57 Eur. 2021 m. sausio 29 d. Departamentas pateikė Bendrovei raštą, kuriame paaiškino, jog atmeta pateiktų ekspertinių ataskaitų išvadas, nes vertinimas, kuriuo abejoti nėra teisinio pagrindo, patvirtina Bendrovės veiksmų padarytą reikšmingą neigiamą poveikį Kuršių marių ekosistemai. 2021 m. kovo 2 d. Bendrovė kreipėsi į Departamentą, prašydama pateikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą, duomenis apie Bendrovės veiksmais padarytos žalos faktą bei mastą ir priežastinį ryšį tarp nustatyto reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai bei Bendrovės veiksmų ir informaciją apie tai, kokiam konkrečiam gamtos elementui Bendrovės veiksmais buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kokia buvo šio gamtos elemento pirminė būklė 2012 m. sausio 1 d. ir kokio tikslo turi būti siekiama aplinkos atkūrimo priemonėmis. Departamentas 2021 m. balandžio 2 d. raštu atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą. 2021 m. birželio 9 d. Bendrovė pateikė Agentūrai ir Departamentui papildomą ekspertinę ataskaitą ir paprašė atsakovo priimti sprendimą atlikti pakartotinį Bendrovės išleistų iš dalies nevalytų gamybos veikloje susidariusių nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo vertinimą, o, priėmus sprendimą atlikti pakartotinį vertinimą, organizuoti ekspertinę diskusiją su Bendrovės atstovais ir ekspertais, siekiant pašalinti Bendrovės ir atsakovo specialistų (ekspertų) išvadose dėl Bendrovės iš dalies nevalytų nuotekų poveikio Kuršių marių vandens būklei galimus prieštaravimus. Agentūra skundžiamu 2021 m. liepos 9 d. Raštu atsisakė atlikti pakartotinį vertinimą. Pareiškėjo teigimu, Agentūros atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
2.2. Nagrinėdama Bendrovės 2021 m. birželio 9 d. prašymą bei įformindama Raštą, Agentūra veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl Raštas atitinka individualaus administracinio akto požymius.
2.3. Agentūros atliktas vertinimas laikytinas administracine procedūra, kuri buvo įvykdyta (atlikta), pažeidžiant jai taikytinus reikalavimus, o ekspertinės ataskaitos pripažintinos kaip nauji įrodymai, turintys reikšmės priimti administracinį sprendimą, todėl viešojo administravimo subjektas turi išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir atlikti pakartotinį vertinimą. Raštas turi būti panaikintas, nes: i) Bendrovė nebuvo įtraukta į vertinimo procedūrą, jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti duomenis ir poziciją dėl vertinimo; ii) Bendrovė teikė ekspertines ataskaitas, kuriose atskleidžiami vertinimo trūkumai; iii) Rašte neišsklaidytos Bendrovės abejonės dėl priežastinio ryšio tarp jai inkriminuojamų veiksmų ir atsakovo nustatytų padarinių (Kuršių marių vandens ekologinės būklės pablogėjimo per vieną klasę ties 3B stotimi).; iv) vertinimas atliktas, nesilaikant 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – ir Direktyva 2000/60/EB), ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – ir Direktyva 2004/35/EB) įtvirtintų reikalavimų, jis pateiktas be priedų, nenurodant, kokiais konkrečiais duomenimis ir metodais remiantis buvo padarytos išvados, jis nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu; v) Bendrovė negavo vertinimo iš atsakovo, jame nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai, iš vertinimo turinio neaišku, kokį teisinį ryšį su žalos gamtai nustatymu jis turės ir kokias teisines pasekmes jis sukels Bendrovei.
2.4. Nacionaliniai teisės aktai aiškiai ir detaliai nereglamentuoja reikšmingo neigiamo poveikio vertinimo atlikimo procedūros, todėl, nesant detalaus (expressis verbis) teisinio reguliavimo, atsakovas turėjo pareigą, pirmiausia, vadovautis tarptautiniuose teisės aktuose – Direktyvose 2000/60/EB ir 2004/35/EB – nustatytų reguliavimu, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais bei bendraisiais teisės principais, reglamentuojančiais administracinės procedūros atlikimą, ir nepažeisti Bendrovės teisių. Pareiškėjo manymu, vertinimas buvo atliktas ne pagal Direktyvoje 2004/35/EB ir Direktyvoje 2000/60/EB nustatytą procedūrą ir metodus. Direktyvoje 2004/35/EB reglamentuotos galbūt taršą sukėlusio subjekto teisės ir numatyta, kad bet kokiame pagal šią Direktyvą priimtame sprendime, nustatančiame žalos prevencijos arba jos ištaisymo priemones, nurodomas tikslus pagrindas, kuriuo jis yra grindžiamas. Apie tokį sprendimą nedelsiant pranešama atitinkamam subjektui, kuris tuo pačiu metu informuojamas apie jam priklausančius teisinius gynybos būdus pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir apie terminus, taikomus tokiems gynimo būdams (Direktyvos 2004/35/EB 11 str. 4 d.). Asmenys turi galimybę kreiptis į teismą, kompetentingą peržiūrėti kompetentingos institucijos sprendimų, veiksmų arba neveikimo pagal šią Direktyvą procesinį arba materialinį teisėtumą (Direktyvos 2004/35/EB 13 str. 1 d.). Be to, aplinkos atkūrimo priemonių parinkimas ir tvirtinimas, kaip ir reikšmingo neigiamo poveikio vertinimas, laikytinas viešojo administravimo subjektų vykdoma administracine procedūra, kuriai taikomi VAĮ III skyriuje įtvirtinti administracinės procedūros ypatumai. Taigi atsakovo atsisakymas įvertinti Bendrovės pateiktus faktinius duomenis ir argumentus prieštarauja tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES) direktyvų nuostatoms, tiek ir nacionalinių bei tarptautinių teismų praktikai dėl pareigos bendradarbiauti ir įtraukti teršėją į reikšmingo neigiamo poveikio vertinimo procedūrą.
