Administracinė byla Nr. eP-11-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03331-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1519-662/2024 pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ugniagesių gelbėtojų mokykla).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. B-475 „Dėl prašymo ugniagesio gelbėtojo kompetencijos vertinimui“, kuriuo nepritarta pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą sudaryti pareiškėjui galimybes Ugniagesių gelbėtojų mokyklai (toliau – ir UGM, Mokykla) vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde tvirtino, kad atsakovas, neleisdamas patvirtinti kompetencijų, apriboja pareiškėjo profesines galimybes, pažeidžia jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio teises, nustatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 4 straipsnyje nustatytus profesinio mokymo sistemos principus ir įtvirtintas lygias galimybes, kur kiekvienam asmeniui laiduojamas kvalifikacijos įgijimas ir sudaromos sąlygos įgyti papildomas kompetencijas, taip pat Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus švietimo sistemos principus ir lygias galimybes, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 29 straipsnį, kuris įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojo siekį profesiškai tobulėti ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 20 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad pareigūnai nuolat privalo tobulinti kvalifikaciją.

3.       Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neatitiko teisės aktuose nustatyto reikalavimo turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką, todėl Departamento direktorius nepritarė pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti. Atsakovo teigimu, priimant Sprendimą buvo įvertinta ir aplinkybė, kad pagal pareiškėjo šiuo metu einamas Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas jam nėra keliamas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, tai reiškia, kad tokia kvalifikacija pareiškėjui nėra būtina (reikalinga) vykdyti kasdienes funkcijas.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Mokykla atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Mokykla yra Departamentui pavaldi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išduotą licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą pagal Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama objektyviai įvertinti asmenų įgytas kompetencijas mokymo ir kompetencijų vertinimo procesus, pavedė skirtingoms institucijoms: mokymą – profesinėms mokykloms, kompetencijų vertinimą – įgaliotoms vertinimo institucijoms. Taigi Mokykla nevykdo kompetencijų vertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai suteikti, todėl nagrinėjamas ginčas nėra susietas su Mokyklos teisėmis ir pareigomis.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

III.

7.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2023 m. kovo 1 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta, ar pareiškėjas turės galimybę įsivertinti norimą kvalifikaciją kitose profesinio mokymo įstaigose; atkreipė dėmesį į tai, kad nei Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintame Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos apraše (toliau – ŠMM aprašas), nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1-10 ,,Dėl asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti reikalingų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame apraše (toliau – ir PAGD aprašas), nei Profesinio mokymo įstatyme nėra nustatyta, kad jis taikomas tik valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams, t. y. nėra įtvirtinti apribojimai, siekiant įvertinti ir patvirtinti norimas kvalifikacijas, todėl reikalinga atsakyti į klausimą, ar toks ribojimas, kai Departamento direktorius naudojasi savo diskrecijos teise, leisdamas arba nesutikdamas įvertinti tam tikrą profesinę kvalifikaciją, yra proporcingas ir būtinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui prašant įpareigoti Departamentą sudaryti pareiškėjui galimybes Mokykloje vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, laikytina, kad ginčas yra susijęs su Mokyklos teisėmis ir pareigomis, todėl ji įtrauktina į bylą.

IV.

9.       Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo L. T. skundą atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas ėjo Departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, jo darbo stažas pagal pateiktą pažymą 2020 m. spalio 20 d. buvo 26 metai 11 mėnesių 4 dienos, iš jų 6 mėnesiai 15 dienų patirties gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus; 25 metai 7 mėnesiai 9 dienos patirties vadovaujant gaisrų gesinimui ir gelbėjimo darbams. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklą su prašymu išduoti dokumentus, reikalingus siekiant įsivertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti. Ugniagesių gelbėtojų mokykla 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 3-3177 kreipėsi į Departamentą ir informavo, kad gavo pareiškėjo prašymą įvertinti jo kompetencijas įgytas savišvietos būdu pagal Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą ir suteikti jam ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Nurodė, kad, vadovaudamasi ŠMM aprašo nuostatomis ir PAGD aprašo 10 punktu, teikia pareiškėjo prašymą ir asmens tapatybės kortelės kopiją sprendimui dėl pritarimo / nepritarimo asmens prašymui priimti nuostatomis prašo suteikti galimybę įvertinti ir patvirtinti ugniagesio kompetenciją. 

