Civilinė byla Nr. e2S-1709-896/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02233-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 2.3.4.4.3

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Teisėjas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. S. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną tėvo N. S. ir dukterų K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sekančiai: 1) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas pasiima dukrą E. iš jos gyvenamosios vietos, o dukrą K. iš darželio su savimi ir bendrauja su jomis nuo 17 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą; 2) kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir bendrauja su jomis iki 20 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovė neleidžia jam bendrauti su dukromis, todėl byloje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – nustatytinas jo ir dukterų laikinas bendravimas, nes bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o jis nori bendrauti su dukromis ir matyti kaip jos auga ir vystosi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, nustatė laikiną tėvo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukterų K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sekančiai:

1) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas pasiima dukrą E. iš jos gyvenamosios vietos, o dukrą K. iš darželio su savimi ir bendrauja su jomis nuo 17 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą;

2) kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir bendrauja su jomis iki 20 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą.

3.       Teismas ieškovo prašymą tenkino atsižvelgęs į įstatymines nuostatas bei ieškovo nurodytas aplinkybes, kad netaikius prašomos ieškovo laikinosios apsaugos priemonės ir nenustačius laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais, šalių vaikų ryšys su jų tėvu gali nutrūkti ir bus sudėtinga jį atkurti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu atsakovė R. S., atstovaujama advokatės Reginos Agrba, prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.  Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Ieškovas nuslėpė faktą, kad 2020 m. birželio 7 d. prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą savo mažamečių vaikų akivaizdoje. Atsakovė kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, užvesta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išnagrinėta teisiamajame posėdyje ir 2020 m. rugsėjo 21 d. teismas skelbs procesinį sprendimą. Tą pačią dieną atsakovė su mažametėmis dukromis paliko ieškovo tėvų namus ir prisiglaudė laikinai pagyventi pas savo seserį. Nuo 2020 m. birželio 7 d. atsakovė su dukromis gyvena atskirai ir su ieškovu nebeveda bendro ūkio, jų šeimyniniai santykiai yra visiškai nutrūkę ir jų atnaujinti po patirto fizinio ir psichologinio smurto nebeįmanoma. Dėl sutuoktino smurto atsakovei ir dukroms buvo suteikta ir psichologo pagalba. Alytaus apylinkės teisme pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, civilinė byla Nr. e2-6245-887/2020. Ieškovas nurodė, kad privaloma ikiteisminė mediacija nutraukta dėl atsakovės kaltės, tačiau nutyli, kad mediacijos nutraukimą sąlygojo paties ieškovo elgesys, keliamos konfliktinės situacijos Socialinių paslaugų centre, mediatorės kabinete, atsakovės motinos namų kieme. Pasimatymai su dukromis vyko nuolat. Pradžioje vyko vieną kartą savaitėje stebint socialinių paslaugų centro darbuotojoms, vėliau du kartus savaitėje. Mediacijos metu buvo sutarta, kad ieškovas galės dukras pasiimti keletui valandų, laisvai jam vienam bendraujant be jokių tarnybų priežiūros. Iki įsikėlimo į išsinuomotą butą, teko būti tai pas seserį ar mamą. Telefonu ji visada buvo pasiekiama, nes žinute aptardavo su vyru, iš kur jis galės pasiimti vaikus.

4.2.       Teismas turėjo suteikti atsakovei teisę būti išklausytai, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis vien ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais bei išnagrinėti klausimą rašytinio proceso tvarka. Mergaitės yra labai prisirišusios prie mamos. Mažamečių dukrų atskyrimas nuo motinos traumuotų mergaites psichologiškai, nes jas su mama sieja itin stiprus emocinis ryšys. Jaunesnioji dukra E. S. yra vos vienerių metų amžiaus ir vis dar dalinai maitinama motinos pienu, todėl jos atskyrimas nuo motinos tokiam laikui jokiais požiūriais netoleruotinas.

5.       Atsiliepime į atsakovės R. S. atskirąjį skundą ieškovas N. S., atstovaujamas advokatės Linos Gervelienės, prašo atsakovės R. S. atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą, prijungti psichologės Z. B. raštą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

5.1.        Atsakovė nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka darytų neigiamą įtaką atsakovei ar nepilnametėms dukroms, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų.

5.2.       Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, minėta proceso teisės norma nenumato privalomo atsakovo informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) pranešus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės neinformavimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą iš esmės pažeidė jos ir nepilnamečių dukterų teises.

5.3.       Atsakovės teiginys, kad teismas privalėjo suteikti atsakovei progą būti išklausytai ir dalyvauti tam, kad jos teisė nustatant bendravimą be jokio pereinamojo laikotarpio savaitgaliais išsivežant mažametes dukras, viena kurių maitinama krūtimi, ateityje būtų užtikrinta, yra hipotetinio pobūdžio. Tarp ieškovo ir dukterų ryšys nebuvo ir nėra nutrūkęs, todėl joks pereinamasis laikotarpis nėra reikalingas.