2.5. Teisės aktais nėra reglamentuotas ir pakartotinio vertinimo atlikimas ar situacijos, kurioms esant toks pakartotinis vertinimas turėtų būti (ne)atliekamas. Tokia situacija laikytina teisinio reguliavimo spraga, kurią šalinant būtina vadovautis bendraisiais principais.
2.6. Bendrovė negalėjo ginčyti vertinimo iš karto po to, kai 2020 m. birželio 26 d. Departamentas pateikė jį, kadangi: i) pats vertinimas buvo pateiktas ne tiesiogiai, o per Departamentą kartu su 2020 m. birželio 26 d. raštu; ii) nei Departamento 2020 m. birželio 26 d. rašte, nei vertinime nebuvo nurodyta, kad tai yra galutinis vertinimas; iii) vertinimas buvo pateiktas Bendrovei, praleidus VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, nenurodant jį rengusių asmenų, nenurodant būtinų rekvizitų, neišaiškinus apskundimo tvarkos; iv) galimybė motyvuotai diskutuoti su atsakovu dėl vertinimo ir teikti faktinius duomenis ir argumentus Bendrovei atsirado tik po to, kai ji gavo 2021 m. balandžio 29 d. papildomą ataskaitą, kurioje padarytos išvados ir kuri sudarė pagrindą konstatuoti, kad vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas, dėl to būtina kreiptis į atsakovą su prašymu atlikti pakartotinį vertinimą, atsižvelgiant į naujus faktinius duomenis ir argumentus.
2.7. Atsakovas turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjo Prašymą, nes nauji faktiniai duomenys rodo, jog vertinimas nėra išsamus, objektyvus ir pagrįstas. Nauji faktiniai duomenys – tarpinė, pagrindinė ir papildoma ataskaita bei jų pagrindu surinkti nauji faktiniai duomenys bei pateikti argumentai dėl vertinimo turinio – sudarė pagrindą kreiptis į atsakovą su prašymu atlikti pakartotinį vertinimą.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas Agentūra atsiliepime nurodė:
4.1. Departamentas pateikė pareiškėjui Agentūros vertinimo išvadą (toliau – ir Išvada) 2020 m. birželio 26 d. Pareiškėjas neginčijo Išvados per teisės aktuose numatytą terminą, vadinasi, jis sutiko su ja.
4.2. Agentūros vertinime yra nustatyta, kad 2012–2019 m. laikotarpiu pastebima vidutinių metinių bendrojo azoto koncentracijų ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu (3B stotis) didėjimo tendencija ir nustatytas ekologinio potencialo pasikeitimas per 1 klasę artimiausiose 2 ir 3B stotyse. Agentūra, atlikdama Kuršių marių vandens būklės vertinimą, pasirinko 3B, 1 ir 2 stotis ir atskirai kiekvienai stočiai atliko detalią būklės kaitos analizę pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika, Būklės nustatymo metodika), nustatė tendencijas 2012–2019 m. laikotarpiu. Vertinime buvo pateikta išvada, kad Klaipėdos sąsiaurio ekologinė būklė suprastėjo per vieną klasę 2017-2019 metais 3B ir 2 monitoringo vietose. Siekiant kiek galima tiksliau įvertinti Klaipėdos sąsiaurio ekologinio potencialo klasių pokyčius 2012–2019 m. laikotarpiu, atskirai buvo nagrinėti ir lyginti atvejai, esant tokiam pačiam 2–4 promilių vandens druskingumui. Taigi Agentūra 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. (31)-A4-1161 aiškiai ir teisingai atsakė į visus pareiškėjo nurodytus prieštaravimus ir pastabas bei pabrėžė, kad nesutinka su jo pasamdytų ir šališkų ekspertų atliktu vertinimu, tačiau pareiškėjas neskundė šio Agentūros 2021 m. sausio 29 d. rašto. Todėl Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35.4 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atlikti 2020 m. gegužės 11 d. atlikto Kuršių marių ekologinės ir cheminės būklės pablogėjimo įvertinimo dėl pareiškėjo vykdytos neteisėtos veiklos pakartotinį vertinimą, netenkino Prašymo.
4.3. Teisės aktuose nenumatyta, kad Agentūra ir / ar Departamentas privalo įtraukti asmenis į vertinimo procedūrą. Departamento 2020 m. vasario 10 d. rašto Nr. (5.3)-AD5-2025 kopija buvo pateikta ir pareiškėjui, todėl jis žinojo apie pradėtą vertinimą ir galėjo teikti bet kokią svarbią informaciją, dalyvauti vertinime ir teikti ekspertų ar kitą svarbią informaciją. Kadangi vyko ikiteisminis tyrimas, Agentūra nurodė Departamentui, prieš pateikiant išvadą kitiems asmenims, gauti sutikimą iš prokuratūros, bet 2020 m. birželio 26 d. pareiškėjas gavo išvadą ir galėjo teikti pastabas bei prieštaravimus Departamentui, Agentūrai, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo teisėjui ar kreiptis į teismą. Iš vertinimo išvados turinio buvo aišku, jog vertinimo procedūra buvo baigta, o išvada yra galutinė ir nekeičiama. Pareiškėjas prašo atlikti pakartotinį vertinimą, tai patvirtina, jog jis suprato apie vertinimo procedūros pabaigą. Agentūros vertinimo išvada pareiškėjui buvo pateikta 2020 m. birželio 26 d., todėl jis galėjo skųsti ją iki 2020 m. liepos 26 d.
4.4. Pareiškėjo pateiki įrodymai nėra nauji, Agentūra yra pasisakiusi dėl jų 2021 m. sausio 29 d. rašte, todėl Agentūra, gavusi 2021 m. birželio 9 d. Prašymą, neturėjo jų vertinti, o skunde nurodytos aplinkybės dėl atliktų vertinimų ir taršos skaičiavimų yra ne šios bylos dalykas.