11.       Departamentas Sprendimu nepritarė pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti. Departamentas nurodė, kad PAGD aprašo 3.1 papunktyje nurodyta, kokius reikalavimus turi atitikti asmuo, pageidaujantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti, o 4 punkte nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti asmuo, siekiantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ir įgyti kvalifikaciją. Departamentas taip pat nurodė, kad pagal PAGD aprašo 10 punkto nuostatas įvertino pareiškėjo įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą ir poreikį Tarnyboje, tačiau poreikio įsivertinti kompetencijas ir įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos nemato, nes Mokykla formuoja maksimalias asmenų, kurie siekia įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, grupes ir Departamentui pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas yra privalu priimti šiuos asmenis į vidaus tarnybą (sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartis). Paaiškino, kad pagal pareiškėjo šiuo metu einamas pareigas ir patvirtintą pareigybės aprašymą nėra keliamo reikalavimo – turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, todėl jo išreikštas pageidavimas nepriskirtinas prioritetiniam jo kvalifikacijos kėlimui, nes jis tiesiogiai gaisre nedalyvauja ir gaisrų negesina. Departamentas nurodė, kad vertina pareigūno kvalifikacijos poreikį ir racionaliai naudoja kvalifikacijos kėlimui skirtas lėšas. Departamento tikslas ir poreikis šiuo metu yra stiprinti Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus veiklą.

12.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 17 straipsniu, konstatavo, kad šiame įstatyme nėra įtvirtinta imperatyvi pareiga pripažinti savišvietos būdu įgytą kompetenciją, o tik nurodoma tokia galimybė, jos įgyvendinimo tvarką įtvirtinant kituose teisės aktuose. Vadovaudamasis ŠMM aprašo 46 punktu teismas darė išvadą, kad vertinant kompetencijas ŠMM aprašas yra taikytinas tik tuo atveju, kai to nereglamentuoja specialūs tam tikrai sričiai skirti teisės aktai, o nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas specialusis teisės aktas – PAGD aprašas.

13.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko PAGD aprašo 3.1.3 punkto reikalavimo turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką.

14.       Teismas tai pat pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo iki 2021 m. liepos 12 d. eitos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininko pareigos ir Sprendimo priėmimo metu bei iki pareiškėjo darbo Departamente pabaigos eitos Departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės nebuvo tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcijomis, todėl nebuvo poreikio įvertinti pareiškėjo kompetencijas. Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija pareiškėjui būtų buvusi reikalinga siekiant karjeros Departamente, t. y., nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas Sprendimas užkirto kelią pareiškėjui kilti karjeros laiptais Departamento viduje. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra paneigta Sprendimo išvada, kad jo priėmimo metu, situaciją vertinant Departamento kontekste, pareiškėjo ugniagesio gelbėtojo kompetencija būtų buvusi tikslinga ar jai būtų buvęs konkretus poreikis. Teismas taip pat pažymėjo, kad reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją nustatomas ne visiems, o tik vidaus tarnybos pareigūnams ir tik pirminės grandies pareigūnams, tiesiogiai dalyvaujantiems gaisrų gesinime (Vidaus tarnybos statuto 5 str.). Tokio reikalavimo kitose institucijoje (pavyzdžiui, savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje ar valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje) dirbantiems ugniagesiams nėra nustatyta.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, jog Mokyklos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas turi alternatyvą ir gali Mokykloje baigti ugniagesių gelbėtojų modulinę programą ir gauti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją patvirtinantį diplomą, nepriklausomai nei nuo buvimo pareigūnu, nei nuo turimos praktinės patirties, nei nuo Departamento direktoriaus Sprendimo. Pareiškėjas šių teiginių nepaneigė. Vien tai, kad pareiškėjas pirmiau nurodytos programos baigti nenori, ir, priešingai, nei nustatyta teisės aktuose, reikalauja kvalifikacijos, įgytos savišvietos būdu, pripažinimo, neturėdamas aktualios praktinio darbo patirties, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiama konstitucinė teisė pasirinkti darbą. Teismo vertinimu, viešasis interesas reikalauja, kad tam tikroms profesijoms, kurios susijusios su pačių svarbiausių gėrių (pvz., asmens gyvybė) apsauga ar didesnio pavojaus šaltinių (pvz., transporto priemonių) valdymu, reikalingos kvalifikacijos (gydytojų, ugniagesių gelbėtojų, vairuotojų, pilotų ir kt.) būtų pripažįstamos tik nustačius atitiktį joms keliamų tiek žinių, tiek praktinių įgūdžių reikalavimams, todėl nėra pagrindo teigti, kad Konstitucijoje ar kituose teisės aktuose yra garantuojama asmens teisė į išsilavinimo, įgyto savišvietos būdu, pripažinimą.