5.4.       2020 m. birželio 7 d. atsakovė su dukromis po kilusio tarp šalių konflikto išėjo gyventi skyriumi, tačiau ieškovas nuosekliai su dukromis bendrauja ir toliau. Atsakovės prie atskirojo skundo pateikiami socialinės darbuotojos R. R. Kliento ir kitų asmenų apsilankymo įstaigoje aktai patvirtina, kad ieškovas su dukromis VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre dalyvavo susitikimuose 2020 m. birželio 30 d., liepos 7, 13, 21, 30 d., rugpjūčio 3 d. ir rugsėjo 2 d. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai ieškovui pasakius, kad centras dėl didelio darbo krūvio negali toliau organizuoti ieškovui susitikimų su dukromis, o atsakovei geranoriškai nesuteikus ieškovui galimybės bendrauti su dukromis, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

5.5.       Pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugsėjo 10 d. priėmus nutartį dėl laikino ieškovo ir dukterų bendravimo tvarkos, ieškovas nutartyje nurodytu laiku atvyksta susitikti su dukromis ir jas pasiima į savo gyvenamąją vietą, kur yra dukrų lovytės ir visi joms reikalingi daiktai. Dukrytės noriai su ieškovu bendrauja, būna pasiilgusios, susitikus ir išsivežus jas į ieškovo namus jos neišreiškia jokių neigiamų emocijų, o vyresnioji netgi nenori grįžti pas mamą į naujus namus. Kadangi atsakovė teigia maitinanti jaunesniąją dukrą E. krūtimi, ieškovas atsakovės nurodytu laiku atveža jai dukrytę pamaitinti, o po maitinimo parsiveža atgal į savo namus. Tokiu būdu nepažeidžiami mažametės dukters E. interesai būti pamaitintai motinos pienu.

5.6.       Ieškovui buvo suteiktos devynios individualios konsultacijos ir Individualios psichologinės konsultacijos tėvystės gebėjimų ugdymo ir stiprinimo klausimais, ką patvirtina prie atsiliepimo pateikiamas psichologės Z. B. raštas. Tai rodo, kad ieškovas kritiškai vertina susidariusią situaciją šeimoje, stengiasi geriau suprasti tėvystės paskirtį.

5.7.       Atsakovė atskirajame skunde nepasiūlė jokios kitokios laikinos ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos.

Teisėjas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones - nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

9.       CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

10.       Nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su nepilnametėmis tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nustatė laikiną ieškovo ir dukterų K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sekančiai: 1) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas pasiima dukrą E. iš jos gyvenamosios vietos, o dukrą K. iš darželio su savimi ir bendrauja su jomis nuo 17 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą; 2) kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir bendrauja su jomis iki 20 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą.

12.       Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, prieš nustatydamas ieškovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką, neišklausė atsakovės nuomonės; kad vaikų atskyrimas nuo motinos traumuotų juos psichologiškai; kad dukra E., kuriai yra tik vieneri metai, yra maitinama motinos pienu, todėl jos atskyrimas tokiam laikui netoleruotinas.

13.       Byloje yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2020 m. rugsėjo 29 d. Išvada Nr. 11SD-2358 (toliau - Išvada). Išvadoje nurodyta, kad VTAS specialistai lankėsi tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosiose vietose. Ieškovas gyvena jo tėvų namuose, kur iki gyvenimo skyrium su atsakove gyveno visa šeima, ieškovo namuose yra visi reikiami baldai, namų apyvokos daiktai, sudarytos sąlygos dukroms svečiuotis, nakvoti. Atsakovė R. S. paaiškino, kad šiuo metu su dukrų tėvu nesipyksta, neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su dukromis. VTAS nurodė, kad duomenų apie tai, jog tėvo N. S. bendravimas su mažametėmis dukromis K. S. ir E. S. kenktų vaikų interesams, traumuotų jas psichologiškai ar neatitiktų mažamečių individualių interesų, norų ir pažiūrų, nėra.

14.       Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju nėra tikslinga klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas su atsakove pradėjo gyventi skyrium nuo 2020 m. birželio 7 d., vaikams šiuo metu yra 3 ir 1 metai, šeima kartu gyveno ieškovo tėvų namuose iki 2020 m. birželio 7 d., ieškovas su dukromis VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre dalyvavo susitikimuose 2020 m. birželio 30 d., liepos 7, 13, 21, 30 d., rugpjūčio 3 d. ir rugsėjo 2 d., toliau bendrauja pagal 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nustatytą tvarką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ir vaikų emocinis ryšys yra nutrūkęs. Atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neišklausęs jos nuomonės, atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra reikšmingi, kadangi pati atsakovė VTAS specialistei yra nurodžiusi, jog neprieštarauja dėl ieškovo bendravimo su dukromis. Aplinkybė, jog dukra E. vis dar yra papildomai maitinama motinos pienu, nesudaro kliūčių tėvo bendravimui su dukromis, nes, kaip nurodė ieškovas, jis atsakovės nurodytu laiku atveža dukrą mamai pamaitinti, o po maitinimo parsiveža atgal į savo namus. Taigi, bylos duomenimis nenustatyta, kad nustatyta laikina tėvo ir dukrų bendravimo tvarka neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

17.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

    Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Tomas Romeika