4.5. Skundžiamas Raštas pareiškėjui tik praneša, kad Agentūros vertinimo išvada yra pateikta Departamentui ir jis gali pasinaudoti savo teisėmis nesutikti ar pateikti naujus įrodymus nagrinėjant civilinį ieškinį. Rašte nėra jokių viešojo administravimo patvarkymų (įpareigojimų), todėl jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Siekdamas panaikinti Raštą, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir nori padaryti įtaką nagrinėjamai baudžiamajai bylai.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Departamentas atsiliepime nurodė, jog Agentūros 2020 m. gegužės 11 d. raštu teiktas vykdytos neteisėtos veiklos neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimas nėra negaliojantis. Nei Departamentui, nei prokuratūrai nekilo abejonių dėl jo teisingumo. Departamento nuomone, Agentūros atliktas vertinimas yra galiojantis, teisėtas, todėl nėra pagrindo jo kartoti. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti skunde minimas aplinkybes, prašymą atlikti pakartotinį vykdytos neteisėtos veiklos neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą galėtų teikti prokuratūrai.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Grigeo Klaipėda“ skundą.
8. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
8.1. 2020 m. vasario 5 d. Bendrovė kreipėsi į Departamentą su prašymu parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą bei jų įgyvendinimo priemones. 2020 m. vasario 10 d. Departamentas persiuntė šį Bendrovės prašymą Agentūrai, įpareigodamas ją atlikti Bendrovės vykdytos neteisėtos veiklos, kai buvo išleidžiamos nevalytos gamybinės nuotekos į Bendrovės nuotekų išleidimo kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą bei kitus atliekamus aplinkos tyrimus pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonių nustatymui.
8.2. Agentūra, atlikusi paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių – ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimą, 2020 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (31)-A4E-3859 pateikė Departamentui Išvadą, kurioje nurodė, kad 2012–2019 m. laikotarpiu pastebima vidutinių metinių bendrojo azoto koncentracijų ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu (3B stotis) didėjimo tendencija ir nustatytas ekologinio potencialo pasikeitimas per 1 klasę artimiausiose 2 ir 3B stotyse, todėl Klaipėdos sąsiaurio ekologinė būklė suprastėjo per vieną klasę 2017–2019 metais 3B ir 2 monitoringo vietose. 2020 m. birželio 26 d. Departamentas pateikė Bendrovei Išvadą.
8.3. Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. SK/2020-168 kreipėsi į Departamentą, be kita ko, nurodydama, kad Išvada yra neobjektyvi, nepagrįsta objektyviais duomenimis ir neatspindi realios situacijos. Bendrovė pateikė Departamentui pasitelktų TIG Environmental ekspertų 2020 m. rugpjūčio 7 d. Stebėsenos metu gautų Kuršių marių duomenų tendencijų vertinimą (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. TIG ekspertų vertinimas). Bendrovė minėtame rašte nurodė, kad TIG atlikto Klaipėdos sąsiaurio, Kuršių marių ir AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo stebėsenos duomenų statistinių tendencijų vertinimo rezultatai rodo, kad medžiagų koncentracija nedidėjo nei ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo, nei šalia jo, o, kalbant apie vandens kokybės pablogėjimą 2 ir 3B stotyse, nėra stebima statistiškai reikšmingo BDS7 medžiagų, bendrojo azoto ar bendrojo fosforo didėjimo tendencija; koncentracijos reikšmės buvo santykinai stabilios arba laikui einant mažėjo; tai rodo, kad vien BDS7 medžiagų, bendrojo azoto ar bendrojo fosforo reikšmės nepatvirtina tariamo vandens kokybės pablogėjimo.
8.4. 2020 m. lapkričio 17 d. Bendrovė pateikė Agentūrai ir Departamentui galutinę 2020 m. spalio 28 d. TIG ekspertų ataskaitą dėl žalos Kuršių marių aplinkai vertinimo (toliau – ir 2020 m. spalio 28 d. TIG ekspertų ataskaita), kurioje teigiama, kad TIG ekspertai nenustatė, jog Bendrovė (jos atsakingi asmenys) savo veiksmais padarė reikšmingą poveikį (žalą) Kuršių marių aplinkai.
8.5. 2021 m. sausio 11 d. Bendrovė kreipėsi į Agentūrą ir Departamentą, prašydama organizuoti ekspertinę diskusiją, siekiant pašalinti prieštaravimus, ir (ar) pritarti neteisminės mediacijos organizavimui. Bendrovė atkreipė dėmesį į nenuoseklią Agentūros poziciją dėl reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marioms nustatymo.