16.       Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai buvo taikomos PAGD aprašo nuostatos ir pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka formaliųjų reikalavimų. Teisės akte nustatytas aktualaus praktinio darbo patirties reikalavimas asmenims, siekiantiems įsivertinti anksčiau įgytą kompetenciją, teismo vertinimu, nustatytas siekiant teisėto tikslo – kitų asmenų teisų apsaugos, nepaneigia teisės pasirinkti darbą esmės ir laikytinas proporcingu.

V.

17.       Pareiškėjas L. T. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo prašymas nebuvo susijęs nei su atsakovo poreikiais, nei su kvalifikacijos kėlimu, nei einamomis pareigomis. Pareiškėjo prašymas buvo susijęs su kompetencijų vertinimu plačiąja prasme, remiantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatomis dėl profesinio išsilavinimo įgijimo savišvietos būdu. Atsakovas nevertino, kad pareiškėjas prašė galimybės įvertinti individualiai įgytas kompetencijas. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, netinkamai aiškino ir taikė sąvoką „gaisro gesinimas“, todėl pareiškėjo teisė ir galimybės pasitikrinti kompetencijas buvo be pagrindo ir nesąžiningai apribotos. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjo iki 2021 m. liepos 12 d. eitos Departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininko pareigos nebuvo tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcijomis, tai neatitinka tikrovės ir galiojančio reglamentavimo. Be to, faktą, jog pareiškėjas atitinka ŠMM aprašo 3 punkto reikalavimus, patvirtina ir tai, jog pareiškėjui kaip statutiniam pareigūnui, buvo ir dabar yra nustatyta II sveikatos skiltis, kuri taikoma ugniagesiams (tai nustatyta pareigybės aprašyme). Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad nėra jokių konkrečių vertinimo kriterijų, kurie detalizuotų PAGD aprašo 3 punkto (patirties skaičiavimą) nuostatas, liko neišnagrinėtas ir PAGD aprašo 3.1.3 punkto vertinimas „turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką“. Šio punkto nelogiškumas ir neapibrėžtumas palieka atsakovui bet kokią veikimo laisvę, taip pat ir galimybę piktnaudžiauti padėtimi ribojant fizinių asmenų galimybę dalyvauti ugniagesių ir gelbėtojų profesinės veiklos rinkoje. Skundo nagrinėjimo laikotarpiu 2024 m. sausio 14 d. pareiškėjui paprašius patikslinti pažymą dėl stažo, atsakovas pakeitė patirties vertinimą ir nurodė, kad pareiškėjo praktinio darbo patirties gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus yra „4 metai 1 mėnuo 29 dienos“. Pagrindinių vertinimo kriterijų, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, pakeitimas reiškia, kad atsakovas pripažįsta, jog Sprendimas buvo priimtas nepagristai. PAGD aprašo 3–4 punktuose numatytų reikalavimų tikrinimas priklauso Mokyklos kompetencijai pagal minėto aprašo 7 punktą. Atsakovas, Sprendime vertino ir formaliuosius kriterijus, kuriuos Mokykla jau buvo įvertinusi prieš tai ir pripažinusi, kad pareiškėjas atitinka PAGD aprašo 3–5 punktų reikalavimus (dėl stažo gesinant gaisrus ir t. t.). Jeigu, vadovaudamasis PAGD aprašu, atsakovas būtų nustatęs, kad Mokykla neteisingai įvertino pareiškėjo atitiktį PAGD aprašo 3–5 punktų reikalavimams, tokiu atveju pareiškėjo ir jo prašymo formaliųjų reikalavimų neatitikimas savaime reikštų, kad kiti klausimai, tokie kaip įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumas bei poreikis valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, apskritai neturėjo būti sprendžiami. Tokiu atveju atsakovas turėjo grąžinti pareiškėjo prašymą ir susijusius dokumentus juos pateikusiai Mokyklai, o Mokykla apie tai turėjo informuoti