8.6. AB „Grigeo Klaipėda“ 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. SK/2021-69 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“ kreipėsi į Agentūrą, prašydama: 1) atlikti pakartotinį Bendrovės išleistų iš dalies nevalytų gamybos veikloje susidariusių nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo vertinimą, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 28 d. TIG ekspertų ataskaitos ir 2021 m. balandžio 29 d. TIG ekspertų vertinimo duomenis, dokumentus, analizę ir jų pagrindu padarytas išvadas; 2) priėmus sprendimą, organizuoti pakartotinį vertinimą, organizuoti ekspertinę diskusiją (konsultacinį procesą) su Bendrovės atstovais ir ekspertais, siekiant pašalinti Bendrovės ir Agentūros specialistų (ekspertų) išvadose dėl Bendrovės iš dalies nevalytų nuotekų poveikio Kuršių marių vandens būklei galimus prieštaravimus. Bendrovė Prašyme nurodė, kad Išvadoje ir Agentūros 2021 m. sausio 29 d. rašte nėra aptartos ir motyvuotai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės (veiksniai), turinčios įtakos reikšmingo neigiamo poveikio įvertinimui ir priežastinio ryšio tarp Bendrovės veiksmų ir nustatyto Kuršių marių vandens būklės pablogėjimo nustatymui. Todėl aukščiau nurodyti Agentūros sprendimai nėra objektyvūs, visapusiški ir išsamūs. Bendrovė Prašyme pažymėjo, kad, nors vertinimo Išvadoje ir konstatuota, kad Kuršių marių būklė reikšmingai pasikeitė Bendrovei inkriminuojamu laikotarpiu, tačiau Agentūra nevertino ir nepasisakė dėl to, ar ir kokia apimtimi kiti veiksniai turėjo įtakos šiam pokyčiui, ar pokytis nebuvo nulemtas „natūralių svyravimų“ šiltaisiais mėnesiais ir druskingumo svyravimų sąsiauryje, o taip pat ir tai, ar tarp Bendrovės neteisėtų veiksmų (neteisėto jai inkriminuojamų teršalų išleidimo į gamtinę aplinką fakto, kiekio ir teršalų ypatumų) ir didelės žalos Kuršių marioms (reikšmingo neigiamo pokyčio) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Bendrovė Prašyme nesutiko su vertinimo Išvada, kad dėl Kuršių marių vandens būklės pablogėjimo ties 3B stotimi yra atsakinga išimtinai Bendrovė. Anot Bendrovės, šią aplinkybę paneigia 2021 m. balandžio 29 d. TIG ekspertų vertinimas, kuriame, išanalizavus viešojo administravimo subjektų pateiktus prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodomąją galią turinčius duomenis, konstatuota, kad ne Bendrovės biologiškai nevalytų nuotekų leidimas, o Nemuno ir susijusių intakų į Kuršių marias nešami maistinių medžiagų srautai darė įtaką Kuršių marių vandens kokybei. TIG ekspertai nurodė, kad įprastais metais Nemunas atneša pakankamai vandens, todėl vanduo Kuršių mariose pakeičiamas 3,6 karto. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2019 m. Bendrovės nuotekos sudarė 4,2–7 proc. bendro AB „Klaipėdos vanduo“ per metus išvalytų nuotekų kiekio, taip pat į tai, kad Nemuno atplukdomi teršalai, Klaipėdos uosto gilinimo darbai bei daugybė kitų veiksnių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmai darė reikšmingą įtaką Kuršių marių vandens būklei, Agentūra 2020 m. gegužės 11 d. vertinimo Išvadoje ir 2021 m. sausio 29 d. rašte, be kita ko, turėjo motyvuotai aptarti šiuos veiksnius ir jų įtaką Kuršių marių vandens būklei bei nustatytam pablogėjimui.
8.7. Skundžiamu Raštu Agentūra informavo Bendrovę, kad, pagal Departamento 2020 m. vasario 10 d. prašymą Nr. (5.3.)-AD5-2025), ji atliko AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytos neteisėtos veiklos neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą ir kitus atliekamus aplinkos elementų tyrimus pateikė kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonių nustatymui, pateikė Departamentui atliktą Kuršių marių ekologinės būklės pablogėjimo įvertinimą dėl AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytos neteisėtos veiklos. Agentūra skundžiamu Raštu taip pat atkreipė Bendrovės dėmesį, kad Išvada yra galiojanti, nenuginčyta, o ją koreguoti dėl techninių klaidų nėra pagrindo, nes tokios klaidos nenustatytos. Agentūra pateikė nuomonę, kad AB „Grigeo Klaipėda“, piktnaudžiaudama savo teisėmis, neteisėtai reikalauja, kad Agentūra atliktų AB „Grigeo Klaipėda“ neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinį vertinimą. Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 35.4 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atlikti 2020 m. gegužės 11 d. atlikto Kuršių marių ekologinės ir cheminės būklės pablogėjimo įvertinimo dėl AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytos neteisėtos veiklos pakartotinį vertinimą, netenkino Prašymo.
9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 „Dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 91.1.1, 10, 27, 28, 29, 30, 301, 33 ir 34 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnio 2 dalimi, 34 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nurodė, jog neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas – tai procesas, kurio metu fiksuojamos, vertinamos tam tikros reikšmingos faktinės aplinkybės ir daromos išvados, kurių pagrindu Aplinkos ministerijai ar jai pavaldžiai institucijai atsiranda pareiga priimti privalomojo pobūdžio administracinius aktus arba kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
10. Agentūra, atlikdama vertinimą, užfiksavo tam tikras faktines aplinkybes. Išvadoje nėra suformuluotos privalomojo pobūdžio priemonės Bendrovei. Teismo vertinimu, vien tik faktinių aplinkybių konstatavimas nesudaro pagrindo išvadai, jog Išvada yra administracinis aktas VAĮ nuostatų prasme. Bendrovė kreipėsi į Agentūrą su prašymu atlikti pakartotinį vertinimą, nesutikdama su atlikto vertinimo išvadomis, tačiau nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato pareigos Agentūrai atlikti pakartotinį vertinimą. Agentūra, atsisakydama tenkinti Prašymą, nepažeidė VAĮ nuostatų.
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog Departamentas 2021 m. sausio 22 d. baudžiamojoje byloje pareiškė Bendrovei 48 257 676,57 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Taigi Bendrovė, nesutikdama su vertinimo išvadomis, gali jas kvestionuoti, nesutikdama su civiliniu ieškiniu ar jo dydžiu nagrinėjant civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, pateikdama teismui ekspertų išvadas ir kitus, jos manymu, reikšmingus dokumentus ar paaiškinimus.
12. Teismas darė išvadą, jog Bendrovės teisės nebuvo pažeistos, Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 35.4 nuostatomis, pateikė Bendrovei atsakymą, ir atmetė pareiškėjo skundą.
III.
13. Pareiškėjas AB „Grigeo Klaipėda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Raštą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti AB „Grigeo Klaipėda“ 2021 m. birželio 9 d. prašymą. Pareiškėjas prašo siūlyti teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją nagrinėti šią bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:
14.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo esminių skundo argumentų. Pareiškėjas skunde kėlė klausimą, ar Agentūra teisėtai ir motyvuotai atsisakė atlikti pakartotinį vertinimą po to, kai jai buvo patikti nauji, objektyviam vertinimui reikšmingi nauji faktiniai duomenys ir argumentai, leidžiantys manyti, jog pirminis vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas, o taip pat buvo nurodytos aplinkybės, kurios rodo vertinimo klaidas – buvo neteisingai vertintas išleistų teršalų kiekis. Pareiškėjo teigimu, tai, kad nei Tvarkos apraše, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje (toliau – ir Būklės nustatymo metodika) nėra detaliai aptarta procedūros eiga, nepašalina tų suinteresuoto asmens teisių, kurios jam kyla pagal VAĮ ir gero administravimo konstitucinį principą. Tai, kad teisės aktai expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenumato teisės prašyti pakartotinio vertinimo, nereiškia, kad Bendrovė neturi jokių teisių ir procedūrinių galimybių kreiptis į Agentūrą su savarankišku, motyvuotu, pagrįstu naujais objektyviais duomenimis prašymu atlikti pakartotinį vertinimą. Pagal Direktyvos 2004/35/EB turinį ir tikslus, reikšmingo neigiamo poveikio vertinimas ir aplinkos atkūrimo priemonių parinkimas yra dvi glaudžiai susijusios, tačiau atskiros administracinės procedūros (ar tos pačios administracinės procedūros sudėtinės dalys (etapai)), kurios turi būti atliekamos, taikant tuos pačius metodus ir siekiant vieningo tikslo – atkurti pažeistą gamtos elemento būklę į pradinę. Kompetentinga institucija turi teisę reikalauti, kad atitinkamas subjektas pats atliktų vertinimą ir pateiktų būtiną informaciją ir duomenis (Direktyvos 2004/35/EB 11 str. 2 d.). Asmenys turi galimybę kreiptis į teismą, kompetentingą peržiūrėti kompetentingos institucijos sprendimų, veiksmų arba neveikimo pagal šią Direktyvą 2004/35/EB procesinį arba materialinį teisėtumą (Direktyvos 2004/35/EB 13 str. 1 d.). Tačiau, prieš pradedant teisminę procedūrą pagal Direktyvą 2004/35/EB, jei to reikalauja nacionalinė teisė, turi būti išnaudotos visos pagal nacionalinę teisę numatytos administracinės peržiūros procedūros. Taigi toks teisinis reguliavimas reiškia, kad gali būti kvestionuojama administracinė procedūra kaip visuma ir gali būti kvestionuojami atskiri jos etapai, kurie yra glaudžiai susiję. Tai, kad aplinkos atkūrimo priemonių taikymas ir vertinimo procedūra laikytina išimtinai administracine procedūra, patvirtina ir Direktyvą 2004/35/EB aiškinančioje literatūroje pateikti teisiniai vertinimai (komentarai), kuriais teigiama, kad aplinkos atkūrimo taikymo procedūra susideda iš atskirų jos etapų, kurių kiekvieno rezultatai yra teisiškai reikšmingi (t. y. sukeliantys teisines pasekmes ir turintys įtakos asmens teisėms, pareigoms ir (ar) interesams), atliekant kitus veiksmus ir priimant sprendimus. Nacionaliniais teisės aktais nėra reglamentuotas pakartotinio vertinimo atlikimas ar situacijos, kurioms esant toks pakartotinis vertinimas turėtų būti (ne)atliekamas. Tačiau šiame kontekste bendrieji teisės principai turėtų būti aiškinami taip, kad, esant objektyviems naujiems faktiniams duomenims ir (ar) pagrįstoms teisinėms, aplinkosauginėms ar kitokioms abejonėms, leidžiančioms abejoti pirminio vertinimo pagrįstumu ir (ar) teisėtumu, suinteresuotiems asmenims turi būti suteikiama teisė prašyti iš naujo įvertinti paaiškėjusius faktinius duomenis, taip pat ir argumentus, kurie gali turėti įtakos atlikto vertinimo rezultatams ar motyvams. Vien tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė prašyti atlikti pakartotinį vertinimą administracinėje procedūroje dėl reikšmingo neigiamo poveikio nustatymo, Direktyvos 2004/35/EB taikymo ir aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo, įgyvendinant rungtyniškumo, konsultacijų ir bendradarbiavimo principus, savaime nesudaro pagrindo nenagrinėti tokio prašymo. Bendrovės pateiktas prašymas atlikti pakartotinį vertinimą iš esmės reiškia prašymą panaikinti arba pakeisti ankstesnį administracinį sprendimą (VAĮ 16 str. 1 d.), kuris neatitinka faktinės situacijos ir (ar) nėra išsamus. Neaišku, kuri institucija – Agentūra ar Departamentas – turi teisę ir pareigą atlikti reikšmingo neigiamo poveikio įvertinimą. Sistemiškai aiškinant Tvarkos aprašo nuostatas, darytina išvada, kad Departamentas yra atsakingas už reikšmingo neigiamo poveikio vertinimą, o Agentūra atlieka vieną iš reikšmingo neigiamo poveikio vertinimo procedūros etapų – vandens būklės pokyčio įvertinimą. Tačiau, įvertinus Agentūros atliktą vertinimą, matyti, jo ji įvertino ne tik vandens būklės pokytį (pasikeitimą), bet ir susiejo jį su Bendrovės veiksmais. Tai reiškia, kad Agentūra atliko pilną reikšmingo neigiamo poveikio įvertinimą, kuris sukėlė Bendrovei pareigą taikyti aplinkos atkūrimo priemones. Jei paaiškėtų, kad Agentūrai nepavesta funkcija vykdyti reikšmingą neigiamo poveikio vertinimą, tai darytina išvada, jog Agentūra, vykdydama šią funkciją, peržengė savo kompetencijos ribas (veikė ultra vires), todėl vertinimas turėtų būti panaikintas.