pareiškėją. Pareiškėjas ne kartą akcentavo, kad jis siekia įgyti profesinį išsilavinimą o ne kvalifikacinį pažymėjimą. Neformaliojo ugdymo programos nesuteikia profesinio išsilavinimo (ugniagesio gelbėtojo profesijos), šios programos suteikia tik kvalifikacijos pažymėjimą. Profesinį išsilavinamą patvirtina ir suteikia tik formaliojo ugdymo programos baigimas arba įvertinus turimas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijas įgijimas individualiai. Dėl esamo reglamentavimo pareiškėjas negali baigti ugniagesio gelbėtojo programos ir gauti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas reglamentuoja Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pareiškėjas negali pasirašyti stojimo į vidaus tarnybą sutartį, nes buvę vidaus tarnybos pareigūnai negali pakartotinai įstoti į vidaus tarnybą, buvę pareigūnai gali būti tik gražinami į vidaus tarnybą. Pareiškėjas, kaip buvęs pareigūnas, negali būti gražinamas į pareigas, kur privaloma ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija, o gražintas į kitas vidaus tarnybos pareigas negalės įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos, nes Statutas nenumato kvalifikacijos suteikimo toms pareigybėms, kurioms jos nėra būtinos. Taigi, įsivertinti kvalifikacijos ir įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos pareiškėjas negali nes, neva, neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, tobulinti kvalifikacinių reikalavimų negali, nes Statutas neleidžia, o laisvai pasirinkti profesijos ir darbo negali, nes privalo pasirašyti stojimo į vidaus tarnybą sutartį, kurios dėl to paties Statuto normų negali pasirašyti. Pareiškėjas į Mokyklą kreipėsi ne PAGD aprašo, bet ŠMM aprašo pagrindu. Mokykla, gavusi pareiškėjo dokumentus, neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo juos persiųsti atsakovui, kuris priėmė Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl šiuo atveju atsakovas ir Mokykla vadovavosi ne ŠMM aprašu, bet PAGD aprašu. Tai yra tiek materialinės, tiek proceso teises pažeidimai, nulėmę nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad atsakovas ignoravo privalomas Statuto straipsnio nuostatas dėl kvalifikacijos. Statutas nenustato kvalifikacijos, įgytos savišvietos būdu, vertinimo ir iš to išplaukiančių reikalavimų, taisyklių ar ribojimų, o būtent tuo atsakovas ir grindžia Sprendimą. Pareiškėjo prašymui turėjo būti taikomos tik Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatos, kaip nustatyta Statuto 18 straipsnio 8 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino vieno iš esminių Sprendimo argumentų – dėl nesamo poreikio. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, teigė, kad nėra ugniagesių gelbėtojų poreikio. Pareiškėjas teismui raštu papildomai pateikė akivaizdžius nepagristo Sprendimo įrodymus. Kiekvienais metais skelbiama atranka, organizuojami ugniagesių gelbėtojų mokymai ir atliekami kvalifikacijos vertinimai. Kasmet įteikiama daugiau nei šimtas ugniagesių gelbėtojų kvalifikacijos pažymėjimų. Mokyklos interneto puslapio duomenimis, 2021–2023 m. daugiau nei 300 asmenų buvo suteikta ugniagesio gelbėtojų kvalifikacija, formuojamos naujos kursantų grupės. Dėl kaitos ir karjeros galimybės šios kvalifikacijos specialistų poreikis yra didelis, tačiau tik pareiškėjui buvo atsakyta, kad nėra poreikio. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas nenustato prievolės ir nesuteikia teisės profesinio mokymo teikėjui suteikti profesinį išsilavinimą atsižvelgiant į institucinį poreikį. Profesinis išsilavinimas yra kiekvieno piliečio konstitucinė teisė. Todėl atsakovas akivaizdžiai viršijo įgaliojimus.