14.2. Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog vertinimas ir jame padarytos išvados yra tarpinis sprendimas, nesukeliantis Bendrovei teisinių pasekmių ir (ar) neturintis jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms, ir kad šios išvados teisėtumą bus galima ginčyti baudžiamojoje byloje, ginčijant Departamento pareikštą civilinį ieškinį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad (i) vertinimas buvo atliktas Bendrovės prašymu (iniciatyva), siekiant inicijuoti aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procesą pagal Tvarkos aprašą, kuris laikytinas savarankiška administracine procedūra; (ii) administracinė procedūra dėl reikšmingo neigiamo poveikio nustatymo ir aplinkos atkūrimo priemonių patvirtinimo yra savarankiška ir privaloma procedūra, kurią turi teisę ir pareigą inicijuoti bet kuris fizinis ir (ar) juridinis asmuo, sukėlęs taršos incidentą ir (ar) padaręs žalą gamtai (reikšmingą neigiamą poveikį), todėl objektyviai neįmanoma ginčyti administracinėje procedūroje priimtus sprendimus baudžiamajame procese, be to, tai reiškia, jog, jei nebūtų nagrinėjama baudžiamoji byla, Bendrovei būtų paneigta (atimta) teisė teikti pastabas, duomenis, argumentus, ekspertinius vertinimus, o taip pat teisė būti išklausytai administracinėje procedūroje dėl reikšmingo neigiamo poveikio nustatymo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir (ar) teisė naudotis teisminėmis gynybos priemonėmis, ginčijant vertinimo faktus ir išvadas, pateikiant juos paneigiančius faktus ir dokumentus; (iii) nei pirminis, nei patikslintas civilinis ieškinys nėra grindžiami vertinimo išvadomis, todėl vertinimas, atliktas pagal Tvarkos aprašą, baudžiamojoje byloje nebus pagrindas ginčyti civilinį ieškinį, pareikštą pagal Metodiką. Tai, kad Išvada yra administracinis aktas ir gali būti skundo dalykas, patvirtina ir atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas teigė, jog Rašto turinį lėmė tai, jog Bendrovė neskundė vertinimo ir praleido visus apskundimo terminus. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, net ir rekomendacinio pobūdžio aktas turi būti laikomas sukėlusiu teisines pasekmes ir vertinamas kaip pagrindas reikalauti žalos atlyginimo, jeigu jis lėmė tolesnius viešojo administravimo veiksmus.
14.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad vertinimas negali būti skundo dalykas (nėra administracinis aktas) ir kad jis negali būti skundžiamas kaip atskiros administracinės procedūros ar jos dalies baigiamasis dokumentas (individualus teisės aktas). Ši teismo išvada neatitinka Europos Sąjungos teisinio reguliavimo nuostatų, kuriomis pagrįstas ir Lietuvoje taikomas aplinkos atkūrimo priemonių procesas. Šiame procese reikšmingo neigiamo poveikio vertinimas yra laikytinas administracine procedūra, kurios metu nustatoma, ar asmens veiksmais buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. Agentūros atliktas vertinimas baudžiamojoje byloje yra vienas iš rašytinių dokumentų, kuriam nėra suteikta specialisto išvados ar ekspertizės akto reikšmė, todėl, ginčijant civilinio ieškinio pagrįstumą ar didelės žalos požymį, vertinimas nelaikytinas reikšminga specialisto išvada ar ekspertizės aktu.
15. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą, atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:
16.1. Teismas teisingai nustatė bylai svarbias faktines aplinkybes bei atsižvelgė į teisinį reguliavimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Teismas nurodė teisinę motyvaciją apie aplinkos atkūrimo priemonių parinkimą, paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės nustatymą tam, kad būtų aišku, kuo jis vadovavosi. Teismo sprendime nenurodant bylai svarbių teisės aktų nuostatų, teismo sprendimas būtų teisiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.
16.2. Atliekant vertinimą, pareiškėjas nedalyvavo tik dėl savo neveikimo ir nerūpestingumo. Departamento 2020 m. vasario 10 d. rašto Nr. (5.3)-AD5-2025 kopija buvo pateikta pareiškėjui, todėl jis žinojo apie pradėtą vertinimą ir galėjo teikti bet kokią svarbią informaciją Agentūrai, dalyvauti vertinime ir teikti ekspertų ar kitą svarbią informaciją. Pareiškėjas, gavęs iš Departamento 2020 m. birželio 26 d. raštą su visais priedais, tarp kurių buvo ir Išvada, neskundė nei Departamento sprendimo dėl aplinkos atkūrimo priemonių, nei pačios Išvados, vadinasi jis sutiko su ja. Nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2021 m. vasaros pareiškėjas dalyvavo diskusijose, susitikimuose su Aplinkos ministerija, Departamentu ir Agentūra, teikė Departamentui pasiūlymus bei planus dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Tokiu būdu pareiškėjas, pateikęs Departamentui aplinkos atkūrimo priemonių planą, išreiškė sutikimą dėl Departamento 2020 m. birželio 26 d. rašte nurodytos informacijos ir sutiko su visais prie rašto pridėtais priedais, įskaitant ir Agentūros išvadas dėl neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.
16.3. Pareiškėjas, cituodamas Direktyvos 2004/35/EB nuostatas, bando įrodyti, jog buvo pažeistos jos nuostatos. Pagal Departamento 2020 m. vasario 10 d. raštą, Agentūra atliko vertinimą ir pateikė Išvadą Departamentui, nes, pagal Būklės nustatymo metodiką, Agentūra yra kompetentinga institucija pateikti vertinimą ir išvadą dėl paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės Departamentui. Šiuo atveju buvo vertinamas didelis ir aplinkosauginiu požiūriu svarbus vandens telkinys (Kuršių marios), o, pagal Direktyvos 2004/35/EB 2 straipsnio 6 dalį, Departamentas galėjo prašyti, kad vertinimą atliktų tik tinkamas Lietuvos Respublikos teisės deleguotas, profesinę veiklą vykdantis ir turintis kompetenciją subjektą, t. y. Agentūra. Be to, tik Agentūra turėjo visus vertinimui reikalingus duomenis, monitoringo informaciją, kad būtų tinkamai ir teisingai nustatyta Kuršių marių ekologinė būklė. Pareiškėjas gali atlikti vertinimą dėl kompetentingos institucijos siūlomų aplinkos atkūrimo priemonių. Kompetentinga institucija, kuri nustato žalą pagal Direktyvos 2004/35/EB I priedą ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, yra Departamentas, tik jis, bendradarbiaudamas su pareiškėju (Direktyvos 2004/35/EB 7 str. 2 d.), gali nuspręsti, kokių žalos ištaisymo priemonių reikia imtis pagal II priedą. Sistemiškai analizuojant Direktyvos 2004/35/EB 11 straipsnio 4 dalies tekstą ir Tvarkos aprašo 27 ir 311 punktų nuostatas, yra akivaizdu, kad tik Departamentas gali priimti sprendimus, nustatančius žalos prevencijos arba jos ištaisymo priemones.