19.       Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

20.       Departamentas nurodė, kad be profesionalaus parengimo ugniagesiu gelbėtoju tapti neįmanoma, todėl 1998 m. Departamento Ugniagesių rengimo centras buvo įregistruotas kaip švietimo įstaiga ir jame baigė kursus pirmoji ugniagesių gelbėtojų laida (iki tol norint dirbti ugniagesiu (gaisrininku) nebuvo būtina mokytis). Nuo 2003 m. asmenys, norintys tapti ugniagesiais gelbėtojais, mokosi Mokykloje, ir tik baigus Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą ar įvadinius mokymo kursus bei išlaikius baigiamąjį kvalifikacijos suteikimo egzaminą įgyjama (suteikiama) ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija. Tiek, kiek ugniagesio gelbėtojo kompetencijų vertinimas, kvalifikacijos suteikimas, kvalifikacijos suteikimo priežiūra nereglamentuota Statuto, tai organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu (Statuto 18 str. 8 d., redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.). To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kompetencijų įvertinimas, kvalifikacijų suteikimas, kvalifikacijų suteikimo priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. ŠMM aprašo 46 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, teisę (diskreciją) nustatyti reikalavimus, asmenims, siekiantiems ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos (profesijos), todėl pareiškėjui pagrįstai buvo taikomos PAGD aprašo nuostatos ir pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka formaliųjų reikalavimų. Lietuvos Respublikoje teisiškai apibrėžtą galimybę pripažinti ugniagesio gelbėtojo kompetencijas turi tik asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus; atitinkantys Statuto 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatytus reikalavimus; turintys ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką (Tvarkos aprašo 3 p.). Tai yra vienintelis alternatyvus būdas įgyti ugniagesio gelbėtojo profesiją. Pareiškėjo atveju jokie galiojantys teisės aktai nenumato jam galimybės ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai privalomas kompetencijas pripažinti įgijus neformaliuoju ir (ar) savišvietos būdu. Pats pareiškėjas nurodo, jog jis siekia įgyti profesinį išsilavinimą, o ne kvalifikacinį pažymėjimą, nors tokio poreikio nesiejo su savo tolesne profesine veikla valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Atsakovo teigimu, PAGD apraše keliami reikalavimai negali būti traktuojami kaip iškraipantys laisvės pasirinkti darbą esmę, kadangi jie yra nustatomi visuomeninio (viešojo) intereso tikslais, siekiant išsaugoti tiek pačio asmens, pretenduojančio įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją ir vykdyti ugniagesio gelbėtojo tiesiogines funkcijas, saugą ir sveikatą, tiek kitų asmenų gyvybes, sveikatą ir turtą, todėl yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų ne tik dėl to, kad jo skundo reikalavimai neprieštarauja galiojančiam reglamentavimui, nustatančiam ugniagesių gelbėtojų rengimą ir (ar) sąlygoms (reikalavimams) ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti (suteikti), bet ir dėl to, kad jo privatus interesas neprieštarauja visos visuomenės (viešajam) interesui. Departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl prašymo nagrinėjimo subjektų ir procedūros. Pažymėjo, kad PAGD aprašas reglamentuoja asmens kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos, vertinti reikalingų dokumentų pateikimą ir jų nagrinėjimą Mokykloje; pareiškėjas prašymą pateikė pareigūno – Departamento PVV vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. vardu, būdamas pavaldus Departamento direktoriui. Esant šioms aplinkybėms, Departamento direktorius vienu metu buvo ir subjektas, turintis teisę priimti sprendimą dėl prašymo, ir pareiškėją į pareigas skiriantis asmuo. Atsakovas pats disponavo informacija apie pareigūno (pareiškėjo) tarnybos stažą ir nustatė (ne)atitiktį reikalavimams (ir pirmasis būtų nustatęs, išduodamas pareiškėjui pažymą apie jo tarnybos stažą). Atsakovas, spręsdamas esamo pareigūno (pareiškėjo) kompetencijų vertinimo tikslingumą pagal savo poreikius, įvertino ir faktą, kad pareiškėjui ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija nebuvo reikalinga jo Departamente užimamoms pareigoms vykdyti. Taigi, prašymo persiuntimas atsakovui, nenustačius reikalaujamo atitinkamo praktinio darbo patirties, nėra esminis prašymo nagrinėjimo proceso pažeidimas, turėjęs reikšmę kitokiam prašymo išsprendimui. Pareiškėjo praktinės patirties patikrinimas Mokykloje būtų lėmęs tik tai, kad prašymas būtų grąžintas pareiškėjui pirminėje jo vertinimo stadijoje. Bet kokiu atveju reikalaujamos darbo patirties patikrinimas būtų (ir buvo) atliktas, todėl galutinis rezultatas nebūtų kitoks nei buvo pateiktas Departamento direktoriaus Sprendime. Departamento direktoriaus Sprendime buvo išsamiai, aiškiai ir argumentuotai išdėstytos pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės (Tvarkos aprašo 10 p.), ir šiuo atveju iš esmės nebuvo pažeistos Tvarkos aprašo nuostatos, reglamentuojančios prašymų vertinimo tvarką. Tuo metu Departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose nebuvo ugniagesių gelbėtojų poreikio (laisvų etatų), juolab Departamentas turi pareigą baigusius Mokyklos kursantus paskirti į pareigas Departamente ar jam pavaldžiose statutinėse įstaigose (Statuto 13 str. 1 d., redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.). Informaciją apie Mokyklos ir ugniagesio gelbėtojo profesiją, jos populiarumą, atranką mokytis viešai skelbia viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, todėl visuotinai yra žinoma, kad ši profesija yra ne tik ypatinga, bet ir nėra lengvai prieinama kiekvienam pretenduojančiam.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Mokykla atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

VI.

22.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1519-662/2024 pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą; pareiškėjo L. T. skundą tenkino iš dalies; panaikino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. B-475 „Dėl prašymo ugniagesio gelbėtojo kompetencijos vertinimui“ ir įpareigojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei įvertinti poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui L. T. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1 422,50 Eur (tūkstantį keturis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

23.       Apeliacinės instancijos teismas iš teisinio reguliavimo, nustatyto PAGD apraše, darė išvadą, kad pareiškėjo prašymo ir pateiktų dokumentų atitiktį šio aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimams atlieka Ugniagesių gelbėtojų mokykla. Tik nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas, atitinka minėto aprašo punktuose nustatytus reikalavimus, persiunčia šių asmenų prašymus ir pateiktus dokumentus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Departamento direktorius, gavęs Mokyklos pateiktus dokumentus ir įvertinęs asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, priima sprendimą pritarti arba motyvuotą sprendimą nepritarti asmens prašymui (PAGD aprašo 10 punktas). Departamento direktorius, gavęs Mokyklos pateiktus dokumentus, įvertina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, t. y. vertinimą atlieka dviem aspektais (įvertina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą (1) bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (2)). Mokyklai persiuntus pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus Departamentui, preziumuojama, kad jie atitinka PAGD aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimus. Teismas nustatęs, kad Departamento direktorius atliko ne tik asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumo ir poreikio valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje vertinimą, bet taip pat konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka
PAGD aprašo 3–4 punktuose nustatytų reikalavimų, konstatavo, jog Departamento direktorius, priimdamas ginčijamą Sprendimą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų. Teismo vertinimu, Departamento Sprendimo antrojoje pastraipoje pateikta bendro pobūdžio informacija apie ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus, o trečiojoje dalyje pateikiama abstrakti informacija apie asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą ir poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Nurodomas iš esmės vienintelis argumentas (pastaraisiais metais Mokykla formuoja maksimalias asmenų, kurie siekia įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, grupes ir Departamentui pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatas yra privalu priimti šiuos asmenis į vidaus tarnybą (sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartis)), kuris pareiškėjo atžvilgiu nėra reikšmingas. Kita vertus, iš šio teiginio galima daryti priešingą išvadą, t. y. kad ugniagesių gelbėtojų poreikis yra, tačiau įdarbinant prioritetas teikiamas Mokyklos parengtiems ugniagesiams gelbėtojams. Be to, abstrakti išvada dėl poreikio (prieštarauja pareiškėjo pateiktai informacijai) nepagrįsta konkrečiais faktais, kas vertintina kaip esminis trūkumas. Jokių sąsajų su ginčo situacija neturi ir Sprendimo argumentai dėl pareiškėjo kvalifikacijos kėlimo. Taigi, teisėjų kolegija darė išvadą, jog klausimas dėl asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumo bei poreikio valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nebuvo tinkamai išnagrinėtas, kaip to reikalauja teisės aktai. Ginčijamas atsakovo Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, o nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.

25.       Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovas ir Mokykla vadovavosi ne ŠMM  aprašu, bet PAGD aprašu, kadangi pareiškėjas į Mokyklą kreipėsi ne PAGD aprašo, bet ŠMM  aprašo pagrindu, o Mokykla, gavusi pareiškėjo dokumentus, neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo juos persiųsti atsakovui, kuris priėmė Sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp pareiškėjo ir atsakovo, o ne tarp pareiškėjo ir Mokyklos.

VII.

26.       Atsakovas Departamentas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje
Nr. eA-1519-662/2024 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu (sprendimas yra be motyvų); panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1519-662/2024 ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir pareiškėjo L. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27.       Atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, todėl buvo pažeistas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados ir motyvai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog jų neišnagrinėjus / neįvertinus apeliacine tvarka nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28.       Atsakovo vertinimu, Regionų administracinis teismas išsamiai motyvavo ir pagrindė savo sprendimą, iš esmės atsakė į LVAT 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria pirmą kartą nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuojamojoje dalyje jam pavestą uždavinį. Tuo tarpu LVAT 2024 m. gegužės 22 d. sprendime nieko nepasisakyta dėl ugniagesio gelbėtojo profesijos įgijimo būdų ir galimybių, dėl atsakovo diskrecijos neleisti asmeniui įsivertinti kompetencijų bei neatsakyta į esminį pirmą kartą apeliacinės instancijos teismo iškeltą klausimą dėl pareiškėjo konstitucinės teisės pasirinkti darbą pažeidimo. Šiame sprendime LVAT motyvų, kodėl atmesti (nenagrinėti) atsakovo argumentai dėl atsakovo srities profesijos kompetencijų vertinimą reglamentuojančios nuostatos, įtvirtintos ŠMM aprašo 46 dalyje, kurioje nustatyta, kad vertinant valstybės institucijų ar jų įgaliotų įstaigų reguliavimo srities profesijų kompetencijas ar kompetencijas kvalifikacijai įgyti, kurioms valstybė yra nustačiusi specialius reikalavimus, gali būti taikomi ir kiti atitinkamą sritį reguliuojantys teisės aktai, nurodyta nebuvo.

29.       Departamento teigimu, LVAT sprendime liko neišnagrinėti svarbiausi teisiniai klausimai, kurie buvo pirmosios instancijos teisme nagrinėtos bylos esmė. LVAT sprendime nekonstatavus, kad buvo pažeistos ar kitaip apribotos pareiškėjo konstitucinės teisės dėl galimybės įgyti ugniagesio profesinę kvalifikaciją, taip pat nekonstatavus, kad ugniagesio gelbėtojo kompetencijų įsivertinimo teisę Mokykloje pareiškėjui absoliučiai garantuoja ŠMM aprašas, ar kad PAGD apraše nustatytas reguliavimas nepagrįstai riboja šią pareiškėjo teisę, reiškia, jog LVAT iš esmės teisėtą ir pagrįstą tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Departamento sprendimus panaikino vien formaliais pagrindais, nesiėmęs jokių veiksmų išsiaiškinti svarbių su tiek pareiškėjo, tiek atsakovo įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių įgyvendinimu susijusių aplinkybių. Nepaisant to, jog PAGD aprašo reikalavimai šioje byloje pareiškėjo buvo nuosekliai kvestionuojami, klausimas dėl materialinės teisės normų, leidžiančių Departamentui pagal jam suteiktus įgaliojimus nustatyti specialius reikalavimus vertinant Departamento reguliavimo srities profesijos (nagrinėjamu atveju – ugniagesio gelbėtojo) kompetencijas ar kompetencijas kvalifikacijai įgyti, LVAT sprendime liko neatsakytas. Taip pat teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepimo argumentų, susijusių su atsakovo srities profesijos kompetencijų vertinimą reglamentuojančios nuostatos, įtvirtintos ŠMM aprašo 46 dalyje, esmės, ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos (IV lygmuo) priskirtinumo viešojo administravimo sektoriui (darbas susijęs su viešojo saugumo užtikrinimu) reikšmės, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo (privaloma) turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją tik valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pirminės grandies statutiniams pareigūnams. LVAT neišaiškino, kokias teises ginčo šalims ugniagesio gelbėtojo kompetencijų į(si)vertinime suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai, kokiomis teisėmis atsakovas pasinaudojo priimdamas sprendimą, nesiaiškino, ar PAGD aprašo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintomis Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo nuostatoms. Atsakovo teigimu, LVAT sprendime privalėjo būti atsakyta į pareiškėjo ir atsakovo argumentus dėl kvestionuojamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir PAGD aprašo 3 ir 4 punktų nuostatų taikymo pareiškėjo atžvilgiu pagrįstumo. LVAT, nenurodęs absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pakartotinai nagrinėjo bylą iš esmės, ir šis procesinės teisės normų pažeidimas įtakojo nemotyvuoto sprendimo priėmimą.

30.       LVAT sprendimas yra neįtikinantis, nes jame nėra tiek argumentų (motyvų), kad jų pakaktų panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą – LVAT sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra atlikto pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei teisės normų taikymo ir aiškinimo vertinimo, taip pat neįvertinti ginčo šalių argumentai. Priešingai, iš teismo sprendimo matyti, kad liko neatsakyta į konkrečius bylai reikšmingus teisinius argumentus, todėl toks sprendimas neįtikina, o neišsami teismo sprendimo motyvacija sukelia pagrįstą abejonę, ar byla išspręsta teisingai.

31.       Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėtoje byloje susiklostė ne tik specifinė situacija, bet ir liko neišspręstas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas, o šios bylos išsamus ir teisingas išsprendimas neabejotinai turės tiesioginės įtakos kitų subjektų (asmenų, pageidausiančių įsivertinti anksčiau įgytas ugniagesio gelbėtojo kompetencijas ir įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją) teisėms arba pareigoms, šioje byloje būtina atsakyti į kilusio ginčo esmę dėl to, ar PAGD apraše nustatytais praktinės patirties reikalavimais asmeniui, pageidaujančiam įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti nėra nepagrįstai ribojamos asmens teises ir galimybės.

32.       Pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

33.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas bando ignoruoti bendrąjį teisės principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Naujų motyvų bylos nagrinėjimo atnaujinimui neatsirado o atsakovas de facto (lot. faktiškai; iš tikrųjų) pripažino LVAT nutartį ir įvykdė nutarties sprendimus, kadangi pakartotinai įvertino prašymą dėl įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumo bei įvertino poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti bei sumokėjo priteistą dalį bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, iš naujo atlikęs pareiškėjo įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumo vertinimą bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo prašymui. Apie sprendimą informavo pareiškėją ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Kiti atsakovo teiginiai pareiškėjo vertinimu, nėra susiję su pareiškėjo skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VIII.

34.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1519-662/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

35.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 40713/04)

36.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ

37.       Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų).

38.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad EŽTT praktikoje yra išaiškinta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain).

39.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, pagal kurią teismui tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-45-1188/2024).

40.       Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo sprendimo nemotyvuotumą grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo manymu, formaliais pagrindais, nepagrįstai nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nepasisakė dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo.

41.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo turiniu, nustatė, kad teismas iš esmės pripažino, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Vertindamas ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinio skundo ribose, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad teisinis reguliavimas, nustatytas PAGD apraše įtvirtina, jog pareiškėjo prašymo ir pateiktų dokumentų atitiktį šio aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimams atlieka Ugniagesių gelbėtojų mokykla. Aiškindamas PAGD aprašo 10 punkto nuostatas teismas konstatavo, kad šios teisės normos juridinės struktūros analizė suponuoja, jog šioje nuostatoje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinimą atlieka Departamento direktorius. Tai reiškia, jog Departamento direktorius, gavęs Mokyklos pateiktus dokumentus, įvertina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, t. y. vertinimą atlieka dviem aspektais (įvertina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą (1) bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (2)). Kita vertus, nagrinėjamu atveju Mokyklai persiuntus pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus Departamentui, preziumuojama, kad jie atitinka PAGD aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimus. Iš Departamento Sprendimo turinio teismas nustatė, kad atsakovo direktorius atliko ne tik asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumo ir poreikio valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje vertinimą, bet taip pat konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka PAGD aprašo 3–4 punktuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgdamas į tai, vertino, jog Departamento direktorius, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įsiterpė į Mokyklos kompetenciją ir veikė neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).

42.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1486-442/2023). Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-481-502/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. administracinėje byloje Nr. eA-510-502/2022; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023).

43.       Vertindamas Departamento direktoriaus Sprendimo dalį, susijusią su asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumu bei poreikiu valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas šiuo aspektu iš esmės yra nemotyvuotas.

44.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą ex officio (pagal pareigas) vertinti tai, ar administracinis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-294-552/2015). Nustatęs esminius ginčijamo administracinio akto turinio trūkumus ir konstatavęs, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismas turėjo teisę panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3947-556/2020). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nagrinėdami šiuos ginčus neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o tik vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pažeidimai yra esminiai ir ribojantys ne tik pareiškėjo teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino ginčijamą Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei įvertinti poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. 

45.       Apibendrinant iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas proceso dalyvių procesinių dokumentų argumentus, analizavo ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, ginčui spręsti aktualią teismų praktiką ir pateikė faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis pagrįstus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pagrįstumo vertinimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų, iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019). Įvertinusi prašymo atnaujinti procesą turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas iš esmės nesutinka su LVAT nutartyje išdėstytais motyvais, juos kritikuoja. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu.

46.       Atsakovo argumentai, kad bylos išsamus ir teisingas išsprendimas turės tiesioginės įtakos kitų subjektų (asmenų, pageidausiančių įsivertinti anksčiau įgytas ugniagesio gelbėtojo kompetencijas ir įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją) teisėms arba pareigoms, todėl šioje byloje būtina atsakyti į kilusio ginčo esmę dėl to, ar PAGD apraše nustatytais praktinės patirties reikalavimais asmeniui, pageidaujančiam įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti nėra nepagrįstai ribojamos asmens teisės ir galimybės, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. 

47.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1519-662/2024  (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio  1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1519-662/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1519-662/2024 pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ugniagesių gelbėtojų mokykla).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Iveta Pelienė