16.4. Agentūra neturi iš naujo atlikti vertinimo, nes neatsirado naujų faktinių aplinkybių, ji nurodė tai skundžiamame Rašte. Teisės aktai (Tvarkos aprašas, Metodika ir Direktyva 2004/35/EB) nenustato pareigos Agentūrai įtraukti pareiškėją į vertinimo procedūrą. Agentūros vertinimo išvada yra tarpinis dokumentas, be kitų įrodymų bei Departamento priimto sprendimo ji negali sukelti teisines pasekmes pareiškėjui. Tik Departamentas, surinkęs visus įrodymus, dokumentus, reikalingas išvadas iš institucijų, galės nuspręsti, kokios turi ir gali būti taikomos aplinkos atkūrimo priemonės, o pareiškėjas galės sutikti su tokiu Departamento sprendimu arba ginčyti jį.
16.5. Agentūra atliko paviršinio vandens telkinio (Kuršių marių) būklės vertinimą pagal Metodiką ir nepažeidė joje numatytos tyrimo eigos ir tvarkos, o tai, kad ji Išvadoje nurodė, jog pareiškėjo nelegaliai išleistų organinių medžiagų poveikis vandens telkiniui laikomas reikšmingu, be kitų įrodymų visumos negali būti laikomas priežastiniu ryšiu tarp pareiškėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, nes būtent Departamentas, prieš priimdamas sprendimą, turi surinkti visus įrodymus ir pašalinti neaiškumus. Išvadose pateikiama Agentūros nuomonė, kuria Departamentas gali, bet neprivalo vadovautis. Agentūros įsitikinimu, reikšmingo neigiamo poveikio nustatymo (vertinimo) procedūra yra susijusi su viena Departamento atliekama administracine procedūra, ji nėra atskira procedūra, kaip teigia pareiškėjas. Ji reikalinga tam, kad Departamentas galėtų priimti galutinį sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo po įvykusio gamtos užteršimo (incidento). Agentūros pateikta Išvada dėl vandens būklės vertinimo negali būti laikoma individualiu administraciniu aktu, nes ji negali būti laikoma galutinio sprendimo dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo patvirtinimo teisiniu pagrindu. Agentūros padarytos išvados yra skirtos tik Departamentui, kuris galėjo priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių.
16.6. Agentūros atliktas vertinimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris pateiktas baudžiamojoje byloje, vadinasi, Išvada yra vienas iš daugelio įrodymų, kurį pareiškėjas gali ginčyti baudžiamojoje byloje, bei teikti kitus įrodymus. Jeigu pareiškėjas baudžiamojoje byloje įrodytų, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir jo veiksmų, tai jam net nereikėtų administracinio teismo sprendimo, nes tokios Agentūros vertinimo išvados taptų negaliojančiomis.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą, atmesti apeliacinį skundą
18. Departamento vertinimu, pareiškėjo kreipimąsi į Agentūrą su prašymu atlikti pakartotinį vertinimą ir nesutikimą su atliko vertinimo išvadomis galima laikyti jo gynybine pozicija baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas, nesutikdamas su vertinimo išvadomis, gali jas kvestionuoti, nesutikdamas su civiliniu ieškiniu ar jo dydžiu, nagrinėjant civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, pateikdamas teismui ekspertų išvadas ir kitus, jo manymu, reikšmingus dokumentus ar paaiškinimus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Rašto, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo Prašymas atlikti neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinį vertinimą, teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nei Aplinkos apsaugos įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato pareigos Agentūrai atlikti pakartotinį vertinimą, todėl Agentūra, atsisakydama tenkinti Prašymą, nepažeidė VAĮ nuostatų.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių skundo argumentų, padarė nepagrįstą išvadą, jog vertinimas ir jame padarytos išvados yra tarpinis sprendimas, nesukeliantis Bendrovei teisinių pasekmių ir (ar) neturintis jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo nuomone, tai, kad teisės aktai expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtina teisės prašyti atlikti pakartotinį vertinimą, nereiškia, kad Bendrovė neturi jokių teisių ir procedūrinių galimybių kreiptis į Agentūrą su prašymu atlikti pakartotinį vertinimą.
22. 2022 m. liepos 20 d. pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl atitinkamų Direktyvos 2004/35/EB nuostatų aiškinimo. 2024 m. vasario 6 d. pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos ir dėl kreipimosi į teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją nagrinėti šią bylą.
23. Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuri užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, gali būti tiriami, tačiau tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).
24. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 2 dalį, sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir įvertinusi bylos sudėtingumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją.
25. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pridėti prie bylos 2021 m. sausio 29 d. Departamento raštą Bendrovei, 2022 m. lapkričio 19 d. Agentūros raštą Bendrovei ir 2023 metais surašytus dokumentus. Pažymėtina, kad kartu su skundu pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui 2021 m. sausio 29 d. Departamento raštą Bendrovei, šis dokumentas yra byloje, todėl prašymas pridėti šį dokumentą prie bylos nesprendžiamas. Kiti pareiškėjo pateikti dokumentai yra surašyti, jau priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad šiais dokumentais pareiškėjas grindžia 2020 metais atlikto vertinimo ir jame išdėstytų išvadų neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pakartotinį vertinimą, o ne dėl 2020 metais atlikto vertinimo ir jame išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės pridėti šiuos dokumentus prie bylos, todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl minėtų dokumentų pridėjimo prie bylos netenkinama.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su Prašymu priimti sprendimą atlikti pakartotinį Bendrovės išleistų iš dalies nevalytų gamybos veikloje susidariusių nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo vertinimą, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 28 d. TIG ekspertų ataskaitos ir 2021 m. balandžio 29 d. TIG ekspertų vertinimo duomenis ir dokumentus. Agentūra, ginčijamame Rašte nustačiusi, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atlikti pakartotinį vertinimą, netenkino Prašymo.
28. Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, Departamentas, gavęs informaciją apie padarytą žalą aplinkai, privalo imtis veiksmų nustatyti žalą aplinkai, padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą, atlikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą, nuspręsti, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turi būti taikomos, reikalauti, kad ūkio subjektas vykdytų aplinkos atkūrimo priemones, ir kontroliuoti aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą. Tvarkos aprašo 311 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Departamentas raštu kreipiasi į Tvarkos aprašo III skyriuje nurodytas institucijas dėl neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo atlikimo, duomenų ar informacijos pateikimo; nustatęs, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis paviršiniam vandens telkiniui, Departamentas privalo priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir reikalauti, kad būtų taikomos pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės; apie Departamento priimtą sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo Departamentas per 5 darbo dienas raštu informuoja padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą. Pagal Tvarkos aprašo 91.1.1 ir 91.1.2 papunkčius, paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo pablogėjimą, cheminės būklės pablogėjimą vertina Agentūra pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką.
29. Byloje nustatyta, kad Departamentas, vadovaudamasis Tvarkos apraše nustatyta procedūra, 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. (5.3)-AD5-2025 kreipėsi į Agentūrą, prašydamas atlikti pareiškėjo vykdytos veikos neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo vertinimą. Agentūra atliko vertinimą ir pateikė Departamentui pažymą „Kuršių marių Klaipėdos sąsiaurio ekologinio potencialo ir cheminės būklės įvertinimas dėl AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytos neteisėtos veiklos“, kurioje suformulavo atitinkamas išvadas (toliau – ir Pažyma). Departamentas, atsižvelgdamas į šias išvadas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 29 punktu, 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. (5.3)-AD5-9997 kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą dėl pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonių panaudojimo, nurodant priemones, jų vykdymo darbus, terminus, atsakingus asmenis ir kitus, ūkio subjekto manymu, reikšmingus duomenis.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors byloje yra pateikiami proceso šalių argumentai dėl Agentūros atlikto reikšmingumo vertinimo ir suformuluotų išvadų teisinės reikšmės ir dokumento, kuriame yra įtvirtintos šios išvados, vertinimo kaip administracinio akto VAĮ nuostatų prasme galimybės, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl Agentūros Departamentui pateikto reikšmingumo vertinimo, įforminto Pažymoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini argumentai dėl reikšmingumo vertinimo ir jame suformuluotų išvadų sukeliamų teisinių pasekmių pareiškėjui bei dokumento, kuriame yra įtvirtintas vertinimas ir išvados, vertinimo kaip dokumento, neatitinkančio administracinio akto kriterijų. Atitinkamai teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais yra nesutinkama su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais ir kuriais įrodinėjama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vertinimas ir jame padarytos išvados yra tarpinis sprendimas, nesukeliantis Bendrovei teisinių pasekmių ir (ar) neturintis jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms, taip pat atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytų argumentų šiuo aspektu.
31. Byloje iš esmės sprendžiamas klausimas, ar Agentūra turi teisę atlikti pakartotinį reikšmingumo vertinimą ir, ar ji, netenkindama pareiškėjo Prašymo, pagrįstai atsisakė jį atlikti.
32. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teisės aktai (be kita ko, Aplinkos apsaugos įstatymas, Tvarkos aprašas) nenustato Agentūrai pareigos atlikti pakartotinį reikšmingumo vertinimą. Pažymėtina, kad, pagal minėtą Tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, Agentūra atlieka reikšmingumo vertinimą ne savarankiškai, o pagal Departamento kreipimąsi. Taigi Departamentas yra kompetentinga institucija priimti sprendimą dėl aplinkos priemonių taikymo, jis, priimdamas šį sprendimą, privalo atsižvelgti į visą gautą informaciją ir duomenis, gautus iš Aprašo III skyriuje nurodytų institucijų, įskaitant ir gautą reikšmingumo vertinimą, kitų įstaigų prie Aplinkos ministerijos ar kitų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, taip pat gautus iš ūkio subjekto (Tvarkos aprašo 311, 29 punktai). Būtent Departamentas, kuris yra atsakingas už sprendimo dėl aplinkos priemonių taikymo priėmimą, esant abejonėms, neaiškumams, duomenų trūkumui ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms ar informacijai, turi teisę prašyti visų Tvarkos apraše nurodytų subjektų, įskaitant ir Agentūrą, pateikti papildomą informaciją bei atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi, siekiant gauti visus duomenis, reikšmingus minėto sprendimo priėmimui.
33. Taigi nagrinėjamu atveju Agentūra, ginčijamame Rašte pateikdama pareiškėjui informaciją apie tai, kad Agentūra atliko reikšmingumo įvertinimą pagal Departamento prašymą, reikšmingumo įvertinimas nėra negaliojantis ir / ar koreguotinas dėl techninių klaidų ir/ ar užginčytas, pagrįstai netenkino pareiškėjo Prašymo atlikti pakartotinį vertinimą.
34. Dėl pareiškėjo pateikto prašymo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, atsakant į atitinkamus klausimus dėl Direktyvos 2004/35/EB nuostatų aiškinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl Agentūros 2020 metais atlikto reikšmingumo vertinimo ir jame suformuluotų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nėra nagrinėjami klausimai dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo bei aplinkos atkūrimo priemonių, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, nagrinėjamoje byloje nesprendžia klausimų, susijusių su pareiškėjo nurodytų Direktyvos 2004/35/EB nuostatų taikymu (aiškinimu) pareiškėjo nurodyta apimtimi. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
35. Atsižvelgdama į tai, kad šia teisėjų kolegijos nutartimi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinti motyvai dėl reikšmingumo vertinimo ir jame suformuluotų išvadų sukeliamų teisinių pasekmių pareiškėjui bei dokumento, kuriame yra įtvirtintas vertinimas ir išvados, vertinimo, teisėjų kolegija daro apibendrinančią išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
36. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis